Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-426-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: e2A-426-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Žibutė Budžienė
Atsakovas: M. V.
Ieškovas: E. V.
Trečiasis asmuo: R. V., A. V.

Civilinė byla Nr. e2A-426-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17028-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 2.3.5.2.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo, paramos pilnamečiam vaikui teikimo ir paramos įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys – R. V. ir A. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 648 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 200 Eur dydžio materialinę paramą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, paramos išmokas priteisiant nuo 2019 m. spalio 1 d. iki studijų baigimo (2023 m. birželio 30 d.), tačiau ne ilgiau kaip iki ieškovei sueis 24 metai (duomenys neskelbtini), paramos sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2 285 Eur dydžio pilnamečio vaiko paramos įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-409-890/2011 ieškovės tėvų santuoka buvo nutraukta, ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Ieškovės motina pagal minėtą teismo sprendimą dukrai kiekvieną mėnesį teikė 116 Eur išlaikymą. Ieškovė buvo priversta dalintis vienu kambariu kartu su broliu ir atsakovo sutuoktinės sūnumi R. D. Atsakovas dažnai šaukdavo ant ieškovės, ji jautėsi prislėgta, todėl būdama nepilnametė 2018 m. birželio 4 d. išvyko iš tėvo namų ir apsistojo Klaipėdoje pas seserį J. Š. Ieškovė, paraginta motinos vaikų iš pirmosios santuokos, informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kad nebegyvena su tėvu ir nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. apsistos pas brolį A. V., lankys Kauno (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Sulaukusi pilnametystės ieškovė išsikraustė iš brolio namų ir apsigyveno su draugais. Gyvendama atskirai, ji pradėjo geriau mokytis, atsirado galimybė siekti aukštojo mokslo. Ieškovei nebegyvenant su tėvu, jis privalėjo teikti jai išlaikymą, tačiau to nedarė. Ieškovei pragyventi padėjo motina, kuri nuo 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovei į sąskaitą pervesdavo 200 Eur dydžio išlaikymą, pritrūkus pinigų skirdavo papildomų lėšų grynaisiais pinigais, daiktais, maistu. Ieškovei materialiai padėjo ir motinos suaugę vaikai J. Š. bei A. V. Ieškovė 2019 m. liepos mėnesį baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, įstojo studijuoti (duomenys neskelbtini). Studijos yra dieninės, metinė studijų kaina 1 466 Eur, studijų pabaiga 2023 m. birželio 30 d. Ieškovės mama sumokėjo už mokslą ir toliau materialiai bei moraliai remia ieškovę. Materialinės paramos teikimo negalima perkelti tik ieškovės motinai, todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 348 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2018 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai ieškovė nebegyveno pas atsakovą. Ieškovės motina už 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius atsakovui pervedė 300 Eur, kurie turėtų būti priteisti ieškovei iš atsakovo, nes šie pinigai buvo skirti ieškovės išlaikymui, taigi ieškovei iš atsakovo iš viso turėtų būti priteistas 648 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės finansinė padėtis nėra gera, reikalinga nuolatinė materialinė tėvų parama, nes kitų pajamų šaltinių ji neturi, taip pat neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų, kurias galėtų panaudoti savo kasdienių poreikių tenkinimui. Ieškovė ėmėsi visų priemonių užsidirbti, 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesiais dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir už tai gavo apie 435 Eur užmokestį, 2019 m. rugpjūčio 24 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) padavėja-mokine už 3,40 Eur valandinį tarifinį atlygį. Šiuo metu ieškovė studijuoja dieniniame skyriuje, todėl nėra galimybių dirbti ilgesnes darbo valandas ar papildomą darbą, nes kitaip nukentėtų jos studijų rezultatai. Ieškovė turi sveikatos problemų, serga lėtine angina, įvairiaspalve dedervine, jai nustatyta trumparegystė. Ieškovės poreikiai per mėnesį sudaro apie 613 Eur. Poreikiai būtų patenkinti, jei atsakovas per mėnesį skirtų 200 Eur dydžio paramą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti.

4. Nurodė, kad ieškovė visą laiką gyveno namuose, kuriuose buvo visi patogumai, jai buvo perkami rūbai, batai, užtikrintas laisvalaikio leidimas, atsakovo šeima niekada nebuvo tikrinama vaiko teisių apsaugos specialistų. Atsakovas niekada nesiūlė ieškovei išsikelti iš jo namų. Ieškovei išsikrausčius ir pateikus apie tai informaciją vaiko teises ginančioms tarnyboms, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog sąlygos atsakovo namuose vaikams gyventi ir vystytis yra geros. Vien aplinkybė, jog ieškovės mokymosi rezultatai pagerėjo išsikėlus iš atsakovo namų, nepatvirtina jos teiginių, jog gyvenimo sąlygos tėvo namuose buvo netinkamos. Ieškovė visuomet vykdavo kartu su atsakovu atostogauti, jis leido ieškovei su klasės draugais keliauti į Lenkiją, Prahą, apmokėjo kelionių išlaidas. Ieškovė 2018 m. birželio 4 d. į Klaipėdą išvyko ne dėl blogų gyvenimo sąlygų pas tėvą, o atostogauti prie jūros ir susirasti sezoninį darbą. Atsakovas prieš išvyką davė ieškovei pinigų kelionei, rūpinosi, kad ji patogiai pasiektų Klaipėdą, kur gyvena ieškovės motina ir sesuo. Ieškovei išsikėlus iš atsakovui priklausančių namų jis buvo su ja susitikęs, ieškovei paprašius davė pinigų (200 Eur) atlikti akių tyrimus. Vėliau ieškovė nutraukė su atsakovu visus ryšius ir bendravimą, nė karto nesikreipė prašyti materialinės ar kitokios pagalbos. Ieškovės mama 648 Eur sumą sumokėjo ne už laikotarpį, kai ieškovė negyveno su atsakovu, o kaip išlaikymo įsiskolinimą, kai jai nemokant išlaikymo atsakovas vienas išlaikė dukrą. Ši suma buvo skirta padengti ankstesnėms atsakovo patirtoms vaikų išlaikymo išlaidoms. Šalys, nutraukdamos santuoką, įsipareigojo prisidėti prie vaikų auklėjimo bei išlaikymo ir tai daryti lygiomis dalimis. Sutartyje nebuvo aptarta, jog išlaikymo suma, būdas ar forma kinta priklausomai nuo bendravimo tvarkos atostogų metu. Ieškovė nesiėmė pakankamų veiksmų savo pragyvenimo išlaidoms sumažinti, būdama pilnametė vengė įsidarbinti vasaros sezono metu, vėliau įsidarbino tik labai trumpam darbo laikui, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo pastovesnėmis darbo valandomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 648 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, 200 Eur dydžio materialinę paramą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, paramos išmokas priteisiant nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškovės studijų baigimo (2023 m. birželio 30 d.), tačiau ne ilgiau kaip iki ieškovei sueis 24 metai (duomenys neskelbtini), paramos sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 1 935,97 Eur dydžio pilnamečio vaiko paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 2 880,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio reikalavimo dalį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui R. V. iš atsakovo 787,81 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 22,80 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą ir 112 Eur žyminį mokestį.

6. Nurodė, kad grynųjų pinigų įnešimo nurodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovės mama R. V. atsakovui už dukters išlaikymą pervedė: 2018 m. liepos 4 d. – 150 Eur (116 Eur už dukters išlaikymą ir 34 Eur už išlaikymo įsiskolinimą), 2018 m. rugpjūčio 6 d. – 150 Eur (116 Eur už dukters išlaikymą ir 34 Eur už išlaikymo įsiskolinimą). Šios piniginės lėšos laikomos skyrium gyvenančios motinos nepilnametei dukrai pervestos lėšos išlaikymui. Atsakovas neginčijo, kad šių lėšų, kurias turėjo teisę valdyti uzufrukto teisės pagrindu, neperdavė dukrai, nors nuo 2018 m. birželio 4 d. dukra jau nebegyveno su tėvu, todėl 300 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšos kaip vaiko nuosavybė privalo būti grąžintos ieškovei, šiuo metu jau sulaukusiai pilnametystės. Ieškovės iš atsakovo reikalaujama priteisti bendra 348 Eur skola už 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. yra apskaičiuota pagal išimtinai tėvams tekusią prievolę kiekvieną mėnesį prie vaiko išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis, t. y. po 116 Eur pagal galiojantį teismo sprendimą.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui, aprangai higienai sveikatai mokymosi priemonėms, transporto išlaidoms, ryšio paslaugoms, pramogoms yra laikomos protingomis ir adekvačiomis. Atsakovas ginčijo išlaidas už buto nuomą ir komunalines paslaugas, argumentavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji nuomos sutarties pagrindu gyvena nuomojamame bute ir dėl to kiekvieną mėnesį patiria 160 Eur išlaidas nuomai ir apie 40 Eur už komunalines paslaugas. Nors byloje nebuvo pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nuomos sutarties ieškovė kiekvieną mėnesį vidutiniškai patiria 160 Eur nuomai ir 40 Eur komunalinėms paslaugoms, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta bendra 200 Eur suma, reikalinga užtikrinti gyvenamąjį būstą Kauno mieste, laikytina protinga ir iš esmės atitinkanti nuomos santykių rinkos kainas. Sprendžiant dėl atsakovo siūlymo apsigyventi ieškovei jo šeimos būste teismas sprendė, jog šalių santykiai yra labai įtempti ir nėra pagrindo manyti, kad jie pasikeistų šalims pradėjus gyventi kartu ir dalinantis bendra buitimi. Ieškovė šiuo metu jau yra įsikūrusi Kaune, šiame mieste dirba ir studijuoja, todėl jos pagrindinių interesų ir gyvenamosios vietos iš Kauno į Jonavą keitimas iš esmės pažeistų ieškovės teises ir interesus, be pagrindo išbalansuotų kasdienio gyvenimo rutiną. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti dalies savo poreikių patenkinimu. Ieškovė neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sudėtinga, todėl jis pagal savo finansines galimybes ir asmeninius gebėjimus taip pat galėtų 1/3 dalimi (200 Eur suma per mėnesį) prisidėti prie dukters, kuriai reikalinga materialinė parama, poreikių tenkinimo.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo reikalinga tėvų parama, nes (duomenys neskelbtini) sulaukusi pilnametystės ji vis dar mokėsi gimnazijos paskutinėje klasėje, gyveno skyrium nuo savo tėvų, valstybės nefinansuojamoje programoje ieškovė pradėjo studijuoti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas neginčijo, kad nuo tada, kai ieškovė išsikėlė iš jo namų 2018 m. birželio 4 d., jis neteikė dukrai reguliaraus išlaikymo (išskyrus dvi įmokas į banko sąskaitą po 115 Eur už 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. ir grynaisiais perduotus 200 Eur 2018 m. spalio mėn.). Aplinkybė, kad ieškovė, nepadedama tėvo, dar būdama mokinė savo pastangomis susirado darbą ir ginčo laikotarpiu užsidirbo atitinkamai 435 Eur, 54,74 Eur ir 115 Eur, negali būti pagrindu šiomis sumomis mažinti atsakovo skolą už paramą. Atsakovas, reikalaudamas išskaičiuoti iš jo paties skolos ieškovės uždirbtas pajamas, iš esmės siekia ieškovei perkelti įstatyminę savo prievolę išlaikyti pilnametystės sulaukusią, bet paramos reikalingą besimokančią ir skyrium gyvenančią dukrą. Ieškovės uždirbtos 604,74 Eur pajamos nelaikytinos konstatavimui, jog ieškovė ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) realiai galėjo vien tik iš darbo santykių gautų pajamų pasirūpinti savo pačios poreikiais – uždirbtos 604,74 Eur pajamos vidutiniškai per mėnesį ginčo laikotarpiu sudarytų tik 50,39 Eur sumą. Teismas padarė išvadą esant labiau tikėtina, kad atsakovas iki 2018 m. birželio 4 d., kuomet ieškovė gyveno kartu su tėvu ir jo šeima, už R. V. pilna apimtimi nevykdė motinos prievolės prisidėti prie dukters išlaikymo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo iš prašomos priteisti skolos išskaičiuoti 874,48 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

8.1. išlaikymo įsiskolinimą sudaro atsakovui tenkanti mokėti išlaikymo dalis 348 Eur, 232 Eur trečiojo asmens R. V. pervestas išlaikymas ir 68 Eur trečiojo asmens R. V. pervestas išlaikymo įsiskolinimas. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai nustatė subjektą, turintį teisę reikšti tokį reikalavimą, tačiau ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kurį gauti iš trečiojo asmens turėjo teisę ne ieškovė, o atsakovas. Iš esmės pirmosios instancijos teismas byloje išsprendė trečiojo asmens savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, nors tokio reikalavimo trečiasis asmuo nebuvo pateikęs. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinio ribas ir nepagrįstai priteisė išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą ieškovės naudai.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 68 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė dar nuo 2011 m., kuomet buvo nutraukta atsakovo ir trečiojo asmens R. V. santuoka ir teismo sprendimu iš R. V. buvo priteistas 116 Eur išlaikymas ieškovei. Byloje pateikta antstolio suvestinė rodo, kad nuo pat 2011 metų R. V. delsė mokėti išlaikymą savo vaikams, tam tikru metu jo visai nemokėjo. Trečiojo asmens teikiamas išlaikymas ieškovei sudarė tik 116 Eur, tai reiškia, jog abu kartu tėvai ieškovei skyrė 232 Eur dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas ieškovės išlaikymui skirdavo tik 116 Eur per mėnesį ir nedengdavo trečiojo asmens įsiskolinimo dalies. Įvedus Lietuvoje eurą (2015 metais) maisto kainos neabejotinai pakilo ir didėjo kasmet. Vien maistui vienam vaikui atsakovas išleisdavo mažiausiai 100 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kiekvieną dieną maistui mokykloje atsakovas duodavo dar po 2 Eur, kas sudaro papildomai 40 Eur per mėnesį. Teismas vadovavosi vien tik deklaratyviais ieškovės parodymais, kad atsakovas neduodavo papildomų pinigų rūbams, batams ir kosmetikai, tačiau nevertino, jog 116 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį yra nepakankamas. Tokia teismo išvada prieštarauja vėliau padarytai išvadai, jog minimaliems ieškovės poreikiams šiuo metu yra reikalinga daugiau nei 600 Eur. Jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo dabar reikalinga 200 Eur parama, kyla klausimas, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo įvertinti, jog nuo 2011 metų ieškovės išlaikymui galėjo užtekti 116 Eur. Ieškovė patvirtino, kad namuose būdavo maisto, atsakovas kiekvieną dieną duodavo pinigų maistui po 2 Eur, aprūpindavo rūbais, batais, priemonėmis mokyklai, išleisdavo ieškovę į mokykloje organizuojamas ekskursijas, mokėjo už karate treniruotes, todėl paneigtina pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas ieškovės išlaikymui skirdavo tik 116 Eur ir savo lėšomis nedengdavo R. V. įsiskolinimo.

8.3. Logiška, jog rūbai, batai, kosmetikos ir higienos priemonės, mokymosi priemonės, telefonas, kompiuteris ir pan. nėra perkami kas mėnesį, jie perkami sezonui ir tam išleidžiama didesnė suma nei mėnesinio išlaikymo dydžio tam tikra procentinė išraiška. Todėl vien tai, jog ieškovė dalį vasaros gyveno pas motiną, nepatvirtina, jog tuo metu ji nenaudojo tėvo lėšomis nupirktų rūbų, batų, kosmetikos, telefono ir pan. Atsakovas tokias išlaidas patyrė nepriklausomai nuo to, kad ieškovė pora mėnesių negyveno su juo, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Teismas nevertino, jog teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka tarp atsakovo ir trečiojo asmens, abi šalys įsipareigojo prisidėti prie vaikų auklėjimo ir tai daryti lygiomis dalimis. Sutartyje nebuvo aptarta, jog išlaikymo suma/būdas ar forma kinta priklausomai nuo bendravimo tvarkos atostogų metu. Įgyvendinant bendravimo su nepilnamečiu skyriumi gyvenančiu vaiku tvarką, ieškovė vasaros atostogų metu gyveno pas motiną. Nebuvo papildomo susitarimo, kad tuo metu išlaikymas mokamas kitaip, nei numatyta 2011 metų sprendime. Nesant susitarimo, trečiasis asmuo neturėjo pagrindo nemokėti vaikų išlaikymo ar tuo labiau išlaikymo įsiskolinimo.

8.5. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas šiuo metu išlaiko ir rūpinasi neįgalia mama, kuriai reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, dėl to negali dirbti pilna apimtimi nuo 2016 m. lapkričio mėn. Atsakovas ne tik negauna pakankamai pajamų šeimos poreikiams patenkinti, bet ir yra išnaudojęs šeimos poreikių tenkinimui visas santaupas. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors atsakovas uždarbiauja papildomai, tačiau darbų kiekis yra neapibrėžtas. Prasidėjus karantinui ir ekstremaliai situacijai Lietuvoje, atsakovas apskritai neturi darbo. Kartu su sutuoktine jis rūpinasi dviem vaikais, t. y. ieškovės broliu E. V. ir atsakovo sutuoktinės sūnumi R. D.. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, t. y. ½ buto (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau už šiuos nekilnojamojo turto vienetus su sutuoktine kiekvieną mėnesį moka paskolos įmokas. Bute Palangoje gyvena ieškovės motina (trečiasis asmuo), o atsakovui priklausančio namo Jonavos r. sav., kuris yra vieninteliai atsakovo šeimos namai, pardavimas siekiant teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, neturinčiam sveikatos sutrikimų bei neišnaudojusiam protingų galimybių pasirūpinti reikiamomis pragyvenimui lėšomis, būtų nesuderinamas su proporcingumo reikalavimais, neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo principų. Pardavus tokį turtą atsakovo šeima liktų be namų. Esant kredito sutartims, kuriomis įkeistas visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, atsakovui neturint nuolatinių pastovių pajamų, atsakovas negali gauti kredito, kurį galėtų panaudoti ieškovės rėmimui. Atsakovas turi įsiskolinimą trečiajam asmeniui pagal. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteistos 2 137 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

8.6. Teismas neteisingai įvertino, jog ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes maksimaliai save išlaikyti. Ieškovė dirba padavėja, todėl jos darbo užmokestis iš esmės susideda iš arbatpinigių, tačiau byloje nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, kiek papildomai arbatpinigių ieškovė gauna prie darbo užmokesčio. Ieškovės paskaitų grafikas nuolat kintantis, vieną ketvirtį ji turi 1-2 laisvas darbo dienas per savaitę (paskaitose praleidžia tik 2-3 darbo dienas), o kartais turi 1 laisvą darbo dieną ir visas laisvas popietes.

8.7. Teismas nepagrįstai įvertino, jog ieškovė būsto išlaikymui skiria apie 200 Eur. Tokią išvadą padarė išklausęs vien deklaratyvių ieškovės paaiškinimų.

8.8. Teismas ignoravo aplinkybes, jog atsakovas teikė alternatyvius paramos pasiūlymus ieškovei – gyventi atsakovo motinai priklausančiame bute Jonavoje, perleisti ½ būsto Palangoje, gyventi su atsakovu. Teismas vertino, kad alternatyvūs pasiūlymai būtų nepatogūs ieškovei, todėl juos atmetė, tačiau teismas ignoravo aplinkybę, jog paramos ir įsiskolinimo priteisimas sužlugdo atsakovo galimybes prisidėti prie savo šeimos išlaikymo.

8.9. Teismas ignoravo faktą, kad ieškovė atsisakė trečiojo asmens R. V. išlaikymo įsiskolinimo 874,48 Eur nepaisant to, jog šis įsiskolinimas susidarė ne ieškovei, o atsakovui kaip nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojui uzufrukto teise. Ieškovė gavo darbines pajamas, kas reiškia, jog jos poreikiai mažėjo. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. balandžio ir gegužės mėn. dirbo ir gavo 435 Eur pajamų, o rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atitinkamai 54,74 ir 115 Eur pajamų. Teismas turėjo vertinti, kad net ir pripažinus ieškinio reikalavimus pagrįstais, tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką būtų proporcinga tai daliai pragyvenimui skirtų išlaidų, kurių pats pilnametis vaikas negali padengti.

8.10. Teismas nepagrįstai neįvertino ir netikėjo atsakovu, kad 2019 m. rugsėjį jis buvo susitikęs su ieškove prekybos centre Akropolis ir davė jai 200 Eur akių priežiūrai. Nors ieškovė tokias aplinkybes neigė, tačiau atsakovas neturi pagrindo meluoti. Jeigu atsakovas būtų norėjęs melagingai sumažinti paramos įsiskolinimą, būtų teigęs, kad grynaisiais pinigais paramą teikė visą laiką.

Atsiliepimas

10. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nereikalavo pateikti ieškovės paskaitų grafiką. Prie ieškinio buvo pridėtas 2019-2020 m. m. rudens semestro užsiėmimų universitete tvarkaraštis; vėliau su ieškovės 2020-02-12 prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo buvo pateiktas 2019-2020 m. m. pavasario semestro užsiėmimų universitete tvarkaraštis; 2020-10-13 posėdyje ieškovė žodžiu nurodė teismui apie naujai paskelbtą 2020-2021 m. m. rudens semestro užsiėmimų universitete tvarkaraštį, jo intensyvumą ir ieškovės galimybes dirbti laisvu nuo paskaitų laiku (2020-10-13 teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 30 sek. iki 7 min. 42 sek.). Kadangi 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu dėl susirgimų Covid-19 atvejų skaičiaus universitete vyko studijų pertvarka į nuotolinę formą ir užsiėmimų tvarkaraščiai buvo vis keičiami, ieškovė neturėjo galimybės pateikti galutinio tvarkaraščio. Tokių ieškovės paaiškinimų teismui pakako nustatyti jos užimtumą universitete ir galimybes dirbti laisvu nuo paskaitų laiku.

9.2. Pagal CK 6.579 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu. Byloje nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonės ar kitokio privalomai registruotino kilnojamojo turto, studijuoja universitete Kaune dieniniame skyriuje, taigi akivaizdu, kad jai būtinas gyvenamasis būstas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ieškovė gyvena bute Kauno mieste ir neįrodinėjo neatlygintinės nuomos, todėl aplinkybė, jog buto nuomos sutartis yra žodinė, nereiškia, kad ieškovė nepatiria būsto išlaikymo išlaidų ir kad tokios išlaidos nereikalingos. Nesant rašytinės formos buto nuomos sutarties, pirmosios instancijos teismas vertino kitų netiesioginių įrodymų visumą, kuri patvirtino buto nuomos faktą, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais apie patiriamas išlaidas buto Kaune nuomai ir komunaliniams patarnavimams.

9.3. Byloje nebuvo ginčo, jog ieškovė kartu su atsakovu nebegyveno nuo 2018 m. birželio 4 d., kad nuo to laiko atsakovas nebeteikė jai išlaikymo (išskyrus dvi įmokas po 115 Eur per banką 2018 m. rugsėjo 4 d. ir 2018 m. spalio 12 d.). Ieškovė iki 2018 m. birželio ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos trečioje klasėje, jos mokslo metai turėjo tęstis iki 2018 m. birželio 15 d., o vasaros atostogos turėjo prasidėti 2018 m. birželio 16 d., ką patvirtina viešojoje erdvėje skelbiami duomenys apie moksleivių vasaros atostogas 2017-2018 mokslo metais. Tačiau ieškovė išėjo iš atsakovo namų, atvyko į Klaipėdą ir apsigyveno pas seserį dar nepasibaigus mokslo metams ir neprasidėjus vasaros atostogoms, kas paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad ieškovė išvyko vasaros atostogoms, o ne siekiant apsigyventi skyrium nuo atsakovo ir jo šeimos. 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiai nelaikytini bendravimo tvarkos įgyvendinimu tarp ieškovės ir jos motinos, nes tuos mėnesius ieškovė gyveno pas J. Š., Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-409-890/2011 nebuvo nustatyta vaikų bendravimo tvarka nei su motina, nei su jos vaikais iš pirmosios santuokos. Teisiškai reikšminga tai, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė negrįžo pas atsakovą, o išvyko į Kauną, pradėjo mokytis naujoje mokykloje, o sulaukusi pilnametystės amžiaus išsinuomojo butą ir pradėjo gyventi savarankiškai.

9.4. Nustačius, kad ieškovė ir atsakovas negyvena kartu nuo 2018 m. birželio 4 d., teisėta ir pagrįsta teismo išvada, kad ieškovei 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais (iki pilnametystės) priklausė išlaikymas iš tėvų lygiomis dalimis. Nurodytu laikotarpiu R. V. išlaikymą ieškovei mokėjo į atsakovo sąskaitą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikė išlaikymą nepilnametei ieškovei 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Antstolei R. V. buvo pateiktas ieškovės 2018 m. birželio 7 d. rašytinis prašymas „Prašau man priklausantį išlaikymą iš R. V. pervesti į man priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), nes tėvas M. V. man lėšų neteikia“.

9.5. R. V. neginčijo ir sutiko su ieškovės reikalavimu, kad 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui sumokėta 300 Eur suma už ieškovės išlaikymą būtų grąžinta ieškovei, nes tuo laikotarpiu ieškovė negyveno pas motiną. Teismas pagrįstai laikė ieškovę tinkamu subjektu, turinčiu teisę iš atsakovo reikalauti R. V. sumokėtų atsakovui sumų ieškovės išlaikymui nuo 2018 m. birželio 4 d. Atsakovas neginčija, kad R. V. pervestų lėšų, kurias turėjo teisę valdyti uzufrukto teisės pagrindu, neperdavė ieškovei.

9.6. Ieškovei gyvenant pas atsakovą, jis neskirdavo pakankamai pinigų ieškovės rūbams, mokslo priemonėms, maistui, kitiems jos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pagrindą abejoti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais paaiškinimais, kad nepilnametei dukrai nieko netrūkdavo ir atsakovas skirdavo daugiau nei 116 Eur sumą ieškovei išlaikyti, patvirtina liudytojas ieškovės brolis E. V., kuris nurodė, kad sesuo dar iki gyvenimo skyrium jam yra sakiusi, jog tėvas jai neteikia piniginių lėšų, reikalingų rūbams įsigyti (2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 21 min. – 2 val. 24 min. 33 sek.).

9.7. Atsakovas į bylą pateikė tik motinos J. I. neįgalumo pažymėjimą ir nurodė, kad ji yra slaugos namuose, dėl ko jis patiria 97 Eur išlaidų. Byloje nustatyta, kad atsakovo motinai valstybė skiria apie 450-500 Eur išmokas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šio asmens priežiūra ir išlaikymas, priešingai nei nurodo atsakovas, nėra užtikrinamas išimtinai tik atsakovo finansine parama ir pagalba. Atsakovas tik žodžiu teismui nurodė, kad jo motina gauna 450-500 Eur pašalpą iš valstybės tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais ir nagrinėjamu atveju tai yra reikšminga, kadangi atsakovo motina gali gauti ir didesnes valstybės išmokas, t. y. ji gali gauti ir šalpos neįgalumo pensiją, ir našlių pensiją. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kiek iš viso reikalinga lėšų jo neįgalios motinos išlaikymui, todėl atmestini nepagrįsti apelianto motyvai, kad jis prisideda prie neįgalios motinos išlaikymo.

9.8. Byloje nustatyta, jog atsakovo motina J. I. turi nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovas šį butą išnuomojo už 250 Eur mėnesinį nuomos mokestį su 500 Eur dydžio depozitu.

9.9. Atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl negali įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Dėl Lietuvoje susiklosčiusios ekstremalios situacijos dėl COVID-19 pandemijos jo vykdoma statybininko – apdailininko veikla (privatus sektorius) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nebuvo apribota. Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo registraciją Užimtumo tarnyboje, lankymosi joje laikus, gaunamas išmokas, aktyvų darbo ieškojimą, persikvalifikavimą, kas tik patvirtina, jog atsakovas nesistengia susirasti geriau apmokamo darbo, slepia neoficialiai gaunamas pajamas ir tuo pačiu kelia ieškovei aukštus reikalavimus dėl papildomo darbo laisvu nuo paskaitų laiku, kas nesuderinama su sąžiningumo principu.

9.10. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, sutiko su ieškovės ir R. V. pozicija, kad dėl atsakovo turtinės padėties prejudicinę reikšmę turi kitoje civilinėje byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės, t. y. Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 5 d. buvo išnagrinėta byla Nr. S2-30214-722/2018 pagal pareiškėjų M. V. ir A. V. patikslintą prašymą dėl teismo leidimo išdavimo. Pareiškėjai prašė teismo išduoti teismo leidimą įkeisti (duomenys neskelbtini) jų šeimos turtą - gyvenamąją vietą su žeme. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad pareiškėjai yra finansiškai pajėgūs vykdyti paskolos sutarties sąlygas, gauna stabilias pajamas (pareiškėjas dirba užsienio įmonėje (duomenys neskelbtini); pareiškėja (duomenys neskelbtini)), kad pareiškėjų šeimos bendros vidutinės mėnesio pajamos buvo apie 1 790,67 Eur.

9.11. Atsakovas nėra atsakingas už jo sutuoktinės sūnaus išlaikymą, todėl teismas, siekdamas išsiaiškinti bendrą atsakovo šeimos turtinę padėtį, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė ir A. V. A. V. nurodė, kad jos sūnaus R. D. tėvas skiria 101 Eur vaiko išlaikymui, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad vaiko išlaikymui skiriama tokia suma.

9.12. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu pastovias šeimos pajamas sudaro apie 800 Eur, tačiau nenurodė jokių savo gaunamų pajamų. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo pajamos nėra oficialios, dirba pagal atskirus užsakymus, vidutiniškai uždirba apie 1 000 Eur, todėl apeliaciniame skunde nurodyta jo šeimos pajamų bendra suma nelaikytina pagrįsta.

9.13. Ieškovė, neturėdama aukštojo universitetinio išsilavinimo ir kvalifikacijos, neturi galimybės įsidarbinti geriau apmokamame darbe, todėl jos galimybės apsiriboja tik nekvalifikuotu darbu už minimalų atlyginimą. Ieškovė imasi visų priemonių dirbti ir užsidirbti pajamų pragyvenimui. Galimybes dirbti daugiau laiko ir geriau apmokamą darbą apriboja tai, kad ji yra dieninio skyriaus universiteto studentė. Ieškovės studijų universitete grafikas intensyvus ir nenutrūkstamas, studijas apsunkina dar ir tai, kad jos vyksta anglų kalba. Ieškovė siekia gerai mokytis, kad gautų valstybės finansuojamą vietą ir stipendiją, tam reikia ne tik lankyti visas paskaitas ir seminarus, bet ir po paskaitų, seminarų skirti laiko mokymuisi, ruoštis paskaitoms, seminarams, eiti į biblioteką, atlikti tyrimus ir pan., kas neatsispindi jos paskaitų tvarkaraštyje. Nors karantino metu studijos organizuojamos nuotoliniu būdu, bet mokytis yra sudėtingiau, dėl ko ieškovė turi skirti studijoms dar daugiau laiko. Ieškovė taip pat yra ir grupės seniūnė bei studijų programos komiteto (SPK) narė, kas irgi užima laiko. Ieškovei nuolat studijuojant ir įtemptai mokantis būtinas ir poilsis, priešingu atveju jos organizmui grėstų išsekimas, kas realiai pakenktų sveikatai, psichologinei būsenai dėl skiriamo per mažai laiko poilsiui. Ieškovė yra pažangi studentė, jos studijų įvertinimo bendras vidurkis 8,33 balai, o pažangus mokymasis yra vienas iš teisiškai reikšmingų faktų priteisiant paramą pilnamečiam vaikui.

9.14. Ieškovė neturi galimybės gyventi universiteto bendrabutyje, kad nors šiek tiek sumažintų savo išlaidas būsto nuomai (bendrabutis taip pat kainuoja nuo 65 Eur iki 95 Eur), nes jos studijų forma nėra valstybės finansuojama.

9.15. Atsakovo motinos butas Jonavoje yra išnuomotas. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių įgaliojimą veikti savo motinos vardu ir savo nuožiūra valdyti bei naudotis jam nuosavybės teise nepriklausančiu turtu. Ieškovės išlaidos transportui važinėti į paskaitas ir į darbą iš Jonavos į Kauną ir atgal būtų didesnės, nei išlaidos buto nuomai. Ieškovė ne tik patirtų papildomų išlaidų transportui, bet ir sugaištų kelionėse daug laiko, kurį šiuo metu išnaudoja darbui ir mokslams. Atsakovo siūlymas perleisti ieškovei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės vertinimu, yra neteisėtas, nes butas įkeistas bankui, atsakovui nebemokant paskolos būtų parduodamas iš varžytynių. Toks atsakovo siūlymas ieškovei neužtikrina apsaugos ir šiuo metu reikiamo materialinio išlaikymo, nes iš šio buto ieškovė negalės gauti lėšų, būtinų pragyvenimui. Atsakovo siūlymas gyventi su jo šeima negali būti laikomas priimtinu ir dėl konfliktinių santykių, ir siekiant išvengti materialinės paramos.

9.16. Atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovei skirdavo 232 Eur dydžio išlaikymą, dengdamas ir ieškovės motinos R. V. išlaikymo įsiskolinimą.

9.17. Ieškovės motinos turtinė padėtis nėra gera. Iki karantino paskelbimo ji dirbo turguje, pardavinėdama padėvėtas prekes, tačiau dėl Covid-19 pandemijos apribojus prekybą turgavietėse šiuo metu nebegauna jokių darbinių pajamų, o esant 57 metų amžiaus jai sunku susirasti kitą apmokamą darbą. Dėl to ji gyvena iš santaupų, padedant dukros J. Š. šeimai. Nuosavybės teise ji turi ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), 31 035,50 Eur rinkos vertės, kuris buvo įgytas santuokoje su atsakovu, neturi jokio kilnojamojo turto neturi. Likusi ½ dalis šio buto priklauso atsakovui. Nors Plungės miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1517-588/2018 patvirtino jų taikos sutartį ir nustatė naudojimosi šiuo butu tvarką, dėl nesibaigiančių konfliktinių situacijų su atsakovu ieškovės motina šiame bute negyvena. Ji gyvena dukrai nuosavybės teise priklausančiame bute Palangoje. R. V. turi kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ bankui pagal 2007 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 07-148712-FA/07-148744-FA, kredito grąžinimo terminas 2032 m. gruodžio 20 d., taip pat kas mėnesį moka po 150 Eur dydžio paramą sūnui E. V., kuris gyvena su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas, parama ir paramos įsiskolinimas pilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis apie atliktas įmokas už ieškovės studijas universitete; ieškovės universiteto egzaminų ir galutinius įvertinimus; ieškovės preliminarų 2020-2021 m. m. užsiėmimų universitete tvarkaraštį; ieškovės 2020-2021 m. m. rudens ir pavasario semestrų modulių pilnus aprašus apie laiką studijoms; įrodymus apie ieškovės darbo paiešką portale www.cvbankas.lt ir ieškovės teiktus prašymus dėl darbo skelbimų; susirašinėjimą SMS trumpaisiais pranešimais su buto savininke dėl nuomojamo buto ir komunalinių mokesčių; trečiojo asmens R. V. 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. paramos mokėjimus pilnamečiam vaikui E. V.; atsakovo motinos buto nuomos skelbimus, telefono ekrano vaizdo nuotrauką su atsakovo telefono numeriu.

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą ieškovės pateiktus įrodymus - trečiojo asmens R. V. 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. paramos mokėjimus pilnamečiam vaikui E. V., kadangi tai nėra susiję su apeliacijos objektu; atsisako priimti atsakovo motinos buto nuomos skelbimus, telefono ekrano vaizdo nuotrauką su atsakovo telefono numeriu, kadangi šie duomenys nepagrindžia buto nuomos fakto, informacijoje nenurodytas buto adresas (CPK 180 straipsnis). Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui likę įrodymai priimami.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

16. Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

18. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusi ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens R. V. dukra. Palangos miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-409-890/2011 nutraukė ieškovės tėvų santuoką bei patvirtino šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. V. ir E. V. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. V., nepilnamečių vaikų išlaikymui R. V. įsipareigojo mokėti kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaikų pilnametystės. Ieškovė 2018 m. birželio 4 d. išvyko į Klaipėdą pas savo seserį. Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 klasėje, įgijo vidurinį išsilavinimą ir brandos atestatą gavo 2019 m. liepos 16 d. Ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini), studijų pobūdis – valstybės nefinansuojamos studijos. Metinė studijų kaina 1446 Eur, vieno studijų kredito kaina 24,43 Eur, vieno semestro mokestis už studijas apskaičiuojamas atsižvelgiant į studento tą semestrą pasirinktų studijų modulių kreditų skaičių.

19. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą).

20. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 34 punktą).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė 2018 m. birželio 4 d. išvyko pas seserį ir negyveno su atsakovu, su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta jos gyvenamoji vieta, nesudaro pagrindo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 348 Eur atsakovui tenkančios išlaikymo dalies skola už 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. (3 mėn. x 116 Eur). Sutiktina su apeliantu, kad Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-409-890/2011 patvirtintoje atsakovo ir trečiojo asmens R. V. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo aptarta, jog išlaikymo suma/būdas ar forma kinta priklausomai nuo dukters ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos atostogų metu. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienerius metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Svarbi ir aplinkybė, kad išlaikymas buvo priteistas ne iš kartu gyvenančio tėvo, o iš skyrium gyvenančios motinos, todėl vien tai, kad ieškovė dalį vasaros gyveno pas savo seserį, nepatvirtina, jog tuo metu ji nenaudojo jo lėšomis nupirktų rūbų, batų, kosmetikos, telefono ir pan., t. y. nesinaudojo tėvo suteiktu išlaikymu. Tai, kad ieškovė birželio 4 d. išvyko pas seserį vasaros atostogoms, o ne priėmusi sprendimą gyventi ne su tėvu, nurodė ne tik atsakovas, bet ir pati ieškovė, kuri 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje paaiškino: „Kai buvau pas J. (ieškovės seserį), per tuos tris mėnesius suvokiau <...> supratau, kad nebenoriu grįžti į Jonavą, paskambinau broliui, kuris dabar gyvena Kaune, ir sakau, ar būtų įmanoma man Kaune paorganizuoti gyvenimą“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 02 sek. iki 30 min. 52 sek.). Šias aplinkybes 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės motina, nurodydama, jog tai, kad dukra negrįš pas tėvą, ji sužinojo rugpjūčio mėn. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 45 min. 45 sek. iki 1 val. 56 min. 27 sek.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas birželio-rugpjūčio mėnesiais minimaliai prisidėjo prie dukters išlaikymo, tačiau, kaip patvirtino ieškovės motina bei jos sesuo, buvo įprasta (vaikų vasaros atostogos, ieškovės motinos teigimu, vyko nuo 2013 metų), kad vasaros atostogų metu prie vaikų išlaikymo atsakovas prisidėdavo tik nupirkdamas jiems bilietus. Tai, kad ieškovė tik laikinai 2018 m. birželio 4 d. išvyko iš tėvo namų, patvirtina ir ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog, palaikoma motinos vaikų iš pirmosios santuokos, 2018 m. rugsėjo 1 d. pranešė Valstybes vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad nebegyvena su tėvu ir kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. apsistos pas mamos sūnų iš pirmosios santuokos A. V. Tą pačią dieną, padedant A. V., ieškovė tėvo namuose susirinko savo daiktus, atsakovui išsiuntė SMS žinutę tokią, kokią liepė parašyti tarnybos darbuotojai, ir išvyko gyventi pas A. V. į Kauną. Tai patvirtina, kad ieškovė sprendimą nebegyventi pas tėvą priėmė ne 2018 m. birželio 4 d., o tik vasaros pabaigoje, todėl jos reikalavimas priteisti iš jo 348 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2018 m. birželio-rugpjūčio mėn. laikotarpį nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametės ieškovės gyvenamoji vieta su kitais asmenimis, nesančiais jos tėvais, globėjais ar rūpintojais, įstatymų numatyta tvarka nebuvo nustatyta.

22. Visgi teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad gauti 300 Eur ieškovės motinos ginčo laikotarpiu sumokėtą išlaikymą teisę turėjo ne ieškovė, o atsakovas. Minėta, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas. Apelianto argumentas apie išlaikymo prievolę, kurią jis iki tol įvykdė už ieškovės motiną, pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie išaugusias maisto ir įvairių paslaugų kainas po euro įvedimo. Be to, nėra ginčo, kad pagal susiklosčiusią praktiką vasaros atostogų metu pinigais atsakovo teiktas išlaikymas buvo minimalus, tačiau ieškovės motina išlaikymą toliau mokėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog kaip uzufruktorius tą išlaikymą panaudojo vaiko interesais, todėl šią išlaikymo įsiskolinimo dalį pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai.

23. Remiantis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 348 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, todėl ši sprendimo dalis pakeistina, iš atsakovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas iki 300 Eur.

Dėl paramos pilnamečiui, vaikui besimokančiam aukštojoje mokykloje, (ne)būtinumo

24. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

25. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

26. Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

27. Spręsdama dėl ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens (ieškovės motinos) turtinės padėties, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis sunki, ji neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto, o ieškovės tėvai turi galimybes išlaikymui teikti.

28. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį.

29. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes paremti dukrą finansiškai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė buto rinkos vertė 62 071 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas transporto priemonių nėra įregistravęs, atsakovo sutuoktinė A. V. (trečiasis asmuo) nuosavybės teise valdo transporto priemonę VW PASSAT. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad atsakovas nuo 2021 m. kovo 16 d. verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, taigi neabejotinai gauna darbines pajamas. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad dėl mamos nuolatinės slaugos ir priežiūros jis negali dirbti pilna apimtimi. Apelianto motina yra slaugoma ir prižiūrima slaugos namuose, todėl šiuo aspektu jo galimybės dirbti nėra apribotos. Be to, 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad dirba neoficialiai, uždarbiauja, dirba su statybomis susijusius darbus, pajamos priklauso nuo objekto, vidutiniškai 1000 Eur (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 14 min. 52 sek. iki 1 val. 15 min. 47 sek.). Teismas neturi galimybės įsitikinti atsakovo pajamų pagrįstumu, kadangi jos yra neapskaitomos, todėl tai, kad atsakovas, vykdydamas nelegalią veiklą, slepia savo pajamas, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymą pilnametei dukrai, besimokančiai aukštojoje mokykloje ir siekiančiai įgyti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, turint tikslą įsidarbinti ir gyventi oriai. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis su sutuoktine rūpinasi dviem vaikais, t.y. ieškovės pilnamečiu broliu E. V. ir atsakovo sutuoktinės sūnumi R. D., neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie savo pilnametės dukters nors dalinio išlaikymo, kadangi pareiga išlaikyti sutuoktinės sūnų kyla ne atsakovui, o šio jaunuolio tėvams. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tokį išlaikymą R. D. iš savo tėvo gauna. Tai, kad atsakovas už įsigytą turtą moka kreditą, taip pat neatleidžia nuo pareigos išlaikyti pilnametę dukrą vykdymo. Pažymėtina, kad kredito įmokų ir kitų panašaus pobūdžio įsipareigojimų mokėjimas nesunkina asmens turtinės padėties. Asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Galiojantys teisės aktai įpareigoja kredito įstaigas vertinti savo klientų – asmenų pageidaujančių gauti kreditus, kreditingumą (galimybes gauti ir grąžinti suteiktas paskolas). Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad atsakovas, galėdamas gauti pajamų iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, ir taip pagerinti savo turtinę padėtį, šio turto nenuomoja, 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad „pajamų iš šio būsto negauna, butą nusprendė palikti likimo valiai, taip kaip yra, ir mokėti tuos mokesčius“. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad paramos teikimas pilnametei dukrai iš esmės pablogintų atsakovo ir kitų šeimos narių turtinę padėtį.

30. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti dalies savo poreikių patenkinimu. Asmenims, siekiantiems profesinio išsilavinimo, be kita ko, yra galimybė kreiptis į Valstybės studijų fondą dėl socialinės stipendijos suteikimo (Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149, keistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1037). Duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi dėl socialinės stipendijos suteikimo, byloje nėra, apie svarstymus naudotis valstybės parama ir ketinimą kreiptis bylos nagrinėjimo metu ji neužsiminė. Šiuo metu socialinės stipendijos dydis yra 260 Eur (https://vsf.lrv.lt/lt/studentams/soc-stipendijos). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi ar ketina kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos studentams suteikimo (Valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149, keistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1446). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

31. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. dirba padavėja (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. sausio mėn. gavo 252,93 Eur, vasario mėn. 278,53 Eur, kovo mėn. 295,16 Eur; balandžio-gegužės mėn. 305,04 Eur; birželio 308,76 Eur; 2020 m. liepos mėn. 266,72 Eur; rugpjūčio 31 d. 246,07 Eur; rugsėjo mėn. 245,53 Eur; spalio mėn. 195,68 Eur; lapkričio mėn. 252,96 Eur; gruodžio mėn. 308, 76 Eur; 2021 m. sausio mėn. 315,20 Eur; vasario mėn. 319,95 Eur. Kaip matyti iš ieškovės 2020-2021 m. studijų tvarkaraščio, penktadieniais ji dalyvauja paskaitose nuo 9 val. iki 10.30 val.; laisvos dienos šeštadienis ir sekmadienis. Ieškovė nurodė, kad ji dirba vieną dieną per savaitę, tačiau, kaip matyti iš paskaitų tvarkaraščio, ji turi galimybes dirbti daugiau kaip vieną darbo dieną. Tai, kad šiuo metu dėl šalyje paskelbto karantino kai kuriems verslo subjektams taikomi ribojimai, savaime nereiškia, kad ieškovė neturi galimybių susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo. Apeliacinės instancijos teismas abejoja ir ieškovės teiginiais, kad dirbdama padavėjos darbą ji negauna arbatpinigių, kurie yra įprastai mokami padavėjams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai patvirtina, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti jos išlaikymui reikalingomis lėšomis ar didesne jų dalimi. Pažymėtina, kad ieškovė, priimdama sprendimą studijuoti valstybės nefinansuojamoje studijų programoje, turėjo įvertinti ir tai, jog sulaukus pilnametystės atsakovas jos atžvilgiu jau neturi išlaikymo prievolės, analogiškos nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl tokio jos sprendimo įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvui.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės poreikius, nustatė, kad siekiant sudaryti normalias sąlygas pragyventi ir siekti aukštojo mokslo diplomo, kas mėnesį ieškovės paramai vidutiniškai reikia skirti apie 613 Eur. Šią sumą sudaro 200 Eur išlaidos būstui, 45 Eur maistui, 60 Eur aprangai ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, higienos priemonėms, kosmetikai, patalynei, 15 Eur mokymosi reikmenims, knygoms ir kt., 44,65 Eur telefonui, 5 Eur internetui, 5 Eur pramogoms, 20,60 Eur transportui, 42 Eur vaistams ir akių priežiūrai, taip pat 1446 Eur už studijas. Tačiau metinių studijų sumą paskirsčius 12 mėn. (o ne 10 mėn., kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas), ieškovės poreikių suma sudarytų ne 613 Eur, o 588 Eur.

33. Atsakovas iš esmės nesutinka tik su būstui reikalingomis išlaidomis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvena bute (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė ir nepateikė rašytinės būsto nuomos sutarties nurodydama, kad ji nebuvo sudaryta dėl būsto savininkės valios, tai nereiškia, kad ieškovė jos nurodytų būsto nuomos ir išlaikymo išlaidų nepatiria. Pagal CK 6.579 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaroma ir žodžiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyta bendra 200 Eur suma, reikalinga užtikrinti gyvenamąjį būstą Kauno mieste, laikytina protinga ir iš esmės atitinkančia nuomos santykių rinkos kainas.

34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo teikus alternatyvius paramos pasiūlymus ieškovei gyventi atsakovo motinai priklausančiame bute Jonavoje, perleisti ½ būsto Palangoje, gyventi su atsakovu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas išsamiai motyvavo, kad dėl šalių tarpusavio santykių ieškovės galimybė gyventi tėvo šeimos namuose yra sunkiai įgyvendinama, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių įgaliojimą valdyti, naudotis bei disponuoti jo motinai priklausančiu butu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad šiuo metu šalių santykiai yra draugiški, priešingai – ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jie įtempti ir konfliktiški, todėl toks siūlymas negali būti laikomas priimtinu abiem šalims. Net ir vertinant, kad atsakovas turi savo motinos įgaliojimus disponuoti jai priklausančiu turtu ir leisti ieškovei gyventi jo motinos bute, pažymėtina kad ieškovė mokosi ir dirba Kaune, neturi transporto priemonės, todėl ieškovės piniginės ir laiko sąnaudos važinėti į paskaitas ir į darbą iš Jonavos į Kauną ir atgal galimai būtų didesnės, nei išlaidos už buto nuomą Kaune. Atsakovo siūlymas perleisti ieškovei ½ dalį buto Palangoje vertintinas kritiškai, kadangi byloje nustatyta, jog butas yra įkeistas bankui, atsakovas nepateikė duomenų, kokia paskolos dalis yra padengta ir kas turėtų padengti likusią paskolos dalį. Kadangi ieškovės paramai reikalingas materialinis išlaikymas, atsakovas galėtų parduoti savo dalį ar, sutaręs su trečiuoju asmeniu, visą butą ir šiais pinigais suteikti paramą ieškovei.

35. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei, besimokančiai aukštojoje mokykloje ir siekiančiai įgyti pirmą kvalifikaciją, reikalinga parama, tačiau pati ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių pati pasirūpinti jos išlaikymui reikalingomis lėšomis, todėl iš atsakovo priteistas paramos dydis sumažintinas iki 150 Eur (iš ieškovės poreikiams reikalingų lėšų sumos atėmus metinę studijų kainą (587,25 Eur – 144,6 Eur = 467,25 Eur) ir šią sumą padalinus trims asmenims (ieškovei ir jos abiem tėvams).

Dėl paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimo

36. CK 1.192¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

37. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1 935,97 Eur dydžio pilnamečio vaiko paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t.y. už 11 mėnesių, kai ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, ir 1 mėnesio laikotarpį, kai ieškovė mokėsi universitete.

38. Visų pirma pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

39. Ieškovė 2018-2019 mokslo metais buvo moksleivė ir tai turėjo įtakos jos galimybėms pačiai save išlaikyti laikotarpiu nuo pilnametystės iki mokyklos pabaigimo. Aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslo laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes darbas nurodytomis mokymosi sąlygomis trukdytų moksleiviui siekti įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minimali mėnesi alga 2018 m. sudarė 400 Eur (arba atskaičius mokesčius 361 Eur); 2019 m. sudarė 555 Eur (arba atskaičius mokesčius 396 Eur). Nutarties 32 punkte apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovės poreikiai jai studijuojant (duomenys neskelbtini) universitete sudarė 587,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kokie ieškovės poreikiai buvo jai mokantis vidurinėje mokykloje, todėl vertintina, kad ieškovės poreikiai per 1 metų laikotarpį nėra pasikeitę (padidėję ar sumažėję). Kadangi 587,75 Eur poreikių sumą sudarė ir studijų kaina, todėl spręstina, kad ieškovės poreikiai 2018 m. spalio mėn. – 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo 467,25 Eur (587,75 Eur – 120,5 Eur). Taigi, ieškovės prašomas priteisti paramos dydis įsiskolinimo laikotarpiu neviršija pusės orientacinio 1 minimalios mėnesinės algos dydžio. Atsakovas neginčijo, kad nuo tada, kai ieškovė išvyko iš jo namų 2018 m. birželio 4 d., jis neteikė dukrai kasmėnesinio išlaikymo pinigais (išskyrus dvi įmokas į banko sąskaitą po 115 Eur už 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas grynaisiais pinigais perdavė ieškovei 200 Eur už akių tyrimus, ieškovė to nepatvirtino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ši aplinkybė neįrodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismui sumažinus iš atsakovo priteistinos paramos dydį ieškovės studijų universitete metu iki 150 Eur, atitinkamai keistina sprendimo dalis dėl paramos įsiskolinimo, nurodant, kad iš atsakovo priteistina paramos įsiskolinimo suma sudaro 1886 Eur (200 Eur * 10 mėn. + 85 Eur + 150 Eur – 349,03 Eur).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

41. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo 348 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Spręsdamas dėl materialinės paramos dydžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, ir sprendė, kad ieškovei reikalinga tėvų parama, tačiau neįvertino, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių pati pasirūpinti jos išlaikymui reikalingomis lėšomis, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas iki 300 Eur, paramos dydis iki 150 Eur per mėnesį, o paramos įsiskolinimas iki 1886 Eur (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 3 033,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 3 000 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 33,18 Eur už VĮ „Regitra“ pažymas). Atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovės 2 056,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo R. V. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 812,18 Eur bylinėjimosi išlaidas (800 Eur už advokato teisinę pagalbą 12,18 Eur už VĮ „Regitra“ pažymas). Šalių ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

44. Patenkinus ieškinį 68 proc. (ieškinio pirmą reikalavimą patenkinus 46 proc. (300/648*100 proc.), antrą patenkinus 75 proc. (150/200*100 proc.), trečią patenkinus 83 proc. (1886/2285*100) ieškovei iš atsakovo priteistina 2063 Eur (3033,18 Eur x 68 proc.) bylinėjimosi išlaidos, atsakovui iš ieškovės 658 Eur (2056,2 * 32 proc.) bylinėjimosi išlaidos; trečiajam asmeniui iš atsakovo 552 Eur (812,18 * 68 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Pritaikius reikalavimų įskaitymo institutą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1405 Eur (2063 Eur– 658 Eur).

45. Už šioje byloje pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 90 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 61,20 Eur (90 * 68 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

46. Valstybė turėjo 23,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus 68 proc., šios išlaidos paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: valstybei iš atsakovo priteistos 15,99 Eur (23,51 Eur x 68 proc.) išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. Ieškovės ir trečiojo asmens R. V. atstovė advokatė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti trečiojo asmens R. V. naudai 800 Eur išlaidų advokatui už ieškovės ir trečiojo asmens R. V. vardu pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

49. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Šalių ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių

51. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (68 proc.), trečiajam asmeniui R. V. iš atsakovo priteistina 544 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, o atsakovui iš ieškovės priteistina 360 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

52. Apeliacinio teismo patirtų pašto išlaidų suma yra 5,25 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (57 proc.), iš atsakovo priteistina suma (3,57 Eur) yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį iki žodžių „Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi...“ išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 (trijų šimtų) Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, 150,00 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur dydžio materialinę paramą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, paramos išmokas priteisiant nuo 2019 m. spalio 1 d. iki E. V. studijų baigimo (2023 m. birželio 30 d.), tačiau ne ilgiau kaip iki ieškovei E. V. sueis 24 metai (duomenys neskelbtini), paramos sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 1 886 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių) Eur dydžio pilnamečio vaiko paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 1405 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 552 (penkis šimtus penkiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,99 Eur (penkiolika eurų 99 centus) išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą ir 61,20 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 20 centų) žyminio mokesčio. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.“

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544 (penkis šimtus keturiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika