Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų J. L., A. P. ir UAB „Agro energy“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties atsisakyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-312-262/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ ieškinį atsakovams J. L., A. P. ir UAB „Agro energy“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2014 m. lapkričio 13 d. pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) solidariai iš atsakovų ieškovei priteisti 124 248,55 Lt nuostolių; 2) įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovės domeną priceon.lt, kainų palyginimo sistemos programinio kodo, kuris patalpintas Bitbucket sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninių pašto dėžučių valdymą; 3) jei nėra galimybės patenkinti antrojo reikalavimo, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei 2 869 641,01 Lt (831 105,48 Eur) nuostolių; 4) priteisti iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovų turto areštą 2 869 641,01 Lt (831 105,48 Eur) dydžio reikalavimams užtikrinti; 2) įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą.Ieškovė 2015 m. kovo 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, papildydama antrąjį ieškinio reikalavimą ir jį suformuluodama taip: įpareigoti atsakovus UAB „Agro Energy“, J. L. ir A. P. grąžinti ieškovei domeną priceon.lt, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose UAB „PriceOn“ paskyrose, valdymą.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo ir įpareigojo atsakovus grąžinti UAB „PriceOn“ domeną priceon.lt, pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose UAB „PriceOn“ paskyroje valdymą.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį – panaikino nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taip pat sprendė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria papildytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimą ir, panaikinęs 2015 m. kovo 25 d. nutartį, klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomų (išplėstinių) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat atmetė.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2-115-178/2016 ir e2-123-178/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė iš esmės: uždraudė atsakovams UAB „Agro Energy“, J. L. ir A. P. naudotis BUAB „PriceOn“ priklausančiu programiniu kodu, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje apeliantės paskyroje, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtomis elektroninio pašto dėžutėmis ir kitais duomenimis, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose apeliantės paskyrose.Vilniaus apygardos teisme 2016 m. liepos 4 d. gautas atsakovų prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodoma, kad, patikslinus ieškinį, pasikeitė pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, dėl ko ieškinys tapo tikėtinai nepagrįstas ir todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Teismas sprendė, kad ieškinys buvo tik patikslintas, jo reikalavimai iš esmės nepasikeitė. Be to, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi jas taikė. Taigi priešingai nei teigia atsakovai, patikslinto ieškinio pagrįstumas buvo preliminariai įvertintas. Nors Lietuvos apeliacinio 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ir buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, tačiau ji buvo panaikinta tik dėl papildomų, o ne dėl visų atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ne dėl to, kad patikslintas ieškinys būtų aiškiai nepagrįstas. Ieškinio nepagrįstumo klausimo atsakovai atskirajame skunde dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių nekėlė. Nagrinėjamoje byloje yra keliami sudėtingi techniniai klausimai, todėl konstatuoti, ar ieškiniai yra pagrįsti, bus galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo atsakovai nekvestionavo.

Atsakovai J. L., A. P. ir UAB „Agro energy“ (toliau ir – apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinio prima facie (preliminarų) nepagrįstumą gali lemti ne tik ieškinio dalyko (reikalavimo), tačiau ir ieškinio pagrindo pakeitimas. Pirminiame ieškinyje ieškovė 2 869 641,01 Lt (831 105,48 Eur) sumą apskaičiavo remdamasi tuo, kad kainų palyginimo sistema yra prarasta visiškai, o minėta nuostolių suma yra lygi jos visų padarytų investicijų sumai. Patikslintame ieškinyje, skirtingai nuo pirminio ieškinio, ieškovė jau nurodė, kad yra praradusi ne visą kainų palyginimo sistemą (įskaitant programinį kodą), o tik naujausią tokios sistemos versiją, tačiau savo prašomų priteisti nuostolių sumos nepakoregavo. Taigi, egzistuoja akivaizdūs ieškinio prieštaringumai. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ypač varžo atsakovų teises, dėl to teismo atsisakymas vertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą pažeidžia ekonomiškumo principą, nes nesilaikoma reikalavimo užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą.Nėra jokio pagrindo išvadai, kad patikslinto ieškinio tikėtinas pagrįstumas teismo jau buvo vertintas priimant 2015 m. kovo 25 d. nutartį, nes teismas, priimdamas minėtą nutartį, visiškai nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, o juo labiau dėl atsakovų šiame skunde nurodytų aplinkybių – akivaizdžių ieškinio prieštaringumų ir sprendė tik dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, nesusijusių su ieškovės turtiniu reikalavimu, taikymo. Ieškovė BUAB „PriceOn“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:Ieškovė neturėjo pagrindo mažinti reikalaujamos priteisti nuostolių sumos. Tik tam tikra programinio kodo dalis (sena versija), nesant kitų reikalingų kainų palyginimo sistemos elementų, yra bevertė ir nefunkcionali. Todėl ieškovei priteistina visa 831 105,48 Eur nuostolių suma, kuri buvo investuota į kainų palyginimo sistemos sukūrimą bei vystymą. Jau pačiame pirminiame ieškinyje kainų palyginimo sistemos veikimas buvo siejamas su atskirų jos elementų visuma bei sąveika. Atskirajame skunde nurodomi teiginiai dėl dalies programinio kodo perdavimo ir kitų aplinkybių galės būti įvertinti tik visapusiškai išnagrinėjus bylą iš esmės.Patikslintas ieškinys tenkintinas visa apimtimi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei kitų principų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.Priešingai nei teigia apeliantė, jeigu teismai būtų matę egzistuojant kokius nors prieštaravimus tarp patikslinto ieškinio dalyko bei pagrindo, tokie prieštaravimai galėjo būti identifikuoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje ar aukštesnės instancijos teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl minėtos 2015 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo, nes teismai spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių klausimą visais atvejais vertina būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų (atsakovų) prašymas panaikinti jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantų įsitikinimu, ieškovei nagrinėjamoje byloje patikslinus ieškinį, pasikeitė ieškinio pagrindas, todėl ieškinys nebeatitinka vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad patikslintame ieškinyje ieškovės atlikti pakeitimai nėra tokie, kurie nulemtų kitokį tikėtino ieškinio pagrįstumo vertinimą, kuris, beje, jau buvo įvertintas teismui sprendžiant dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patikslinus ieškinį. Kadangi apeliantai tiek prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde kvestionuoja vien sąlygą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, ir nekelia klausimo dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, apeliacinis teismas, neperžengdamas skundo ribų, pasisakys tik šiuo aspektu (CPK 320, 338 str.).Apeliantų atskirasis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko esant dviem būtinosioms sąlygoms: 1) jeigu pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir 2) jeigu egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šių sąlygų aktualumas išlieka per visą civilinės bylos procesą, todėl, proceso metu pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, neatmestina galimybė su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus svarstyti iš naujo. Tarp tokių aplinkybių gali būti ir ieškinio patikslinimas. Įstatymų leidėjas neriboja įvairių prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pateikimo viso proceso metu – tiek dėl taikytų priemonių būdo, formos, masto pakeitimo, didinimo ar mažinimo, tiek dėl taikytų priemonių panaikinimo ar dėl taikymo pasikeitus aplinkybėms, kai teismas jas buvo atsisakęs taikyti. Įstatymo numatytais atvejais teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali spręsti ir savo iniciatyva.Pirmiausia sutiktina su apeliantais, kad po ieškinio patikslinimo iki skundžiamos nutarties priėmimo klausimas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, įvertinus ieškinio patikslinimus, teismų nebuvo vertinamas. Byloje buvo spręsta tik dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, nesusijusių su ieškovės turtiniu reikalavimu, taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėse bylose Nr. e2-115-178/2016 ir e2-123-178/2016 aiškiai pažymėjo, kad nagrinėjant toje byloje klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės nebespręstina dėl apeliantės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kadangi jis buvo nustatytas taikant laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Kita vertus, tai, kad apeliantai klausimą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, jį siedami su ieškinio patikslinimo aplinkybe, iškėlė tik praėjus daugiau nei vieniems metams po patikslinto ieškinio pateikimo, verčia abejoti apeliantų teisumu. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi ne vien ta aplinkybe, kad šis klausimas teismų jau buvo išspręstas, tačiau nurodė ir kitus argumentus, kuriems apeliacinis teismas pritaria.Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar egzistavo pagrindas iš naujo vertinti tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, būtina atsižvelgti į ieškinio tikslinimo aplinkybes ir tokiu veiksmu atliktų ieškinio pakeitimų esmę. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovė 2015 m. kovo 17 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo buvo tikslinamas ieškinio reikalavimas prašant teismo įpareigoti apeliantus ieškovei grąžinti ne tik domeną priceon.lt, kainų palyginimo sistemos programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket sistemoje PriceOn paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, valdymą, bet ir programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose PriceOn paskyrose, valdymą (o nesant galimybės įpareigoti apeliantus grąžinti šį ieškovės turtą – priteisti atitinkamus ieškinyje nurodomo dydžio patirtus nuostolius). Taigi ieškinio alternatyvus reikalavimas priteisti nurodomo dydžio patirtus nuostolius išliko, jo dydis taip pat nebuvo keičiamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio dalykas (kiek tai susiję su turtiniu reikalavimu) nebuvo keičiamas. Sutiktina su apeliantais, kad būtinybę kitaip spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą gali lemti ne vien ieškinio dalyko, tačiau ir ieškinio pagrindo pasikeitimas. Tačiau apeliacinis teismas, įvertinęs pirminį ir patikslintą ieškinius, neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju patikslintu ieškiniu būtų buvęs keičiamas ieškinio pagrindas, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio pagrindo pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas, pažymėjo, jog ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas arba naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradinis ieškinio pagrindas iš esmės nesikeičia, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016). Nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, jai pradėjus procese atstovauti bankroto administratoriui, patikslino ieškinyje nurodytas tam tikras aplinkybes, tačiau ir toliau savo reikalavimus grindžia tuo pačiu faktiniu pagrindu – apeliantų neteisėtais veiksmais, perimant ieškovei priklausančios kainų palyginimo sistemos (ar tam tikrų jos sudedamųjų dalių) valdymą. Nors, kaip apeliantai pagrįstai teigia, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, be kita ko, aplinkybes apie tai, kad tam tikri prisijungimo prie kainų palyginimo sistemos duomenys yra išlikę ieškovės dispozicijoje, tačiau patikslintame ieškinyje pabrėžiama, kad šie (pavieniai) sistemos duomenys nesuteikia galimybės atgauti atitinkamose sistemose buvusio ieškovės turto, ieškovės darbuotojams yra apribotos galimybės atlikti tam tikrus veiksmus ieškovės paskyrose. Ieškovė atsiliepime į skundą pagrįstai atkreipia dėmesį, kad jau pirminiame ieškinyje ji buvo aiškiai nurodžiusi apie tai, kad kainų palyginimo sistemos funkcionalus veikimas galimas tik atgavus visus atskirus jos elementus. Darytina išvada, kad šios apeliantų akcentuojamos patikslintame ieškinyje papildomai nurodytos aplinkybės įtakos vertinant preliminarų ieškinio tikėtinumą neturi.Pabrėžtina, kad iš procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar jų panaikinimo) klausimą sprendžiančio teismo negali būti reikalaujama atlikti visapusišką bylos įrodymų įvertinimą. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (ar jas panaikinti), turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra keliami sudėtingi techniniai klausimai, reikalaujantys specialiųjų žinių ir nuodugnaus visų aplinkybių ištyrimo, todėl konstatuoti, ar ieškinys yra pagrįstas, bus galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys nesutaria, ar ieškovė gali šiuo metu naudoti kainų palyginimo sistemą (tam tikrą jos dalį), ieškovė tokią galimybę neigia, pateikdama ir atitinkamus įrodymus. Todėl šioje proceso stadijoje vertinti ieškovės reikalavimų kaip akivaizdžiai nepagrįstų nėra jokio pagrindo. Dėl tos pačios priežasties apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, neužtikrina šalių interesų pusiausvyros. Ieškovė pareikštus ieškinio reikalavimus įrodinėja visa apimtimi, todėl nėra pagrindo manyti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl kurių nors priežasčių turėtų būti taikomos mažesne apimtimi.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis teismas sprendžia, jog atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.