- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- 2YT-1683-980/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00209-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ Klaipėdos, AS „Aktiva Portfolio“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos keleivinis transportas
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AS „Aktiva Portfolio“, antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas/skolininkas antstolio prašo nutraukti skolos išieškojimą iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje bei grąžinti išieškotas lėšas.
Antstolis Aleksandras Selezniovas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolis priėmė patvarkymus, kuriais nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad „Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) < >; 2) visų kitų rūšių išieškomos, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. - dvidešimt procentų“. CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas“. Antstolis neapriboja skolininko/pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ar kitokių gėrybių, antstolis tik vykdo išieškojimą CPK nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodeksas nustato galimybę vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų neviršijančių MMA (CPK 736 straipsnis), todėl tokios išskaitos yra galimos, o maisto produktų ar kitokių gėrybių įsigijimui skolininkas/pareiškėjas gali naudoti kitas lėšas, kurios liks po išskaitų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą įstatymo reikalavimą, antstolis skolos išieškojimą ir nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius). Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš jo priklausančių darbinių pajamų bei trečiųjų asmenų išmokamų piniginių lėšų.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Iš kartu su pareiškėjo skundu pateiktų vykdomųjų bylų ir jose esančios informacijos matyti, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko V. S. vykdomosiose bylose Nr.0010/04/03161; 0010/10/01148; 0010/10/03293; 0010/10/03402; 0010/16/01632; 0010/16/02457; 0010/20/02987; 0010/21/00599; 0010/22/01665.
Antstolis Aleksandras Selezniovas 2022 m. gruodžio 29 d. patvarkymais Nr. Slg-65329, Nr. Slg-65330, Nr. Slg-65332, Nr. Slg-65333, Slg-65334 nukreipė išieškojimą į skolininkui/pareiškėjui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas. Nurodytas patvarkymas vykdymui buvo perduotas Šiaulių tardymo izoliatoriui.
2022 m. gruodžio 29 d. patvarkymuose Nr. Slg-65329, Nr. Slg-65330, Nr. Slg-65332, Nr. Slg-65333, Slg- 65334 buvo nurodyta, kad vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas “pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 30 procentų.“), neviršijančios vieno MMA.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).
Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Pažymėtina, kad iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.
Antstolis Aleksandras Selezniovas 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Pažymėtina, kad iš skolininko yra išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, taigi antstolis pagrįstai nustatė tokį išskaitų dydį.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis nėra apribojęs (areštavęs) pareiškėjo sąskaitos, esančios Šiaulių tardymo izoliatoriuje, antstolis tik išsiuntė patvarkymą vykdyti išskaitas iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų.
Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 733-744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pajamų). Iš skolininko nėra išskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią pajamų dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolis iki 2023-01-11 nėra gavęs jokių išmokų iš pareiškėjo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą įstatymo reikalavimą, antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius). Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus (CPK 736 straipsnis).
Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios praktikos laikosi iš Lietuvos Aukščiausias Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl skundas netenkinamas (CPK 178, 185, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.