Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio,

nukentėjusiesiems R. G., V. Z. ir nukentėjusiosios V. Z. atstovui advokatui Aidui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 8 MGL dydžio bauda, 2023 m. liepos 10 d. baudą sumokėjęs (laikomas neteistu),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. Z. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,48 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. sausio 11 d., laikotarpyje nuo 7.06 val. iki 7.29 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu sudavė mažiausiai devyniolika smūgių V. Z. į krūtinę, abi rankas ir dešinį petį, pargriovė ją ant grindų ir kojomis spyrė mažiausiai vieną kartą jai į krūtinę, tuo padarė V. Z. pjautines žaizdas krūtinėje, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje, pjautines žaizdas dešinio peties, dešinio žasto, riešo, plaštakos ir pirštų srityse, epidermio įbrėžimą dešinio riešo srityje, kairio žastikaulio kūno spiralinį lūžį, kairio VIII šonkaulio lūžį, pleuros ir kairio plaučio pažeidimą, sukėlė komplikacijas dėl hemopneumotorakso kairėje, poodinės emfizemos, buvo būtina atlikti pleuros ertmės drenavimo procedūrą, kairio žastikaulio kūno lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija operaciją, atvirąją periferinio nervo neurolizės operaciją, buvo diagnozuota kairio stipininio nervo potrauminė neuropatija, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, po ko į įvykio vietą atbėgus R. G., tęsdamas veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tyčia peiliu sudavė mažiausiai šešiolika smūgių R. G. į kaklą, krūtinę, kairį petį, kairę ranką, nugarą ir juosmenį bei pargriovė šį ant grindų, tuo padarė R. G. durtines-pjautines žaizdas kaklo priekiniame paviršiuje, krūtinės priekinėje dalyje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio žasto nugariniame paviršiuje, dešinėje viršutinėje nugaros srities dalyje, serijinius odos nubrozdinimus nugaros apatinėje dalyje ir juosmens srityje bei odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu sunkiai sužalojo du asmenis, vieną iš jų – savo mamą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiami teismo motyvai ir išvados

Kaltinamasis T. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, jog 2025 m. sausio 11 d. vidurnaktį jis grįžo namo, buvo pas draugą, žiūrėjo krepšinį, gėrė alų. Prieš tai kelias dienas taip pat gėrė alų. Eilinį kartą jį (duomenys neskelbtini), tiek fiziškai, tiek morališkai prastai jautėsi. Kadangi negalėjo užmigti iš savo kambario nusileido į apačią, įsijungė televizorių ir garsiai pasileido muziką. Ateidamas iš savo kambario pasiėmė turėtus įrankius ir indus. Prieš tai kambaryje valgė. Galvojo, kad yra vienas namuose, todėl ir pasileido garsiai muziką, sumaišė dienas, galvojo, kad penktadienis ir mama dirba. Besiklausydamas muzikos toliau gėrė alų, išgėrė gal šešias ar aštuonias skardines. Kartu su alumi išgėrė ir daug tablečių nuo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), susileido dvi ampules (duomenys neskelbtini), po to dar išgėrė (duomenys neskelbtini). Norėjo stipresnio poveikio. Jautėsi apsvaigęs. Vaistus su alkoholiu yra ir ankščiau gėręs, bet šalutinio poveikio nebuvo. Staiga prie savęs išvydo žmogų, mamą, tuo metu tiksliai jos neatpažino, suprato tik vėliau, kai pamatė kraują. Nesupranta kodėl, bet griebė po ranka pasitaikiusį peilį, kurį buvo atsinešęs, ir atsistojęs pradėjo juo mosikuoti. Tai buvo duonai pjaustyti skirtas peilis. Kodėl puolė mamą, nesupranta. Prisimena, kad mama traukėsi, o jis turimu peiliu smūgiavo jai. Tada mama parkrito ant grindų ir netrukus atbėgo R., nepamena, kad dar smūgiuotų mamai kojomis, jai gulinti ant grindų. Atbėgęs R. puolė prie jų, tada jis tuo pačiu peiliu smogė ir R., į kurią vietą, negali pasakyti, smūgiavo jam be jokios priežasties. Sudavė gal du ar tris kartus. Nei mamai, nei R. į konkrečias vietas nesitaikė. Su R. jie susigrūmė ir abu nukrito ant žemės, lyg atsimena, kad R. griebė jam už kaklo. Paskui jis pasuko galvą link mamos ir pamatė iš jos krūtinės bėgantį kraują ir tada jam grįžo protas, jis suprato, ką padarė. Prieš tai, jam buvo aptemusi sąmonė. Supratęs ką padarė, jis telefonu iš karto pradėjo skambinti greitajai pagalbai, pagal telefonu duodamus nurodymus jis spaudė kepure mamai žaizdas krūtinėje, stengėsi spausi ten, kur daugiausia bėgo kraujo. Pripažįsta, kad sužalojo tiek mamą, tiek jos draugą, supranta, kad sukėlė jiems didelį skausmą. Pykčių nei su mama, nei su R. G. neturėjo. Nuoskaudų mamai nejaučia. Labai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo mamos ir R. G.

Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tą dieną jis prabudo nuo didelio triukšmo, garsiai grojo muzika, prabudęs pagalvojo, iš kur sklinda muzika, nes gyvena šalia barų. Netrukus išgirdo V. riksmą. Jis iš karto nusileido į apačią, atidarė svetainės duris ir pamatė stovintį T., jis sakė, kad mamai bloga ir ji nukrito. Tada jis priėjo arčiau, pamatė ant žemės kraujo klane gulinčią V., ji rėkė kviesti greitąją. Tada jis pasilenkė prie jos ir gavo smūgį į žandą, atsisukęs viską suprato, pamatė T. rankose peilį ruda rankena. Jis mosikavosi tuo peiliu, blaškėsi, jis prašė jo apsiraminti ir kvieti greitąją. Jie susikibo, prašė T. apsiraminti, bandė pagauti peilį ir jį atimti, nepamena kur pirmiausia jam pataikė su tuo peiliu. Tada jis kirto T. per kojas ir jį parvertė, prispaudė už gerklės prie žemės, prašė apsiraminti, jis dar vis muistėsi su tuo peiliu, jautė smūgius, jautė, kad bėga kraujas, ką T. sakė, tiksliai neatsimena, jis lyg rėkė, kad jam jie atsibodo, kad juos pribaigs, labai garsiai televizorius veikė. Jis vis prašė T. apsiraminti, T. pasakė, kad apsiramino. Kai T. apsiramino, jis T. paleido. Tada T. pradėjo kviesti greitąją pagalbą, o jis pats parkrito šalia V., nes pasidarė silpna.

Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Z. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini). Daugiau bendrauti su ja pradėjo po jos vyro mirties. Apie 8 metus jis gyvena kartu su V. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai V. Z. nuotaika būna bloga ar susipyksta su ja, jis išvyksta pas savo brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta jos sūnų T. Z. Žino, kad šis turi polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, gyvena „naktinį“ gyvenimą. Kurį laiką jis gyveno V. Z. mirusios motinos bute, su drauge R. susilaukė sūnaus, tačiau netrukus su ja išsiskyrė. 2024 m. rugsėjo mėn. T. Z. atsikraustė gyventi pas V. Z. Jis jį sutikdavo retai, nes ryte išeidavo į darbą, o kai sugrįždavo po darbo, T. Z. namuose jau nebūdavo. Kiek jam žinoma, T. Z. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Neilgą laiko tarpą dirbo, bet galimai 2024 m. lapkričio mėn. buvo atleistas. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn., kai T. Z. apsigyveno bute, jis jokių konfliktų su šiuo neturėjo. Su V. Z. T. Z. pasiginčydavo, o vieną kartą, galimai 2024 m. spalio mėn., V. Z. pasiskundė, kad T. Z. trenkė jai galva į nosį. V. Z. nosis tuo metu kraujavo. Jam paklausus, kas atsitiko, T. Z. pasakė, kad sukdamasis į šoną netyčia susitrenkė su mama. V. Z. sakė, kad T. Z. meluoja, tačiau policijos nekvietė. V. Z. dažnai sūnui priekaištaudavo, kad šis niekur nedirba, nieko neveikia. T. Z. dažnai meluodavo jai visokius dalykus, kad tik ji jam duotų pinigų. Mano, kad T. Z. vartodavo ne tik alkoholį, bet ir narkotines medžiagas. Jis matydavo jį apsvaigusį, nors alkoholio kvapas nesklisdavo. T. Z. vogdavo iš namų daiktus ir juos parduodavo, gautus pinigus išleisdavo alkoholiui. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), T. Z. turėjo atskirą kambarį trečiame pastato aukšte, tačiau po to persikraustė į kambarį, esantį antrame aukšte. 2025 m. sausio 10 d. jis apie 22 val. sugrįžo namo, V. Z. žiūrėjo televizorių, o T. Z. namuose nebuvo. Jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Kažkuriuo metu, lauke dar buvo tamsu, išgirdo V. Z. riksmą ir nubėgo į pirmą pastato aukštą. Svetainėje buvo tamsu, šviesa sklido tik nuo televizoriaus, o gal švietė kažkokia lemputė. Jis paklausė, kas atsitiko, o T. Z. atsisukęs pasakė „mama guli“. Kambaryje dideliu garsu veikė televizorius. Jis pribėgo prie V. Z. ir pamatė, kad ji guli kraujo klane. Ji paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tada jis pasisuko ir pajuto smūgius į nugarą. T. Z. peiliu sudavė jam smūgius į nugarą. Jis su T. Z. susigrūmė. Jis ištisai badė jį peiliu, pataikė į nugarą, kaklą, ranką, petį. Jis viena ranka bandė apsiginti, o kita ranka pargriauti T. Z. ant grindų. Savo ranką uždėjo ant T. Z. gerklės ir prispaudė jį. T. Z. šaukė, kad jį ir V. Z. užmuš. Jam jau darėsi silpna, dėl patirto šoko nežinojo, kaip T. Z. nuraminti. Jam iš krūtinės ėmė stipriai bėgti kraujas, jis rėkė T. Z., klausdamas, ar jis apsiramino. Nežinojo ką daryti, kaip iškviesti pagalbą, nes tikrai galvojo, kad T. Z. jį ir V. Z. mirtinai subadys peiliu. Savo telefoną buvo palikęs trečiame pastato aukšte, o kur buvo V. Z. telefonas, nežinojo. Jis laikė suspaustą T. Z. gerklę, vėl šaukė, klausdamas, ar jis nusiramino. T. Z. pradėjo sakyti, kad apsiramino. Tuo metu jis jautėsi prastai, šaukė, kad T. Z. iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tada jis išsiėmė telefoną ir iškvietė medikus. Jis ir V. Z. gulėjo ant grindų. V. Z. dejavo, skundėsi skausmu, prašė, kad greičiau atvažiuotų greitoji pagalba. Girdėjo, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja klausinėjo T. Z. apie jo ir V. Z. būklę, tačiau dėl triukšmo ir patirto šoko detaliai aplinkybių jis negali nurodyti. Peilis, kuriuo T. Z. jį badė, buvo lyg ir ruda rankena, jo ašmenys buvo su dantukais. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta. Dėl civilinio ieškinio apsispręs vėliau. T. Z. yra neprognozuojamas, mano, kad jis norėjo nužudyti tiek savo motiną, tiek jį (1 t., b. l. 77-79).

Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad anksčiau duotus parodymus tvirtina. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš. Kai įvykio dieną jis atėjo į pirmą aukštą ir priėjo prie V. Z., pajuto smūgį į nugarą. Jį peiliu pradėjo badyti T. Z., jie susigrūmė, jis pradėjo jam rėkti – „parazite, ką darai“. Tada T. Z. ėmė šaukti, kad jie (V. Z. ir jis) jau atsibodo, kad juos užmuš. Gindamasis jis uždėjo savo ranką ant T. Z. gerklės, tik tada jis aprimo. Jis liepė T. Z. iškviesti medikus, jis tai padarė. Mano, kad T. Z. norėjo nužudyti savo motiną, o dėl to, kad jis atėjo ir norėjo jai padėti, siekė nužudyti ir jį. T. Z. jam sudavė daug smūgių peiliu ir tai darė intensyviai, be pertraukos (1 t., b. l. 81-82).

2025 m. liepos 31 d. teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos nukentėjusiojo parodymus, jis juos iš esmės palaikė, papildomai paaiškino, jog išgirdęs V. klyksmus, jis atėjo į apačią ir atidarė svetainės duris, buvo tamsu. Netrukus T. priėjo prie durų ir pasakė, kad mama guli. Pagalvojo, kad jai bloga ir dėl to ji nukrito. Jis pribėgo prie V. ir pasilenkė prie jos, pamatė kraują. Tada gavo smūgį į galvą. T. atrodė apsvaigęs, nelabai suvokė ką daro, pradėjo mosikuoti peiliu kaip pamišęs ir bandė įdurti kur papuolė, sudavė daug smūgių peiliu, perpjovė jam gerklę, krūtinę, tą kartą jis pagalvojo, kad T. juos nori nužudyti, dabar galvoja, kad turbūt ne. Šiandien T. jis atleidžia ir priima jo atsiprašymą.

Nukentėjusioji V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog anksti ryte ji išgirdo garsiai grojant muziką, pagalvojo, kad ji sklinda iš naktinio klubo, bet klubas dirba iki penkių, todėl suprato, kad muzika sklinda iš namų. Norėdama išsiaiškinti, ji nusileido į pirmą aukštą, buvo įjungtas televizorius ir grojo muzika, kambaryje buvo prietema. Prie stalo pamatė sėdintį sūnų, jis klausėsi muzikos, ji jo paprašė išjungti televizorių, sūnus nesureagavo, tada ji priėjo arčiau ir dar kartą paprašė išjungti muziką, tada jis staiga, nieko nesakęs, šoko nuo stalo ir pradėjo jai smūgiuoti su ranka į krūtinę, ranką. Iš pradžių pagalvojo, kad smūgiuoja ranka, kumščiu, tik paskui pajuto skausmą ir pamatė, kad jai bėga kraujas, pamatė jo rankoje peilį, kad smūgiuoja su peiliu. Ji garsiai šaukė, ką tu darai, baik. Smūgiai buvo stiprūs, todėl ji nukrito ant žemės. Tuomet dar jai smūgiavo. Tada šunys pradėjo loti ir garsus išgirdo R. Jis atbėgo pažiūrėti kas čia vyksta ir tada susigrūmė su T., abu nukrito ant žemės. Visą laiką ji prašė kvieti greitąją pagalbą, nes matė, kad jai labai bėga kraujas, kad guli kraujo kalne. Sūnus blaškėsi, kažką kalbėjo, tada paėmė telefoną ir paskambino greitajai, kvietė pagalbą. Smūgiavo su virtuviniu peiliu ruda rankena, jis laikomas virtuvėje dėkle, kaip jis atidūrė pas sūnų, ji nežino, galimai jis buvo ant stalo, prie kurio jis sėdėjo, pasidėjęs. Tikrai jis nebėgo pasiimti to peilio prieš jai smūgiuojant. Sūnus dažnai vartojo alkoholį, jie dėl to konfliktavo. Kažkurį laiką jis gyveno bute, kai neteko buto, atėjo pas ją gyventi. Ankščiau tokių dalykų, kad reikėtų kumščiuotis, nebuvo. Išgėręs jis būdavo suirzęs, skųsdavosi, kad negali užmigti, dažnai žaidė kompiuteriu, ji eidavo jį tildyti. Matė, kad sūnus turėdavo (duomenys neskelbtini) vaistų, buvo pas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jai buvo sulaužyta ranka, pradurtas plautis, kurį laiką ji negalėjo judėti ir normaliai kvėpuoti, jai buvo atliekamos įvairios procedūros, reabilitacija, kvėpavimas atsistatė, tačiau laukia rankos operacija, turi išimti plokštelę. Su sūnumi jai kol kas sunku bendrauti, per pokalbius jis bandė atsiprašyti, teisintis, kad buvo vaistų poveikis, kad sakė, kad taip nenorėjo, kad viskas įvyko spontaniškai. Tokių spontaniškų jo poelgių ankščiau ji nepastebėjo. Plačiau ji pasakojo ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pažymoje nurodytu adresu ji gyvena trylika metų. Jos namuose dažnai būna draugas ir jos (duomenys neskelbtini) R. G. Jis jai padeda buityje. Sūnus T. Z. maždaug prieš keturis metus apsigyveno jos mirusios motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame bute jis gyveno su drauge R. ir mažamečiu sūnumi. Po kurio laiko sūnus su drauge išsiskyrė, o minėtą butą pardavė. Žino, kad jis apie devynis mėnesius gyveno pas draugą. Po to, 2024 m. rugsėjo mėn., apsigyveno pas ją. T. Z. kiekvieną dieną, kai tik turėdavo pinigų, vartodavo alkoholį, tačiau agresyvus nebūdavo. Sūnus gyveno antrame namo aukšte, atskirame kambaryje. Jis buvo įsidarbinęs, tačiau gavęs pirmą atlyginimą ėmė vartoti alkoholinius gėrimus, susirgo (duomenys neskelbtini), buvo gydomas ligoninėje. Gydymas buvo baigtas galimai 2024 m. gruodžio mėn. Po to sūnus jau nedirbo. Dėl (duomenys neskelbtini) ji nuolat priekaištaudavo, tarp jų kildavo žodinių konfliktų, tačiau fizinio smurto atvejų nebuvo. Maždaug prieš 3 metus sūnus (duomenys neskelbtini), taip bandė (duomenys neskelbtini). Tada buvo gydomas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Prieš tai, labai seniai, T. Z. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, sūnui (duomenys neskelbtini) oficialiai nustatytos nebuvo. 2025 m. sausio 10 d. apie 21 val. pas ją pasisvečiuoti atvyko R. G. Buvo prašiusi, kad jis atliktų santechnikos remonto darbus. Jis nakvojo kambaryje, kuris yra trečiame pastato aukšte. Ji tą vakarą miegoti nuėjo apie vidurnaktį. Buvo savo kambaryje, kuris yra antrame pastato aukšte. Kai ji nuėjo miegoti, sūnus į namus dar nebuvo grįžęs. Naktį ji jokių garsų negirdėjo. Pabudo ryte, nes pasigirdo triukšmas, pirmame pastato aukšte garsiai grojo muzika. Ji nuėjo į svetainę, kuri yra bendroje erdvėje su virtuve. T. Z. sėdėjo virtuvėje prie stalo, visu garsu buvo įjungtas televizorius. Sūnus buvo apsirengęs bliuzonu, ant galvos užsidėjęs kepurę. Ji liepė išjungti televizorių, tačiau jis nereagavo. Tada ji paėmė nuotolinio valdymo pultelius ir norėjo pati tai padaryti. T. Z. atsistojo, ją sugriebė ir ėmė mušti. Iš pradžių ji galvojo, kad yra mušama rankomis, buvo laikoma dešine ranka ir mušama kaire ranka. Tačiau netrukus suprato, kad sūnus jai smūgius suduoda ne kumščiu, o peiliu. Tas peilis buvo rudos spalvos rankena, jo ašmenys su karbeliais. Minėtas peilis būdavo laikomas dėkle, ant virtuvės palangės. Kai ji atėjo į svetainės-virtuvės patalpą, T. Z. prie palangės nuėjęs nebuvo, smūgius jai sudavė iš karto, kai atsistojo. Smūgių buvo labai daug, ji bandė gintis rankomis. Baiminosi, kad sūnus peiliu gali pataikyti jai į krūtinę (širdį) ir kaklą. Gindamasi patyrė abiejų rankų, plaštakų, peties sužalojimus. Ėmė šauktis pagalbos. Tada nukrito. T. Z. ją gulinčią ėmė spardyti. Kojomis suduotų smūgių buvo daug, ji jautė juos visame kūne. Dėl patirto šoko smūgių skaičiaus nurodyti negali. Įvykio metu sūnus keikėsi, tačiau ką konkrečiai jis sakė, neprisimena. Ji garsiai šaukė, kvietė R. G. ateiti ir jai padėti. Gulėdama kraujo klane pamatė atsidarančias duris ir ateinantį R. G. Tada T. Z. jį užpuolė. Matė, kad jie nukrito ant grindų. Kas tiksliai vyko, nurodyti negali, neatsimena. Matė, kad R. G. buvo subadytas peiliu, raitėsi ant grindų dėl skausmo. Tiek ji, tiek R. G. ėmė šaukti, kad T. Z. iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Sūnus pasakė, kad nežino greitosios pagalbos tarnybos telefono numerio, tada ji numerį jam nurodė. Girdėjo, kad sūnus paskambino medikams, ragino juos greičiau atvykti. Sūnus nusiėmė savo kepurę ir prispaudė ją prie jos pilvo. Kodėl jis tai darė, ji nežino, jos pilvas įvykio metu sužalotas nebuvo. Atvykę medikai pirma išvežė R. G., nes šio krūtinėje buvo didelės žaizdos. Po to medikai į ligoninę išvežė ir ją. Tolesnių įvykių ji neprisimena. Nori nurodyti, kad prieš 14 metų, mirus jos vyrui, sūnus labai pyko, kad testamentu jam nebuvo palikta turto. Žino, kad sūnus buvo nuvykęs pas notarę ir aiškinosi galimybes testamentą užginčyti. Ji nuolat sulaukdavo sūnaus priekaištų, kad neduoda jam pinigų. Ji nuolat sakydavo, kad jis turi susitvarkyti savo gyvenimą. Sūnus ant jos pyko, mano, kad norėjo jos mirties, nes jam reikalingi pinigai, o jų neturi. T. Z. iš namų išnešdavo ir realizuodavo įvairius daiktus, tačiau dėl to ji į policiją nesikreipė. Atsimena vieną atvejį, kai sūnus smurtavo jos atžvilgiu, savo galva sudavė smūgį jai į nosį. Tada buvo pamėlynavusi jos nosis. Dėl sužalojimo ji į medikus nesikreipė, apie smurtinius veiksmus policijai nepranešė. Sūnus sakė, kad šio įvykio metu buvo susinervinęs, nes turėjo problemų darbo biržoje. Sūnaus santykiai su buvusia drauge nutrūko dėl (duomenys neskelbtini). Ji nematė, kad T. Z. vartotų narkotines medžiagas, tačiau įtaria, kad jis jas vartoja. Civilinio ieškinio šioje byloje ji nereikš. Baiminasi dėl sūnaus elgesio, mano, kad jis gali ją vėl užpulti ar netgi nužudyti (1 t., b. l. 60-63).

Nukentėjusioji V. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad šiuo metu jos ranka dar nėra pakankamai išgijusi, nes sūnus peiliu nupjovė rankos nervą. Dėl to ji vis dar lanko reabilitaciją, bando atstatyti rankos funkcionalumą. Įvykio aplinkybių ji nelabai atsimena, laikosi savo pirminių parodymų. Neatsimena, ar atėjus R. G. T. Z. ją vis dar spardė, tik pamena, kad R. G. pravėrus duris sūnus stovėjo. Kaip suprato, R. G. bėgo ją ginti, tada sūnus užpuolė R. G. ir jis gynėsi. Ji negirdėjo, kad sūnus būtų šaukęs, jog kažką užmuš ar pan. Šioje byloje civilinio ieškinio ji nereikš. Nori, kad sūnus gydytųsi nuo (duomenys neskelbtini). Sūnus vieną kartą telefonu paskambino jai iš kalėjimo ir sakė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Kitą kartą ji bendrauti su juo nenorėjo, neatsiliepė. Ji vis dar yra šoko būsenoje, negali atsigauti, dėl to jai sunku bendrauti (1 t., b. l. 65-66).

2025 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos nukentėjusiosios parodymus, nukentėjusioji nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai, papildomai paaiškino, jog sūnus smūgiavo spontaniškai, be sustojimo, smūgiuodamas laikė jos kairę ranką ir daugiausia taikėsi tarp rankos ir krūtinės šono, daugiausiai akcentuojama į ranką, į petį, ji traukėsi, judėjo, kad kur rimčiau neperdurtų, smūgiai buvo spontaniški, serijiniai, be sustojimo. Nebuvo taip, kad įduria ir palaukia. Ji šaukė iš baimės. Nuo smūgių peiliu ji parkrito ant žemės, tada atsimena, kad jai spyrė, gulinčiai jai peiliu nebesmūgiavo. Kai atėjo R. G., iš karto puolė prie T., pokalbio tarp jų nebuvo. Abu susigrūmė, parkirto ant žemės. Ji prašė kviesti greitąją pagalbą, tada T. išjungė muziką, susirado telefoną ir iškvietė greitąją, jai su kepure spaudė krūtinės ir pilvo srityje. Su viena ranka spaudė, su kita ranka greitąją kvietė. Dabar nežino ar T. norėjo ją nužudyti. Sūnus gėrė vaistus, kaltino vaistų poveikį, sakė, kad nieko neatsimena. Sunku dabar pasakyti, bet viduje sūnui atleidžia. Ankščiau T. yra trenkęs su galva jai į šoną, lietė jos nosį, sakė, kad netyčia, viskas vyko virtuvėje, namuose, į policiją ji nesikreipė.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną ji dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini), kvietimas buvo skubus, įvardinta, kad žmogus padurtas ar įsidūrė. Atvykę nurodytu adresu, juos pasitiko žmogus, galimai kaltinamasis, namuose rado ant grindų gulinčius du sužeistus žmones, buvo daug kraujo. Brigados vadas iš pradžių nuėjo prie moters, patikrino pulsą, nurodė, kad ji kritinės būklės, šalia jos gulėjo vyras. Ji pasiliko prie moters ir ją apžiūrėjo. Iš balso atpažino, jog tai V., ji visa buvo kruvina, gulėjo ant nugaros, kraujavimas jau buvo apstojęs, kraujas krešėjo, ji suteikė V. pirmąją pagalbą, sutvarstė, suleido jai nuo skausmo. V. buvo sužalota ranka, krūtinėje matė durtinę žaizdą, didžiausia žaizda buvo žaste. Jos abi pažįstamos, kartais pabendraudavo, ankščiau (duomenys neskelbtini). Abu ligoniai buvo sunkūs, todėl jie iškvietė dar dvi papildomas gydytojų brigadas. Ji išvažiavo su vyriškiu, jam taip pat buvo durtinės žaizdos.

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 11 d. 07.33 val. buvo gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Tą pamainą ji budėjo brigadoje su gydytoja I. A. ir automobilio vairuotoju-paramediku G. D. Kai atvyko į vietą, policijos pareigūnai pasakė, kad nieko nerado. Jai su kolegomis nuvažiavus minėtu adresu, juos pasitiko vyriškis. Tada kartu su policijos pareigūnais jie įėjo į namo vidų. Pareigūnai vyriškį nuvedė į šalį. Viduje rado ant grindų gulinčius du žmones – moterį ir vyrą. Pradėjo teikti pirminę pagalbą ir įvertino abiejų sužeistųjų būklę. Ji daugiau buvo prie moters, o gydytoja nuėjo prie sužeisto vyro. Vairuotojas dar iškvietė papildomai greitosios pagalbos dvi brigadas. Kai buvo prie sužeistos moters, ji ją atpažino ir pašaukė vardu. Tada atpažino, kad moteris yra (duomenys neskelbtini) V. Z., su kuria (duomenys neskelbtini). Ant V. Z. kūno, t. y. ant abiejų rankų ir dešinėje pažastyje, ji matė durtines-pjautines žaizdas. Ant grindų, šalia moters, buvo daug kraujo. Ji suleido V. Z. nuskausminamuosius vaistus ir po kurio laiko perdavė ją kitai medikų brigadai. Tuo metu, kai buvo prie V. Z., ji jai pasakė, kad išgirdo namo apačioje triukšmą, garsiai grojančią muziką, nusileido raminti sūnų, tada kilo ginčas, sūnus pradėjo badyti ją peiliu. Sakė, kad pažįstamas vyras, kuris buvo jos namuose, atėjo jos ginti, tačiau sūnus tą vyrą taip pat užpuolė ir subadė peiliu. Ji dalyvavo sužalotą vyrą gabenant į ligoninę. Ant jo kūno, t. y. nugaroje, krūtinėje, rankoje, kakle matė durtines žaizdas. Vyras dejavo, jautė skausmą, tačiau nieko nepasakojo, nekalbėjo (1 t., b. l. 119-120).

2025 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos liudytojos parodymus, ji juos palaikė.

Kitiems įrodymams patikrinti 2025 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis yra pažįstamas su T. Z. apie 12-13 metų. Jie dažnai pasikalba. T. Z. jam pasakojo, kad nesutaria su mama, galimai dėl to, kad mama visai kitokį T. gyvenimą įsivaizdavo, gal ir dėl to, kad ji po tėvo mirties visą tėvo palikimą paveldėjo, taip pat dėl to, kad T. labai daug alkoholio gerdavo. Gerdavo dėl skausmų, dėl ligų, tai buvo vienas iš nusiraminimo dalykų. T. turi problemų su (duomenys neskelbtini), geria daug (duomenys neskelbtini), turi problemų su (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), ilgokai negalėjo gerai vaikščioti. Jis apie 10 metų serga (duomenys neskelbtini), minėjo, jog eina pas (duomenys neskelbtini), kad išrašytų jam vaistų. 2025 m. sausio 10 d. T. atėjo pas jį į namus pažiūrėti krepšinį, krepšinis prasidėjo apie 20 val., o baigėsi 22 val. Namo T. išėjo apie 23 val. Kol buvo pas jį, jam jis neminėjo, kad gėrė kokių tai vaistų, nebuvo kalbų, kad jis eis (duomenys neskelbtini). Kalbėjo apie mamą, kad ji jį spaudžia, šilumą buvo atjungusi. Pas jį namuose T. išgėrė du alaus, išeidamas nebuvo labai apsvaigęs. Namo galimai grįžo su taksi. Paskui po kelių dienų paskambino draugas ir pasakė, kad skaitė straipsnį apie tai, kad T. sužalojo savo mamą ir mamos draugą (1 t., b. l. 123-124).

Kitiems įrodymams patikrinti 2025 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo T. V. parodymai apie tai, kad 2025 m. sausio 11 d. patruliuojant su tarnybiniu automobiliu iš budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi kolegoms, dirbantiems tuo adresu, reikia pagalbos. Atvyko nurodytu adresu apie 8.13 val. Ten dirbantys pareigūnai teigė, kad reikia palydėti įtariamąjį T. Z. į gydymo įstaigą. Ant įtariamojo matėsi nemažai kraujo. Kiek atsimena, vežant į gydymo įstaigą, įtariamasis buvo ramus, konfliktų nekėlė. Po apžiūros (duomenys neskelbtini) T. Z. jis su kolege nuvežė į areštinę ir jį sulaikė (1 t., b. l. 127-128).

2025 m. sausio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame parnešime be kita ko nurodyta, kad 2025 m. sausio 11 d. 07.36 val. patruliuojant nustatytame maršrute buvo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos darbuotojai vyksta pas agresyvų vyrą, kuriam yra (duomenys neskelbtini), pacientas teigia, kad sau dūrė peiliu į pilvą ir šiuo metu kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu su Greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, namo duris atidarė akivaizdžiai susijaudinęs ir neblaivus T. Z. Jam alkoholio matuokliu „Drager Alkotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Minėtas asmuo dėl sužalojimų išgabentas į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pirmame aukšte rasti sužaloti V. Z. ir R. G. (1 t., b. l. 15).

Iš patikros sertifikato Nr. 2214715 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) sertifikatas galioja iki 2025 m. gegužės 26 d. (1 t., b. l. 42).

2025 m. sausio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad namo pirmo aukšto patalpos vizualiai padalintos į prieškambario, svetainės ir virtuvės zonas. Patalpoje ant grindų įvairiose vietose matosi raudonos dėmės ir raudonos spalvos pėdsakai, palikti kojų pėdomis. Svetainėje ant grindų šalia židinio matoma raudonos spalvos dėmė, kurioje yra bordo spalvos megzta kepurė. Šalia valgomojo stalo prie vienos iš kėdžių ant grindų taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, šalia stalo ant grindų rasti mėlynos spalvos džinsai su raudonos spalvos dėmėmis, virtuvės zonoje ant grindų taip pat matoma raudonos spalvos dėmė. Prieškambario zonoje ant komodos surastas peilis, ruda rankena su raudonos spalvos dėmėmis, bendras peilio ilgis 29 cm, geležtės ilgis 17 cm. Apžiūros metu paimti daiktai ir objektai: megzta kepurė, džinsinės kelnės, peilis rudos spalvos rankena, nuoplova nuo šio peilio rankenos ir trys raudonos spalvos dėmių nuoplovos. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 30-31, 33-38).

2025 m. sausio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. Z. dalinės apžiūros metu jo drabužių kišenėje buvo rastas ir paimtas peilis su mėlynos spalvos plastmasine rankena (1 t., b. l. 15, 39).

2025 m. sausio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Z. šlapime, paimtame 2025 m. sausio 11 d. 08.55 val., rasta (duomenys neskelbtini), nustatyta mažiausia koncentracija 2,99% (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, kvetiapino, tramadolio, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (1 t., b. l. 138).

T. Z. savanoriškai pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad T. Z. 2025 m. sausio 11 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl tyrimo alkotesteriu, 09.20 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, 09.35 val. – 2,07 promilių neblaivumas. Išraše taip pat nurodyta, kad tiriamasis orientuotas savyje, mąstymas nuoseklus, alkoholio kvapas iš uoslės juntamas iš tolo (1 t., b. l. 171, 175).

2025 m. balandžio 10-30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2025 m. sausio 11 d.) tiriamajam T. Z. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Veikų įvykdymo metu tiriamasis T. Z. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajam T. Z. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiriamasis T. Z. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tiriamasis gali dalyvauti teismo procese. Tiriamasis dėl savo psichikos būklės gali suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, jis gali dalyvauti procese, duoti parodymus. Tiriamajam nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (1 t., b. l. 163-166).

Ekspertė S. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, jog buvo atliktas įtariamojo psichologinis-psichiatrinis tyrimas. Tiek ji, tiek psichologė bendravo su T. Z. Atliekant tyrimą buvo vertinami visi pateikti asmens medicininiai dokumentai, gydymosi stacionare ligos istorijos, ambulatorinė kortelė, baudžiamosios bylos medžiaga. Pagal pateiktus duomenis buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Tokia diagnozė konstatuojama ir šiuo metu. Įvykdytų veikų metu ir šiuo metu T. Z. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, duoti parodymus ir priverčiamųjų priemonių taikymas jam nereikalingas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad T. Z. daug metų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuo jauno amžiaus, paskutiniu metu (duomenys neskelbtini). Jam susiformavęs (duomenys neskelbtini). Daug kartų buvo gydytas (duomenys neskelbtini), dažnai dėl tokios būsenos buvo rekomenduojama gydytis ir ambulatoriškai. Matyti, kad jam išsivystęs nuolatinis (duomenys neskelbtini), jis toleruoja (duomenys neskelbtini). Po įvykio, tą pačią dieną jis buvo stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ekspertizės akte yra nurodyti išsamūs ekspertų parodymai, kad jis buvo kontaktiškas, psichozės reiškinių nebuvo nustatyta, nustatytas (duomenys neskelbtini) būsena, todėl tą pačią dieną jis buvo išleistas iš ligoninės. Nustatytas (duomenys neskelbtini). Matyti, kad jo elgesys po įvykio išliko kryptingas, jis palaikė kontaktą, pats kvietė greitąją, suteikė pagalbą, todėl buvo atmesta pataloginė būsena ar pataloginis afektas. Kitų atveju po įvykio jį būtų stacionarizavę. Žmogus suaugęs, išsilavinęs, neturi jokių psichikos ar intelekto trūkumų, pats turi suprasti kokį poveikį (duomenys neskelbtini) turi organizmui. Ekspertizės metu buvo tiriami duomenys apie tai, kad T. Z. buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo išrašyti medikamentai: (duomenys neskelbtini). Alkoholio vartojimas su vaistais nuo (duomenys neskelbtini) yra nesuderinamas. Kalbant apie (duomenys neskelbtini), tai jis turi slopinančio poveikio. Pagal nustatytą diagnozę, jo elgesį po įvykio, jo psichika nebuvo tiek sutrikusi, kad nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų, kad ir buvo išgėręs kokių tai medikamentų. Pakaltinamumo būsenai tai neturėjo įtakos. Nebuvo nustatyta, kad jam buvo haliucinacijos ar kliedesių, jokių pataloginių būsenų nebuvo nustatyta. Vaistų pavartojimas ar su alkoholiu ar be, negalėtų taip paveikti asmenį, kad jis nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti. (duomenys neskelbtini) turi įtakos asmens socialiniam gyvenimui, jo aktyvumui, tačiau pataloginės būsenos nesukelia. Nors kaltinamajam buvo nustatyti ir (duomenys neskelbtini), tačiau tokie sutrikimai įtakos pakaltinamumui taip pat neturi.

2025 m. sausio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame dilbyje ir alkūnėje, krūtinėje, blauzdose, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje T. Z. padaryti kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu, ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Galimai pjautinė žaizda kairėje šlaunyje padaryta pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Pagal turimus duomenis sužalojimas galimai būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. sausio 11 d. (1 t., b. l. 178-181).

2025 m. sausio 11 d. V. Z. medicininiame dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad V. Z. į gydymo įstaigos skubios pagalbos skyrių atvyko kartu su Greitosios medicinos pagalbos medikais 2025 m. sausio 11 d. 08.25 val. Skundžiasi, jog yra subadyta peiliu, skauda kairėje krūtinės pusėje, kairiajame žaste, yra sąmoninga, orientuota, apžiūros metu stebima durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje ties vidurio pažastine linija, trys smulkios durtinės žaizdelės kairioje krūtyje ir krūtinės ląstoje. , durtinė žaizda dešiniame žaste ties alkūnės linkiu vidinėje pusėje, durtinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, negali pakelti riešo. Skiriami gydytojo radiologo, medicinos gydytojo, chirurgo, plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytojo tyrimai. Stacionarizuojama į (duomenys neskelbtini), vežama tiesiai į operacinę (1 t., b. l. 195-197).

2025 m. sausio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Z. konstatuota: durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje, pjautinės žaizdos dešinio peties, dešinio žasto, riešo, plaštakos ir pirštų srityse, epidermio įbrėžimas dešinio riešo srityje, kairio VIII šonkaulio lūžis, pleuros ir kairio plaučio pažeidimas, kairio žastikaulio kūno spiralinis lūžis. Konstatuoti durtiniai-pjautiniai sužalojimai komplikavosi hemopneumotoraksu kairėje, poodine emfizema, atlikta pleuros ertmės drenavimo procedūra. Dėl žastikaulio lūžio atlikta kairio žastikaulio kūno lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija operacija, atviroji periferinio nervo neurolizės operacija, diagnozuota kairio stipininio nervo potrauminė neuropatija. Konstatuoti sužalojimai, išskyrus lūžius, padaryti aštriu daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuotas šonkaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Žastikaulio lūžis padarytas tiesioginės traumos metu, nugriuvus/nukritus ant žasto ir kontaktuojant su kietu buku daiktu arba netiesioginės traumos metu, t. y. stipriai rotavus (pasukus) fiksuotą ranką ir viršijus fiziologines anatominių struktūrų ribas. Tiksliai pasisakyti apie konkretų veikusį mechanizmą į žasto sritį iš turimų duomenų neįmanoma. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir jų komplikacijas bei suteiktą medicininę pagalbą, jie padaryti keliasdešimties minučių ar kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 19 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, bei ne mažiau vienos nurodytos kūno srities su kietu buku daiktu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 5.6.9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. Z. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 13-19).

Specialistas D. B. teisiamojo posėdžio metu specialisto išvadą palaikė ir papildomai paaiškino, jog jis su tyrėja vyko į ligoninę, apžiūrėjo nukentėjusiąją V. Z. Turėjo galimybę laikinai nuimti tvarsčius ir apžiūrėti visus sužalojimus. Po to pateikė specialisto išvadą. Buvo nustatytos pjautinės, durtinės-pjautinės žaizdos, padarytos duriančiu-pjaunančiu daiktu. Tokias savybes turi peilis arba stiklo šukė ir panašiai. Kadangi žaizdos lygios, be atplaišų, labiausiai tikėtina, kad jos padarytos peiliu. Taip pat buvo konstatuotas šonkaulio lūžis, jis galėjo atsirasti trenkus kietu buku daiktu arba griuvimo metu atsitrenkus į daiktą. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai, ypač į krūtinės sritį ar į pilvo ertmę yra pavojingu gyvybei. Tai vidaus organų pažeidimai, gali būti sužalojami plaučiai. Šiuo atveju buvo labai pavojinga būsena, nes pažeistas plautis. Žastuose yra svarbių kraujagyslių, todėl perpjovus jas, asmuo gali mirtinai nukraujuoti. Pagal medicininius dokumentus V. Z. buvo nustatytos ir trys smulkios durtinės-pjautinės žaizdos, tai negilios žaizdos, kurioms nereikia chirurginės intervencijos, jos nėra kiauryminės ir nepavojingos gyvybei. Pavojų gyvybei galėjo sukelti viena žaizda į krūtinės ertmę, ties kairės pažasties viduriu, kuri pažeidė pliaurą. Dėl kitų pažeidimų negali pasakyti, nes žaizdos jau buvo užsiūtos. Nustatyti lūžiai gyvybei nepavojingi. Pagal žaizdų pobūdį vien tik durtinių žaizdų nenustatyta, tokios žaizdos paprastai atsiranda duriant iešmu, virbalu ar panašiai. Buvo nustatytos vien tik pjautinės žaizdos, jos nurodytos išvadoje, tokios žaizdos būdingos asmeniui ginantis. Bent vienas durtinis, durtinis-pjautinis sužalojimas į gyvybiškai svarbius organus gali sukelti pavojų gyvybei. Kalbant apie kaltinamąjį ir medikamentų poveikį, tai jų radimas šlapime gali patvirtinti tik vartojimo faktą, asmens klinikinės būsenos tai niekaip neapsprendžia. Jam yra tekę dirbti (duomenys neskelbtini) ir atlikti ekspertizes žmonėms, siekiant įvertinti jų būseną. Šlapime ir kraujyje medikamentų vartojimo faktas gali išlikti ir savaitę ar mėnesį, todėl kada suvartojo vaistus labai sunku nuspręsti.

2025 m. sausio 11 d. R. G. medicininiame dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad R. G. į gydymo įstaigos skubios pagalbos skyrių atvyko kartu su Greitosios medicinos pagalbos medikais 2025 m. sausio 11 d. 08.11 val. dėl daugybinių durtinių žaizdų. Apžiūros metu yra sąmoningas, orientuotas, stebimos durtinės žaizdos kakle, ties krūtinkauliu, kelios durtinės žaizdos kairiame žaste, nugaros viršutinėje dalyje tarp menčių, subraižyta oda nugaros apatinėje dalyje. Skiriame gydytojo radiologo, chirurgijos, medicinos gydytojo tyrimai. Tolesniam gydymui stacionarizuojamas į Krūtinės chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 198-200).

2025 m. sausio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. G. durtinės-pjautinės žaizdos kaklo priekiniame paviršiuje (3 cm ilgio), krūtinės priekinėje dalyje (4 cm ilgio), kairio peties išoriniame paviršiuje (2 cm ilgio) bei kairio žasto nugariname paviršiuje (5 cm ilgio), dešinėje viršutinėje nugaros srities dalyje (4 cm ilgio) padarytos 5 smūgiais peilio tipo įrankiu. Serijiniai odos nubrozdinimai nugaros apatinėje dalyje ir juosmens srityje padaryti dar vienuolika poveikių aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio su buku paviršiumi ir galimai griūnant. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos duriant ir pjaunant peilio tipo įrankiu. Odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje braukiant aštriabriauniu daiktu ar įrankiu, nubrozdinimai alkūnėje galėjo išsivystyti griūnant ar panašiai, kontaktuojant su kietu paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku bei aplinkybėmis, savigynos ir grumtynių metu. Visi sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolikos (17) trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas vertinimas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žaizda krūtinės srityje yra kiauryminė, t. y. atsiverianti į dešinės krūtinplėvės ertmę. Tai patvirtina konstatuotas laisvas oras ir kraujas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinė emfizema (2 t., b. l. 4-8).

2025 m. sausio 11 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad T. Z. savanoriškai pateikė savo drabužius: mėlynos, oranžinės ir baltos spalvų džemperį „Adidas“ ir juodos spalvos džemperį su gobtuvu (2 t., b. l. 54-56).

2025 m. balandžio 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodyta, kad ant tirti pateiktos kepurės rasta žmogaus kraujo, tinkamo dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Labiau tikėtina, kad ant kepurės nustatytą mišrų DNR profilį sudaro V. Z. ir nežinomo asmens genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant tirti pateikto peilio rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti. Labiau tikėtina, kad ant peilio nustatytą mišrų DNR profilį sudaro V. Z. ir R. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo dėmės, rastos svetainėje prie židinio, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikėtina, kad ant tampono mišrų DNR profilį sudaro V. Z. ir nežinomo asmens genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo dėmės, rastos šalia stalo ant virtuvės zonos grindų, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu (2 t., b. l. 36-53).

2025 m. sausio 28 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad telefoninis pranešimas apie įvykį buvo gautas 2025 m. sausio 11 d. 7.29 val., pranešėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53, 55-56, 57-58).

2025 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2025 m. sausio 28 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas gautas iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas 14:58 min. trukmės. Girdisi, kad vyras skambina greitosios pagalbos numeriu ir prašo greičiau atvažiuoti, nes čia su peiliu buvo dalykai, rimti dalykai, reikia atvažiuoti (duomenys neskelbtini). Vėliau patikslinama, kad miestas (duomenys neskelbtini), nuosavas namas. Fone girdimas triukšmas, rėkimas, vyras nurodo, kad žmogus kraujuoja, prašo greičiau atvažiuoti. Greitosios pagalbos numeriu atsiliepusi moteris duoda patarimus uždėti rankšluostį ir taip stabdyti kraują kol atvyks greitoji. Fone girdisi šauksmas, vyras vėl prašo greičiau atvažiuoti, nes yra labai bloga situacija, fone vėl girdimas šauksmas. Vyras nurodo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir pati užsispaudusi, bet labai didelis kraujavimas, čia mama kraujuoja, fone girdisi dejavimas, vyras nurodo, kad medvilnine kepure užspaudė, fone vėl pasigirsta dejavimas, vyras nurodė, kad kraujuoja iš pilvo, čia ilga istorija kaip čia viskas įvyko, mirimo situacija čia, moteris patikina, kad pagalba atvyksta, vyras patikina, kad dar stipriai laiko, fone girdi aimanavimas. Vyras nurodo, kad sunkiasi juodas kraujas, fone girdisi dejavimas, rėkimas, nurodoma, kad iš rankos, moteris pasitikslina ar iš rankos dar kraujuoja, vyras atsako, kad taip. Fone vėl girdisi moters dejavimas. Vėliau moteris paklausia, kaip viskas atsitiko, vyras atsako, kad čia su peiliu sužalojo, fone pasigirsta moters prašymas gelbėti, žmogžudys. Vėl klausiama, ar bėga kraujas, vyras atsako, kad čia kraujo bala. Vėliau klausiama kur tas žmogus, kuris padūrė ją, vyras atsako, kad jis guli ant žemės prie pat durų, vėliau patikslina, kad tas vyras kuris padurtas guli ant žemės. Vėliau vyras nurodė, kad moteris po truputį netenka sąmonės, moteris nurodo ją kalbinti, vyras rėkia „mama“. Vėliau moteris paklausia kur tas žmogus, kuris užpuolė, vyras atsako, kad nežino, dingęs (2 t., b. l. 62-68).

2025 m. vasario 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai. Nustatyta, kad pirmas įrašas yra 30 min. trukmės. Įraše matoma nurodyta data ir laikas: 2025 m. sausio 11 d. 07:43:09 val. Matoma gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aplinka; atvyksta policijos pareigūnai, prie durų stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis. Namo durys atidarytos į gatvę, policijos pareigūnai nueina į vidų. T. Z. pasitinka prie durų. Prie įėjimo į svetainę matoma ant grindų aukštielninka gulinti moteris, aplink ją ant grindų matomas kraujas. Šalia guli vyras, kuris pasisukęs ant dešinio šono, susirietęs. Policijos pareigūnas paklausia, kiek yra asmenų viduje? T. Z. atsako, kad čia viskas, ką matote. Policijos pareigūnas pakelia elektrošoką ir nukreipia į T. Z. sakydamas, atsitrauk į kambario galą. Fone girdimas moters balsas, įeina medikai. Policijos pareigūnas prieina prie T. Z. ir paklausia, kas buvo, kas nutiko? T. Z. atsako, nieko, susipyko jie. Policijos pareigūnas nuveda T. Z. į šoną, apžiūri jo kišenes. Policijos pareigūnas paklausia, kodėl pas jį peilis kišenėje? T. Z. atsako, kaip? Policijos pareigūnas dar kartą paklausia, kodėl pas jį peilis. T. Z. atsako, kad pykosi ir neramiai sukinėjasi. Vėliau T. Z. prisistato policijos pareigūnui ir dar kartą paklaustas, kas čia atsitiko nurodė, kad biški susipyko, jis kaltas dėl visko. Policijos pareigūnas klausia, kodėl kraujuoja ir iš jo kojos, T. Z. atsako, kad gal padurtas ir jis biški, kad jis išsigando, neįsivaizduoja, kaip čia viskas buvo, susipyko, jis pirmas dūrė, jis kaltas. Toliau matoma, kad medikai sužalotiems asmenims teikia pagalbą. Policijos pareigūnai suplėšo paklodę, kad uždėtų tvarsčius T. Z. ant žaizdos. Atbėga medikas, apžiūri jo koją. T. Z. sako, kad jiems pirma žiūrėkit, o jam vėliau. Policijos pareigūnui aiškinantis konflikto eigą, T. Z. pasako, kad konfliktas kilo tarp jų abiejų. T. Z. paaiškina, kad darėsi sumuštinius antram aukšte su peiliu ir čia tikrai nebuvo suplanuota, įvyko tarp jų konfliktas dėl senų nuoskaudų. Jis sumuštinius darė su tuo peiliu, bet su juo nedūrė, dūrė su peiliu, kuris turi dantukus, ruda rankena. Vėliau matosi, kaip R. G. nešamas į greitosios pagalbos automobilį, keliant jį, jis šaukia iš skausmo. Atvyksta kitas greitosios pagalbos automobilis. Pirmojo greitosios pagalbos ekipažo medikė informuoja apie nukentėjusios būklę. Policijos pareigūnas ieško peilio, kuriuo galimai dūrė T. Z. Girdisi, kaip V. Z. dejuoja. Vėliau T. Z. aiškina pareigūnams, kad nusileido į pirmą aukštą, pasileido muziką, tada mama su draugu nusileido ir pradėjo šūkauti, po ranka tas peilis buvo ir tada dūrė, pirma mamai į pilvą dūrė, apie tris kartus, bet tikrai ne nužudyti. Paskui mamos draugas atėjo ir lygiai tą patį jam, bet jam kažkaip taip į šoną, dūrė su, tris kartus. Kaip susižalojo koją, nesupranta. Fone girdima dejuojanti V. Z. Pareigūnas paklausia kur yra tas peilis, T. Z. atsako, kad gal nukrito. Kažkas iš kito kambario sako, kad peilis yra. Policijos pareigūnas patikslina, ar peilis su dantukais, ruda rankena. Kalba policijos pareigūnai ir medikai, kad T. Z. reikia vežti su palyda. Medikė klausia, ar nėra sutrikusi psichika, T. Z. atsako, kad ne ne ne, baikit. Medikė klausia, ar T. Z. vartojo alkoholio, kiek dienų tai truko. T. Z. atsako, kad buvo išgėręs alaus. Medikė paklausia, ar vyko šeimyninis konfliktas. Policijos pareigūnas telefonu susisiekia su budinčiu pareigūnu, nurodo nustatytas aplinkybes. Policijos pareigūnai patikrina T. Z. girtumą, alkotesteris rodo 2,48 promilių girtumo duomenis. G. V. Z. riksmas, dejavimas. Policijos pareigūnas klausia T. Z. ar viskas pirmam aukšte vyko, T. Z. atsako, kad taip. Policijos pareigūnas klausia iš kur tą peilį paėmė, T. Z. atsako, kad jo nebuvo pasiėmęs iš anksto, nes jisai pas jį buvo. T. Z. parodo vietą virtuvėje, kur yra ten dėklas, sako, kad iš ten, bet čia nebuvo planuota. Policijos pareigūnas klausia medikės, ar T. Z. turi kokių nors psichiatrinių įrašų, medikė atsako, kad jis turėjęs (duomenys neskelbtini), yra alkoholio vartojimai du kartus, gulėjo (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas T. Z. paklausia, kurioje namo vietoje jis dūrė mamai ir jos draugui, T. Z. nurodo, kad viskas įvyko toje vietoje, kurioje yra kraujas. Vaizdo įrašas baigiasi.

Antras vaizdo įrašas yra 30 min. trukmės. Įraše nurodyta data ir laikas: 2025 m. sausio 11 d. 07:43:12 val. Matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuotos tos pačios aplinkybės kaip ir pirmame įraše. Tolesnėje įrašo atkarpoje policijos pareigūnas nueina prie nukentėjusiųjų. V. Z. guli ant grindų kraujo baloje, sako medikui, kad negali pakelti rankos, dejuoja. Policijos pareigūnas sugrįžta prie T. Z., vėl nueina prie nukentėjusiųjų. Policijos pareigūnas V. Z. klausia, ar ji pajėgs papasakoti, kas atsitiko. V. Z. pasakoja, kad ji miegojo ir išgirdo, kad garsiai groja muzika, nusileido į apačią, kad išjungtų muziką. Tada sūnus ir puolė su peiliu ir pradėjo badyti. Tada atėjo draugas padėti, nes išgirdo kaip ji šaukia, jis trečiam aukšte miegojo, tada ir jį. Policijos pareigūnas nueina prie T. Z. Matoma, kad medikai suteikia pagalbą R. G. Jis šaukia, kad jaučia skausmą, negali apsiversti. Policijos pareigūnas klausia nukentėjusiojo duomenų, jis atsako, kad yra R. G. Policijos pareigūnas nueina prie T. Z., klausia ką vartojęs šiandien?, T. Z. atsako, kad tik alų. Policijos pareigūnas klausia, kas jam čia susišvietė, kaip jis taip sugalvojo, T. Z. atsako, kad truputėli visą laiką ant įtampos buvo su mama, nu gal čia tiesiog prasprūdo toksai, bet čia nieko piktybiško tai nesinorėjo. Pareigūnas aiškinasi, kuriuo peiliu jis dūrė, T. Z. sako, kad dūrė ne tuo peiliu, kuris buvo kišenėje, o kitu peiliu, kuris galimai yra nukritęs. Policijos pareigūnas apžiūri svetainę, koridorių, virtuvę. Randa peilį ant grindų. Medicinos darbuotoja klausinėja T. Z., jis nurodo, kad vartojo alkoholio ir vartoja nakčiai (duomenys neskelbtini) vaistus, įvykio naktį vaistų nevartojo, jam dabar (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra paskirtas (duomenys neskelbtini), yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Policijos pareigūnas tikrina T. Z. alkotesteriu, nustato 2,48 promilių girtumą.

Trečias vaizdo įrašas yra 5:19 min. trukmės. Policijos pareigūnas pasako nukentėjusiųjų ir įtariamojo duomenis; nurodo, kad ant peilio galimai yra raudonos spalvos biologiniai pėdsakai. Pareigūnas parodo vietą virtuvėje, iš kurios T. Z. aiškino paėmęs peilį, parodo peilį, kurį rado T. Z. dalinės apžiūros metu (peilis mėlynos spalvos rankena). Policijos pareigūnai aptaria įvykio aplinkybes ir veikos kvalifikavimą.

Ketvirtas yra 5:09 min. trukmės. Matoma, kad policijos pareigūnas apžiūri trečią pastato aukštą. Diktuoja nukentėjusiųjų ir įtariamojo duomenis, nurodo įvykio aplinkybes.

Penktas vaizdo įrašas yra 1:11 min. trukmės. Policijos pareigūnas lauke kalbina žmogų. Tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Šeštas vaizdo įrašas yra 28:52 min. trukmės. Policijos pareigūnas parodo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Papasakoja įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnas užlipa į antrą aukštą, nes skambina medicinos darbuotojai, prašo nukentėjusiesiems surasti namų raktus. Pareigūnas ateina į pirmą aukštą, apžiūri daiktus; apžiūri T. Z. džinsus; aptaria, kad reikia tyrimui paimti T. Z. šlapimą. Policijos pareigūnai kalba apie įvykį. Policijos pareigūnei paskambina kolegė iš (duomenys neskelbtini) ir nurodo, ką papasakojo R. G., jis išgirdo triukšmą, tuo metu buvo trečiame pastato aukšte, nusileido į apačią ir pamatė, kad V. yra ant grindų, o tas mosikuoja peiliu, ar jie buvo dviese, ta V. ir kaip ten tas, jisai nežino, kai nusileido, tada jau juos du pamatė ir tada šitas vyras bandė atimti tą peilį, parvertė ant žemės ir atiminėjo ir tada kažkuriuo metu dūrė, iš viso, yra pas vyrą penkios durtinės žaizdos. Policijos pareigūnė paklausia, ar tarp vyrų vyko grumtynės atiminėjant peilį. Policijos pareigūnai nueina į T. Z. kambarį. Kambaryje matoma ant lovos suversta patalynė. Policijos pareigūnas pasako, kad mato alų. Ant grindų guli švirkštas su adata. Prie lovos pristumta kėdė, ant kėdės matomos vaistų ampulės, primėtyta lapelių. Matomos vaistų pakuotės, policijos pareigūnas skaito (duomenys neskelbtini) tablečių išlupta ir leistasi va šitas (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas nueina į pirmą aukštą, čia policijos pareigūnei pasako, kad antram aukšte yra švirkštas, ant žemės kompas sudaužytas, šiaip sujauktas kambarys, pilna ten tų ir švirkštas guli vidury kambario, tuščias, buvo nulaužta ampulė (duomenys neskelbtini), tai čia turbūt „(duomenys neskelbtini)“, jis ir leidosi, nemano, kad ten narkotinės medžiagos.

Septintas vaizdo įrašas yra 3:13 min. trukmės. Policijos pareigūnas paima peilį mėlynos spalvos rankena ir supakuoja jį į dėžutę. Apibrėžia, kad veika buvo padaryta pirmame pastato aukšte (2 t., b. l. 70-75).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

T. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 punktuose, t. y. tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. sausio 11 d., laikotarpyje nuo 7:06 val. iki 7:29 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su savo motina V. Z. metu, siekdamas atimti jai gyvybę, tyčia peiliu sudavė mažiausiai devyniolika smūgių V. Z. į krūtinę, abi rankas ir dešinį petį, pargriovė ją ant grindų ir kojomis spyrė mažiausiai vieną kartą jai į krūtinę, tuo padarė V. Z. pjautines žaizdas krūtinėje, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje, pjautines žaizdas dešinio peties, dešinio žasto, riešo, plaštakos ir pirštų srityse, epidermio įbrėžimą dešinio riešo srityje, kairio žastikaulio kūno spiralinį lūžį, kairio VIII šonkaulio lūžį, pleuros ir kairio plaučio pažeidimą, sukėlė komplikacijas dėl hemopneumotorakso kairėje, poodinės emfizemos, buvo būtina atlikti pleuros ertmės drenavimo procedūrą, kairio žastikaulio kūno lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija operaciją, atvirąją periferinio nervo neurolizės operaciją, buvo diagnozuota kairio stipininio nervo potrauminė neuropatija, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. Z. aktyviais veiksmais pasipriešino ir pakvietė į pagalbą tame pačiame bute buvusį asmenį – R. G., po ko, į įvykio vietą atbėgus R. G., tęsdamas veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, siekdamas atimti šiam gyvybę, tyčia peiliu sudavė mažiausiai šešiolika smūgių R. G. į kaklą, krūtinę, kairį petį, kairę ranką, nugarą ir juosmenį bei pargriovė šį ant grindų, tuo padarė R. G. durtines-pjautines žaizdas kaklo priekiniame paviršiuje, krūtinės priekinėje dalyje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio žasto nugariniame paviršiuje, dešinėje viršutinėje nugaros srities dalyje, serijinius odos nubrozdinimus nugaros apatinėje dalyje ir juosmens srityje bei odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis R. G. aktyviais veiksmais pasipriešino, pargriovė jį ant grindų, rankomis suspaudė jo kaklą ir taip atėmė galimybę jam toliau smurtauti, tuo būdu, suvokdamas, kad suduodamas daugybinius smūgius peiliu nukentėjusiesiems sukels dideles fizines kančias, veikdamas itin žiauriai, pasikėsino nužudyti du žmones, vieną iš jų – savo motiną.

Kaltinamojo gynėjas prašė perkvalifikuoti T. Z. nusikalstamą veiką į BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus, nes nenustatyta kaltinamojo tyčia nužudyti. Be to nepagrįstai kaltinamojo veikoje inkriminuotas veikimas itin žiauriai.

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog T. Z. buvo nepagrįstai kaltinamas pasikėsinimu nužudyti. Kaltinamojo ir jo gynėjo nurodyti argumentai dėl nusikaltimo subjektyviosios pusės (tyčios turinio) yra pagrįsti.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Iš tikrųjų tiek V. Z., tiek R. G. kūnuose padaryta daug kūno sužalojimų. Tačiau pažymėtina, kad specialisto išvadoje dėl R. G. sveikatos sutrikdymo tik vienas sužalojimas – žaizda krūtinės srityje, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes ji kiauryminė, t. y. atsiverianti į dešinės krūtinplėvės ertmę. Pagal specialisto išvadą kitos durtinės-pjautinės žaizdos nebuvo kiauryminės, be to didelė dalis sužalojimų (net 11) atsirado braukiant aštrabriauniu daiktu ir yra vertinami tik kaip odos nubrozdinimai. Teismo posėdyje apklaustas specialistas D. B. paaiškino, kad pavojų V. Z. gyvybei galėjo sukelti viena žaizda į krūtinės ertmę, ties kairės pažasties viduriu, kuri pažeidė pliaurą. Dėl kitų durtinių-pjautinių žaizdų pavojingumo negali pasakyti, bet dalis V. Z. nustatytų pažeidimų nelaikytini pavojingi gyvybei, tai epidermio įbrėžimas, pjautinės žaizdos peties, žasto, riešo, plaštakos ir pirštų srityse, kaulų lūžiai. Tiek V. Z., tiek R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog T. Z. į konkrečias gyvybiškai svarbias kūno vietas nesitaikė, be to R. G. nurodė, jog peiliu jis daugiau mosikavo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. Z. neturėjo apibrėžtos tyčios nužudyti savo mamą V. Z. ir R. G.. Galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams jis numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad T. Z. sunkiai sužalojo du asmenis, vieną iš jų savo mamą, t. y. artimą giminaitį, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose.

Nors kaltinime nurodyta, kad T. Z. elgėsi itin žiauriai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šis veiką kvalifikuojantis požymis T. Z. veikoje nenustatytas.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-235-222/2016 ir kt.). Itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį taip pat gali lemti kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015). Kvalifikuojant šį požymį būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo, asmens sužalojimo ar susargdinimo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad sužaloja, susargdina ar nužudo kitą žmogų itin žiauriai. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje požymis „itin žiauriai“ dažniausiai nustatomas nužudymo bylose, kai kito žmogaus gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-72-746/2015, 2K-316-1073/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad peilio, kaip kūno nužudymo įrankio, panaudojimas savaime nesuponuoja išvados, jog veika padaryta itin žiauriai. Teismų praktikoje yra įvairių atvejų, kai peiliu duriama į rankas, kojas, pilvo, kaklo, galvos sritis, ir tokie sužalojimai dažniausiai nėra pripažįstami itin žiauriais nužudymais ir kvalifikuojami pagal kitas BK 129 straipsnio dalis ir punktus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2009, 2K-10/2012, 2K-7-326/2013, 2K-537-303/2015, 2K-137-693/2017). Tuo tarpu bylose dėl sveikatos sutrikdymo itin žiaurus nusikaltimo padarymo būdas paprastai konstatuojamas, kai kitas žmogus sunkiai sužalojamas, pavyzdžiui, pilant jam ant kūno verdantį vandenį, apipilant veidą sieros rūgšties tirpalu, daug kartų duriant peiliu į veidą, kaklą, padegant nukentėjusiojo rūbus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333/2011, 2K-213/2014, 2K-193-507/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje N., 1A-38-165/2017).

Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, T. Z. veiksmai nepasižymėjo demonstratyvumu ar specifine, pasityčiojančia, žiauria veikos atlikimo maniera. Smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius, jis buvo abejingas padariniams. Smurtiniai veiksmai nesitęsė labai ilgai, po nukentėjusiojo R. G. aktyvių veiksmų (pagriovimo ant žemės ir prispaudimo už kaklo) bei raginimo apsiraminti, pats apsiramino ir nedelsiant paskambino pagalbos numeriu. Dalis sužalojimų konstatuoti tik kaip kūno nubrozdinimai, epidermio įbrėžimai, pjautinės žaizdos. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiesiems buvo sukeltas skausmas, šias aplinkybes patvirtina tiek jų parodymai, tiek greitosios pagalbos skambučio garso įrašas bei vaizdo įrašas (nuketėjusioji V. Z. dejuoja, rėkia iš skausmo). T. Z. panaudojo peilį, kuriuo neabejotinai galima sužaloti ar net nužudyti žmogų, tačiau bylos duomenys rodo, kad jis elgėsi spontaniškai, į gyvybiškai svarbias kūno vietas konkrečiai nesitaikė, peiliu suduodamas smūgius nukentėjusiesiems jis vis dėl to nesuvokė konkretaus savo veiksmų padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. nesuvokė itin žiauraus sunkaus sveikatos sutrikdymo ypatumo. T. Z. objektyviai neatliko tokių veiksmų, kuriais sąmoningai siekė nukentėjusiesiems sukelti kuo didesnį skausmą, todėl nėra pagrindo T. Z. veiksmus kvalifikuoti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą ar juo labiau pasikėsinimą nužudyti, padarytą kankinant ar itin žiauriai.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

T. Z. padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. T. Z. laikomas neteistu (baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo neužtraukia), tačiau tai vis tik jį neigiamai charakterizuoja ir rodo, kad jis buvo pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti (2 t., b. l. 88-89, 91). Ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą yra sumokėjęs, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Nors T. Z. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau iš administracinių nuobaudų registro matyti, kad jis ankščiau (5 metų laikotarpyje) buvo baustas už dviračio vairavimą esant neblaiviam, viešosios tvarkos trikdymą nakties metu (2 t., b. l. 83-86). Kaltinamasis niekur nedirba, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis suteikė nukentėjusiesiems pagalbą, aktyviais veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių, nes jis nedelsdamas iškvietė Greitosios medicinos pagalbą, stabdė V. Z. kraujavimą, be to jis tiek apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmės savo kaltę pripažino, paaiškino esmines veikos aplinkybes, teisiamojo metu nukentėjusiųjų atsiprašė ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

T. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš karto po įvykio T. Z. buvo nustatytas vidutinis – 2,48 promilių neblaivumas. Nenustatyta, kad jis savo nusikalstamus veiksmus iš anksto planavo ir tam ruošėsi. Bylos aplinkybės rodo, kad T. Z. prieš nukentėjusiuosius smurtavo spontaniškai, pats pripažino, kad prieš įvykį gėrė alkoholį ir vaistus, kad būtų stipresnis poveikis, ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime buvo nurodomas pats didžiausias 2,99 promilių neblaivumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė turi būti tikslinama, nurodant 2,48 promilių neblaivumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. Z. neblaivumas buvo tikrintas kelis kartus. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 2,48 promilių neblaivumą. Praėjus kiek daugiau nei valandai laiko, 08.55 val. paimtame šlapime buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, dar vėliau 09.20 val. alkotesteriu nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, o 09.35 val. – 2,07 promilių neblaivumas. 2025 m. sausio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame parnešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad T. Z. neblaivumas buvo nustatytas alkoholio matuokliu „Drager Alkotest“. Iš patikros sertifikato matyti, kad šio alkotesterio patikra įvykio metu galiojo. Tiek iš minėto tarnybinio pranešimo, tiek ir iš vaizdo įrašo matyti, kad T. Z. iš karto po įvykio buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Nors vėliau, atliekant šlapimo tyrimą, buvo nustatyta didesnė alkoholio koncentracija, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti alkotesterio rodmenų patikimumu. Be to, sprendžiant atsakomybės klausimą, svarbi suvartoto alkoholio koncentracija įvykio metu.

Byloje buvo keliamas klausimas dėl T. Z. psichinės sveikatos būklės, gebėjimo valdyti savo veiksmus, nurodant, kad ilgą laiką jį (duomenys neskelbtini), todėl jis kartu su alkoholiu gėrė (duomenys neskelbtini) vaistus ir tai turėjo įtakos jo veiksmų suvokimui. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog kartu su alkoholiu gėrė vaistus nuo (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje iš tikrųjų konstatuota, kad T. Z. šlapime rasta (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys rodo, kad T. Z. gydytas (duomenys neskelbtini) jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 93), 2017-2021 m. lankėsi ir buvo gydomas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 101, 102-103). Kaltinamasis registruotas ir lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pas gydytoją (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) tipas, (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartoja paskirtus vaistus: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 96). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizė, kuri patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. Z. konstatuoti (duomenys neskelbtini). Veikų padarymo metu T. Z. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė S. Š. šias išvadas patvirtino, papildomai paaiškindama, kad T. Z. daug metų (duomenys neskelbtini) ir jam (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) ne kartą gydytas (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) nesuderinamas su (duomenys neskelbtini), kitų jo nurodytų vaistų vartojimu, tačiau įvertinus nustatytą diagnozę ir jo elgesį iš karto po įvykio, jo psichika nebuvo tiek sutrikusi, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kad ir būtų pavartojęs šių vaistų. Specialistas D. B., teisiamojo posėdžio metu nurodęs, jog turi patirties sprendžiant klausimus dėl įtariamųjų būklės vertinimo, patvirtino, kad medikamentų radimas šlapime tik patvirtina vartojimo faktą ir asmens klinikinės būsenos neapsprendžia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik po įvykio T. Z. buvo nufilmuotas policijos pareigūnų vaizdo kameromis. Matyti, jog jis elgiasi adekvačiai, atsakinėja į pareigūnų užduodamus klausimus. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad T. Z. iš karto po įvykio buvo pristatytas į gydymo įstaigą, šiame išraše be kita ko pažymėta, kad jis orientuotas savyje ir jo mąstymas yra nuoseklus. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog T. Z. nuskalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. Z. yra pakaltinamas ir atsako už padarytą pavojingą veiką.

BK 135 straipsnio 2 dalis numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų iki 12 metų. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes (laikomas neteistu, galiojančių nuobaudų neturi), nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, T. Z. nustatytą diagnozę, jo sveikatos būklę, į tai, kad nukentėjusieji pretenzijų jam neturi ir jam atleido, skiria T. Z. 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo. T. Z. žalos neatlygino, jis sunkiai sužalojo du asmenis, vieną iš jų savo mamą, veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, veiką padarė savo namuose, kitos gyvenamosios vietos neturi, su šeimos nariais artimai nebendrauja, nedirba ir legalių pajamų negauna, todėl teisingumo principus ir bausmės paskirtį atitiktų tik straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

T. Z. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2025 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. sausio 12 d. nutartimi T. Z. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 11 d. To paties teismo 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. gegužės 5 d. nutartimis bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. ir 2025 m. spalio 9 d. nutartimis paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas po tris mėnesius ir baigiasi 2026 m. sausio 11 d.

T. Z. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu keisti kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones nėra pagrindo, nes neišnyko suėmimo taikymo sąlygos ir pagrindai, todėl suėmimas paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinas. T. Z. sulaikymo ir suėmimo laikotarpis įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje gautas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo T. Z. 7 732,30 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 95-97, 98-99, 100). Ieškinyje ir jo prieduose nurodyta, kad nukentėjusioji V. Z. nuo 2025 m. sausio 11 d. iki 2025 m. sausio 21 d. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyriuose dėl trauminio hemopneumotorakso. Jai buvo atliktos šios medicininės intervencijos: krūtinės ląstos spiralinė angiografija, pilvo spiralinė angiografija, dubens spiralinė angiografija, tarpšonkaulinio drenavimo kateterio įvedimas, regioninė blokada, šilumos terapija, atviroji periferinio nervo neurolizė, žastikaulio kūno lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, kineziterapija, naudoti vaistai – difterijos, stabligės vakcina. Už pacientės gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 6 319,15 eurų sumą. Be to 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. kovo 26 d. ir 2025 m. balandžio 9 d. V. Z. buvo suteiktos ambulatorinės radiologo, ortopedo traumatologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos bei suteiktos pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos dėl žastikaulio apatinės dalies lūžio, už kurias liginių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 279,27 eurų sumą. Taip pat 2025 m. balandžio 16 d., 2025 m. balandžio 17 d., 2025 m. balandžio 18 d., 2025 m. balandžio 22 d., 2025 m. balandžio 23 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. balandžio 25 d., 2025 m. balandžio 28 d., 2025 m. balandžio 29 d., 2025 m. balandžio 30 d. V. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos dėl žastikaulio apatinės dalies lūžio, už kurias liginių kasa iš PSDF lėšų sumokėjo 343,00 eurų sumą. Iš viso už V. Z. teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 6 941,42 eurų suma.

Nukentėjusysis R. G. nuo 2025 m. sausio 11 d. iki 2025 m. sausio 13 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl (duomenys neskelbtini). Jam buvo atliktos šios medicininės intervencijos: krūtinės ląstos spiralinė angiografija, galvos ir kaklo spiralinės angiografija, naudot vaistai – difterijos, stabligės vakcina. Už paciento gydymą liginių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 790,88 eurų sumą.

Iš viso už abiejų nukentėjusiųjų gydymą ligonių kasa iš PSDF lėšų sumokėjo 7 732,30 eurų sumą, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo T. Z.

Nustatyta, kad T. Z. nusikalstamais veiksmais sužalojo V. Z. ir R. G., kurie dėl patirtų sužalojimų buvo gydyti sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų, todėl valstybė patyrė 7 732,30 eurų turtinę žalą. Ši žala tiesiogiai susijusi su T. Z. neteisėtais veiksmais. Taigi, yra nustatytos visos T. Z. civilinės atsakomybės kilimo sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio T. Z. iki šiol neatlygino, teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dydžio neginčijo ir sutiko jį atlyginti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 7 732,30 eurų turtinė žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

VI. Sprendimas dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti

Prie baudžiamosios bylos atskirame voke yra perduotos laikmenos: viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktas telefoninio pranešimo garso įrašas, viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti policijos pareigūnų vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai ir viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti T. Z. e-sveikata registro duomenys. Šios kompaktinės plokštelės paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje yra saugomi įvykio vietos metu paimti daiktai ir objektai: megzta kepurė, džinsinės kelnės, peilis ruda rankena ir trys nuoplovos, taip pat T. Z. pateikti daiktai: džemperis „Adidas“, juodos spalvos džemperis su gobtuvu, taip pat T. Z. dalinės apžiūros metu paimtas peilis su mėlynos spalvos rankena, taip pat V. Z., R. G. ir T. Z. seilių pavyzdžiai. Nustatyta, kad nukentėjusieji buvo sužaloti peiliu su ruda rankena, todėl šis daiktas konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis ir sunaikintinas kaip menkavertis (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Kiti daiktai sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

VI. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kaltinamajam buvo paskirtas būtinas gynėjas. Kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Aleksandras Pocius. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad paskaičiuota priteistina antrinės teisinės pagalbos suma – 775,01 eurai. Šioje byloje kaltinamasis ilgą laiką suimtas, nedirba, pajamų negauna, gynėją jam buvo būtina paskirti, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. Z. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. sausio 11 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

T. Z. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje saugomus daiktus: įvykio vietos metu paimtus megztą kepurę, džinsines kelnes, tris nuoplovas, T. Z. pateiktą džemperį „Adidas“, juodos spalvos džemperį su gobtuvu, T. Z. dalinės apžiūros metu paimtą peilį su mėlynos spalvos rankena, V. Z., R. G. ir T. Z. seilių pavyzdžius sunaikinti kaip menkaverčius, peilį su rudos spalvos rankena konfiskuoti ir sunaikinti;

– prie baudžiamosios bylos atskirame voke perduotas laikmenas: vieną kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugotas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktas telefoninio pranešimo garso įrašas, vieną kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugoti policijos pareigūnų vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai ir vieną kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti T. Z. e-sveikata registro duomenys, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. Z. civilinio ieškovo naudai priteisti 7 732,30 eurų turtinę žalą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo T. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam asmeniu – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.