- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- II-851-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00112-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
nedalyvaujant Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio teisės nusižengimo byloje, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl 2025 m. birželio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 20-ANR_N-12041-2025 administracinio nusižengimo byloje .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12041-2025 nubaustas už tai, kad 2025 m. birželio 6 d. 22.24 val. Kėdainių rajono sav., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g., vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tokiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gautas pareiškėjo A. D. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti 2025 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-12041-2025 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti. Pareiškėjas skunde nurodo, jog administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Alkoholį vartojo 2025 m. birželio 6 d. dieną. Vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 22.24 val. vairavo automobilį. Tą vakarą niekur važiuoti neplanavo, su mama buvo svečiuose Kėdainių mieste, tačiau paskambino močiutė, kuri pasakė, kad labai blogai jaučiasi. Buvo išsigandę dėl močiutės sveikatos būklės, todėl nusprendė skubiai vykti pas ją. Buvo skambinta taksi, tačiau dėl didelio užimtumo taksi atvažiuoti negalėjo. Buvo vartojęs nedidelė kiekį alkoholio, manydamas, kad neviršys leistinos normos sėdo vairuoti. Pabrėžia, jog vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Policijos alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas 0,48 (0,46 po paklaidos) promilių neblaivumas. 2025 m. birželio 6 d. 23.08 val. medicinos įstaigoje buvo paimtas kraujo mėginys, kraujo tyrimu nustatytas 0,39 promilių neblaivumas. Nurodo, jog prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Jį sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių. Pareiškėjas nurodo, jog yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, dirbantis, besirūpinantis šeima, sūnumi, artimaisiais, darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Darbo funkcijoms atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, į darbo vietą važiuoja 30-90 kilometrų. Netekęs teisės vairuoti netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Šeimoje jis vienintelis turi vairuotojo pažymėjimą todėl jis reikalingas norint pasirūpinti šeimos poreikiais.
Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu A. D. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad jie buvo Kėdainių mieste, iki močiutės gyvenamosios vietos 20 kilometrų. Tą diena ji namuose buvo viena. Močiutė GMP išsikviesti nesugebėjo, todėl jis ir vairavo būdamas neblaivus. Prašo sušvelninti teisių atėmimą.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12041-2025 nubaustas už tai, kad 2025 m. birželio 6 d. 22.24 val. Kėdainių rajono sav., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g., vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tokiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkto reikalavimus.
Teismas patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad A. D. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais – 2025 m. birželio 6 d. protokole užfiksuotais duomenimis; neblaivumo nustatymo aktu; administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus ir kita rašytine bylos medžiaga. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę pareiškėjo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.
Institucijos 2025 m. birželio 27 d. nutarimu A. D. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) individualizavimo klausimas, prašant, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ANK 34 straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra paskirti tokią nuobaudą/administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. D. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda (800 Eur) ir minimalios ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas (6 mėnesiams) ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (12 mėnesių). Tačiau A. D. prašo sušvelninti jo teisinę padėtį ir pakeisti Institucijos nutarimą, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad A. D. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytos 0,46 promilės, tai yra nors ir neženkliai, tačiau viršijo leistiną 0,41 promilių ribą (viršijo 0,05 promilėmis).
Institucija, paskyrusi A. D. nuobaudą bei administracinio poveikio priemones, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo asmenybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Neabejotinai nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliantis grėsmę eismo dalyvių saugumui, turtui ir sveikatai. Transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas, turi itin atsakingai ir kritiškai vertinti galimybę vairuoti, žinant, jog buvo vartotas alkoholis, todėl teismo vertinimu, visiškai netaikant įstatymų leidėjo numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo A. D. asmenybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu ir esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesudaro pagrindo manyti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. D. paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų būti sušvelninta.
Vertinant A. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes matyti, kad A. D. vairuodamas transporto priemonę, automobilį ,,Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, tačiau jam buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, viršijantis įstatymu leistiną neblaivumo ribą. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad asmuo nesuvokia padaryto pažeidimo šiurkštumo ir savo lengvabūdiško elgesio. Skunde nurodoma, jog pareiškėjui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilių neblaivumas, be to, įvykio metu nei vienas žmogus nenukentėjo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui kas, anot pareiškėjo, buvo svarbi aplinkybė šioje situacijoje. Tačiau šiuo atveju nemalonių pasekmių buvo išvengta ne dėl pareiškėjo elgesio, o dėl atsitiktinumo, todėl šiurkščių pasekmių nebuvimas negali būti vertinamas, kaip pareiškėjo elgesį švelninanti aplinkybė. Taip pat privalu atkreipti dėmesį į tai, jog jeigu pareiškėjas nebūtų patekęs į reidą, būtų pasiekęs savo tikslą ir būtų apskritai išvengęs administracinės atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, be to šiuo atveju yra baudžiamas ne pirmą kartą už vairavimą esant neblaiviam, kas rodo, jog pareiškėjas iš anksčiau skirtos nuobaudos, kuri identiška šiuo atveju skirtai nuobaudai, nepasimokė, išvadų nepadarė, elgesys netapo atsargesnis, toliau elgiamasi lengvabūdiškai, nors, pareiškėjo teigimu, švelnesnė nuobauda būtų pakankama jam padaryti atitinkamas išvadas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad iki močiutės buvo ganėtinai didelis atstumas, todėl norėdamas kuo greičiau pasiekti tikslą sėdo už vairo. Pareiškėjo teigimu močiutė išsikviesti greitosios medicinos pagalbos nesugebėjo. Pats pareiškėjas nurodo, jog močiutė su juo susisiekė telefonu, bet su GMP susisiekti negalėjo. Įvertinus pareiškėjo močiutės amžių, tikėtina, jog su GMP susisiekti ir išsikviesti pagalbą gali būti sudėtingiau nei susisiekti su giminėmis, tačiau pats pareiškėjas, žinodamas, kad nesenai vartojo alkoholinius gėrimus, neturėdamas būdų įsitikinti ar aptariamu metu buvo blaivus, turėjo elgtis atsakingai ir pats, jo teigimu nesant galimybės greitai iškviesti taksi, kreiptis į GMP ir nurodyti susidariusią situaciją, tačiau taip nesielgė. Nepagrįstai pasitikėdamas esamu jausmu, sėdo už vairo būdamas neblaivus, tokiu būdu sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, negali tinkamai įvertinti savo būsenos, todėl tokiu atveju, nesenai vartojus alkoholį, būtina elgtis itin atsargiai, esant galimybei pasitikrinti savo neblaivumą su asmeniniu alkotesteriu arba už vairo apskritai nesėsti.
Pareiškėjas nurodo, jog be teisės vairuoti negalės toliau vykdyti veiklos, neteks vienintelio pajamų šaltinio, negalės vežioti šeimos narių, nors yra vienintelis su vairavimo teise šeimoje. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas jam kilsiančias neigiamas pasekmes, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad A. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Vien tai, kad pareiškėjas patiria nepatogumų dėl to, kad neteks galimybės vykdyti individualią veiklą, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad negalint dirbti darbo susijusio su vairavimu, galima ieškotis ir kito darbo, kuriame teisės vairuoti transporto priemones nebus būtinybė.
Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir A. D. asmenybė. Pareiškėjas yra dirbantis, administracinių nusižengimų registro duomenimis per penkerius metus yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Kaip nurodė pats pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, neginčija savo kaltės, dėl padaryto nusižengimo išgyvena. Šio nusižengimo padarymas sukėlė jam neigiamas pasekmes, susijusias su darbu bei šeima.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas A. D. individualizuojančias aplinkybes bei į pareiškėjo elgesį po nusižengimo padarymo (savo kaltę pripažino iš karto, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės), pareiškėjas nelaikytinas piktybiniu teisės pažeidėju, tačiau negalima laikyti, jog pareiškėją charakterizuojanti medžiaga yra išvien teigiama. Teismas mano, kad nėra pakankamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų daryti išvadai, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir atliks prevencinį poveikį sutrumpinus A. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) terminą. Teismo manymu, šios administracinio poveikio priemonės pakeitimas neįgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir neatitiks prevencinio poveikio.
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucijos 2025 m. birželio 27 d. Nutarimas, kuriuo A. D. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, priimtas pagrįstai, jį panaikinti ir pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. D. skundo netenkinti.
2025 m. birželio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. 20-ANR_N-12041-2025 palikti nepakeistą.
Bylos medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.