Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teismo posėdyje apklausė patį E. A. G., kuris (kaip matyti iš 2019 m. birželio 19 d. posėdžio protokolo) savo kaltę pripažino, nurodė, kad sutinka, kad sukėlė eismo įvykį (nurodo, kad negali pasakyti, kad apgadino bortelį ir automobilį, tačiau taip galėjo būti), bei rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. A. G. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutarimą, nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei E. A. G., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, teigia, kad užvažiavimas ant bortelio negali būti laikomas eismo įvykiu, tačiau remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu aukštesnysis teismas negali su tuo sutikti. Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad E. A. G. vairuotam automobiliui „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti priekinio bamperio, dešinės pusės slenksčio, dešinės pusės padangų apgadinimai (b. l. 8). Iš E. A. G. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, kad apgadino bortelį ir gailėjosi (b. l. 6). Tai, kad bortelis buvo apgadintas, akivaizdu iš 2019 m. birželio 1 d. eismo įvykio fiksavimo protokolo, kuriame nurodyta, kad bortelis eismo įvykio metu buvo išverstas iš jo įrengimo vietos (b. l. 3-4). Kadangi E. A. G., vairuodamas transporto priemone neblaivus (nustatytas 1,42 promilės girtumo laipsnis), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (bendrąją pareigą laikyti visų atsargumo priemonių), ko pasekmėje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į bortelį, taip jį išversdamas, tuo apgadindamas ne tik jam priklausantį automobilį, tačiau ir kelio įrenginį – bortelį, jo veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina ir tai, kad KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, todėl E. A. G. privalėjo suprasti, kad jo sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu, kadangi judant transporto priemonei buvo apgadintas jo paties automobilis ir bortelis.

12. Nesutiktina su E. A. G. apeliacinio skundo argumentu, kad buvo pažeistos jo teisės į tinkamą gynybą, kadangi, kaip matyti iš 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio protokolo, bylą nagrinėjusi teisėja šio posėdžio metu išaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teises, numatytas ANK 577 straipsnyje, po ko E. A. G. nurodė, kad teises suprato (b. l. 21). Atkreiptinas E. A. G. dėmesys į tai, kad būtent ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir numatyta jo teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, todėl skundo argumentas, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, neatitinka bylos duomenų ir nelaikytina proceso pažeidimu.

13. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. G. argumentai dėl jam pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams – neteisėtumo ir griežtumo padarytam nusižengimui atmestini kaip nepagrįsti.

14. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

17. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

18. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams nustatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1200 Eur iki 1500 Eur. Už šį administracinį nusižengimą taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

19. Apylinkės teismas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį E. A. G. paskyrė 1200 Eur dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams, atsižvelgdamas į E. A. G. padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį (teismo vertinimu, buvo padarytas vienas pavojingiausių nusižengimų), į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Teismo vertinimu, E. A. G. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad yra pensininkas, turi sveikatos problemų, kad automobilis jam yra gyvybiškai svarbus (nors duodamas paaiškinimus apylinkės teisme nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam nėra gyvybiškai būtina, tik patogumas), nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismas pažymi, kad paskirtos baudos sumokėjimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. A. G. sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad E. A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

20. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje E. A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir paskirta teisinga administracinė nuobauda, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarimą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.