- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-92-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02456-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Poškus, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- UAB „PriceOn“
- Atsakovas
- J. L., A. P., uždarajai akcinei bendrovei „AGRO ENERGY“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-312-262/2017 pagal ieškovės UAB „PriceOn“ patikslintą ieškinį atsakovams J. L. (J. L.), A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „AGRO ENERGY“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl žalos, kuri, ieškovės teigimu, buvo jai padaryta atsakovų neteisėtais veiksmais perimant ieškovei priklausančios kompiuterinės kainų palyginimo sistemos valdymą, atlyginimo. Teismui pateiktu ieškiniu ieškovė BUAB „PriceOn“ prašė solidariai iš atsakovų J. L., A. P. ir UAB „AGRO ENERGY“ priteisti 35 984,87 Eur žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei domeną priceon.lt, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose ieškovės paskyrose, valdymą; jei nėra galimybės grąžinti šių objektų valdymą – ieškovės naudai priteisti solidariai iš atsakovų 831 105,48 Eur žalos atlyginimo, taip pat priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. spalio 10 d. ieškovė reikalavimo įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei domeną priceon.lt, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose ieškovės paskyrose, valdymą atsisakė, palaikydama kitus savo šioje byloje pareikštus reikalavimus.Ieškovė nurodė, kad buvo įsteigta 2010 m. gegužės 4 d. kompiuterinės kainų palyginimo sistemos, vartotojams prieinamos per domeną priceon.lt arba mobiliąsias programėles ir suteikiančios galimybę vartotojams matyti kompiuterių programų atliktą produktų kainų palyginimą skirtingose prekybos vietose, kūrimui ir vystymui. Visos aplikacijos ir kompiuterių programos, sudarančios prielaidas veikti kainų palyginimo sistemai, yra sukurtos ieškovės darbuotojų ir priklauso ieškovei nuosavybės teise. Kainų palyginimo sistemos kūrimui ir vystymui, kuris buvo vienintele ieškovės veikla, ieškovė iš investuotojų gavo 2 869 641,01 Lt siekiančias investicijas. Iš investuotojų gautos lėšos (kaip įnašai už akcijas arba suteiktos paskolos) sudarė prielaidas ieškovei vystyti kainų palyginimo sistemą iki tokios apimties, kad ji galėtų pradėti savarankiškai generuoti pajamas. Atsakovai J. L. ir A. P. tiesiogiai dalyvavo kuriant kainų palyginimo sistemą nuo pat ieškovės įkūrimo. J. L. yra buvęs ilgametis ieškovės vadovas, A. P. – buvęs PriceOn programinės įrangos kūrėjas. Atsakovė UAB „AGRO ENERGY“ buvo ieškovės akcininke. Atsakovai J. L. ir A. P. yra UAB „AGRO ENERGY“ akcininkai, J. L. taip pat eina UAB „AGRO ENERGY“ vadovo pareigas. 2014 m. birželio mėn. A. P. nutraukė darbo sutartį su ieškove, o J. L. buvo atšauktas iš ieškovės vadovo (2014 m. balandžio mėn.) ir valdybos nario (2014 m. liepos mėn.) pareigų. Nuo 2014 m. liepos 29 d., pasikeitus ieškovės akcininkų sudėčiai, UAB „AGRO ENERGY“ nebėra ieškovės akcininke. Ieškovės teigimu, jai priklausančios kompiuterinės kainų sistemos valdymui esminę reikšmę turėjo domenas priceon.lt, kuriuo vartotojams buvo pasiekiama kainų palyginimo sistema. Šio domeno valdymas taip pat sudarė galimybę ieškovės darbuotojams valdyti išplėtiniu @priceon.lt pažymėtas elektroninio pašto dėžutes bei jų pagalba prisijungti prie paskyrų Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose, kuriose buvo saugomas ieškovei priklausantis programinis kodas ir kiti duomenys, reikalingi kainų palyginimo sistemos veikimui. Žinodami kainų palyginimo sistemos veikimo principus bei valdydami domeną priceon.lt (ir atitinkamai galėdami valdyti darbuotojų el. pašto dėžutes su galūne @priceon.lt), atsakovai atliko tam tikrus techninius veiksmus (prisijungimų duomenų pakeitimus), dėl kurių ieškovės darbuotojai nebegalėjo prisijungti prie atitinkamų sistemų ir tokiu būdu ieškovė prarado visą kainų palyginimo sistemos valdymą bei pačią sistemą. 2014 m. rugsėjo 15 d. atsakovai neteisėtai prisijungė prie serveriai.lt savitarnos sistemos ir perleido priceon.lt domeną atsakovei UAB „AGRO ENERGY“. Taip pat J. L. kartu su UAB „AGRO ENERGY“ prisijungė prie bitbucket.org/priceon paskyros ir minėtoje paskyroje pakeitė visų ieškovės darbuotojų teises iš „administratorių“ į „programinės įrangos kūrėjus“, todėl ieškovės darbuotojai nebegalėjo administruoti atitinkamos paskyros ir joje esančio programinio kodo. J. L., savavališkai panaudodamas ieškovei priklausančius prisijungimo duomenis, prisijungė prie domreg.lt sistemos ir užblokavo visų ieškovės darbuotojų prisijungimus prie jų darbo paskyrų, duomenų, darbinio elektroninio pašto bei kitų UAB „PriceOn“ resursų, taip pat neteisėtai perėmė ieškovės paskyras ir kitose virtualiose sistemose, įskaitant AppHarbor bei Amazon, susijusiose su kainų palyginimo sistemos veikimui reikalingų serverių nuoma. Tokiais savo veiksmais atsakovai iš esmės sustabdė ieškovės veiklą, kadangi ieškovė ne tik nebegali disponuoti jai priklausančiu domenu bei kainų palyginimo sistemos kompiuterių programomis, bet ir jų valdyti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai ieškovės darbuotojams 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. spalio 14 d. siuntė realybės neatitinkančius pranešimus apie įmonės akcininkus, tariamą ieškovės valdybos narių pakeitimą, J. L. tariamą tapimą ieškovės direktoriumi, taip pat nurodymus darbuotojams neiti į darbą, ignoruoti esamo ieškovės direktoriaus nurodymus. Taip pat 2014 m. spalio 13-14 ir 20 dienomis atsakovai teikė Juridinių asmenų registrui klaidingą informaciją, prašydami įregistruoti ieškovės vadovo, valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimus, nors nuo 2014 m. liepos 30 d. tokie pakeitimai nebuvo daromi. Neturėdami jokio teisinio pagrindo, atsakovai bandė sušaukti ieškovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir spręsti su ieškovės valdymu susijusius klausimus, priklausančius akcininkų kompetencijai. Tokiais neteisėtais savo veiksmais atsakovai sutrikdė ieškovės veiklą.Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ji patyrė žalą. Nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. spalio mėn. pabaigos ieškovė turėjo 35 984,87 Eur (124 248,55 Lt) einamųjų sąnaudą, kurias sudaro išlaidos, susijusios su ieškovės darbuotojų atlyginimais, patalpų nuoma ir jų išlaikymu, reklama, kito turto nuoma ir eksploatacija, ryšio sąnaudos ir kt. Kadangi neteisėtais atsakovų veiksmais ieškovės veikla iš esmės buvo sustabdyta, šios einamosios išlaidos sudaro realią ieškovės patirtą žalą. Tuo tarpu kainų palyginimo sistemos praradimas turėtų būti laikomas ieškovės turto netekimu, ieškovės dėl to patirtą žalą apskaičiuojant pagal kainų palyginimo sistemos vystymui suteiktą investicijų dydį – 831 105,48 Eur (2 869 641,01 Lt). Atsakovų veiksmai yra tęstinio pobūdžio ir tyčia nukreipti į ieškovės veiklos trikdymą, neteisėtą kainų palyginimo sistemos valdymą ir, galimai, tolesnį jos panaudojimą UAB „AGRO ENERGY“ veikloje. Visų atsakovų bendri veiksmai buvo nukreipti į žalos ieškovei padarymą, žalos atsiradimą nulėmė visų atsakovų dalyvavimas atliekant neteisėtus veiksmus, todėl atsakovai, kaip bendrai žalą padarę asmenys, ieškovei turi atsakyti solidariai.Atsakovai UAB „AGRO ENERGY“, A. P. ir J. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių, nei tiesioginių, nei netiesioginių, įrodymų, kad atsakovai iš tiesų atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos įrodinėja ieškovė. Be to, net jei ieškovės nurodytos aplinkybės egzistuotų (su kuo atsakovai nesutinka), tokios aplinkybės net teoriškai negalėtų sukelti padarinių, kuriuos savo ieškinyje nurodo ieškovė. Net ieškovei praradus prieigą prie Bitbucket paskyros, programinis kodas ir pati kainų palyginimo sistema negalėjo išnykti, kadangi tokia informacija bet kuriuo atveju išlieka tiek programuotojų kompiuteriuose, tiek ir nutolusiame serveryje (AppHarbor ir Amazon Web Services). Praradusi prieigą prie Bitbucket paskyros, ieškovė galėjo pasitelkti kitą GIT versijavimo programos tiekėją sukurtos kainų palyginimo programos atnaujinimui. Atitinkamai, prieigos prie Bitbucket praradimas niekaip negalėjo įtakoti ieškovės galimybės kontroliuoti kainų palyginimo sistemą bei jos programinį kodą.Atsakovai neginčija, kad J. L. perregistravo J. L. vardu iki tol registruotą ir ieškovei naudoti suteiktą domeną priceon.lt UAB „AGRO ENERGY“ vardu, tačiau nesutinka su tuo, kad šie atsakovo J. L. veiksmai yra neteisėti ir jais padaryta žala ieškovei. Domenas priceon.lt buvo įregistruotas dar iki atsakovų ir investuotojų 2012 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos Investavimo sutarties ir šį domeną savo vardu užregistravo būtent J. L.. Po Investavimo sutarties sudarymo domenas išliko įregistruotas J. L. vardu, tačiau teisė naudotis domenu buvo suteikta ieškovei. Ieškovė laisvai naudojosi minėtu domenu ir dėl to J. L. jokių pretenzijų nereiškė. Tai, kad vietoje J. L. domeno savininke tapo UAB „AGRO ENERGY“, neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės galimybėms naudotis pagrindine domeno funkcija – t. y. vartotojų nukreipimu į kainų palyginimo sistemą, patalpintą nutolusiame serveryje. Ir po ieškinio šioje byloje pateikimo PriceOn interneto portalas (pasiekiamas būtent adresu (www.priceon.lt) ir PriceOn programėlė išmaniesiems telefonams veikė ir funkcionavo. Atsakovų nuomone, ieškovė taip pat neįrodė žalos, kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės nurodytos sąnaudos yra einamosios išlaidos, skirtos ieškovės veiklos palaikymui. Tai nėra ieškovės turto netekimas ar sužalojimas. Šios išlaidos bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, būtų patirtos. Tuo tarpu ieškovės neva prarasto turto vertės grindimas visų ieškovei suteiktų investicijų, kurios skirtos ieškovės įmonės einamosioms išlaidoms, suma yra objektyviai nepagrįstas ir netikslus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei domeną priceon.lt, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose UAB „PriceOn“ paskyrose, valdymą, o ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai atliko kokius nors veiksmus, susijusius su ieškovei priklausančios kainų palyginimo sistemos perėmimu. Priešingai, iš į bylą pateikto antstolio A. N. 2014 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad po ieškinio pateikimo kainų palyginimo sistema dar buvo veikianti, pasiekiama per domeną priceon.lt. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad domeno registracija atsakovo J. L. vardu neturėjo jokios įtakos kainų palyginimo sistemos veikimui, taip pat ir ieškovės veiklai, bei nesudarė jokių prielaidų kainų palyginimo sistemos perėmimui. Teismas nustatė, kad domenas priceon.lt buvo įregistruotas dar iki atsakovų ir investuotojų UAB „LTK Capital“ bei UAB „Kainų kubas“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos Investavimo sutarties būtent J. L. vardu. Atvejai, kai domenas yra registruojamas verslo įkūrėjo, t. y. fizinio asmens, vardu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra visiškai įprasta praktika. Po Investavimo sutarties sudarymo, ginčo domenas išliko įregistruotas J. L. vardu, tačiau teisė naudotis domenu buvo suteikta ieškovei. Investuotojai Investavimo sutarties sudarymo metu ir po to žinojo ir suprato, kieno vardu yra registruotas domenas, tačiau niekuomet nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad J. L. veiksmuose, perregistruojant ginčo domeną UAB „AGRO ENERGY“ vardu, nėra jokio neteisėtumo elemento, kadangi tuo nebuvo pažeista jokia įstatymo ar Investavimo sutarties norma, nebuvo pakeista iki tol tarp šalių suformuota domeno priceon.lt naudojimo praktika. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti ekspertai patvirtino, jog domeno registracijos šeimininkas ir faktinis valdytojas beveik visada skiriasi, o realią įtaką domeno savybėms gali daryti ne tas asmuo, kuris yra registruotas kaip domeno turėtojas, o būtent faktinis valdytojas, kuris gali atlikti DNS įrašų pakeitimus ir daryti įtaką domenui priskiriamoms paslaugoms ir paskyroms (pavyzdžiui, elektroninio pašto dėžutėms). Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad J. L. atliktas domeno registracijos savininko pakeitimas iš J. L. į UAB „AGRO ENERGY“ faktinės domeno valdytojos, t. y. ieškovės, veiklai jokios reikšmės neturėjo. Ieškovė, būdama faktine domeno valdytoja, pati galėjo daryti įtaką domeno nustatymams. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 23 d. atlikti DNS zonos redagavimo pakeitimai buvo paskutiniai ir iki 2015 m. sausio 12 d. nebuvo atlikta jokių DNS pakeitimų. Bet kokie vėlesni bandymai pakeisti DNS įrašus ar kitaip padaryti įtaką kainų palyginimo sistemos veikimui (pavyzdžiui, perimant paskyras, pašto dėžutes ir pan.) būtų matomi ir registruoti viešai, todėl būtų atsispindėję įrodymuose, pateiktuose į bylą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Abiejų byloje dalyvavusių ekspertų teigimu, DNS pakeitimus galėjo atlikti tik faktinis domeno valdytojas. J. L. ieškovės bendrovėje dirbo tik iki 2014 m. balandžio 22 d. ir jokių DNS pakeitimų daryti negalėjo. Ieškovės darbuotojų 2014 m. balandžio 23 d. atlikti domeno sąsajų pakeitimai buvo susiję išimtinai su serverių gedimu. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovai, prisijungę prie domreg.lt sistemos, perėmė išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, kainų palyginimo sistemos programinio kodo (kompiuterių programų), kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose ieškovės paskyrose, valdymą. Į bylą pateikto antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-175-2014K turinys, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina minėtų aplinkybių. Protokole užfiksuotas tik faktas, kad tuometinis ieškovės vadovas L. K. neprisijungė prie elektroninio pašto dėžutės dėl to, kad neteisingai įvedamas slaptažodis. Teismo vertinimu, gali būti kelios priežastys, dėl ko buvo neteisingai įvestas slaptažodis – tai galėjo būti padaryta sąmoningai, ar suklydus. Be to, minėtame protokole Nr. 28-175-2014K nurodoma, kad 2014 m. spalio 30 d. buvusio ieškovo vadovo L. K. pašto dėžutės prieiga prarasta dėl slaptažodžio pakeitimo „prieš 17 dienų“, t. y. jo įvestas slaptažodis buvo tinkamas ir jis galėjo naudotis pašto dėžute mažiausiai iki 2014 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiu, kad kainų palyginimo sistemos programinis kodas bei visa kainų palyginimo sistema buvo prarasti ir nurodė, kad byloje paaiškinimus teikęs ekspertas R. U. pripažino, jog iki tam tikro turto perėmimo iš ieškovės darbuotojų jie savo kompiuteriuose turėjo programinį kodą, taigi ieškovo darbuotojai programinį kodą saugodavo. Dėl šios priežasties, net ir praradus prieigą prie ieškovės paskyrų įvairiose sistemose, ieškovės darbuotojų modifikuotas programinis kodas išliko jų kompiuteriuose. Tai, kad ieškovės darbuotojai pateikiant ieškinį turėjo programinio kodo ir pačios kainų palyginimo sistemos kontrolę, teismo vertinimu, patvirtina ir jau po bankroto bylos iškėlimo sudarytas ieškovės ilgalaikio materialiojo turto priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį ieškovės bankroto administratoriui buvęs ieškovės darbuotojas P. A., be kita ko, perdavė programinį kodą ir jo archyvus bei visus prisijungimo prie ieškovės paskyrų duomenis. Po ieškinio pateikimo kainų palyginimo sistema buvo pasiekiama interneto naršykle per domeną bei veikė. Programinis kodas funkcionavo dar 2014 m. gruodžio 3 d., o vėliau sistema nebeveikė, nes ieškovė nebemokėjo už serverius, o ne dėl atsakovų veiksmų.Pasisakydamas dėl ieškovės įrodinėjamo žalos dydžio teismas pažymėjo, kad pagal teismų formuojamą praktiką įmonės veiklos sąnaudos (kurios suprantamos kaip išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu ir pan.) nėra žalos dalis. Ieškovės nurodytos 35 984,87 Eur dydžio sąnaudos yra einamosios išlaidos skirtos ieškovės veiklos palaikymui ir nelaikytinos ieškovės turto netekimu ar sužalojimu. Šios išlaidos būtų atsiradusios bet kuriuo atveju ir nuo atsakovų atliktų ar neatliktų veiksmų jos nepriklauso. Tuo tarpu pasisakydamas dėl žalos dalies, ieškovės siejamos su turto netekimu, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pati pripažino, jog yra praradusi ne visą kainų palyginimo sistemą (įskaitant programinį kodą), o tik naujausią tokios sistemos versiją, todėl ieškovė bet kuriuo atveju turi dalį turto, t. y. vystytos kainų palyginimo sistemos versiją, buvusią iki naujausios versijos. Teismas taip pat nustatė, kad, įsteigus ieškovės dukterinę įmonę UAB „PriceOn Lt“, buvo padalintos bendrovių veiklos ir šioms bendrovėms perduoti du atskiri pagrindiniai elementai, iš kurių žalos faktą bei dydį kildina ieškovė – kompiuterinė programa ir jos (kainų palyginimo sistemos) vystymas teko ieškovei, o kainų palyginimo veikimo administravimas Lietuvoje (vartojimas, prekės ženklas ir pan.) teko dukterinei ieškovės bendrovei UAB „PriceOn Lt“. Ieškovės valdomas turtas 2014 m. liepos mėn. sudarė 1 227 810 Lt (355 598,36 Eur) iš kurių 425 000 Lt (123 089 Eur) sudarė investicijos į dukterinę bendrovę UAB „PriceOn Lt“. Taigi, bent 123 089 Eur dalis iš ieškovės nurodomų 831 105,48 Eur buvo skirta UAB „PriceOn Lt“ ir tai negali būti laikoma ieškovės nuostoliais, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė patyrė 831 105,48 Eur dydžio žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „PriceOn“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „PriceOn“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė išsamiai teismui pristatė kainų palyginimo sistemos veikimo principus ir teismo posėdyje paaiškinimus pateikė informacinių technologijų specialistai, tačiau skundžiamame sprendime dėstomi motyvai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato kainų palyginimo sistemos veikimo specifikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kadangi: laikė apeliantę faktine domeno priceon.lt valdytoja; nurodė, kad po ieškinio pateikimo kainų palyginimo sistema dar buvo prieinama vartotojams per domeną priceon.lt, t. y. tariamai sistema dar buvo veikianti; konstatavo, kad kainų palyginimo sistemai reikalingą programinį kodą PriceOn darbuotojai saugodavo savo kompiuteriuose ir jis ten išliko; nevertino kainų palyginimo sistemos kaip visumos (susidedančios iš tarpusavyje sąveikaujančių elementų) ir nelaikė, kad PriceOn prarado visą kainų palyginimo sistemą, kadangi iš buvusių darbuotojų atgavo dalį programinio kodo archyvų. Domeno savininkas turi galimybę interneto naršyklėje rašomą adresą (domeno pavadinimą priceon.lt) susieti su kitu konkrečiu turiniu (internetiniu puslapiu, kuris bus matomas vartotojams) ir administruoti visas elektroninio pašto dėžutes, pažymėtas galūne @priceon.lt. Aplinkybę, kad domeno priceon.lt savininkas galėjo pakeisti el. pašto dėžučių nustatymus, patvirtino tiek pirmosios instancijos teisme apklaustas IT specialistas R. U., tiek pačių atsakovų kviestas IT specialistas M. P., tiek ir kiti byloje pateikti įrodymai. 2014 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo parengimo dieną vartotojams buvo pasiekiama tik ta kainų palyginimo sistemos versija, kuri buvo įkelta dar iki to laiko, kol atsakovai neteisėtai perėmė šios sistemos valdymą iš ieškovės. Todėl vartotojų galimybė po ieškinio pareiškimo kurį laiką pasiekti internetinį tinklapį www.priceon.lt neįrodo, jog kainų palyginimo sistemos valdymas buvo ieškovės ar jos darbuotojų žinioje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, esą perregistruojant domeną priceon.lt nebuvo pažeista jokio įstatymo ar Investavimo sutarties norma. Pasirašytoje Investavimo sutartyje atsakovai suteikė garantiją, kad apeliantė domeną priceon.lt yra užregistravusi savo vardu. Nors J. L. apeliantės veiklos pradžioje turėjo teisę registruoti domeną priceon.lt savo vardu, tačiau Investavimo sutarties sudarymo metu domenas priceon.lt turėjo būti registruotas apeliantės vardu. Po Investavimo sutarties sudarymo sužinojusi, kad domenas priceon.lt yra registruotas ne apeliantės vardu, apeliantė nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, kad domenas būtų registruotas būtent jos vardu. Net ir atšaukus J. L. iš UAB „PriceOn“ vadovo pareigų, domenas priceon.lt liko registruotas jo vardu, o tai reiškia, kad J. L. bet kada galėjo tapti faktiniu domeno valdytoju. Aplinkybę, kad būtent J. L. buvo faktinis domeno priceon.lt valdytojas, patvirtina ir papildomai pateikiami įrodymai, t. y. 2017 m. gegužės 2 d. UAB „Interneto vizija“ elektroninis laiškas, kuriuo yra patvirtinama, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo pakeistas įmonės UAB „PriceOn“ paskyros kontaktinis el. pašto adresas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo perleistas domenas priceon.lt iš UAB „PriceOn“ paskyros į UAB „AGRO ENERGY“ paskyrą.Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo į bylą pateiktus įrodymus apie tai, kad apeliantės vardu 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo pateiktas prašymas J. L., reikalaujant informuoti domeno paslaugos teikėją apie vienintelį teisėtą domeno savininką, tačiau nei J. L., nei kiti atsakovai neužtikrino domeno priceon.lt registracijos UAB „PriceOn“ vardu. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė taip pat bandė susisiekti su Google, AppHarbor, Amazon paslaugų teikėjais dėl prisijungimų prie UAB „PriceOn“ paskyrų atgavimo, kreipėsi į tam tikrus buvusius apeliantės darbuotojus dėl galimybės atgauti programinį kodą bei prisijungimus prie atitinkamose apeliantės paskyrose patalpintų duomenų, tačiau šios apeliantės pastangos nedavė rezultatų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus: 2014 m. rugsėjo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-148-2014K, kuris patvirtina, kad atsakovai apeliantės paskyroje Bitbucket sistemoje pakeitė visų jos darbuotojų teises iš „administratorių“ į „programinės įrangos kūrėjus“, todėl UAB „PriceOn“ darbuotojai nebegalėjo administruoti atitinkamos paskyros ir joje esančio programinio kodo; įrodymų, kad paskutinius pakeitimus su apeliantei priklausančiomis aplikacijomis AppHarbor sistemoje atsakovas A. P. atliko 2014 m. lapkričio mėn., t. y. jau po darbo sutarties su apeliante nutraukimo (2014 m. birželio 13 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kainų palyginimo sistemai reikalingą programinį kodą ieškovės darbuotojai saugodavo savo kompiuteriuose ir kad jis ten išliko. Apeliantės vystytos programinio kodo dalys buvo subendrinamos ne kurio nors iš jos darbuotojų kompiuteryje, o specialioje turinio talpinimo sistemoje Bitbucket. Todėl naujausia programinio kodo dalis (kartu su jo redagavimo istorija) buvo saugoma būtent Bitbucket sistemoje. Kainų palyginimo sistemos elementai sudaro vieningą visumą, kuri gali funkcionuoti tik tuomet, kai apeliantės darbuotojai turi prieigą prie visų minėtų elementų. Vienuose serveriuose (Amazon, AppHarbor) saugoti duomenys ar programos buvo automatiškai susietos su kitais serveriais arba juos perkeldavo apeliantės darbuotojai. Praradus tam tikrą sistemos elementą, visa kainų palyginimo sistema negali veikti ir, priešingai, tik vieno elemento turėjimas neleidžia užtikrinti visos kainų palyginimo sistemos tinkamo veikimo. Atskiri kainų palyginimo sistemos elementai neturi komercinės vertės ir negalėtų būti parduodami rinkoje, nes jie buvo kuriami unikaliam UAB „PriceOn“ vystytam produktui. Reikalaujamas priteisti 831 105,48 Eur ir 35 984,87 Eur sumas pirmosios instancijos teismas laikė ieškovės patirtomis sąnaudoms, kurios esą neatitinka žalos sampratos, tačiau kainų palyginimo sistemos praradimas laikomas apeliantės turto netekimu, o ne patirtomis sąnaudomis, o šios prarastos kainų palyginimo sistemos vertė skaičiuojama pagal kainų palyginimo sistemos vystymui suteiktų investicijų dydį, kadangi kainų palyginimo sistemos vystymas buvo vienintelė apeliantės veikla, o investuotojų lėšos buvo skiriamos būtent kainų palyginimo sistemos vystymui. Apeliantės veiklai reikalingas lėšas iš esmės užtikrino tik investuotojų skiriamas finansavimas, nes kainų palyginimo sistema negeneravo jokių nuolatinių pajamų. Kainų palyginimo sistema vartotojams buvo prieinama nemokamai per domeną priceon.lt ir atitinkamas mobiliąsias programėles. Mažmeninės prekybos tinklai, kurių prekių kainos buvo nurodomos sistemoje, apeliantei taip pat nemokėjo jokio atlyginimo. UAB „PriceOn“ verslo modelis buvo paremtas tuo, kad, sukūrus pilnai funkcionuojantį kainų palyginimo įrankį, šią sistemą kaip visumą bus galima sėkmingai parduoti arba įgyvendinti galimybę apmokestinti vartotojų naudojimąsi atitinkama sistema. Nors apeliantė būtų patyrusi tam tikras einamąsias išlaidas net ir nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, tačiau tokiu atveju išlaidos (35 984,87 Eur) būtų buvusios tikslingai patirtos toliau vystant kainų palyginimo sistemą. Teismas nepagrįstai laikė, kad yra pagrindas mažinti ieškovės reikalaujamą nuostolių dydį dėl jos investicijų, atliktų į dukterinę įmonę UAB „PriceOn Lt“. UAB „PriceOn Lt“ darbuotojų veiksmai buvo tiesiogiai susiję su kainų palyginimo sistemos veikimo užtikrinimu.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų ieškovės nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo trikdoma UAB „PriceOn“ veikla: realybės neatitinkančių pranešimų UAB „PriceOn“ darbuotojams siuntimo, klaidingos informacijos apie UAB „PriceOn“ akcininkus ir valdymo organų narius teikimo Juridinių asmenų registrui, bandymo suorganizuoti UAB „PriceOn“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir priimti sprendimus, priklausančius UAB „PriceOn“ akcininkų kompetencijai ir nesprendė dėl tokiais atsakovų veiksmais paradytos žalos apeliantei.Atsiliepimu į ieškovės BUAB „PriceOn“ apeliacinį skundą atsakovai J. L., A. P. ir UAB „AGRO ENERGY“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai suprato kainų palyginimo sistemos veikimo principus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojo bei ekspertų paaiškinimus ir visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė esminio ieškinio argumento, t. y., kad atsakovai perėmė kainų palyginimo sistemos valdymą. Ieškovė, turėjusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kurį nors iš ieškovės teiginių dėl tariamo kainų palyginimo sistemos ar jos valdymo perėmimo. Aplinkybes dėl elektroninio pašto dėžučių perėmimo ieškovė grindė tik antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-175-2014K4, kuriame užfiksuotas faktas, kad tuometinis ieškovės vadovas L. K. neprisijungė prie elektroninio pašto dėžutės dėl to, jog neteisingai įvedamas slaptažodis. Minėtame protokole nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad atsakovai turėjo ką nors bendro su pašto dėžučių valdymo perėmimu. Be to, protokole nurodoma, kad L. K. neva prarado prieigą prie elektroninio pašto dėžutės tik 2014 m. spalio 13 d., nors pati ieškovė teigia, kad neva visų jos darbuotojų pašto dėžutės tapo neprieinamos dar 2014 m. rugsėjo 15 d. Ieškovės į bylą pateiktame antstolio M. D. 2014 m. rugsėjo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-148-2014K6 apie neva įvykusį ieškovės Bitbucket paskyros perėmimą minima tik toje protokolo dalyje, kurioje apibūdinamas protokolo užsakovo (t. y. ieškovės vadovo) prašymas, kokias aplinkybes antstolis turėtų konstatuoti. Būtent šia dalimi, kuri patvirtina tik ieškovės užsakymo turinį, ir remiasi ieškovė. Tuo tarpu paties antstolio konstatuotos aplinkybės (teksto dalis po žodžio „konstatuoju“) apsiriboja tik aplinkybe, jog ieškovės vadovas suvedė į sistemą tam tikrus duomenis, tačiau jam prieiga nesuteikta dėl protokole nenurodomų priežasčių. Siekdama įrodyti aplinkybę, kad A. P. neva perėmė ieškovės paskyrą AppHarbor, ieškovė į bylą pateikė antstolio M. D. 2015 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuojama ne ieškovės, tačiau A. P. asmeninė paskyra, kurioje A. P., tuo metu, kai dar dirbo ieškovės bendrovėje, testuodavo tam tikras nereikšmingas programinio kodo dalis, faktiškai sudarytas iš viešai prieinamų atviro kodo programų, visuotinai žinomų kaip „machine learning“ algoritmai, skirtų duomenų asmenizavimui. Aplinkybę, kad 2015 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra fiksuota ne ieškovės AppHarbor paskyra, o būtent asmeninė A. P. paskyra, patvirtino liudytojas, ieškovės technikos direktorius, A. S..Įrodinėdama, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, ieškovė ypač akcentuoja domeno priceon.lt svarbą, teigdama, kad būtent šis konkretus domenas buvo būtinas administruoti kainų palyginimo sistemą ir tariamai sąlygojo kainų palyginimo sistemos perėmimą. Ieškovė tokią perdėtą svarbą domenui bando suteikti tam, kad nepagrįstai sustiprintų savo argumentavimo liniją, jog domeno registracija yra neva vienintelis ir esminis veiksnys, nulemiantis faktinį domeno valdymą, o domeno valdymas prilyginamas kainų palyginimo sistemos valdymui. Neturėdama jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai perėmė kainų palyginimo sistemą, ieškovė siekia susisieti domeno registracijos aplinkybes su teiginiais dėl kainų palyginimo sistemos perėmimo. Teismas visiškai pagrįstai atmetė tokius ieškovės teiginius, tiksliai ir tinkamai įvertinęs bylos medžiagą. Byloje nėra ginčo, kad esminė domeno funkcija buvo vartotojų nukreipimas į kainų palyginimo sistemą ir kad ši funkcija buvo visuomet užtikrinta. Šią aplinkybę aiškiai patvirtino ir atsakovų į bylą pateikto antstolio A. N. 2014 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys, kuris rodo, kad jau po ieškinio pateikimo kainų palyginimo sistema buvo pasiekiama interneto naršykle per domeną. Jeigu būtų buvusios atliktos kokios nors domeno sąsajų korekcijos, 2014 m. gruodžio 3 d. į kompiuterio interneto naršyklės adreso eilutę įvedus domeno adresą kainų palyginimo sistema nebūtų atidaryta. Taigi, akivaizdu, kad nepaisant domeno registracijos vieno ar kito asmens vardu, kainų palyginimo sistema buvo visuomet pasiekiama domeno adresu. Abu ekspertai byloje paaiškino, kad esminę reikšmę turi ne domeno registracijoje nurodytas asmuo, o domeno faktinis valdytojas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors iš atsakovų buvo faktinis domeno valdytojas. Ekspertas M. P. nurodė, kad praktikoje faktinis domeno valdytojas yra vienas iš įmonės darbuotojų, turintis prieigą prie taip vadinamo „info box“. Būtent jis ar ji administruoja domeno sąsajas, elektroninio pašto adresus. Ieškovės technikos direktorius A. S. patvirtino, kad tokią prieigą ieškovės bendrovėje turėjo bendrovės administratorė J. K., kuri, be kita ko, administruodavo darbuotojų pašto dėžutes. Esminis momentas dėl domeno valdymo ir jo įtakos kainų palyginimo sistemos tariamam praradimui yra susijęs su DNS serverių pokyčiais. Šį momentą, iš esmės paneigiantį bet kokius ieškovės teiginius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas nustatė ir sprendime aprašė labai tiksliai. Abu byloje dalyvavę ekspertai teigė, jog bet kokie domeno valdytojo bandymai pakeisti DNS įrašus ar kitaip įtakoti kainų palyginimo sistemos veikimą (pvz. perimant paskyras, pašto dėžutes ir pan.) būtų matomi ir registruoti viešai, todėl būtų atsispindėję įrodymuose, pateiktuose į bylą. UAB „Interneto vizija“ 2015 m. sausio 12 d. pažyma patvirtina, kad 2014 m. balandžio 23 d. atlikti DNS zonos redagavimo pakeitimai buvo paskutiniai. Byloje nėra ginčo, kad po 2014 m. balandžio 23 d. DNS pokyčių kainų palyginimo sistema funkcionavo nepriekaištingai – to ne tik neginčija ieškovė, nurodydama, kad tariamas sistemos perėmimas įvyko tik 2014 m. rugsėjo mėn., tačiau ir patvirtino liudytojas A. S.. Kadangi iki pat UAB „Interneto vizija“ 2015 m. sausio 12 d. pažymos išdavimo nuo 2014 m. balandžio 23 d. atliktų domeno sąsajų pakeitimų domeno DNS pokyčių nebuvo atlikta, akivaizdu, kad negalėjo būti atlikti jokie kainų palyginimo sistemos ar jos elementų perėmimo ar kitokio poveikio jiems veiksmai.Kaip teisingai nustatė teismas, DNS serverių pakeitimus 2014 m. balandžio 23 d. atliko ne atsakovai, o būtent ieškovės darbuotojai, konkrečiai A. S.. Tai, kad A. S. atliko DNS pokyčius išimtinai dėl ieškovės serverių gedimo, o ne dėl kokių nors atsakovų ketinimų, aiškiai patvirtino ir pats A. S.. Teismas pagrįstai nustatė, kad kainų palyginimo sistema, net jeigu ji ir buvo prarasta, galėjo būti nesudėtingai atkurta, tačiau ieškovė neatliko jokių veiksmų, siekdama susigrąžinti galimai prarastą sistemos valdymą. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, net ir neturint domeno registracijos ar faktinio valdymo, visi kainų palyginimo sistemos veikimo elementai galėjo būti lengvai atkuriami, arba lengvai pakeičiami. Skirtingai nei nurodo ieškovė, ieškovės bendrovėje darbas buvo organizuojamas taip, kad kainų palyginimo sistemos kūrėjai, programuotojai reguliariai savo kompiuteriuose saugodavo tiek naujausias programinio kodo versijas, tiek ir duomenų bazės turinį. Atsakovai negali jokia apimtimi atsakyti už tai, kad ieškovė, jos vadovas L. K. bei bankroto administratorius nedėjo tinkamų pastangų atgauti tariamai prarastą kainų palyginimo sistemą. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovė neįrodė žalos, kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, o taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, yra nurodyta, kad įmonės veiklos sąnaudos (kurios suprantamos kaip išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu ir pan.) nėra žalos dalis. Teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl kainų palyginimo sistemos vertės prilyginimo visų ieškovės sąnaudų vertei. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad kainų palyginimo sistemos vertė buvo neabejotinai mažesnė, nei nurodo ieškovė. Vadovaujantis ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, ieškovės valdomas turtas 2014 metų liepos mėn. sudarė 355 598,36 Eur, iš kurių 123 089 Eur sudarė investicijos į dukterinę bendrovę UAB „PriceOn Lt”. Taigi, bent 123 089 Eur dalis, iš nurodomų 831 105,48 Eur, yra skirta UAB „PriceOn Lt“. Pati ieškovė savo sprendimu sustabdė vienintelės dukterinės bendrovės veiklą, tuo pačiu nutraukdama kainų palyginimo sistemos veiklą Lietuvoje. Be to, kainų palyginimo programų versijų vertė ieškovės balanse drastiškai (daugiau nei 16 kartų) skiriasi nuo ieškovės teismui nurodytos vertės.Atsižvelgiant į tai, kad teismas savo sprendime nustatė, jog nėra dviejų esminių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų bei ieškovės žalos, teismas visiškai pagrįstai nesprendė klausimo dėl priežastinio ryšio, kadangi priežastinis ryšys yra santykis būtent tarp minėtų, ieškovės neįrodytų, atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.2017 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą sustabdyti šią bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4134-803/2017 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-4134-803/2017 sprendžiama dėl žalos, susijusios su atsakovų įvykdytu 2012 m. rugpjūčio 29 d. Investavimo sutarties pažeidimu, atlyginimo pagal pagal investuototojų UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“ ieškinį. Byloje dėl Investavimo sutarties pažeidimo turėtų būti patvirtinama arba paneigiama ta aplinkybė, ar atsakovų veiksmai, susiję su domeno priceon.lt registracija bei vėlesniu jo perleidimu ir faktiniu valdymu, atitiko Investavimo sutarties nuostatas. Prašymą stabdyti bylą ieškovės atstovai palaikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Atsakovai su ieškovės prašymu stabdyti bylą nesutiko. Nurodė, kad bylos dėl Investavimo sutarties nagrinėjimo rezultatai bei nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neturės jokios prejudicinės reikšmės šiai bylai. Ieškovė, kuri nėra Investavimo sutarties šalimi bei yra neįtraukta į bylą dėl Investavimo sutarties, neturi teisės kildinti jokių reikalavimų iš galimo Investavimo sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovų atstovas laikėsi tokios pačios pozicijos dėl bylos sustabdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylos sustabdymo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi ieškinį, prašydama taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę už jų neteisėtais veiksmais, atimant iš ieškovės jai priklausančios kainų palyginimo sistemos valdymą, atlyginimą. Reikalavimai dėl sutartinės atsakovų atsakomybės pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. Investavimo sutartį šioje byloje nėra reiškiami, ieškovė nėra Investavimo sutarties šalimi. Nors ieškovė, be kita ko, nurodo, kad atsakovų veiksmai, neperregistruojant domeno priceon.lt ieškovės vardu, neatitiko Investavimo sutarties nuostatų, pagal šioje byloje ieškovės pareikštą reikalavimą teisiškai reikšmingi yra tik tie atsakovų veiksmai,iš kurių kildinamas ieškovės įrodinėjamos žalos ieškovei atsiradimas, t. y. veiksmai, kuriais, ieškovės teigimu, iš jos buvo atimtas jai priklausančios kainų palyginimo sistemos valdymas, tuo tarpu domeno neperregistravimas ieškovei pats savaime, atsakovams neatlikus jokių papildomų veiksmų, tokių pasekmių sukelti negalėjo.Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, be kita ko, pasisakė ir dėl atsakovų veiksmų atitikties Investavimo sutarties nuostatoms, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jokie reikalavimai, susiję su atsakovų sutartine atsakomybe pagal Investavimo sutartį šioje byloje nėra reiškiami, pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su atsakovų veiksmų atitikties Investavimo sutarčiai vertinimu, laikytini obiter dictum (lot. atsitiktine pastaba), t. y. teisėjo nuomone, neturinčia prejudicinės galios kitose bylose. Pažymėtina ir tai, kad šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kaip bus toliau aptarta šioje nutartyje, neturėjo esminės įtakos pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1343-803/2017 patenkino ieškovių UAB „LTk Capital“ ir UAB „Kainų kubas“ (investuotojų) ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovų J. L., A. P. ir UAB „AGRO ENERGY“. Ieškinys nurodytoje byloje grindžiamas tuo, kad atsakovai neįvykdė 2012 m. rugpjūčio 29 d. sudarytoje Investavimo sutartyje numatyto įsipareigojimo registruoti domeną priceon.lt UAB „PriceOn“ vardu. Teismas tenkino ieškovų ieškinį sprendęs, kad investuotojai suteikė UAB „PriceOn“ investicijas, kurių nebūtų suteikę, jei atsakovai būtų nurodę teisingą informaciją dėl domeno priceon.lt registracijos, suteiktų investicijų sumą vertindamas kaip investuotojų patirtą žalą dėl netinkamo Investavimo sutarties vykdymo. Kartu teismas pažymėjo, kad pasisako tik dėl Investavimo sutarties pažeidimo ir nevertina aplinkybių, susijusių su UAB „PriceOn“ veikla, esančių šios bylos ginčo dalyku (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo 43 punktas). Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-1343-803/2017 teismas pripažino atsakovų veiksmus neteisėtais sutartinės atsakomybės požiūriu nevertindamas, ar domeno registracija atsakovų vardu realiai sukėlė, ar galėjo sukelti, kokias nors neigiamas pasekmes ieškovės veiklai, susijusiai su kainų palyginimo sistemos valdymo praradimu. Atsižvelgdama į aptartus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1343-803/2017 nėra prejudicinio ryšio, dėl kurio būtų būtina šią bylą stabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1343-803/2017 analizuojamos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra skirtingos, taip pat gali skirtis ir šių aplinkybių teisinis vertinimas. Civilinėje byloje Nr. e2-1343-803/2017 pripažinus, kad domeno priceon.lt neperregistravimas ieškovės vardu sukelia atsakovams sutartinę atsakomybę investuotojams, t. y. yra neteisėtas veiksmas sutartinės atsakomybės požiūriu, tai savaime nereiškia, kad atsakovams turi būti taikoma ir deliktinė atsakomybė už šioje byloje įrodinėjamos žalos ieškovei atsiradimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija apeliantės prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1343-803/2017 atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad domenas priceon.lt buvo registruotas atsakovo J. L. vardu, o 2014 m. rugsėjo 15 d. šio domeno registracija buvo perleista atsakovei UAB „AGRO ENERGY“. Tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde apeliantė, be kita ko, nurodo argumentus, susijusius su domeno registracijos neperleidimo ieškovei neteisėtumu ir neatitikimu Investavimo sutarties nuostatoms, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu reikalaujama priteisti žala ieškovės nėra tiesiogiai kildinama iš paties domeno registracijos fakto, o atsakovų atsakomybė pagal Investavimo sutarties nuostatas yra kitos civilinės bylos ginčo dalyku, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų kolegija detaliau nepasisako. Byloje taip pat nustatyta ir šalių neginčijama, kad domenas priceon.lt turėjo dvejopą poveikį ieškovei priklausančios kainų palyginimo sistemos veikimui: pirma, šiuo domenu vartotojui buvo pasiekiama interneto svetainė, kurioje buvo patalpinta nurodyta programa, antra, domeno valdymas sudarė galimybę ieškovei naudotis išplėtiniu @priceon.lt pažymėtomis elektroninio pašto dėžutėmis ir tuo pačiu jungtis prie ieškovei priklausančių paskyrų Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose, sudarančiose prielaidas ieškovei priklausančio kompiuterinio kodo tobulinimui ir nuolatiniam atnaujinimui. Atsakovai neginčija, kad domeno priceon.lt registracijos turėjimas suteikė jiems galimybę nustatyti domeno DNS zoną ir nukreipti domeną į konkrečią svetainę, tuo pačiu ir panaikinti galimybę šio domeno pagalba pasiekti ieškovės kainų palyginimo sistemos internetinį puslapį. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2014 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad po ieškinio pateikimo teismui kainų palyginimo sistemos puslapis vartotojų vis dar galėjo būti pasiekiamas domenu priceon.lt. Ta aplinkybė, kad, kaip nurodo apeliantė, domenu buvo pasiekiama neatnaujinta programos versija, nepaneigia fakto, kad atsakovai neatliko veiksmų, kuriais būtų pakeistos domeno priceon.lt sąsajos su konkrečiu serveriu. Šios aplinkybės apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ir ieškovės atstovai, teigdami, kad galimybė valdyti ieškovei priklausančią kainų palyginimo programą buvo prarasta ne dėl to, kad atsakovai būtų panaikinę kainų palyginimo sistemos pasiekiamumą vartotojams domeno adresu priceon.lt, bet todėl, kad ši programa ieškovės nebegalėjo būti valdoma ir nuolat atnaujinama, atsakovams neva panaikinus ieškovės darbuotojų prieigą prie @priceon.lt plėtiniu pažymėtų elektroninio pašto dėžučių ir kartu prie ieškovės darbuotojų paskyrų Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nustatyta, kad domeno priceon.lt sąsajos su konkrečiu serveriu atsakovų keičiamos nebuvo. Kadangi civilinė atsakomybė kyla tik nustačius civilinės atsakomybės sąlygų visetą, vertinant reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą teisiškai reikšmingi yra ne visi atsakovų veiksmai, kuriuos ieškovas įvardija kaip neteisėtus, bet tik tie veiksmai, iš kurių yra kildinama ieškovo nurodoma žala. Jei ieškovas tik įvardija tam tikrus atsakovų veiksmus kaip neteisėtus, tačiau neteigia ir neįrodinėja, kad būtent dėl šių veiksmų patyrė reikalaujamą priteisti žalą, t. y. neįrodinėja kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, tokių atsakovų veiksmų teisėtumo analizė nėra teisiškai reikšminga, kadangi veiksmų neteisėtumas per se (lot. pats savaime) nėra pakankamas civilinei atsakomybei kilti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, apskritai nevertino kai kurių ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų (realybės neatitinkančių pranešimų apie įmonės akcininkus, tariamą ieškovės valdybos narių pakeitimą, J. L. tariamą tapimą ieškovės direktoriumi siuntimo ieškovės darbuotojams, nurodymų ieškovės darbuotojams neiti į darbą, ignoruoti esamo ieškovės direktoriaus nurodymus, klaidingos informacijos Juridinių asmenų registrui teikimo, bandymo sušaukti ieškovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir spręsti su ieškovės valdymu susijusius klausimus, priklausančius akcininkų kompetencijai) neteisėtumo ir nenustatinėjo dėl šių veiksmų ieškovei atsiradusios žalos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė aiškiai nepagrindė, kokią žalą ji patyrė dėl būtent šių atsakovų veiksmų, kuo nurodyti atsakovų veiksmai yra susiję su ieškovės įrodinėjamu kainų palyginimo sistemos valdymo praradimu. Tokių sąsajų ieškovės atstovai negalėjo paaiškinti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, apsiribodami teiginiu, kad atsakovų veiksmai turėtų būti vertinami kaip visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta, jog paminėti atsakovų veiksmai, net jei jie buvo atlikti, būtų kokiu nors būdu turėję realios įtakos ieškovės veiklai – ieškovė neįrodinėja, kad jos darbuotojai būtų paklusę atsakovų nurodymams neiti į darbą, dėl to būtų sustojusi ieškovės veikla ir ieškovė dėl to būtų patyrusi nuostolių, į tai, kad ieškovės reikalaujama priteisti žala iš nurodytų veiksmų nėra kildinama (ieškiniu reikalaujamą priteisti žalą ieškovė sieja su prarastos kainų palyginimo sistemos verte ir einamosiomis sąnaudomis laikotarpiu, kuriuo, pasak ieškovės, jos darbuotojai negalėjo administruoti kainų palyginimo sistemos, t. y. iš esmės neturėjo galimybių vykdyti savo funkcijų), sprendžia, kad nurodytų atsakovų veiksmų analizė nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga, todėl vien tai, kad ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime dėl šių atsakovų veiksmų nėra atskirai pasisakyta, nesudaro pagrindo ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad esminė apeliantės argumentų grupė yra susijusi su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismui sprendžiant, ar atsakovai atliko konkrečius veiksmus, kuriais buvo perimtas @priceon.lt plėtiniu pažymėtų elektroninio pašto dėžučių ir ieškovės darbuotojų paskyrų Bitbucket, AppHarbor, Amazon bei kitose sistemose valdymas, todėl toliau šioje nutartyje bus pasisakoma būtent dėl šių apeliantės argumentų. Kadangi atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija taip pat pasisakys dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškovės galimybėmis atkurti galimai prarastą kainų palyginimo sistemą, kadangi nustačius, jog ieškovė tokią galimybę turėjo, paneigiamas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat dėl argumentų, susijusių su ieškovės įrodinėjamos žalos faktu ir dydžiu.
Dėl įrodinėjimo pareigos
Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės procesinė pareiga įrodyti atsakovų neteisėtų veiksmų faktą negali būti laikoma tinkamai įvykdyta ieškovei patvirtinus vien prielaidą, kad tokie veiksmai atsakovų teoriškai galėjo būti atlikti. Taigi, apeliantės apeliaciniame skunde minima atsakovų „galima įtaka“ kainų palyginimo sistemos veiklai nėra pakankama atsakovų neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Pažymėtina, kad proceso teisės nuostatos draudžia teismui savo procesinį sprendimą grįsti prielaidomis, o negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas lemia tai, kad tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Taigi ieškovė, siekdama savo reikalavimo patenkinimo, privalėjo įrodyti ne tik tai, kad atsakovai, kaip domeno priceon.lt registracijos savininkai, turėjo galimybę keisti faktinį domeno valdytoją, apriboti ieškovės darbuotojų prieigas prie jų elektroninio pašto dėžučių ir paskyrų Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose, bet ir tai, kad atsakovai šiuos veiksmus realiai atliko.
Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų veiksmų
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra paneigta, kad ieškovei priklausanti kainų palyginimo sistema susideda iš visumos tarpusavyje sąveikaujančių elementų ir kad sistemos veikimą užtikrina tik visų elementų visuma. Priešingos apeliantės išvados daromos atskirus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginius vertinant atsietai nuo likusio sprendimo konteksto. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovai, pasinaudodami domeno registracijos suteikiamomis teisėmis, iš tiesų blokavo ieškovės darbuotojų prieigą prie jiems priklausančių elektroninio pašto dėžučių ar atliko kitus ieškovės įrodinėjamus veiksmus, susijusius su ieškovei priklausančios kainų palyginimo sistemos valdymo perėmimu. Byloje nustatyta, kad, nepaisant domeno priceon.lt registracijos atsakovo J. L. vardu, šis domenas bent jau kurį laiką faktiškai buvo naudojamas ieškovės. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktas UAB „Interneto vizija“ 2017 m. spalio 3 d. atsakymas, kad domenas priceon.lt atsakovo J. L. paskyroje buvo valdomas iki 2011 m. spalio 26 d., o po to domeno valdymas perleistas UAB „Agro energy kijėliai“ (buvęs ieškovės pavadinimas). Kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovai, kaip domeno priceon.lt registracijos turėtojai, turėjo galimybę bet kada perimti faktinį domeno valdymą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų realiai atlikę tokio pobūdžio veiksmus. Iš byloje esančio 2014 m. spalio 22 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad atsakovas J. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino 2014 m. rugsėjo 15 d. pakeitęs domeno administratorių, tačiau neigė daręs bet kokius kitus pakeitimus, susijusius su domeno valdymu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė negalėjo faktiškai valdyti ginčo domeno po to, kai jo registracija buvo perleista atsakovei UAB „AGRO ENERGY“, kadangi, pasak apeliantės, naujas domeno savininkas gauna naujus prisijungimo duomenis (apeliacinio skundo 47 paragrafas, 59 paragrafo d punktas), apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovai negalėjo nurodyti, kokiais įrodymais remdamiesi jie teigia, kad, pasikeitus domeno registracijos savininkui, iki tol buvę prisijungimo duomenys yra neišvengiamai keičiami. Įrodymų, kad šie duomenys būtų buvę pakeisti naujosios domeno registracijos savininkės valia, byloje taip pat nepakanka. Teiginys apie @priceon.lt plėtiniu pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymo perėmimą apeliantės grindžiamas antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-175-2014K4, iš kurio matyti, kad ieškovės vadovas 2014 m. spalio 30 d. negalėjo prisijungti prie jam priklausančios elektroninio pašto dėžutės dėl prieš 17 dienų, t. y. 2014 m. spalio 13 d., pakeisto pašto dėžutės slaptažodžio. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis įrodymas nėra pakankamas spręsti, jog atitinkamus slaptažodžio pakeitimus atliko būtent atsakovai, juolab, kad protokole konstatuota slaptažodžio pakeitimo data nesutampa su pačios ieškovės nurodoma pašto dėžučių valdymo praradimo data (2014 m. rugsėjo 15 d.). Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės vadovo negalėjimą prisijungti prie jam priklausančios pašto dėžutės galėjo sąlygoti ir kitos, su atsakovų veiksmais nesusijusios, priežastys. Apeliaciniame skunde akcentuojama tikimybė, kad slaptažodžio pakeitimus 2014 m. spalio 13 d. galėjo atlikti atsakovai, iš esmės grindžiama tik domeno registracijos suteikiamomis teisėmis, akivaizdžiai nėra pakankama atsakovų neteisėtiems veiksmams, susijusiems su faktiniu pašto dėžučių valdymo perėmimu, įrodyti. To, kad būtent atsakovai pakeitė ieškovės darbuotojų pašto dėžučių slaptažodžius, priešingai nei teigia apeliantė, negali įrodyti ir ieškovės vėlesnis kreipimasis į Google dėl pašto dėžučių valdymo atgavimo bei nagrinėjamos bylos iniciavimas. Atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovei priklausančių pašto dėžučių valdymo perėmimu, apeliantė įrodinėja ir apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktais įrodymais. Tačiau apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktame UAB „Interneto vizija“ elektroniniame laiške nėra jokių duomenų apie tai, kad 2014 m. rugsėjo mėn. ar vėliau būtų buvę keičiami domeno savininko prisijungimo duomenys (pasinaudota slaptažodžio atkūrimo/priminimo funkcija). Šią aplinkybę ketinusi papildomai įrodinėti liudytojo parodymais, apeliantė vėliau šio savo procesinio prašymo atsisakė. Neteisėtų atsakovų veiksmų, susijusių su ieškovei priklausančios kainų palyginimo sistemos perėmimu, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina ir 2014 m. rugsėjo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pirma, kaip pagrįstai pažymi atsakovai, šio protokolo konstatuojamoje dalyje nėra nurodyta, kad ieškovės darbuotojų teisės bendrovės Bitbucket paskyroje iš „administratorių“ į „kūrėjus“ buvo pakeistos konkretaus vartotojo (apie tai minima tik įžanginėje protokolo dalyje). Antra, ieškovė nepagrindė, kuo konkrečiai skiriasi „administratorių“ ir „programinės įrangos kūrėjų“ teisės Bitbucket sistemoje ir kad darbuotojas, turėdamas „programinės įrangos kūrėjo“ teises negali daryti jokių ieškovei priklausančios programos pakeitimų (patobulinimų). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovai taip pat neatsakė į klausimą, kiek ieškovės darbuotojų turėjo „administratoriaus“ teises Bitbucket sistemoje. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš aptariamo aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ieškovės vadovo prisijungimas prie Bitbucket sistemos 2014 m. rugsėjo 18 d. nebuvo apribotas, nors prisijungti prie savo elektroninio pašto ieškovės vadovas negalėjo. Tai paneigia ieškovės teiginius, kad pašto dėžučių valdymo praradimas, jei toks ir būtų buvęs, pats savaime atėmė ieškovės darbuotojams galimybę jungtis prie jiems priklausančių paskyrų Bitbucket sistemoje. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktą 2015 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-2-214K, iš kurio, pasak apeliantės, matyti, kad atsakovas A. P. paskutinius pakeitimus su ieškovei priklausančiomis aplikacijomis AppHarbor sistemoje atliko 2014 m. lapkričio mėnesį, t. y. jau po darbo sutarties su ieškove nutraukimo. Pasisakydama dėl šio apeliantės argumento apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių liudytojo patvirtintus atsakovų teiginius, kad paskyra, prie kurios buvo prisijungta faktinių aplinkybių konstatavimo metu, yra A. P. asmeninė paskyra. Be to, aplinkybė kad atsakovas A. P. 2014 m. lapkričio mėnesį galėjo prisijungti prie ieškovės paskyros AppHarbor sistemoje, net jei būtų nustatyta, niekaip neįrodo, kad tokia galimybė buvo atimta iš pačios ieškovės darbuotojų, tuo tarpu iš 2015 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-2-214K turinio nėra pagrindo daryti išvados, kad A. P., prisijungęs prie paskyros AppHarbor sistemoje, būtų pašalinęs ten esančius ieškovei priklausančius duomenis, ar kitais veiksmais pažeidęs ieškovės teises į jai priklausančios programos elementus. Kaip pagrįstai pažymi atsakovai, į bylą pateikta UAB „Interneto vizija“ 2015 m. sausio 12 d. pažyma patvirtina, kad paskutiniai domeno priceon.lt DNS zonos redagavimo pakeitimai buvo atlikti 2014 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje apklaustų specialistų paaiškinimais, ginčijamame sprendime nurodė, kad bet kokie vėlesni domeno valdytojo bandymai pakeisti DNS įrašus ar kitaip įtakoti kainų palyginimo sistemos veikimą (pvz. perimant paskyras, pašto dėžutes ir pan.) būtų matomi ir registruoti viešai. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad po 2014 m. balandžio 23 d. būtų buvę atliekami kokie nors domeno priceon.lt DNS zonos redagavimo pakeitimai. Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai realiai atliko veiksmus, iš kurių kildinama ieškovės reikalaujama priteisti žala (perėmė @priceon.lt plėtiniu pažymėtų elektroninio pašto dėžučių ir ieškovės darbuotojų paskyrų Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose valdymą), t. y. neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos ir kad vien dėl šios priežasties ieškovės pareikštas ieškinys negalėjo būti teismo tenkinamas.
Dėl ieškovės galimybės atkurti galimai prarastą kainų palyginimo sistemą
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos galimybių atkurti kainų palyginimo sistemą net ir tuo atveju, jei atsakovai būtų atlikę apeliantės įrodinėjamus neteisėtus veiksmus, susijusius su apeliantės Bitbucket paskyros blokavimu, apeliaciniu skundu iš esmės pripažįsta, kad Bitbucket sistemoje buvo saugoma tik naujausia programinio kodo dalis, o apeliantės darbuotojų kompiuteriuose galėjo būti saugoma ankstesnė programinio kodo versija (apeliacinio skundo 69 paragrafas). Tai, kad ankstesnė programinio kodo versija turėjo būti išlikusi apeliantės darbuotojų kompiuteriuose, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų specialistų paaiškinimai. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra pakankama spręsti, kad apeliantė turėjo visas galimybes, atkūrusi turimą ankstesnę programos versiją ir pasitelkusi kitą GIT versijavimo programos tiekėją atnaujinti turimą programą, ir toliau ją vystyti, be kita ko, pritaikant ją imti duomenis (kainų palyginimo informaciją, gaunamą iš trečiųjų asmenų) iš konkrečių serverių. Tokiu atveju apeliantė, įrodžiusi atitinkamus neteisėtus atsakovų veiksmus, įgytų teisę į išlaidų, susijusių su programos atnaujinimu, atlyginimą, tačiau reikalavimas dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje reiškiamas nebuvo, tuo tarpu konstatuoti, kad dėl apeliantės įrodinėjamų atsakovų neteisėtų veiksmų apeliantei priklausanti programa apskritai buvo prarasta nėra pagrindo. Apeliantės nurodomas argumentas, kad buvusių apeliantės darbuotojų bankroto administratoriui perduotų kompiuterių atminties diskai buvo suformatuoti, apeliantei neneigiant, kad tai buvo atlikta jos pačios darbuotojų iniciatyva (apeliacinio skundo 70 paragrafas), nepaneigia išvados, kad apeliantės įrodinėjami atsakovų veiksmai negalėjo sąlygoti apeliantei priklausančios programos praradimo, kadangi atsakovai negali būti pripažinti atsakingais už atitinkamus pačios apeliantės darbuotojų sprendimus. Tai, kad apeliantės darbuotojai tokį savo elgesį motyvavo programinio kodo saugojimu Bitbucket sistemoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisiškai reikšminga, juolab atsižvelgiant į tai, kad apeliantės kompiuteriai bankroto administratoriui buvo perduoti jau po to, kai, pačios apeliantės tvirtinimu, jos prieiga prie Bitbucket sistemos buvo atimta.
Dėl ieškovės įrodinėjamos žalos
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, atmesdama priešingus apeliantės argumentus, kad apeliantė neįrodė jai padarytos žalos fakto ir dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiesioginiai nuostoliai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesioginiais nuostoliais negali būti pripažintos išlaidos, kurias ieškovas neišvengiamai būtų turėjęs nepriklausomai nuo to, ar ieškovo įrodinėjami neteisėti veiksmai būtų, ar nebūtų atlikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, 35 984,87 Eur dydžio žalos dalį ieškovė sieja su savo veiklos sąnaudomis 2014 m. rugsėjo – spalio mėn. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad šios išlaidos jos būtų patirtos nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų, taigi iš esmės pripažįsta, kad nurodyta suma nėra jos įrodinėjamų atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad, nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, 35 984,87 Eur išlaidos būtų buvusios patirtos tikslingai, toliau vystant kainų palyginimo sistemą, nepaneigia išvados, kad šios išlaidos su atsakovų veiksmais tiesiogiai nėra susijusios ir dėl šios priežasties negali būti pripažintos tiesioginiais ieškovės nuostoliais. 831 105,48 Eur dydžio žalos dalis ieškovės įvardijama kaip prarastos kainų palyginimo sistemos vertė, atitinkanti visų į ieškovės veiklą investuotų lėšų sumą. Pasisakydama dėl šios apeliantės įrodinėjamos žalos dalies apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyta žalos dalis apeliantei negalėjo būti priteisiama jau vien dėl tos priežasties, kad, kaip aptarta šios nutarties 48 punkte, konkretus apeliantės turtas (kompiuterių programa) dėl apeliantės įrodinėjamų neteisėtų atsakovų veiksmų negalėjo būti apskritai prarastas. Antra, nors kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad nustatyti realią kainų palyginimo sistemos rinkos vertę yra sudėtinga atsižvelgiant į šio turto specifiką, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad tokia verte galėtų būti laikoma visų į ieškovės veiklą investuotų lėšų suma. Kaip nurodo pati ieškovė, jos veiklai reikalingas lėšas iš esmės užtikrino tik investuotojų skiriamas finansavimas, t. y. investuotomis lėšomis buvo didinamas apeliantės įstatinis kapitalas, įsigyjamas turtas, dengiamos ieškovės veiklos sąnaudos. Šiems tikslams skirta lėšų dalis negali būti prilyginama tik vienam konkrečiam apeliantei priklausančiam turto objektui (kompiuterių programai) ir jo vertei. Be to, kaip nustatyta byloje, 425 000 Lt (123 089 Eur) turimo turto (t. y. investuotų lėšų) dalį ieškovė vėliau investavo į savo dukterinę bendrovę UAB „PriceOn Lt“. Investicijos į kitą bendrovę, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, negali kartu sudaryti pačios ieškovės turto objekto (kainų palyginimo sistemos) vertės, nepriklausomai nuo to, kad, kaip teigia ieškovė, UAB „PriceOn Lt“ darbuotojų veiksmai buvo tiesiogiai susiję su kainų palyginimo sistemos veikimo užtikrinimu, kadangi UAB „PriceOn Lt“ yra atskiras juridinis asmuo, kurio turto dalimi šiuo atveju tapo ieškovės investuotų lėšų suma.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindama tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 163 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti apeliantės UAB „PriceOn“ prašymą dėl bylos sustabdymo.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.