- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-25-185/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutarties, kuria atmestas jos skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-12-14 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas G. G. skundas dėl 2015-11-19 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės S. P. nutarimo, kuriuo prokurorė paliko galioti nepakeistą 2015-10-29 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. nutarimą, kuriuo prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str., pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.
Šalies argumentai
G. G. nesutinka su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu ir skunde Panevėžio apygardos teismui nurodo, kad R. G. tyčia, žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsigaliojusius teismo sprendimus išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. Pats R. G. 2014-09-26 apklausos metu nurodė, kad nuo tada, kai išvyko dirbti ir gyventi į Angliją (nuo 2010 m. birželio mėn.), jis visada turėjo darbo ir dirbo. Iš 1 priede pateiktos lentelės matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu neišaiškintas laikotarpis nuo 2009-12-14 iki 2010-05-23, kai R. G. prisiregistravo Darbo biržos Panevėžio skyriuje, ir negaudamas nedarbo socialinio draudimo išmokos bei jokių kitų socialinių išmokų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, teikė dalinį išlaikymą savo dukrai D. G.. Liko neišaiškinti laikotarpiai ir nenurodytos R. G. gaunamos pajamos nuo 2009-12-14 iki 2010-05-23 bei nuo 2010-05-23 iki 2014-01-01. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą nebuvo nurodytos galimos pateisinamos priežastys (laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.), galinčios atleisti R. G. nuo atsakomybės pagal BK 164 str. Išvados buvo daromos remiantis vien tik paties R. G. ranka rašytu paaiškinimu ir keliais pavieniais bankų sąskaitų išrašais. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad R. G. pareigą išlaikyti savo vaikus vykdė tik iš dalies, už ką taip pat kylą atsakomybė pagal BK 164 str. R. G. savo pasižadėjimą kuo greičiau padengti įsiskolinimą ir mokėti kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 1000 Lt alimentų, vykdė tik trumpą laiką. Nevertinami buvo jos pačios parodymai, kad gavus DNR ekspertizės aktą, patvirtinantį R. G. tėvystę, jis taikos būdu vis tiek norėjo nuginčyti savo tėvystę. Teigia, kad prokurorių nutarimuose padarytos išvados, jog nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., požymių, visiškai nepagrįstos byloje esančios medžiagos duomenimis. Visos padarytos išvados nėra ir negali būti paremtos objektyviais duomenimis, kadangi tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. Mano, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas pilnai ir visapusiškai, yra neišnaudotos visos galimybės ir nesurinkti visi įrodymai, liečiantys konkretų laikotarpį (nuo 2011-04-01 iki 2013-12-31), kuomet R. G. neteikė savo vaikams išlaikymo, ypatingai dėl to, kad visus įmanomus objektyvius duomenis galima surinkti bendradarbiaujant su Lietuvoje veikiančia institucija (Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Nenurodoma, dėl kokių priežasčių R. G. tik iš dalies teikė išlaikymą vaikams nuo 2014 m. sausio mėn. Atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įgyvendintos teismo nutartyje nurodytos bylai svarbios tiriamos aplinkybės, taip pat atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu negauta įrodymų apie R. G. išlaikymo pareigos vykdyti nepilnamečiams vaikams negalėjimą. Pažymi, kad R. G. paskutinius du kartus savo vaikus matė 2011 m. sausio pabaigoje ir 2013 m. rugsėjo 19 d. Priimtuose sprendimuose pabrėžiama sunki R. G. finansinė padėtis, tačiau neatsižvelgiama į jos ir dviejų vaikų finansinę padėtį Lietuvoje. Mano, jog reikėtų atkreipti dėmesį ir į R. G. parodymus, kurie skiriasi. Pareiškėjos nuomone, taip manipuliuojant BK 164 str., keičiant parodymus, piktybiškai nepateikiant visos reikalaujamos informacijos, yra siekiama bet kokia kaina išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundo argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, vyriausiosios prokurorės S. P. 2015-11-19 ir prokurorės R. M. 2015-10-29 nutarimais bei pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teismui pateiktos bylos duomenys rodo, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., buvo atliekamas pagal gautą pareiškėjos G. G. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą jos vaikų tėvui ir buvusiam sutuoktiniui R. G., jog jis nusikalstamai vengė išlaikyti savo vaikus, t. y. vengė pareigos išlaikyti savo dukrą D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir laikotarpiu nuo 2009-04-04 iki 2014-05-07 jai išlaikyti kas mėnesį nemokėjo po 450 Lt, priteistų 2009-03-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, bei vengė pareigos išlaikyti savo sūnų T. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2014-05-07 jam išlaikyti kas mėnesį nemokėjo po 400 Lt, priteistų 2011-05-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Tačiau, greta to prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis byloje esančia duomenų visuma, yra kitoks.
Nagrinėjamu atveju prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, priėjo prie išvados, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir 2015-10-29 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Tai yra viena iš BPK 3 str. 1 d. įtvirtintų aplinkybių, kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). BK 164 str. norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.
Taigi esminis aspektas sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 str. yra duomenų, leidžiančių spręsti, kad išlaikymą teikiantis asmuo tyčia, sąmoningai slėpė pajamas ar kitu būdu nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, nustatymas. Nesant tokių duomenų asmens baudžiamasis persekiojimas nėra galimas. Tačiau tam, kad būtų galima padaryti tokią išvadą, privalo būti surenkami duomenys, kurie pagrįstų ar paneigtų kaltininko tvirtinimus, o taip pat iš esmės leistų atsakyti į nukentėjusiojo asmens argumentus.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, 2015-02-17 Panevėžio apygardos teismui nutartimi panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį ir priėmus naują sprendimą – panaikinus 2014-10-29 prokurorės ir atitinkamai 2014-12-10 aukštesniojo prokuroro nutarimus, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, o jo metu gauti papildomi duomenys apie R. G. šeimos sudėtį, jo dukros sveikatos problemas, gydymo išlaidas, R. G. darbo vietas, pajamas, būtinąsias išlaidas ir kt., aukštesniojo teismo vertinimu, nepatvirtina vieno iš esminių nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., sudėties požymio – kaltininko tyčios buvimo, o nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos požymio, nėra ir pačios nusikalstamos veikos, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu nutrauktas pagrįstai. Priešingai nei teigia pareiškėja, jos pareiškime nurodytos aplinkybės buvo pakankamai išsamiai ištirtos bei išnagrinėtos. Atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu buvo atsakingai surinkti dokumentai bei kiti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti, ir jie buvo tinkamai įvertinti. Tiek prokurorių nutarimai, tiek ir skundžiama teismo nutartis yra pakankamai argumentuoti ir motyvuoti. Prokurorių nutarimuose ir teismo nutartyje iš esmės įvertintos visos pareiškėjos pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jos nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, atsakyta į pagrindinius skundų argumentus. Įvertinęs pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su prokurorių ir teismo priimtais procesiniais sprendimais ir jiems visiškai pritaria. Vien tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo priimtas pareiškėjos netenkinantis sprendimas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos BPK 2 str. įtvirtintos nuostatos.
Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos medžiagos matyti, kad R. G. pripažįsta, jog tam tikrą laiką jis jokių lėšų savo vaikams išlaikyti neskyrė bei neginčija susidariusio įsiskolinimo. R. G. teigimu, jis Jungtinėje Karalystėje visą laiką stengėsi dirbti, ten sukūrė šeimą, turi dukrą, kuri turi sveikatos problemų ir jai reikalingas gydymas, specialus maistas bei ypatinga priežiūra. Tokius R. G. teiginius patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai apie jo darbo vietas, gaunamas pajamas, sveikatos problemas ir būtinąsias išlaidas. Taip pat iš teismui patektos medžiagos matyti, kad R. G., nors ir nereguliariai, tačiau tam tikras lėšas vaikams išlaikyti mokėjo – per 2014 m. jis į pareiškėjos sąskaitą pervedė bendrai 3690 Lt, 2015 m. pervedė bendrai 580 Eur. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šiuos bei kitus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, visiškai sutinka su prokurorių ir apylinkės teismo sprendimuose padarytomis išvadomis, kad nereguliarų lėšų teikimą išlaikyti vaikus šiuo atveju lėmė objektyvios priežastys – R. G. sunki materialinė padėtis, o ne jo tyčiniai, sąmoningi veiksmai siekiant išvengti pareigos išlaikyti savo vaikus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. G. būtų tyčia nedirbęs ar dirbęs nelegaliai, turėjęs ir slėpęs gaunamas pajamas, taip pat slėpęs turtą ar kokią nors kitokią reikšmingą informaciją dėl darbo ir gaunamų pajamų. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad R. G. dirbo ir gavo pajamas. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina ir tai, kad tiriamuoju laikotarpiu jis turėjo neplanuotų lėšų dukros gydymui, kurį laiką pats nedirbo dėl savo laikino nedarbingumo ir tuo metu gavo mažesnes pajamas. Įvertinus R. G. gautas pajamas jam dirbant Jungtinėje Karalystėje bei turėtas išlaidas reikalingas sergančiai dukra ir šeimos minimaliems poreikiams tenkinti, byloje nesant duomenų apie didesnes R. G. turėtas pajamas, darytina išvada, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu R. G. materialinė padėtis buvo sunki. Kita vertus, bylos duomenys rodo, jog, net ir esant tokiai materialinei padėčiai šeimoje, R. G. pagal savo išgales stengėsi teikti lėšas savo vaikams išlaikyti ir, nors nereguliariai, tačiau lėšas vaikams išlaikyti mokėjo. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog R. G. būtų tyčia, sąmoningai vengęs, o ne dėl objektyvių galimybių nevykdęs jam nustatytų prievolių materialiai išlaikyti savo vaikus teismo sprendimuose nustatyta tvarka ir forma.
Įvertinęs šiuos bei kitus bylos duomenis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu atlikus įmanomus papildomus proceso veiksmus nenustatyta R. G. veiksmuose būtino jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 164 str., sudėties subjektyviojo požymio – kaltės. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti esant vienai iš BPK 3 str. 1 d. įtvirtintų aplinkybių, kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas bei nutarime vyr. prokurorė, baudžiamasis procesas negali būti traktuotinas kaip priemonė bet kokiu būdu išieškoti susidariusias skolas, nekonstatavus tyčinių kitos šalies veiksmų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu nutrauktas pagrįstai.
Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad esant išdėstytoms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teismo nutartį ir prokurorių nutarimus. Tiek prokurorės, tiek ir teismas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, kurie šiuo atveju nepatvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 str., todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjos G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.