Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1352-524/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-13Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
e2S-1352-524/2018
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00321-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
P. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1352-524/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00321-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei M. K. dėl neteisėto praturtėjimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės M. K. 6 500 EUR skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės 6 500 EUR vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atitinkamą atsakovės kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių ar lėšų dalį. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, todėl atsakovė gali siekti perleisti savo vertingiausią turtą, kas apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino; areštavo atsakovei M. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 6 500 EUR sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant 6 500 EUR sumos, nutarė areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovės poreikiams tenkinti.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, reiškiamo reikalavimo dydis yra akivaizdžiai didelis (6 500 EUR). Teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, finansiniai įsipareigojimai. Todėl darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, t. y. nevertino kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, išimtinai rėmėsi tik ieškovo ieškinio deklaratyviais teiginiais, kas patvirtina, kad nebuvo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas), tame tarpe ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išimtinai rėmėsi tik ieškovo nurodytais teiginiais bei faktu, kad ieškinio suma yra didelė. Vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti itin griežtą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent minimaliai pagrįstų jo teiginius (kad atsakovė gali perleisti savo vertingiausią turtą, kad geranoriškai negrąžina dalies pinigų).

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:

5.1. Atskirajame skunde didžiąja dalimi dėstomi deklaratyvūs teiginiai, išplėstai nurodoma laikinųjų apaugos priemonių samprata ir teorinis aiškinimas, kuris nesudaro sąlygų šioje konkrečioje byloje panaikinti iš esmės teisėtą ir teisingą nutartį.

5.2. Ieškovas kreipėsi į antstolį J. P. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš antstolio gautų dokumentų matyti, kad atsakovė turi kitų kreditorių, pas antstolį A. S. yra vykdomas išieškojimas, kas sukelia realią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto - taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės M. K. 6 500 EUR skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės 6 500 EUR vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atitinkamą atsakovės kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių ar lėšų dalį.

9. Skundžiama nutartimi ieškovo prašymas patenkintas.

10. Vienu iš atskirojo skundo argumentų atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išimtinai rėmėsi tik ieškovo nurodytais teiginiais bei faktu, kad ieškinio suma yra didelė. Vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti itin griežtą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent minimaliai pagrįstų jo teiginius (kad atsakovė gali perleisti savo vertingiausią turtą, kad geranoriškai negrąžina dalies pinigų). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

12. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Taigi, viena būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

14. Kaip minėta, atsakovei pareikštas 6 500 EUR turtinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą siejo išimtinai tik su didele ieškinio suma.

15. Ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio sumos taip pat yra reikšminga turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti asmens sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės.

16. Atsakovė savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriuo įrodinėja, jog turi santaupų, be to gauna nuolatinį darbo užmokestį. Iš pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atskirojo skundo pateikimo dienai atsakovė banko sąskaitoje turėjo apie 2 000 EUR. Taip pat nustatyta, kad atsakovės darbines pajamas sudaro apie 700 EUR. Tačiau pažymėtina, jog atsakovė nepateikė teismui išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį (nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turimus finansinius įsipareigojimus, taikomus turtinius suvaržymus) (CPK 178 straipsnis). Nors teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau atsakovė, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Neturint šių duomenų, negalima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė.

17. Sutiktina su atsakove, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė siekia perleisti savo turtą, jį paslėpti ar kitais nesąžiningais veiksmais siekia sumažinti jo vertę. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties, o jos gaunamos darbinės pajamos yra žymiai mažesnės nei reikalaujama priteisti skola, darytina išvada, jog ieškinio suma, nors ir nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma gali lemti nesąžiningų atsakovės veiksmų tikimybę bei būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti - grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistuoja.

18. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad nėra kitos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio pagrįstumo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, t. y. nevertino kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, išimtinai rėmėsi tik ieškovo ieškinio deklaratyviais teiginiais, kas patvirtina, kad nebuvo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas), tame tarpe ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

19. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Be to, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018).

20. Sutiktina su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Tačiau ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog egzistuoja ir kita būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį.

Teisėja Erika Misiūnienė