- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2-164-979/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01864-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Edmundas Luotė, Lina Gervelienė
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui S. B., atstovui advokatui Edmundui Luotei, atsakovo atstovui G. T., trečiųjų asmenų atstovei advokatei Linai Gervelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Stiklo gama“, J. J. dėl nusikalstama veika padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. B., patikslinęs pareikštus ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 6 870,94 Eur žalą, t. y. negautas pajamas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3 b. l. 59-70). Nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirbo UAB „Stiklo gama“ dažytoju, 2011 m. gegužės 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sužalota jo sveikata, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kairo dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės ir dešinės plaštakos sužalojimų. Sveikata sužalota vykdant darbo funkcijas, darbdaviui pažeidus įstatymus, reglamentuojančius darbo saugą, dėl ko UAB „Stiklo gama“ atsakingas darbuotojas J. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje ieškovo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, pripažinta, kad atlygintina 25 000 Lt neturtinė žala, kadangi 5 000 Lt neturtinės žalos buvo atlyginta bylos nagrinėjimo metu, iš UAB „Stiklo gama“ priteista 20 000 Lt neturtinės žalos, iš darbdavio civilinės atsakomybės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ – 3 397,08 Lt turtinės žalos, susijusios su sveikatos grąžinimo išlaidomis, atlyginimas. Pažymėjo, kad iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo mokama 100 proc. nedarbingumo pašalpa, nuo sužalojimo iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, vėliau – 50 proc. netekto darbingumo lygis, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. liepos 31 d. išmokėta padidėjusi netekto darbingumo pensija – 4 516,52 Eur (15 594,63 Lt), netekto darbingumo periodinė kompensacija – 3 391,73 Eur. Pagal paskaičiavimus negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais, 2011 m. sudarė 4 371,08 Lt, kai vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) 1 092,77 Lt; 2012 m. – 13 051,08 Lt, kai VDU 1 087,59 Lt; 2013 m. – 12 988,93 Lt, kai VDU 1 087,59 Lt; 2014 m. – 13 051,085 Lt, kai VDU 1 087,59 Lt; 2015 m. – 2 204,91 Eur (7 613,13 Lt), kai VDU 1 087,59 Lt. Negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. liepos 31 d. sudarė 14 792,43 Eur (51 075,30 Lt), atėmus gautą padidėjusią nedarbingumo pensijos dalį – 4 516,52 Eur, ir nedarbingumo periodinę kompensaciją – 3 391,73 Eur, negautos pajamos nuo 2011 m. rugpjūčio 23 iki 2015 m. liepos 31 d. sudarė 6 884,18 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. išmokėta padidėjusi netekto darbingumo pensija – 477,54 Eur (1 648,85 Lt), netekto darbingumo periodinė kompensacija – 347,20 Eur, negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais – 750,20 Eur, todėl negautos pajamos 750,20 Eur. Bendra negautų pajamų suma nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 7 634,38 Eur. Nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra ieškovo ir darbdavio, kurio civilinė atsakomybė drausta, kaltė (mišri kaltės forma), todėl įvertinus veiksmų pavojingumo laipsnį ir atsakomybių skirtingumą (ieškovo – civilinė, darbdavio – baudžiamoji), sutinka mažinti prašomos priteisti turtinės žalos, kaip negautų pajamų, dydį 10 proc. iki 6 870,94 Eur. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su rankų pirštų pasikartojančiais judesiais, nors yra nustatytas dalinis darbingumas (40 proc.), todėl laiko, kad iš esmės prarado galimybę susirasti darbą pagal išsilavinimą ir darbinę patirtį (vairuotojas-autošaltkalvis), juolab, iš karto po nelaimingo atsitikimo dėl pergyvenimų, susijusių su besivystančiu neįgalumu, išsivystė psichinė liga – sunkiai išreikšta depresijos forma. Registracijos darbo biržoje metu ieškovui nebuvo pateiktas nė vienas darbo pasiūlymas. Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ teiktą pasiūlymą dirbti laiko nenuoširdžiu, be to darbas pas buvusį darbdavį po nelaimingo atsitikimo sukeltų neigiamus padarinius psichinei būsenai.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovo reikalavimus atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (t. 3 b. l. 27-28, 103-104). Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamam ginčui, yra nustatyta, kad ieškovui žala atsirado ne tik dėl darbdavio, bet ir paties ieškovo didelio neatsargumo, nes oro pistoletu džiovino besisukantį volą, žinodamas, kad tai daryti pavojinga ir draudžiama, juolab, atliko sau itin pavojingu būdu, stovint šalia įrenginio ir oro pistoletu džiovinant volus rankos be ieškovo valinių veiksmų negalėjo atsidurti tarp volų, net nualpus nėra jokios galimybės rankoms papulti tarp volų. Ieškovas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl dėl didelio neatsargumo jam negalėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Sprendžiant dėl kaltės dalies (mišri kaltė), tenkančios nukentėjusiajam ir atsakingam asmeniui, svarbu ne tik atsakomybės rūšis, bet faktinės aplinkybės ir kiekvieno asmens veiksmai sąlygoję žalos atsiradimą (priežastinis ryšys). Būtinoji žalos atsiradimo sąlyga buvo ieškovo veiksmai. Stiklo dažymo įrenginys „Burkle“ be automatinės blokiruotės ilgą laiką buvo eksploatuojamas tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje, pats savaime nekėlė jokio pavojaus. Darbdavio įtaka žalos atsiradimui yra formalaus pobūdžio, įsigyjant įrenginį „Burkle“, nebuvo žinoma apie papildomą blokiruotę. Ieškovo ir darbdavio kaltės dalis yra ne mažesnė nei 50 proc. Pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, neteisingai skaičiuoja negautas pajamas, laikydamas save faktiškai nedarbingu, t. y. negautos pajamos skaičiuojamos kaip praradus 100 proc. darbingumą. Skaičiuojant turtinę žalą, kaip negautas pajamas, darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais atsižvelgiama į darbuotojo netekto darbingumo lygį. Negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį, be to, visos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ieškovo VDU iki nelaimingo atsitikimo buvo 1 087,59 Lt. Nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. vasario 22 d. ieškovo darbingumo lygis 40 proc. (netektas darbingumas 60 proc.), todėl priklausytų kompensuoti 652,55 Lt/mėn. (1 087,59 1 Lt (VDU/mėn.) x 60 proc.). Aktualiu laikotarpiu mokėta 692,28 Lt/mėn. netekto darbingumo pensija ir 224,64 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija, viso 916,92 Lt/mėn., juolab, nuo 2012 m. sausio 1 d. netekto darbingumo pensija – 727,02 Lt/mėn., netekto darbingumo periodinė kompensacija – 285,70 Lt/mėn, viso 1 012,72 Lt/mėn., taigi mokėtos socialinio draudimo išmokos viršijo kompensuotinas pajamas. Nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. ieškovo darbingumo lygis 45 proc. (netektas darbingumas 55 proc.), todėl priklausytų kompensuoti 598,17 Lt (1 087,59 (VDU/mėn.) x 55 proc.), nuo 2012 m. kovo 1 d. mokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija – 261,89 Lt/mėn., netekto darbingumo pensija – 727,02 Lt/mėn., viso 988,91 Lt, taigi mokėtos socialinio draudimo išmokos viršijo kompensuojamas pajamas. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. ieškovui mokėtos 988,91 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokos, nedarbingumo lygis nepasikeitęs, todėl žalos atlyginimas nepriklauso. Nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo darbingumo lygis 40 proc. (netektas darbingumas 60 proc.), todėl priklausytų kompensuoti 652,55 Lt/mėn. (1 087,59 Lt (VDU/mėn.) x 60 proc.). Aktualiu laikotarpiu – 2013 m. rugpjūčio mėn., išmokėtos 980,46 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokos, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. – 965,10 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokos, be kita ko, 2014 metais – 965,10 Lt/mėn. socialinio draudimo išmokų, 2015 metais – 284,79 Eur/mėn. (983,32 Lt/mėn.) socialinio draudimo išmokų t. y. daugiau nei kompensuotinų pajamų. Ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovo gautos socialinio draudimo išmokos viršija kompensuotinas pajamas, todėl žalos atlyginimas dėl negautų pajamų nepriklauso.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Stiklo gama“, J. J., atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3 b. l.79-81) nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas, skaičiuodamas negautas pajamas, nepagrįstai prie darbo užmokesčio prideda iki nelaimingo atitikimo gautą pensijos dalį ir atima visas gautas socialines išmokas už tą laikotarpį, juolab, būtų prarastas 100 proc. darbingumas. Nustatyta, kad ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atitinkamais laikotarpiais darbingumas buvo nuo 40 proc. iki 45 proc., nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2029 m. gegužės 6 d. nustatytas 60 proc. bendras netektas darbingumas, t. y. 40 proc. darbingumas. Dėl padidėjusio nedarbingumo procento ieškovui padidinta netekto darbingumo pensija nuo 346,14 Lt (100,24 Eur) 2010 metais, šiuo metu – 215,35 Eur. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nuo 2011 metų rugsėjo – 224,64 Lt, vėliau padidėjo iki 238,08 Lt (68,96 Eur), šiuo metu – 69,44 Eur. Skaičiuojant negautas pajamas iš vidutinio darbo užmokesčio turi būti atimama padidėjusi nedarbingumo pensijos dalis, periodinė netekto darbingumo kompensacija ir iki sužalojimo gauta nedarbingumo pensija, t. y. visos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Ieškovui konstatuota depresija nėra susijusi su nelaimingu atitikimu darbe ir neturėjo įtakos nedarbingumo lygio nustatymui, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažymose nėra nurodytas diagnozės kodas LTK-10 F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas) ar F32.20 (sunkios depresijos epizodas). Laiko, kad ieškovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo yra didesnė nei 10 proc. Nustatyta, kad ieškovo, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje, didelis neatsargumas pasireiškė tuo, kad sukantis velenams džiovino įrenginį įjungtą, nors tai griežtai draudžiama. Baudžiamojoje byloje ieškovas pripažino, kad su panašiais įrenginiais dirbo seniai, turėjo patirties ir žinojo, kad trūksta blokiruotės ir pavojinga džiovinti neišjungus, veikdamas priešingai, t. y. neišjungęs džiovino velenus, prisiėmė sau didelę riziką ir atsakomybę dėl galimų pasekmių. Ieškovo didelis neatsargumas, dirbant įrenginiais, neginčytinas. Prašydami priteisti patirtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad pagal pradinį ieškinį nepagrįstai buvo atsakovais, privalėjo naudotis advokato paslaugomis, t. y. teikė atsiliepimą, atstovavo pirmos instancijos teisme, atsiliepimą į apeliacinį skundą ir, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tęsė atstovavimą pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirbo dažytoju UAB „Stiklo gama“ (t. 1 b. l. 83-84). 2011 m. gegužės 9 d. įvyko nelaimingas atsitikimas – ieškovas, norėdamas užbaigti dažymo velenų džiovinimą, neišjungęs įrenginio „Burkle“, pradėjo džiovinimą oro srove, atsirėmė kaire ranka į guminį dažymo veleną, kuris įtraukė ranką, avarinio išjungimo mygtuko nepasiekęs, bandė dešine ranka ištraukti įkliuvusią tarp velenų kairę ranką, tačiau besisukantys velenai įtraukė dešinę ranką (Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012 toliau – Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012). Ieškovui buvo sužalota sveikata, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kairo dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės ir dešinės plaštakos sužalojimų. Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ atsakingas darbuotojas J. J. dėl įstatymų, reglamentuojančių darbo saugą, pažeidimo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, t. y. privalėdamas užtikrinti saugų darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą ir privalėdamas žinoti apie naudojamą techniškai netvarkingą įrenginį „Burkle“ (neveikė apsaugos blokiruotė) dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesiėmė priemonių sutvarkyti techniškai netvarkingą įrenginį (Nuosprendis). Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. sausio 26 d. drausta AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas Serija LD Nr. 94344766 (t. 1 b. l. 123-124). Ieškovo nuomone, socialinio draudimo išmokos nekompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo prarastų pajamų, todėl kreipėsi į teismą dėl žalos (negautų pajamų) iš atsakingo už žalą asmens – darbdavio draudiko atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas sudaro nuostolius, padarytus sveikatos sužalojimu, t. y. nukentėjusiajam turi būti atlyginamos jo negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 str. 4 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Neteisėtų veiksmų faktas – darbo saugos taisyklių pažeidimas, patvirtintas procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012 (CK 6.246, 6.248 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –
CPK) 182 str.). Ginčas tarp šalių kilo dėl atlygintinos žalos, kaip prarastų pajamų, dydžio ir kaltės dalies dėl nelaimingo atsitikimo paskirstymo tarp nukentėjusiojo (ieškovo) ir darbdavio (trečiojo asmens).
Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Nors įtvirtintas visiškas žalos atlyginimas, negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos, todėl skaičiuojant atlygintiną žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju, iki nelaimingo atsitikimo ieškovo mėnesines pajamas sudarė netekto darbingumo pensija ir darbo užmokestis, po nelaimingo atsitikimo – netekto darbingumo pensija ir periodinė netekto darbingumo kompensacija, todėl apskaičiuojant dėl negautų pajamų patirtą žalą būtina nustatyti ieškovo praradimus, o būtent, ar dėl nelaimingo atsitikimo mokamos socialinio draudimo išmokos padengia galimai atsiradusią žalą, t. y. kompensuoja prarastą pagal išlikusį darbingumo lygį darbo užmokesčio dalį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki nelaimingo atsitikimo ieškovui buvo nustatytas bendras 50 proc. darbingumas (50 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 55), mokėta 363,51 Lt/mėn. netekto darbingumo pensija (t.1 b. l.70-79). Nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirbo dažytoju UAB „Stiklo gama“ (t. 1 b. l. 83-84). Ieškovas skaičiuodamas negautas pajamas iki nelaimingo atsitikimo VDU nurodo 2011 metais – 1 092,77 Lt, 2012-2015 metais – 1 087,59 Lt. Ginčo tarp šalių dėl VDU skaičiavimo nėra ((duomenys neskelbtini) str.), todėl juo vadovaujamasi skaičiuojant nekompensuotas dėl nelaimingo atsitikimo pajamas. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. vasario 22 d. papildomai nustatytas nedarbingumas 60 proc. (darbingumas 40 proc.) (t. 1 b. l. 12), pradėta mokėti periodinė netekto darbingumo kompensacija 224,64 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 692,28 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 328,77 Lt/mėn.) (t. 1 b. l. 70-79), viso 916, 92 Lt. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas neteko galimybės gauti 60 proc. VDU, t. y. 655,62 Lt (1 092,71 Lt x 60 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautą netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 553,41 Lt (916,92 Lt-363,51Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra 102,21 Lt/mėn. (655,62 Lt - 533,41 Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. vasario 22 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 613,26 Lt (6 mėn. x 102,21 Lt).
Nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 rugpjūčio 22 d. bendras darbingumas 40 proc. (60 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 60, 64), nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 55 proc. (45 proc. darbingumas) (t. 2 b. l.65), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 261,89 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn.) (t. 1 b. l. 70-79), viso 988, 91 Lt. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas neteko galimybės gauti 55 proc. VDU, t. y. 598,17 Lt (1 087,17 Lt x 55 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautą netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 625,40 Lt (988,91 Lt-363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 27,41 Lt/mėn. (598,17 Lt - 625,40Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 27,41 Lt/mėn.
Nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. bendras darbingumas 40 proc. (60 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 66, 68), nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 55 proc. (45 proc. darbingumas) (t. 2 b. l. 67), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 261,89 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn.) (t. 1 b. l.70-79), viso 988,91 Lt. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas neteko galimybės gauti 55 proc. VDU, t. y. 598,17 Lt (1 087,59 Lt x 55 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautą netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 625,40 Lt (988,91 Lt-363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 27,41 Lt/mėn. (598,17 Lt - 625,40Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 27,41 Lt/mėn.
Nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. bendras nedarbingumas – 60 proc. (40 proc. darbingumas) (t. 1 b. l. 68, t. 2 b. l. 69, 71), nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 50 proc. (50 proc. darbingumas) (t. 1 b. l. 67, t. 2 b. l. 70,), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 238,08 Lt/mėn. ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn.) (t. 1 b. l. 70-78, t. 3 b. l.13-15) , viso 965,10 Lt. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas neteko galimybės gauti 50 proc. VDU, t. y. 543,80 Lt (1 087,59 Lt x 50 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautą netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt, pripažintina, kad socialio draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 601,59 Lt (965,10 Lt-363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 57,79 Lt/mėn. (543,80 Lt - 601,59 Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 57,79 Lt/mėn.
Nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2029 m. gegužės 6 d. bendras darbingumas – 40 proc. (60 proc. nedarbingumas) (t. 2 b. l. 73, 75), nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. neterminuotai nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo – 50 proc. (50 proc. darbingumas) (t. 2 b. l. 74), mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija 238,08 Lt/mėn. (68,96 Eur/mėn) ir netekto darbingumo pensija 727,02 Lt/mėn. (211,38 Eur) (dėl nelaimingo atsitikimo padidėja 363,51 Lt/mėn. (105,28 Eur), viso 965,10 Lt ( Eur) (t. 3 b.l.13-15). Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas neteko galimybės gauti 50 proc. VDU, t. y. 543,80 Lt (157,50 Eur) (1 087,59 Lt x 50 proc.). Atėmus iki nelaimingo atsitikimo gautą netekto darbingumo pensijos dalį – 363,51 Lt (105,28 Eur), pripažintina, kad socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo sudarė 601,59 Lt (174,23 Eur) (965,10 Lt- 363,51 Lt), skirtumas tarp prarastų gautų pajamų ir dėl nelaimingo atsitikimo kompensuojamų pajamų yra (-) 57,79 Lt/mėn. (543,80 Lt - 601,59 Lt). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 31d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 57,79 Lt/mėn.
Įvertinus visumoje nustatytas aplinkybes, ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 613,26 Lt (6 mėn. x 102,21 Lt) (177,61 Eur).
Pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą, nekompensuotų pajamų suma nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 7 634,38 Eur. Skaičiavimas atliktas neįtraukiant iki nelaimingo atsitikimo gautos netekto darbingumo pensijos dalies, tačiau nevertinant po nelaimingo atsitikimo atitinkamai išlikusios darbingumo dalies. Tokiam skaičiavimui pagrįsti ieškovo atstovas pateikė argumentą, kad nors ieškovas iš dalies yra darbingas, tačiau nelaimingo atsitikimo patirti sužalojimai ir likę reiškiniai, o būtent, išsivysčiusi rankų nejautra, riboti rankų pirštų judesiai, dešiniojo nykščio ir alkūnės kontraktūros (sustingimas) riboja galimybes susirasti ir dirbti darbą pagal specialybė ir darbinę patirtį, juolab, iš karto po nelaimingo atsitikimo dėl pergyvenimų, susijusių su besivystančiu neįgalumu, ieškovui išsivystė psichinė liga – sunkiai išreikšta depresijos forma. Teismo vertinimu nurodyti argumentai tiesiogiai susiję su nelaimingo atsitikimo padariniais. Pažymėtina, kad ieškovui baudžiamojoje byloje neturtinė žala įvertinta 25 000 Lt (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, t. 1 b. l. 20-32). CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo institutas apima tiek asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tiek nepatogumus dėl nelaimingo atsitikimo. Akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, be kita ko, buvo vertinamas dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusio sveikatos sužalojimo sunkumas, pasekmės tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, liekamieji reiškiniai, turėtų galimybių praradimas ir pan., todėl pakartotinis nelaimingo atsitikimo padarinių vertinimas sprendžiant klausimą dėl žalos negautų pajamų aspektu atlyginimo prieštarautų bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.) bei neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai (CK 6.250 str.).
Atsakovo, trečiųjų asmenų akcentuojama aplinkybė, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintiną žalą turi būti įskaitomos visos ieškovui mokėtos socialinio draudimo išmokos, tame tarpe iki nelaimingo atsitikimo fakto mokėta netekto darbingumo pensijos dalis, prieštarauja CK 6.283 straipsnyje įtvirtintam žalos atlyginimo principui, kad nukentėjęs asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas siejamas su konkrečiu nelaimingu atsitikimu, todėl nagrinėjamu atveju iki nelaimingo atsitikimo gautos nedarbingumo pensijos dalies išskaičiavimas reikštų ieškovo, kaip nukentėjusiojo, turtinės padėties pabloginimą nei buvo iki nelaimingo atsitikimo, t. y. žalos atsiradimo fakto.
Sprendžiant kaltės dalies dėl nelaimingo atsitikimo paskirstymo tarp nukentėjusiojo (ieškovo) ir darbdavio (trečiojo asmens) klausimą svarbu nustatyti kiekvieno veiksmus (neveikimą). Procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje konstatuota, kad darbdavio atsakingas asmuo (trečiasis asmuo), privalėdamas užtikrinti saugų darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą ir privalėdamas žinoti apie naudojamą techniškai netvarkingą įrenginį „Burkle“ (neveikė apsaugos blokiruotė) dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesiėmė priemonių sutvarkyti techniškai netvarkingą įrenginį, tuo tarpu, nukentėjusysis (ieškovas), būdamas raštu supažindintas su įrenginio „Buekle“ instrukcija ir žinodamas apie blokiruotės nebuvimą, įrenginį oro pistoletu džiovino sukantis velenams (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, t. 1 b. l. 20-32) ((duomenys neskelbtini) str.). Akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir žala atsirado tiek dėl darbdavio atsakingo asmens (trečiojo asmens), tiek dėl paties nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmų (mišri kaltės forma). Nustatyti ieškovo (nukentėjusiojo) ir trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) veiksmai yra priežastiniame ryšyje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Pareiga maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis darbo saugos reikalavimų neabejotinai tenka darbdaviui. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais esant konstatuotam faktui, kad ne visi saugos reikalavimai buvo įvykdyti, pripažintina, kad tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo įvykimą ir žalos atsiradimą toje apimtyje, kurioje nebuvo užtikrinta tinkama ir saugi darbų aplinka, sudarant galimybę neigiamų pasekmių atsiradimui. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo, be kita ko, dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, kurių negalėjo nesąlygoti jo valia. Asmenų betarpiškai mačiusių nelaimingą atsitikimą ir ieškovo susižalojimo faktą nebuvo, juolab, pats ieškovas (nukentėjusysis) negalėjo paaiškinti rankų patekimo tarp volų aplinkybių nei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei bylos nagrinėjimo teisme metu (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, 2016 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, 41:10 iki 1:05:50). Pagal pateiktą ieškovo darbo vietos ir funkcijų apibūdinimą, aplinkybę, kad besisukantys įrenginio velenai (volai) yra apie 1,4-1,5 metro aukštyje, tuo tarpu džiovinimas turėjo būti atliekamas iki 20 cm atstumu nuo įrenginio, ieškovui, esant 1,68 metro ūgio, eliminuotina bet kokia elementari prielaida rankoms pakliūti tarp velenų (volų) (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, 2016 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, 41:10 iki 1:05:50). Aplinkybė, kad iki nelaimingo atsitikimo fakto, ieškovas gavo pastabų iš darbdavio atstovo, vėliau sudaužė netoliese darbo vietos stovėjusį stiklą (Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012, t. 1 b. l. 20-32), galėjo sąlygoti emocinę būseną, be kita ko, įtakoti neapgalvotų ir neatidžių veiksmų (neveikimo) spontaniškumą. Darbdavio atsakingo atstovo veiksmai baudžiamojoje byloje įvertinti kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nukentėjusiojo (ieškovo) – didelis neatsargumas. Nusikalstamo nerūpestingumo kaip neatsargios kaltės formos esmė yra pavojingų pasekmių nenumatymas ir galėjimas bei turėjimas jas numatyti (BK 16 str. 3 d.). Didelio neatsargumo kaip kaltės formos samprata CK nėra pateikiama. Tarptautinėje praktikoje dideliu neatsargumu (gross negligence – angl., grobe Fahrlässigkeit – vok., faute lourde – pranc.) laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). CK komentare nurodyta, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. – Vilnius: Justitia, 2003. P. 339). Įvertinus ieškovo (nukentėjusiojo) ir trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) pareigos laikytis tam tikrų elgesio reikalavimų mąstą (maksimalus, minimalus), veiksmų specifiškumą, veikimo (neveikimo) pavojingumą ir kaltės formas, pripažintina, kad ieškovo (nuketėjusiojo) kaltės dalis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra ne daugiau kaip 30 proc., trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) – 70 proc.
Esant nustatytai kaltės dėl nelaimingo atsitikimo daliai, atlygintina žala mažintina proporcingai ieškovo (nukentėjusiojo) nustatytai kaltei (CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. 1 d.), o būtent, 30 proc. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 177,61 Eur, todėl atlygintinos žalos dydis yra 124,33 Eur (177,61 x 70 proc.). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 124,33 Eur žalai atlyginti.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (1,8 proc.). Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas Išlaidos priteisiamos pagal pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 868,86 Eur (3 000 Lt) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3 b. l. 53, t. 3 b. l. 74), trečiasis asmuo UAB „Stiklo gama“ – 734,43 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2 b. l. 30-31, 138-139), kurias patyrė kaip atsakovas pagal pradinį ieškinį. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesiniuose dokumentuose analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, šalių advokatų dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime, aplinkybę, kad byla buvo iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, pripažintina, kad šalių patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 8.2., 8.9., 8.10., 8.11., 8.18. punktuose nurodytus maksimalius dydžius. Pagal tenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus ieškovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų – 15,64 (1,8 proc. x 868,86 Eur (3 000Lt) , trečiajam asmeniui – 721,21 (98,20 proc. x 734,43 Eur). Užskaičius ginčo šalių tarpusavio vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 6.130-6.140 str.), trečiajam asmeniui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma – 705,57 Eur.
Įstatyme numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 4 d., Rekomendacijų 11 punktas). Įvertinus ieškovo reikalavimų pobūdį, jų atsiradimo pagrindą (reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių, kur ieškovas (darbuotojas) laikomas silpnesne ginčo šalimi, ieškinys pareikštas siekiant apginti savo, kaip darbuotojo, galimai pažeistas teises), atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi į teismą piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ar netinkamai atliko savo procesines pareigas bylos teisminio nagrinėjimo metu, laikytina, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepriteisiant iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Stiklo gama“ patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 ir 2 d.).
Ieškovas, kreipiantis į teismą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei priteistinas iš atsakovo, trečiųjų asmenų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 20 Eur ( minimalus mokėtinas žyminis mokestis), po 6,66 Eur (CPK 80 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,90 Eur. Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies (1,8 proc.) atlygintina valstybei bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovo sudarytų – 20,52 Eur, atsakovo, trečiųjų asmenų – po 0,13 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Bendrai iš atsakovo, trečiųjų asmenų – po 6,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 124,33 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 33 centus) ieškovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,52 Eur (dvidešimt eurų 52 centus) bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 6,79 Eur (šešis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“, j. a. k. 302493541, 6,79 Eur (šešis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Priteisti iš trečiojo asmens J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,79 Eur (šešis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.