Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-290-2013

Teisėja Ramunė Kuzmienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00466-2011-9

2013 m. kovo 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Edmundui Mikučiauskui, nukentėjusiajam S. B., jo atstovei advokatei Žanetai Šlyžiutei, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. B. apeliacinį skundą, dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu, tai yra pagal laidavimą su užstatu vieneriems metams, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Laiduotojas A. J. įpareigotas iki 2012-12-06 į Alytaus rajono apylinkės teismo (į.k. 191444642) sąskaitą LT68 7300 0100 0221 4312 įnešti 10 000 Lt. užstatą. Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per vienerius metus nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ S. B. priteista 3397,08 Lt. turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) S. B. priteista 20 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Iš J. J. priteista 3 470 Lt. S. B. advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 176 str. 1 d. už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. J. J. privalėdamas užtikrini saugų darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą, turėdamas darbų saugos pažymėjimą B Nr. 309078, patvirtinantį, kad gali dirbti įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir privalėdamas žinoti, kad bendrovėje naudojamas techniškai netvarkingas įrenginys „Burke“, kurio neveikė apsaugos blokiruotė, kuris taip pat neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesiėmė priemonių sutvarkyti techniškai netvarkingą įrenginį, tuo pažeidė: darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8. p. „jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančio dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdyti pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“, 2010-08-11 pagal darbo sutartį Nr. 6 įdarbino S. B. – dažytoju ir leido dirbti su techniškai netvarkingu įrenginiu. Esant tokioms aplinkybėms, jis privalėjo numatyti, kad vykstant gamybai, S. B. naudojant techniškai netvarkingą įrenginį, pastarasis gali susižaloti, tačiau nesudarė saugių darbo sąlygų, neįvertino rizikos, dėl ko susidarė sąlygos nelaimingam atsitikimui. Esant tokiai situacijai ir toliau vykstant gamybai, 2011 m. gegužės 9 d. S. B., norėdamas užbaigti dažymo velenų džiovinimą, jų neišjungęs, pradėjo džiovinimą oro srove. Baigiant džiovinimą nukentėjusysis atsirėmė kaire ranka į guminį dažymo veleną, kuris pradėjo traukti ranką į tarp velenų esantį 18 mm tarpą. Įrenginio avarinio išjungimo mygtuko nepasiekė, todėl pats bandė dešine ranka ištraukti įkliuvusią tarp velenų ranką, tačiau besisukantys velenai įtraukė ir dešinę ranką, tuo nukentėjusiajam S. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl abiejų plaštakų ir dilbių sužalojimų padarytų 2011-05-09 išsivystė abiejų plaštakų visų pirštų bei riešų kontraktūros, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovės prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo gynėjo bei civilinio atsakovo atstovo prašymus apeliacinį skundą atmesti, įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad nukentėjusiojo S. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Apeliantas iš esmės neginčija įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės įrodytumo, nesutinka tik su pirmos instancijos teismo priteistu turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų dydžiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai (BPK 113 str., 115 str. 1 d.), taip pat tinkamai išsprendė nukentėjusiojo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio. Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs J. J. kaltu pagal BK 176 str. 1 d. bei pagrįstai nustatęs priežastinį ryšį tarp J. J. veikos ir nukentėjusiajam S. B. padarytos žalos, BPK 115 str. pagrindu išsprendė civilinio ieškinio klausimą teisingai.

Nukentėjusysis S. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 11 714,42 Lt. turtinės žalos ir 400 000 Lt. neturtinės žalos (t. 3, b.l. 124-129). Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl 11 714,42 Lt. turtinės žalos tenkino iš dalies, nuosprendyje nurodydamas, kad civilinis ieškinys realus ir pagrįstas tik 3397,08 Lt. sumoje, todėl iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam ir priteisė 3397,08 Lt. turtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos atlyginimui baudžiamajame procese taikomas visiško kompensavimo principas, tačiau tik tuo atveju, kai padaryta turtinė žala yra įrodyta. Apylinkės teismo nuteistajam priteistą turtinės žalos sumą (3397,08 Lt.) sudaro 2000 Lt. kuro išlaidų, 397,08 Lt. kitų išlaidų, susijusių su patirta trauma, ir 1000 Lt. besąlyginė išskaita pagal AB „Lietuvos draudimas“ ir (duomenys neskelbtini) sutartį. Nors nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė atlyginti patirtą 11 714,42 Lt. turtinę žalą ir pateikė šią sumą pagrindžiančius įvairius mokėjimo kvitus, tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis, prašydamas priteisti turtinės žalos atlyginimą kaip turtinę žalą tokioje sumoje, priskaičiavo ir su nelaimingu atsitikimu darbe visiškai nesusijusias išlaidas: vaistus peršalimo ligoms gydyti, geležies preparatus, dantų protezavimo išlaidas, dalį kelionių autobusu išlaidų, maitinimosi išlaidas, galvos kompiuterinio tomografinio tyrimo išlaidas, dalį kuro išlaidų. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiajam S. B. padaryta 3397,08 Lt. turtinė žala ir ji yra įrodyta objektyviais bylos duomenimis, apylinkės teismas pagrįstai šias sumas vertino kaip turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų.

Apelianto teiginiai, kad geležies preparatų įsigijimas ir dantų protezavimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirtais sužalojimas, kadangi iš karto po traumos jis patyrė didelį šoką, kas turėjo įtakos tiek dvylikapirštės žarnos opos atsivėrimui, tiek dantų būklės pablogėjimui, nepagrįsti, nes iš teismui pateiktų medicininių dokumentų negalima nustatyti nukentėjusiojo sveikatos būklės iki nelaimingo atsitikimo ir jo sveikatos būklės pablogėjimo dėl traumos. Nukentėjusysis taip pat nepagrįstai prašo priteisti patirtas išlaidas už Medicinos diagnostikos ir gydymo centre atliktą galvos kompiuterinę tomografiją, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog S. B. toks tyrimas buvo reikalingas ir buvo paskirtas, o skunde nurodomos aplinkybės, kad šį tyrimą jis atliko savo iniciatyva, tik norėdamas įsitikinti, ar jam nesivysto kokia nors liga, teismas nelaiko reikšminga. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais dėl priteistinų kuro išlaidų, apeliantas skunde nenurodė jokių naujų motyvų, dėl ko teismo priteista suma yra nepagrįsta. Kiti nukentėjusiojo argumentai dėl maitinimo išlaidų, išlaidų už stovėjimo paslaugas ir pašto korespondenciją, priskyrimo turtinei žalai taip pat nepagrįsti, nes nėra susiję su nukentėjusiojo patirta trauma ir nesudaro pagrindo didinti priteistiną turtinės žalos atlyginimo dydį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam S. B. 3397,08 Lt. turtinės žalos atlyginimas yra įrodytas ir priteistas pagrįstai.

Nukentėjusysis S. B. apeliaciniame skunde taip pat kelia skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą. Neturtinės žalos dalyje civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jo naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)priteisiant 20 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl J. J. kaltės, kuris dirbdamas UAB „Stiklo gama“ direktoriumi ir privalėdamas užtikrini saugų darbą įmonėje, jo neužtikrino, nukentėjusiajam S. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be to, jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nelaimingo atsitikimo pasekmes, t.y. į tai, jog nukentėjusiajam dėl abiejų plaštakų ir dilbių sužalojimų išsivystė abiejų plaštakų visų pirštų bei riešų kontraktūros, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo, o tai jam neabejotinai sukėlė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis dėl patirtos traumos ilgą laiką jaučia jos pasekmes, patirtą diskomfortą bei buitinius nepatogumus, kuriuos gali jausti ir ateityje, be to, teismas atsižvelgė ir į civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį.

Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nelaimingam atsitikimui darbe įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, dėl ko, jo nuomone, buvo nepagrįstai sumažintas priteistinos neturtinės žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes (amžių, profesiją, elgesį ir pan.). Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, reikšminga aplinkybe laikytinas paties nukentėjusiojo asmens elgesys (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 1A-135/2007). Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo S. B. elgesys turėjo įtakos patirtos traumos atsiradimui, kadangi, kaip jis pats teigė, iš turimos darbo patirties su tokiais įrenginiais puikiai žinojo, kad pavojinga džiovinti veikiant įrenginiui, tačiau vis tiek elgėsi rizikingai ir įrenginį džiovino sukantis velenams (įjungtą). Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, nė kiek nesumažino (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. J. kaltės, tai turėjo reikšmės tik neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaip ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis atsisakė civilinio atsakovo UAB „Stiklo gama“ pasiūlyto darbo. Nors apeliantas skunde nurodo, kad pasiūlyto darbo atsisakė dėl tuo metu buvusios sunkios sveikatos būklės, ir kad iki šiol jam nepavyko surasti jokio kito darbo, tačiau byloje nėra jokių jo darbo paieškas patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kiti apelianto argumentai dėl jo neatsargumo, turėjusio įtakos nelaimingam atsitikimui, įrodytumo nenagrinėjami.

Teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis dėl abiejų plaštakų ir dilbių sužalojimų, dėl kurių išsivystė abiejų plaštakų visų pirštų bei riešų kontraktūros, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, ir kad šios traumos pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, tačiau nukentėjusiojo prašoma piniginė kompensacija (400 000Lt.) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teismas nuosprendyje kruopščiai išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, argumentuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją. Priimtas sprendimas priteisti 20 000 Lt. neturtinės žalos atitinka įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-340/2009;2K–609/2010), todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl išlaidų už advokatų I. A. (650 Lt.) ir A. Raišučio (600 Lt.) teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, kad šias sumas advokatams sumokėjęs ne nukentėjusysis, o jo sutuoktinė, be to, pateiktose sąskaitose nurodoma, kad buvo teikiamos įvairios paslaugos ne tik baudžiamojoje byloje, bet ir civilinėse bylose, kad apmokama už dalyvavimą bylose nurodoma mokėjimo paskirtyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nukentėjusiojo sutuoktinė veikė pagal įgaliojimą (t. 4, b.l. 98-99) ir turėjo teisę sumokėti pinigus ir už nukentėjusįjį pasirašyti pinigų priėmimo kvitą, tačiau šias išlaidas apylinkės teismas pagrįstai pripažino nesusijusiomis su nagrinėjama baudžiamąja byla. Iš byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas (t. 3, b.l. 148) matyti, kad advokatė I. A. S. B. suteikė įvairias teisines paslaugas (skundas Socialinei ir darbo ministerijai, teismo posėdis civilinėje byloje, raštas poliklinikai, Sodrai ir kt.), tačiau iš teisinių paslaugų pobūdžio negalima vienareikšmiškai teigti, kad šios paslaugos buvo suteiktos šioje baudžiamojoje byloje. PVM Sąskaitoje – faktūroje (t. 4, b.l. 50) užfiksuota, kad advokatas Raišutis teisines paslaugas S. B. taip pat suteikė ne tik baudžiamojoje byloje, bet ir civilinėse bylose, viso už 7441,50 Lt, tačiau iš šios sąskaitos faktūros negalima nustatyti, ar apelianto prašoma priteisti suma (600 Lt) yra pagrįsta. Taigi nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos (1250 Lt sumai) nėra pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais, todėl nėra įrodytos ir negali būti priteistos.

Nukentėjusysis S. B. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti apeliaciniame procese turėtas atstovavimo išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 4, b.l. 91), patvirtinantis 3000 Lt. sumokėjimą advokatei Žanetai Šlyžiutei už dokumentų surašymą ir atstovavimą apeliacinio proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).

Nukentėjusiojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato, dalyvavusio kaip nukentėjusiojo atstovas bylos nagrinėjime apeliacine tvarka, paslaugoms apmokėti, iš nuteistojo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nukentėjusiojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.