Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2010 metų kovo mėnesio. Yra atsakingas už visą darbų saugą, susipažinęs su visais pagrindiniais darbų saugos įstatymais, turi darbų saugos pažymėjimą. Įmonėje darbo instruktažus pravesdavo samdomos įmonės specialistė V. Č.. Priimant žmogų į darbą, jį pasirašytinai supažindina su visomis instrukcijomis. Kas ketvirtį meistras praveda instruktažą darbo vietose. Įmonėje dirba neįgalūs asmenys. S. B. priimant į darbą pateikė pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad darbingas 50 procentų. Jis buvo priimtas dažyti, pakuoti stiklus, tikrinti stiklų kokybę. Baigiantis darbui reikia išvalyti įrenginį. Klausdavo ar jam nesunku dirbti ir jis atsakydavo, jog viskas gerai, jokių pretenzijų nereiškė. Jis, kaip direktorius, irgi buvo patenkintas jo darbu. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, tai S. B. buvo pirma darbo diena po nedarbingumo. Įmonė įrenginį „Burkle“ įsigijo iš partnerių Norvegijoje maždaug prieš pusantrų metų iki nelaimingo atsitikimo. Įrenginys buvo naudotas, tačiau tvarkingas. Jį sumontavo įmonės darbuotojai, nes tai nesudėtingas vientisas įrenginys. Įrenginio instrukcija buvo anglų kalba, jod apimtis labai didelė. Instrukcija į į lietuvių kalbą išversta tik po nelaimingo atsitikimo. Buvo įsitikinęs, kad įrenginys techniškai tvarkingas, nes buvo su apsaugos dangčiu, su „STOP“ mygtuku staklių šone. Įrenginio volai sukasi lėtai, tik 8 m per minutę, todėl nebuvo minties, kad tarp volų galima įkišti ranką. Kad reikalingas automatinis blokavimo mygtukas, nežinojo. Tik atsitikus nelaimei suprato, kad kažkas negerai. Išvertus instrukciją sužinojo, kad įrenginyje turi būti automatinis blokavimo mygtukas. Vadovaujantis instrukcija džiovinama turi būti per atstumą, suspaustu oru, neturi būti jokio kontakto. Įrenginys volų džiovinimo metu turi būti išjungtas. Nors nelaimingo atsitikimo metu ir buvo toje pačioje patalpoje, tačiau dirbo prie kompiuterio ir nematė ar volai sukosi tuo metu, kai B. juos džiovino. B.riksmą išgirdo apie 12 val. B. išjungė stakles. Jis atėjo pasižiūrėti kas nutiko. Labai gailisi dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nukentėjusiojo atsiprašė. Turtinę žalą pripažįsta, tačiau tiek, kiek jos jau buvo atlyginta. Prašo mažinti neturtinę žalą, nes 400 000 Lt sumos įmonė nepajėgi sumokėti, įmonei tektų bankrutuoti. Šiuo metu įrenginyje jau yra automatinio blokavimo sistema.

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dažytoju nuo 2010-08-12. Į darbą jį priėmė A. J., todėl ilgą laiką nežinojo, kad jo direktorius yra J. J.. Kai pradėjo dirbti, turėjo 50 procentų neįgalumą. Pirminis instruktažas buvo priimant į darbą, o vėliau darbo vietoje meistras supažindino su kitomis instrukcijomis. Su įrenginio „Burkle“ instrukcija susipažinęs nebuvo, ją pasirašė neskaitęs. A. parodė kaip su įrenginiu dirbti, be to tarpusavyje pasiaiškindavo kas galima ir kas ne. Žinojo kaip saugiai turi atlikti darbus. Staklės buvo nepilnai sukomplektuotos. Su B. ir A. pasikalbėdavo, kad prie kiekvieno įrengimo turi būti apsauga, kad pirštui arčiau priėjus, įrenginys automatiškai išsijungtų. Suprato, kad įrenginiui trūksta blokiruotės, tačiau direktoriui apie tai nesakė. Nelaimės dieną dirbo dviese. Reikėjo nudažyti tris stiklus skirtingomis spalvomis. Vieną stiklą nudažė, o kitam reikėjo naujo spalvos kodo. Bijojo suklysti, todėl paprašė gamybos vadovo V. R. pagalbos. Šis jam priekaištavo, kad per daug sirgo. Susinervinęs norėjo eiti namo, bet gamybos vadovas liepė dirbti toliau. Nešant į plovyklą stiklą, koja užkabino ant žemės sudėtus stiklus ir kelis sudaužė. Apie tai pranešė meistrei. Meistrė surašė aktą. Darbas nesisekė, todėl skambino žmonai. Žmona jam patarė eiti namo, tačiau jis norėjo pabaigti pradėtus darbus. Paskambino gamybos vadovui ir pranešė, kad stiklas negerai nusidažė. V. R. pasakė, kad jis kaip dažytojas turi suprasti ką daro. Vėl susinervinęs paskambino žmonai ir pasakė, kad dirba paskutinę dieną. Ji liepė atsiskaityti ir nedirbti. Nusiramino ir dirbo toliau. Ruošė trečią stiklą dažymui. Apie 11.30 val. atėjo A. J., ir pradėjo priekaištauti, kad per lėtai dirbama. Apie 11.50 val. K. liepė padžiovinti volus. Pradėjo džiovinti. Nežinojo, kad draudžiama džiovinti volus neišjungus įrenginio, nes nuo pat pirmos darbo dienos volai buvo džiovinami veikiant įrenginiui, nes taip yra greičiau. Pučiant volą, pajautė, kad tempia ranką, pagavo tris pirštus. Siekė išjungėjo, bet jis buvo per toli. Dešine ranka griebė kairę ranką, tuomet volai pagavo ir dešinę ranką. Užriko ir tada atbėgęs B., išjungė stakles, padidino tarpą tarp volų ir padėjo ištraukti rankas. Po to jam užrišo rankas ties pečiais, norėdami sustabdyti kraujavimą ir paguldė. Daugiau nieko neprisimena, pabudo ligoninės priėmimo skyriuje. Po šio nelaimingo atsitikimo 7 mėnesius negalėjo savęs apsitarnauti. Jį slaugė sūnus ir žmona. Dabar jam nustatytas 60 procentų nedarbingumas. Abi rankos lankstosi per riešus, tačiau dešinė lankstosi kiek sunkiau, dešinės rankos nykštys dirba atskirai nuo visų pirštų. Ilgą laiką jautė didelį skausmą, naudojo stiprius nuskausminamuosius vaistus. Prisireikė psichologo konsultacijų. Šiuo metu migdomųjų vaistų nevartoja, bet nemiga ir nerimas yra išlikę. Iš medikų žino, kad jo sužalojimai negrįžtamojo pobūdžio. Po traumos sulaukė pažeminimo iš buvusio darbdavio ir bendradarbių, buvo vadinamas aferistu, daug kas iš draugų nuo jo nusisuko. Buvo kalbama, kad dėl to, jog jam reikia mokėti pinigus, kitiems darbuotojams buvo sumažinti atlyginimai. Sutinka, kad nelaimės dieną buvo susinervinęs, kas galėjo turėti įtakos įvykiui. Tačiau nelaimingas atsitikimas nebūtų atsitikęs, jei darbdavys būtų užtikrinęs saugias darbo sąlygas. Jis ne kartą apie tai sakė A. J., meistrei E., tačiau per daug priekaištauti bijojo, nes norėjo išlaikyti darbą. O juolab, kad priimant į darbą buvo pasirašęs pareiškimą be datos dėl atleidimo iš darbo. Turtinė žala atlyginta nepilnai. Neturtinę žalą sutinka mažinti, tačiau dar galutinai neapsisprendė kokia tai turėtų būti suma.

Liudytojas V. r. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo pat jos susikūrimo. Dirba gamybos vadovu. Kiekvieną rytą su darbuotojais pasikalba apie nesklandumus darbe. Nei S. B., nei kiti darbuotojai nesiskundė, kad dirba su netvarkingais įrenginiais. Pagal darbo specifiką S. B. darbas nebuvo sunkus. Tą rytą S. buvo po ligos. Paklausus kaip jis jaučiasi, atsakė, kad blogai. S. B. pasiūlė eiti pas gydytoją. Jokių dviprasmiškų siūlymų nebuvo. Tuo metu kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo darbo kabinete. Apie nelaimingą atsitikimą jam pranešė meistrė E.. Mažiau nei per minutę atsirado įvykio vietoje. Atėjęs į dažymo patalpą, pamatė S. B. sėdintį ant kėdės, o jų darbuotojai jam suteikinėjo medicininę pagalbą. S. tuo metu buvo sąmoningas, galbūt šoke. Bandė visais įmanomais būdais padėti, kad žmogus nesijaustų blogai. Įrenginys „Burkle“ į įmonę buvo atvežtas maždaug metai iki įvykio. Įrenginys nebuvo naujas. Jis buvo nupirktas Norvegijoje ir pastatytas toks, koks yra. Įrenginio instrukcia buvo anglų kalba. Kas jiems buvo aktualu išaiškino, tačiau visos instrukcijos išsivertę į lietuvių kalbą nebuvo. Instrukcijos vertimą į lietuvių kalbą padarė tik po nelaimingo atsitikimo. Kaip parodė tyrimas, įrenginys nebuvo pilnai sukomplektuotas. Jis buvo parvežtas kaip vientisas įrenginys, nes jis yra nedidelis. Manė, kad įrenginys yra techniškai tvarkingas ir yra pakankamai saugus. Apsaugos blokiruotės nebuvo. Po to kai išsivertė instrukciją, viską sutvarkė taip, kaip buvo reikalaujama. Anksčiau tokių įrenginių įmonė neturėjo. Avarinio išjungimo mygtukai buvo visą laiką. Nuo pat įrenginio parvežimo ir jo pastatymo buvo ženklai, įspėjantys apie galimus pavojus. Pagal darbo specifiką, tai nėra potencialiai pavojingas įrengimas, kurio reikia saugotis. Kad ten nebuvo apsaugos, tapo žinoma tik po to, kai buvo atliktas vertimas į lietuvių kalbą. Ar darbuotojai džiovino su įjungtu įrenginiu nežino. Šiaip džiovinimas turėtų vykti su išjungtu įrenginiu. Velenai yra vienas priešais kitą, jie išsidėstę horizontaliai. Džiovinant iš šono, rankoms pakliūti tarp volų galimybės nėra. Įrenginio aukštis apie 130 cm ir rankas įkišti yra pakankamai sudėtinga. Velenai sukasi maždaug 5 metrų per minutę greičiu. Guminis volas yra arčiau, o metalinis - toliau. Metalinio volo džiovinti nereikia. Dabar yra padaryta eilė keitimų, yra uždėta apsauga, kad prisilietus įrenginys išsijungia automatiškai.

Liudytojas A. J. parodė, jo yra jo tėvas, o nukentėjusįjį pažįsta pagal darbinius santykius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra socialinė įmonė. Jis buvo šios įmonės iniciatorius, tačiau įmonės vadovu yra jo tėtis J. J.. Darbo specifika leido naudoti lengvą negalią turinčių žmonių darbą. Tuo pasinaudodamas ir inicijavo socialinės įmonės įkūrimą. Neįgalieji galėjo atlikti tam tikrus nesunkius dažymo darbus. Kadangi socialinės įmonės negali turėti bandomojo laikotarpio, todėl darbuotojai buvo parašę prašymus dėl atleidimo iš darbo be datos, tačiau darbuotojams toks prašymas spaudimo nedarė. UAB „Stiklo gama“ nupirko dažymo mašiną „Burkle“, kuri buvo nenauja. Įsigydami įrenginį manė, kad jis pilnai sukomplektuotas. Tai buvo tvarkingas ir veikiantis įrenginys, su kuriuo žmonės dirbo Norvegijoje. Nežinojo, kad turi būti automatinė įrenginio blokiruotė. Patys įmonės darbuotojai sumontavo įrenginį, nes jis nėra sudėtingas. Įrenginio dokumentaciją turėjo, tačiau nebuvo instrukcijos lietuvių kalba. Tik vėliau sužinojo, kad įrenginiui trūko papildomų apsaugos mechanizmų. Niekas neįtarė, kad įrenginyje gali kažko trūkti ir, kad gali atsitikti tokia nelaimė. Matė kaip vyksta volų džiovinimas suspausto oro pistoletu. Jam nebuvo keista, kad pakėlus dangtį volai nesustodavo. Įmonė turi profesionalius įrengimų priežiūros technikus ir jie manė, kad įrenginys tvarkingas. Dėl darbo patogumo buvo atjungta automatinio blokavimo sistema. Geležinio volo džiovinti nereikia. Jam matant, volai buvo džiovinami kai jie nesisukdavo. Dėl darbo saugumo S. B. niekada nieko nesakė. Nelaimės dieną, išgirdus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, visa administracija atbėgo į įvykio vietą. Pamatė S. B. gulintį ant žemės. Tuo metu įmonės darbuotojai jam suteikinėjo pirmąją medicininę pagalbą. Matė smarkiai suniokotas S. B. rankas. Iškvietė greitąją pagalbą, nes atvejis vizualiai atrodė sunkus. Po šio nelaimingo atsitikimo padarė automatišką džiovinimo kontrolę. Įrenginio volai yra maždaug 130 cm aukštyje. Jie sukasi pakankamai lėtai, nes dažo 2,5 -3 m per minutę. Volus reikia džiovinti iš šono. Metalinis volas yra toli, todėl nesuprantama kaip S. galėjo įkišti rankas. Tačiau jų darbe visko gali įvykti, jeigu žmogus nesilaiko elementarių darbo taisyklių. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra socialinė įmonė, todėl darbuotojų klausdavo ar viskas tvarkoje. S. sudarė sąlygas dirbti lengvesnėmis darbo sąlygomis. Jis turėjo kėdę ir galėdavo pasėdėti, nes žinojo, kad turi sveikatos problemų dėl stuburo. Po nelaimingo atsitikimo kartu su S. B. vyko į ligoninę. S. B. tuo metu blogai jautėsi, todėl jo nieko neklausė. Įvykio dieną kalbėjo su S. B. žmona. Pooperaciniame etape rūpinosi S. B.. Bendravo su S., jo žmona ir gydytoja. S. B. nustojo bendrauti tada, kai sužinojo, kad jis iš įmonės nori prisiteisti 380 000 litų už nelaimingą susitikimą. Siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą. Jam buvo pasiūlyta 55 000 litų žalos atlyginimo. Visą laiką norėjo susitaikyti ir siekė, kad šis konfliktas nesitęstų.

Liudytojas k. b. parodė, kad kaltinamasis yra jo darbdavys, o nukentėjęs buvęs bendradarbis. Kiekvieną rytą atvykus į darbą, gauna planą ką turi nudažyti. Pasižiūri ar yra stiklai ir tada maišo dažus, eina prie įrengimų. Tą dieną kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo keli užsakymai, kiekvieną stiklą reikėjo dažyti atskiromis spalvomis. Pasiėmę pirmą stiklą, pradėjo darbą. Po to nudažė dar vieną stiklą. Jis išplovė stakles ir S. liepė nudžiovinti priedus, esančius prie staklių. S. nuėjo pūsti volų. Tą dieną B. buvo tik grįžęs po nedarbingumo. Girdėjo S. B. pokalbį su žmona. Žmona jam patarė atsiskaityti iš darbo. Netrukus išgirdo S. riksmą. Pribėgęs išjungė stakles ir ištraukė S. rankas. Su įrenginiu iki įvykio dirbo apie 7 mėnesius. Prie staklių dirbo trise. Jis yra instruktuotas kaip reikia dirbti su įrenginiu „Burkle“. Volai yra maždaug 1,5 metro aukštyje. Plauna abu volus, o džiovina tik guminį volą. Volai džiovinami suspausto oro pistoletu iš šono, neprisiliečiant, kad nepažeistų volų. Volus reikia džiovinti atsitraukus nuo volo maždaug 15-20 cm atstumu. Tą dieną džiovino sukantis volams, t.y. neišjungus įrenginio. Dirbantieji su įrenginiu buvo informuoti, jog volus reikia džiovinti išjungus įrenginį. Jei darbo būna nedaug, tai įrenginys ir pats nudžiūsta. O jei būdavo daug darbo, tai nusižengdavo taisyklėmis ir volus džiovindavo neišjungus įrenginio. Nežino ar S. žinojo, kad negalima džiovinti įjungto įrenginio. Metalinio volo nedžiovina, kai nuplauna, tai metalinį volą nuvalo skuduru. Įvykio dieną jis pats džiovino tą volą, todėl S. jo džiovinti dar kartą nereikėjo. Niekas iš vadovaujančių asmenų nematė, kad volai džiovinami neišjungus įrenginio. Džiovinat volus įrenginį išjungdavo tik tada, jei pamatydavo ateinant vadovybę. Kad įrenginys buvo nepilnai sukomplektuotas, nesuprato. Dabar įspėjamieji ženklai ant įrenginio yra iš dviejų pusių. Darbdaviams pretenzijų dėl darbo saugos nereiškė nei jis, nei kiti darbuotojai. Nėra girdėjęs, jog S. B. būtų sakęs, kad jų staklės nesaugios.

Liudytoja v. č. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė paslaugų sutartį su UAB „SDG“ dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos dalies funkcijų vykdymo. Pagal pasirašytą sutartį ji įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, kurios yra aptartos sutartyje. Viena iš funkcijų yra vizualiai pasižiūrėti ar įrenginiai yra techniškai tvarkingi. Tai pat jai priklauso instruktuoti darbuotojus ir dalyvauti įvadinio instruktažo metu. Pagal sutartį į pareigas įeina organizuoti mokymus, kurie turi būti suderinti su įmonės vadovu. Įmonėje už darbų saugą yra atsakingas įmonės vadovas. Įvadinio instruktavimo metu yra pakviečiami darbuotojai ir ji juos instruktuoja dėl darbų saugos darbe. S. B. instruktavo įvadiniame instruktaže. Instruktavimo metu aptarė kokia rizika ir kokie pavojai yra įmonėj. Taip pat įvadinio instruktažo metu klausia ar darbuotojai turi klausimų, paaiškina, kad jei turės klausimų vėliau, tai jie visada gali kreiptis į ją. Instruktavimas vyksta apie valandą laiko. Darbuotojai žino, kad įmonėje yra darbų saugos segtuvai, kad iškilus klausimams, jie patys gali pasiskaityti. Apsilankymų įmonėje metu vaikšto po gamybos cechą ir žiūri ar darbuotojai dirba saugiai, klausia ar jie turi kokių pastabų ir nusiskundimų dėl darbo saugos reikalavimų. Jai visada būdavo atsakoma, kad viskas yra gerai. Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose yra nurodyta, kad jei yra rizika dėl mechaninio sąlyčio su įrenginio judančiomis dalimis, tai tos pavojingos zonos turi būti uždengtos apsaugomis arba turi būti įrengti apsauginiai dangčiai. Apžiūrėdama įrenginį „Burkle“ matė, kad dangtis yra. Žinojo, kad pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti blokiruotė. Tai žinodama informavo įmonės vadovą, įrengimų priežiūros meistrą ir nurodė, kad tokios apsaugos turi būti įrengtos. Tačiau kokios tai turėtų būti apsaugos nežinojo ir tai neįeina į jos kompetenciją. Dėl įrenginio techninių reikalavimų daugiau bendravo su L. P.. Jis pasakė, kad ką gavo iš pardavėjo, tą ir sumontavo, kitų papildomų detalių nemontavo. Pagal teisės aktų reikalavimus tokios blokiruotės įrenginiams turi būti privalomos. Pasakė, kad yra toks teisės aktas ir yra tokie reikalavimai veikiantiems įrenginiams. Įmonėje nebūdavo nuolatos. Kai ateidavo į įmonę, tai niekada nebūdavo taip, kad vyktų koks tai darbo procesas su įrenginiu „Burkle“. Pagal darbų saugos instrukciją buvo numatyta, kad veikiant įrenginiui negalima atlikti įrenginio džiovinimo darbų. Tokie darbai turi būti atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas.

Liudytoja o. s. parodė, kad įmonėje dirba vyr. buhaltere. Į jos pareigas įeina darbo užmokesčio paskaičiavimas, darbo sutarčių pildymas ir įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Įmonėje vienus instruktažus dėl darbo saugos praveda V. Č., o kitus – direktorius J. J.. S. B. pas ją pildė prašymą priimti į darbą, prašymą dėl NPD taikymo ir pasirašė už darbo pažymėjimą. Žurnalai, susiję su darbo sauga yra susegti į segtuvus. Įvykio dieną apie pietus telefonu sužinojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužalotas S. B.. Žinojo, kad S. B. buvo darbe pirma diena po nedarbingumo. Šiuo metu B. yra atleistas iš darbo. Po įvykio darbuotojams atlyginimai nebuvo mažinami, darbo užmokestis darbuotojams buvo padidintas.

Liudytojas g. a. parodė, kad dirbo kartu su B. dažymo srityje. Jis kaip ir S. B. buvo įdarbintas kaip stiklo dažymo operatorius. Pareigų paskirstymo tarp jų nebuvo. Nelaimingo atsitikimo dieną nedirbo, apie šį įvykį sužinojo iš K. B.. S. B. patiko visiems darbuotojams, su juo jokių konfliktinių situacijų nesa buvę. Kad S. B. skųstųsi dėl darbo sąlygų, negirdėjo. Įrenginį „Burkle“ statė kartu su techniku L. P. ir konsultavosi su „Graveros“ darbuotojais. Instrukcija buvo anglų kalba. Žinojo, kad įrenginys nebuvo naujas, tačiau galvojo, kad yra pilnos komplektacijos. Įrenginys nebuvo sudėtingas. Buvo avarinis mygtukas įrengimui išjungti, jei atsitiktų koks tai atvejis. Dirbant su įrenginiu kilo klausimas ar neturi būti papildomo apsaugos mygtuko ir suprato, kad kažko lyg ir trūktų. Tačiau tai buvo tik pačių darbuotojų kalba. Buvo išaiškinta įrenginio technologija ir žinojo dažymo procesą. Su įrenginiu buvo nemažai laiko dirbę, žinojo kaip sukasi volai, kaip yra atliekamas džiovinimas. Perprasti patį įrengimą nebuvo sudėtinga. Jis kitiems parodė visą darbo procesą su įrenginiu. Džiovinama tik uždarius tam tikras dalis. Volus džiovindavo su suspausto oro žarna ir pistoletu. Volų džiovinimo metu įrengimas būdavo išjungtas. Jis būdavo įjungiamas tik dažymo metu. Džiovinimas užtrukdavo apie 15-20 minučių. Pro tam tikras skyles volai yra nupučiami oru ir tokiu būdu jie džiūsta. Metalinis volas yra už guminio volo ir jo džiovinti nereikia. Kai nudžiovini vieną volo pusę, tai tada atidengti dangtį, paspaudi mygtuką ir volas persisuka. Tada džiovini kitą volo pusę. Dažniausiai volus džiovindavo jis. B. yra tekę džiovinti volus, tačiau jis tai darydavo retai. Kai džiovindavo volus neišjungus įrenginio, būdavo ne piktnaudžiavimas, o taip daroma, kad greičiau vyktų darbas. Vadovybė galėjo nežinoti, kad jie kartais džiovindavo volus, kai įrenginys būdavo veikiantis. Rankos galėjo patekti, jei volas buvo džiovinamas iš viršaus. Iš šono džiovinant rankos niekaip negali patekti į įrenginį.

Liudytojas L. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra atsakingas už šios įmonės įrenginius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienose patalpose, todėl jei būdavo gedimai, tai patalkindavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjęs dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną kai įvyko nelaimingas atsitikimas, nukentėjusiojo nematė. Įrenginys su kuriuo dirbo S. B. - dažymo velenu mašina. Įrenginys ‚Burkle“ buvo naudotas, parvežtas iš Skandinavijos. Jo sumontavimas buvo labai paprastas, reikėjo tik įjungti į elektros tinklą. Prie įrenginio buvo 50-60 lapų instrukcija anglų kalba. Perskaitė tik tuos skyrius kurie buvo aktualūs, t. y. techninę dalį. Kai montavo įrenginį, nepastebėjo, kad jam trūksta kokių tai dalių. Kadangi įrenginys buvo veikiantis, nesidomėjo ar jis buvo pilnai sukomplektuotas. Tuo metu atrodė, kad įrenginys turėjo visas reikalingas apsaugas. Po nelaimingo įvykio vadovas paprašė pažiūrėti ir išsiaiškinti ar įrenginiui ko netrūksta. Tada suprato, kad įrenginiui trūksta automatinio blokavimo. Su V. Č. bendravo tik po šio įvykio. Pranešimo apie įrenginio netvarkingumą negavo. Matė, kad džiovinama suspaustu oru. Po įvykio buvo padarytas automatinis džiovinimas. Džiovinant iš šono suspausto oro pistoletu, nėra jokios galimybės rankoms patektų tarp velenų. Velenai sukasi labai lėtai ir turi įkristi, kad rankos patektų tarp velenų.

Liudytoja l. b.parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras. 2011 metų gegužės 9 d. jai paskambino vyro bendradarbis B. ir pasakė, kad vyrui nutraukė rankas. Neužilgo paskambino vyro draugas ir pranešė, kad įvyko nelaimė, dėl ko visi bus pasodinti. Nuvažiavo į darbovietę, pasiėmė vyro mašiną ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje buvo A. J.. Vyro rankos jau buvo sutvarstytos. Prašė, kad vyrą vežtų į Kauną, tačiau į jos prašymus niekas nereagavo. Vyras pasakė, kad jis rankų jau neturintis. Jos vyra po operacijos negalėjo valgyti, valgė tik daržoves. A. pradėjo šaipytis, kad vyrą maitinu žolėmis ir kad vyro iš jo nebus. Sakė, kad vyrui nieko blogo nėra ir viskas bus gerai. Dar kartą A. J. ją pažemino, jai atėjus į vyro darbovietę. Po šių pažeminimų atsisakė su A. J. bendrauti. Vėliaus vyko derybos pas advokatę. Jiems buvo pasakyta „arba imate mūsų siūlomus pinigus 20000 Lt, arba būsite nušluoti nuo žemės“. Visur ji ir jos vyras buvo žeminami. Girdėjo sakant, kad jiems rūpi tik pinigai. Apie vyro sveikatą niekas neklausė, neklausė apie išgyvenimus, nors su darbdaviais buvo bandyta kalbėti kelis kartus. Vyras patyrė turtinę žalą, nes jis neteko rankų, dėl ko dabar net savimi pilnai pasirūpinti negali. Jis visada buvo šeimos žmogus ir išlaikė šeimą. Jis net nusiprausti rankų pats negali, nes nejaučia nei šalčio, nei karščio. A. J. sakė, kad padės viskuo kuo galės. Sūnus atsiskaitė iš darbo ir grįžo slaugyti tėvo. Dukra taip pat atsiskaitė iš darbo, o tada sūnus pradėjo dirbti. Patyrė išlaidas dėl gydymo. Pagrindinis gydymas - masažai. Už vieną masažą mokėjo po 25 litus. Dabar jau apie 3-4 mėnesius vyro rankas masažuoja pati. Vyras įvykio pasekmes dėl sužalojimo jaučia iki dabar. Jis yra slogios nuotaikos. Kreipėsi į psichiatrus, nes nenorėjo gyventi. Nuo birželio 16 dienos gydosi sunkią depresiją. Naktimis nemiega, jam atsikartoja traumos vaizdas, jaučia didelę baimę dėl ateities. Pas gydytojus lankosi iki dabar. Važiuoja pas mikro chirurgą konsultuotis. Operacijos atidėtos dėl sunkios depresijos, jos bus ateityje. Jos vyro psichine sveikata prasta, gydymas tęsiasi. Jis yra patyręs trauminį šoką. Jei jis susinervuoja, jaučia įtampą ir gydymas grįžta į pradinę padėtį. Iki įvykio vyras turėjo sveikatos problemų su stuburu. Įvykio dienos rytą į darbą išėjo būdamas sveikas. Vyras jai paskambino iš darbo ir pasakė, kad R. su meistre jį užsipuolė. Ji patarė vyrui eiti namo. Patirta trauma ir po jos vartoti vaistai turėjo įtakos vyro dantims. Anksčiau jokių problemų su dantimis neturėjo. Einant pas gydytoją psichiatrę išlūžo pirmas dantis. O sausio mėnesį jau protezavo visus dantis, nes pradėjo judėti ir lūžinėti. Mano, kad vyro dantų būklei įtakos turėjo vaistai, kuriuos naudojo po traumos, nes leido morfijų, silpnesnius vaistus. Vyrui Santariškėse buvo atlikta sąnarių rekonstrukcija. Rekonstrukcijos metu buvo pašalinti randai, kurie spaudė piršto nervą. Po to pas gydytoją važiavo 3 ar 4 kartus. Vyras nepilnai valdo abi rankas, nejaučia jų. Reabilitacija buvo tinkama, gydytojai džiaugėsi jų darbu, o kontraktūros tik mažėjo. Rankos buvo traumuotos iki alkūnių. Randų buvo labai daug ir buvo visos plėštinės žaizdos. Po trijų mėnesių buvo nutrauktas nedarbingumas ir jis atleistas iš darbo dėl sveikatos būklės, nes negali dirbti. Darbdavys vyrui siūlė darbą, susijusį su gaminių priežiūra. Vyras kito darbo neieškojo, o siūlomo darbo atsisakė. Negali dirbti, nes jam pačiam reikalinga priežiūra. Vyras negali pats pilnai apsirengti. Kiekviena ranka dirba skirtingai. Yra dešinės rankos kontraktūros - pritrauktas nykštys ir jis negali suimti smulkių daiktų. Ateityje yra numatyta operacijos pagalba atskirti nykščius. Vyras tikrai nesuras kito darbo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo siūloma tik 20 000 litų. Dabar darbdaviai siūlė daugiau, t.y. 55 000 litų. Žalos dydis priklauso nuo emocinės būsenos, nuo išgyvenimų, jis liko neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Vyrui masažus darė privačiai ir kvitų už mokėjimą neprašė. Masažai privačiai užtrukdavo apie valandą, masažistę parsiveždavo į namus. Jam buvo rašomi vaistai nuo stuburo: Olfenas ir Melastanas. Prieš keturis metus vyrui buvo operuotas stuburas ir po operacijos jis jautėsi gerai, kasdien vaistų nevartojo. Vyras vienas niekur neina. Jis jaučia baimę išeiti, nori būti uždaroje patalpoje. Po įvykio pasinaudojo psichologo pagalba. Namuose atlieka psichologinius seansus, tačiau tik tada kai pats nori. Galvos kompiuterinė tomograma buvo atliekama todėl, kad vyrui buvo dideli galvos skausmai. Galvos skausmai atsirado po nelaimingo atsitikimo. Į kitas išlaidas įskaičiuota kompiuterinė tomografija, taip pat bilietų išlaidos, tai kai ji važiavo pas advokatą autobusu.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. nurodė, kad AB Lietuvos draudimas kaip civilinės atsakomybės draudikas pagal sutartį atsako už UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą. Yra numatyta 1000 litų besąlyginė išskaita. Šią sumą turėtų atlyginti pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad civilinis ieškinys yra iš dviejų dalių, t. .y. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jų nuomone reikalaujama 400 000 litų suma neatitinka nei teismų praktikos, nei protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų. Prašoma suma yra ženkliai per didelė ir tokia negalėtų būti priteista. Dėl turtinės žalos atlyginimo, mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje situacijoje elgėsi korektiškai. Iki praeito posėdžio buvo pateiktas pirminis ieškinys, kuriame buvo turtinis reikalavimas 8000 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ net neanalizuodama jų, iš esmės visus reikalavimus patenkino, nors į ieškinį buvo įtrauktos ir išlaidos, kurios akivaizdžiai nesusijusiosios su trauma. Su patikslintu ieškiniu pateikti nauji medicininiai dokumentai ir čekiai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kairėje rankoje beveik nėra kontraktūrų. Analizuojant kokios išlaidos susiję ar nesusiję su šiuo įvykiu, matyti, kad dėl traumos atsirado psichologinės problemos ir paskirta daug ir įvairių medikamentų. Ir tai yra susiję su trauma. Draudimo įstaigos gydytoja-ekspertė atsižvelgdama į pateiktus medicininius dokumentus skaičiavo atstumus nuo nukentėjusiojo namų iki konsultacijų ar terapinių priemonių atlikimo vietų. Suskaičiavo, kad buvo nuvažiuota ne daugiau 3640 kilometrų. Pagal skaičiavimus važiuodami automobiliu turėjo išnaudoti apie 164 litrus benzino, todėl kuro išlaidos, kurios būtų susiję su trauma būtų apie 1820 litų. Mano, kad teisinga būtų atlyginti 2000 litų išlaidų, susijusių su kuru. Prie ieškinio yra pateikti čekučiai iš UAB „Delano“, UAB „Nek“, kur yra pirkti gėrimai. Tai yra įprastinis maistas ir jo negalima laikyti turtine žala. Taip pat buvo pateikti stovėjimo dokumentai, kurie yra susiję su pietų valgymu. Yra daug medikamentų, kurie nesusiję su trauma. Geležies preparatai buvo naudojami šiais metais. Tokie preparatai yra skiriami, kai žmogus turi problemų su krauju. Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjęs tokių problemų neturėjo. Nepripažįsta diagnostikos centre turėtų išlaidų, nes ten buvo vykstama savo iniciatyva ir be jokio gydytojo paskyrimo. Dantų protezavimo ir kitos odontologinės paslaugos taip pat nėra tiesiogiai susiję su trauma ir to nepatvirtina joks dokumentas. Kad tokio dokumento byloje nėra patvirtino ir liudytoja L. B.. Taip pat byloje yra pateikti čekiai, iš kurių neaišku kokie vaistai buvo pirkti. Kai nėra žinoma kokie vaistai važinėjimo išlaidų. Visa kita tai yra atstovavimo išlaidos, kurios turi būti vertinamos kitaip. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone šioje situacijoje yra nukentėjusiojo akivaizdūs neatsargumo požymiai. Nukentėjęs buvo neatsargus. Teismas spręsdamas tiek apie turtinės žalos dydžio priteisimą, tiek neturtinęs žalos priteisimą, žalą turėtų ženkliai mažinti. Patirti tokią traumą iš esmės fiziškai neįmanoma. Įrenginys nėra sudėtingas ir labai paprasta suvokti jo veikimo principą, pavojų ir nesudaro didelės problemos. Bent minimaliai elgiantis atsargiai, traumos patirti negalėjo.

2012-02-28 specialisto išvada Nr. pG 15-322/11 (06), patvirtina, kad S. B. išsivystę abiejų plaštakų pirštų ir riešų kontraktūros yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2011-05-09 patirtais sužalojimais. (b.t. 2, l.13-14).

2012-02-27 liudytojo G. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota, kad liudytojas parodė vietoje įrenginio „Burkle“ veikimo principą, taip pat įrenginio plovimo ir džiovinimo procedūras bei vietas, kuriose 2011-05-09 nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo apgadintas guminis volas. (b.t.2, l.129-136).