Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-164-979/2016 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nusikalstama veika padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Stiklo gama“ ir J. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. B. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 6 870,94 Eur žalą, t. y. negautas pajamas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. dirbo dažytoju UAB „Stiklo gama“. 2011 m. gegužės 9 d. įvyko nelaimingas atsitikimas – ieškovas, norėdamas užbaigti dažymo velenų džiovinimą, neišjungęs įrenginio „Burkle“, pradėjo džiovinimą oro srove, atsirėmė kaire ranka į guminį dažymo veleną, kuris įtraukė ranką, avarinio išjungimo mygtuko nepasiekęs, bandė dešine ranka ištraukti įkliuvusią tarp velenų kairę ranką, tačiau besisukantys velenai įtraukė dešinę ranką. Ieškovui buvo sužalota sveikata, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kairo dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės ir dešinės plaštakos sužalojimų. Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ atsakingas darbuotojas J. J. dėl įstatymų, reglamentuojančių darbo saugą, pažeidimo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, t. y. privalėdamas užtikrinti saugų darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą ir privalėdamas žinoti apie naudojamą techniškai netvarkingą įrenginį „Burkle“ (neveikė apsaugos blokiruotė) dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesiėmė priemonių sutvarkyti techniškai netvarkingą įrenginį. Trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. sausio 26 d. drausta AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas Serija LD Nr. 94344766. Ieškovo įrodinėjo, kad socialinio draudimo išmokos nekompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo prarastų pajamų, todėl kreipėsi į teismą dėl žalos (negautų pajamų) iš atsakingo už žalą asmens – darbdavio draudiko atlyginimo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 124,33 Eur ieškovui S. B., paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad iki nelaimingo atsitikimo ieškovo mėnesines pajamas sudarė netekto darbingumo pensija ir darbo užmokestis, po nelaimingo atsitikimo – netekto darbingumo pensija ir periodinė netekto darbingumo kompensacija, todėl nurodė, kad apskaičiuojant dėl negautų pajamų patirtą žalą būtina nustatyti ieškovo praradimus, o būtent, ar dėl nelaimingo atsitikimo mokamos socialinio draudimo išmokos padengia galimai atsiradusią žalą, t. y. kompensuoja prarastą pagal išlikusį darbingumo lygį darbo užmokesčio dalį. Taigi, teismas taip pat nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. vasario 22 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 177,61 Eur 613,26 Lt (6 mėn. x 29,60 Eur (102,21 Lt)), nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 7,94 Eur (27,41 Lt)/mėn., nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 7,94 Eur (27,41 Lt)/mėn., nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 16,74 Eur (57,79 Lt)/mėn., nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 31d. socialinio draudimo išmokomis viršijo nekompensuotas pajamas 16,74 Eur (57,79 Lt)/mėn., t. y. ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nekompensuota pajamų dalis buvo 177,61 Eur (613,26 Lt) (6 mėn. x 29,60 Eur (102,21 Lt)).

Teismas pažymėjo, kad nors pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą, nekompensuotų pajamų suma nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 7 634,38 Eur, tačiau skaičiavimas atliktas neįtraukiant iki nelaimingo atsitikimo gautos netekto darbingumo pensijos dalies ir nevertinant po nelaimingo atsitikimo atitinkamai išlikusios darbingumo dalies. Tuo tarpu teismas vertino, kad ieškovo skaičiavimui pagrįsti nurodyti argumentai, jog po nelaimingo atsitikimo patirti sužalojimai ir likę reiškiniai riboja galimybes susirasti ir dirbti darbą pagal specialybę ir darbinę patirtį, o taip pat išsivystė psichinė liga – sunkiai išreikšta depresijos forma, yra tiesiogiai susiję su nelaimingo atsitikimo padariniais. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovui baudžiamojoje byloje neturtinė žala įvertinta 7 240,50 Eur (25 000 Lt), dėl ko nelaimingo atsitikimo padarinių vertinimas jau buvo atliktas, o jų pakartotinis vertinimas, sprendžiant klausimą dėl žalos negautų pajamų aspektu atlyginimo, prieštarautų bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai.

Teismas nurodė, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų akcentuojama aplinkybė, jog pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintiną žalą turi būti įskaitomos visos ieškovui mokėtos socialinio draudimo išmokos, tame tarpe iki nelaimingo atsitikimo fakto mokėta netekto darbingumo pensijos dalis, prieštarauja CK 6.283 straipsnyje įtvirtintam žalos atlyginimo principui. Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimas siejamas su konkrečiu nelaimingu atsitikimu, todėl nagrinėjamu atveju iki nelaimingo atsitikimo gautos nedarbingumo pensijos dalies išskaičiavimas reikštų ieškovo, kaip nukentėjusiojo, turtinės padėties pabloginimą nei buvo iki nelaimingo atsitikimo, t. y. žalos atsiradimo fakto.

Teismas, spręsdamas kaltės dėl nelaimingo atsitikimo paskirstymo tarp nukentėjusiojo ( ieškovo) ir darbdavio (trečiojo asmens) klausimą, nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir žala atsirado tiek dėl darbdavio atsakingo asmens (trečiojo asmens), tiek dėl paties nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmų (mišri kaltės forma). Be to, nukentėjusiojo (ieškovo) ir trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) veiksmai yra priežastiniame ryšyje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo (ieškovo) ir trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) pareigos laikytis tam tikrų elgesio reikalavimų mąstą (maksimalus, minimalus), veiksmų specifiškumą, veikimo (neveikimo) pavojingumą ir kaltės formas, pripažino, kad ieškovo (nukentėjusiojo) kaltės dalis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra ne daugiau kaip 30 procentų, o trečiojo asmens (darbdavio įgalioto asmens) – 70 procentų. Esant nustatytai kaltės dėl nelaimingo atsitikimo daliai, teismas atlygintiną žalą sumažino proporcingai ieškovo (nukentėjusiojo) nustatytai kaltei, t. y. iki 124,33 Eur (177,61 x 70 proc.).

Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priteisti likusią 6 517,17 Eur žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, t. y. CK 6.263 straipsnio 2 dalį, dėl to buvo netinkamai išnagrinėta byla, o priimtas teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, nurodo, kad ieškovui nuosprendžiu buvo atlyginta tik 984,07 Eur (3 397,80 Lt) turtinė žala ir 5 792,40 Eur neturtinė žala, tuo tarpu reikalavimas dėl negautų pajamų baudžiamojoje byloje pateiktas nebuvo. Ieškovas dėl ribotų rankų pirštų judesių, dėl po traumos išsivysčiusios sunkios depresijos formos net ir norėdamas negali rasti darbo. Tuo tarpu jam priteista netekto darbingumo periodinė kompensacija, bei dėl nelaimingo atsitikimo padidėjusi bendra nedarbingumo pensija, nekompensuoja visų jo negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas. Visos apelianto negautos pajamos per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro 7 274,63 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovo negautas pajamas, skirtingai negu išaiškino pirmą kartą apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, rėmėsi ne CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, o CK 6.283 straipsniu, t. y. ieškovo negautas pajamas skaičiavo tik proporcingai netektam darbingumui. Pirmosios instancijos teismas padarė eilę aritmetinių klaidų, nepagrįstai nurodydamas, kad atskirais laikotarpiais VSDFV išmokos viršijo nekompensuojamas pajamas. Kadangi VSDFV ginčo laikotarpiais kompensuojamas pajamas apskaičiavo teisingai, pagal netekto darbingumo koeficientus, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo kompensuojamas pajamas ir nepagrįstai sumažino priteistiną sumą.

Pirmosios instancijos teismas, ieškovo negautas pajamas, jam nedirbant ir neturint galimybių įsidarbinti, neturėjo teisės skaičiuoti pagal CK 6.283 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad dėl patirto traumos ir po jos atsiradusių rankų pirštų nejautros bei išsivysčiusios psichinės ligos, ieškovas negali susirasti darbo ir gauti darbinių pajamų, dėl ko jo patirta turtinė žala negautų pajamų pavidalu yra didesnė, negu netekto darbingumo procentas. Šiuo atveju gaunama už prarastą darbingumą kompensacija ir padidėjusi nedarbingumo pensija nepadengia visų ieškovo negautų pajamų. Šiuo atveju neįvykus nelaimingam atsitikimui, ieškovas nebūtų praradęs tos darbingumo dalies, dėl kurios jis galėtų susirasti darbą darbo rinkoje.

Baudžiamojoje byloje ieškovo patirtos neturtinės žalos ir turtinės žalos, susijusios su išlaidomis gydymui klausimas buvo išspręstas galutinai, tai šioje byloje yra nagrinėjamas tik negautų pajamų klausimas. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negautos pajamos priskirtinos prie turtinės žalos, nes tai yra turtiniai netekimai, lengvai suskaičiuojami ir išreiškiami pinigine forma. Tuo tarpu mišri darbdavio ir darbuotojo (ieškovo) kaltė, išreikšta procentais, nagrinėtina tik negautų pajamų atžvilgiu. Negautos ieškovo pajamos yra ne tik tos, kurias kompensuoja pagal netekto darbingumo lygi VSDFV, bet ir likusi jų dalis, nes šiuo metu turimas ieškovo bendras ir specialusis darbingumas lemia, kad jis ne dėl savo kaltės negali susirasti darbo ir dirbti pagal likusį darbingumo lygį. Šiuo atveju darbdavio kaltė yra nepalyginamai didesnė, nes užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl šiuo atveju mišrios kaltės santykis tarp darbdavio ir darbuotojo nustatytinas kaip 9:1, atitinkamai 90 procentu ir 10 procentų.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas yra dalinai darbingas, jo darbingumas yra 40 procentų, todėl nėra pagrįsti jo argumentai, kad negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos nuo visiško nedarbingumo. Be to ieškovas neieškojo darbo pagal savo darbingumo lygį, atsisakė grįžti pas savo buvusį darbdavį. Tuo tarpu byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovui diagnozuota depresija išsivystė būtent dėl nelaimingo atsitikimo. Ieškovo nedarbingumas iki ginčo nelaimingo atsitikimo buvo 50 procentų, todėl jo darbingumo sumažėjimas iki 40-45 procentų procentine išraiška nėra itin didelis.

Paties ieškovo veiksmai buvo pagrindinė ir būtinoji sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti, pats ieškovas pripažino, kad iki nelaimingo atsitikimo jis gana ilgą laiko tarpą dirbo su minėtu įrenginiu, žinojo jo konstrukciją ir ypatumus, žinojo ir suprato, kad oro pistoletu džiovinti besisukantį volą yra pavojingą ir draudžiama, tačiau vis tiek atliko šiuos pavojingus ir uždraustus veiksmus. Baudžiamojo proceso metu buvo aiškiai pasisakyta, kad pats ieškovas nelaimingame atsitikime buvo neatsargus ir šis faktas yra neginčytinas. Šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis mišrios kaltės dalimis.

Tretieji asmenys UAB „Stiklo gama“ ir J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Byloje nėra duomenų, kad dėl turimos depresijos ieškovas visiškai negali dirbti ir yra dėl to nedarbingas. Be to, nėra įrodyta, jog ieškovui depresija diagnozuota būtent dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Net ir po įvykusio nelaimingo atsitikimo jam buvo siūlomas darbas pas buvusį darbdavį, kur būtų sudarytos visos sąlygos ir toliau dirbti pagal jo turimą darbingumo lygį. Pats ieškovas neišnaudoja visų galimybių dirbti pagal jo turimą darbingumą ir gauti pajamas. Tuo tarpu ieškovo nurodytas negautų pajamų skaičiavimo būdas yra ydingas, prieštaraujantis teisės aktams ir teismų praktikai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek darbdavio, tiek nukentėjusiojo (ieškovo) veiksmus, lėmusius nelaimingo atsitikimo kilimą. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje buvo nustatytas didelis nukentėjusiojo neatsargumas, pasireiškęs tuo, kad jis įrenginį džiovino įjungtą sukantis velenams, nors tai griežtai draudžiama. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas žalos atlyginimo dydį sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių vieną sudėtinių civilinės atsakomybės elementų – žalą (nuostolius), aiškinimas ir taikymas, taip pat įrodinėjimo taisykles įtvirtinančių proceso teisės normų tinkamas taikymas nustatant nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. iki nelaimingo atsitikimo darbe dirbo pas atsakovę UAB „Stiklo gama“ dažytoju. 2011m. gegužės 9 d. apie 12.10 val. ieškovo darbo vietoje ir darbo metu, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas patyrė daugybines kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės ir dešinės plaštakos sužalojimus, trauminį šoką. Bylos duomenimis po nelaimingo atsitikimo ieškovui išsivystė rankų nejautra, riboti tapo pirštų judesiai, išsivystė dešinio nykščio ir alkūnės kontraktūros (sustingimas) ir dėl to ieškovas prarado 60 procentų darbingumo. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad darbovietėje buvo eksploatuojamas nesaugus įrenginys – stiklo dažymo mašina.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovės UAB „Stiklo gama“ direktorius J. J. būdamas darbdaviu, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjusiajam S. B. (nagrinėjamoje byloje ieškovui) buvo padarytas sunkus sveikatos veiklos sutrikdymas. Teismas atsakovės direktoriaus J. J. atliktus veiksmus kvalifikavo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, tai yra pagal laidavimą su užstatu vieneriems metams ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieškovui iš atsakovės buvo priteista 5 792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ ieškovui buvo priteista 983,86 Eur (3 397,08 Lt) turtinei žalai atlyginti (su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, įvertino kiekvieną iš jų atskirai ir jų visetą, išvadas pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl nėra pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Spręsdamas dėl apeliantui priteistino nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ieškovo iki nelaimingo atsitikimo gautas pajamas, vertino ar dėl nelaimingo atsitikimo mokamos socialinio draudimo išmokos padengia atsiradusią žalą.

Byloje ginčas dėl ieškovui nustatyto darbingumo lygio bei iki sužalojimo gautų sumų (tiek darbo užmokesčio, tiek socialinių draudimų išmokų) dydžių tarp šalių nekyla. Ginčas kyla dėl nuostolių skaičiavimo metodikos, kadangi ieškovas, pareiškęs reikalavimą kompensuoti prarastas pajamas-nuostolius, juos apskaičiuodamas nevertino išlikusios po sužalojimo darbingumo dalies.

Su ieškovo pateiktu skaičiavimo metodu ir prašomų priteisti nuostolių dydžiu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautas ieškovo pajamas, pagrįstai vertinimo ir išlikusį ieškovo darbingumo lygį, nes apeliantas ir po sužalojimo išliko iš dalies darbingas. Apelianto pateikti negautų pajamų dydžių paskaičiavimai, kurie grindžiami iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio ir nedarbingumo pensijos dalies suma, būtų aktualūs konstatavus, jog dėl patirtų sužalojimų ieškovas tapo 100 procentų nedarbingas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo proporcijas tarp gauto darbo užmokesčio ir ieškovui nustatyto nedarbingumo lygio. Taip pat nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis-apeliantas dėl patirtos traumos bei išsivysčiusios psichinės ligos apskritai negali susirasti darbo ir gauti pajamų, todėl negautos pajamos nesietinos su netekto darbingumo procentu.

Pirmosios instancijos teismas vertino nelaimingo atsitikimo padarinius, priteistas ankstesniais teismų sprendimais ieškovui žalai atlyginti sumas. Spręsti, kad ieškovas apskritai negali dirbti jokio darbo ir gauti pajamų nagrinėjamos bylos atveju, nustačius, kad šių argumentų nepagrindžia byloje pateikti medicininiai duomenys, pagrindo nėra. Teismai, spręsdami dėl negautų pajamų, kaip atlygintinės turtinės žalos, realumo ir įrodytinumo, negali remtis prielaidomis, kad egzistuoja kliūtys dėl patirto sužalojimo dirbti bet kokį kitą darbą. Pirmosios instancijos teismo motyvai ir padarytos išvados pripažintinos pagrįstomis ir atitinkančiomis įstatymų reikalavimus nustatant negautų pajamų, kaip netiesioginės turtinės žalos formos, realumą ir atlygintinumą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad apeliantas neįrodė, jog negalėjo gauti visiškai pajamų dėl patirto sveikatos sužalojimo. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, tinkamai aiškinant CK nuostatas, reglamentuojančias tiesioginius nuostolius, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama šių nuostatų taikymo bei aiškinimo praktika.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas, sudaręs sąlygas žalai atsirasti, yra reikšmingas sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio sveikatos sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Nukentėjusio asmens neatsargumas pripažįstamas dideliu ir leidžiančiu konstatuoti dalį nukentėjusiojo kaltės dėl įvykio tokiais atvejais, kai nukentėjusio asmens veiksmai turi didelę reikšmę pačiam nelaimingam atsitikimui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Nukentėjusiojo kaltė, priešingai žalą padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, ją privalo įrodyti žalą padaręs asmuo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai baudžiamojoje byloje įvertinti kaip didelis neatsargumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant darbuotojo didelį neatsargumą, kaip kriterijų turintį įtakos turtinės žalos atlyginimo dydžiui, turi būti vertinamas konkrečios bylos aplinkybių visetas, t. y. nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys, darbuotojo ir darbdavio veiksmai konkrečioje situacijoje. Kadangi pareiga užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas tenka darbdaviui, todėl, darbdaviui šio reikalavimo nesilaikius, pirmosios instancijos teismas vertino, ar konkrečiomis aplinkybėmis darbuotojo veiksmai turėjo didelę reikšmę nelaimingam atsitikimui kilti.

Vertindamas ieškovo veiksmus, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo nelaimingo atsitikimo mechanizmą, staklių įrengimo vietą, galimybę ieškovo rankoms patekti tarp įrenginio volų atliekant darbines funkcijas bei sprendė, kad ieškovui tinkamai atliekant darbines funkcijas buvo eliminuota bet kokia prielaida rankoms patekti tarp velenų. Nustačius, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas ir žinojo saugos darbe norminių aktų reikalavimus, tačiau jų nepaisė, džiovindamas veikiančius volus prisilietė prie staklių judančiųjų dalių, taip pažeisdamas stiklo dažymo įrenginio naudojimo instrukciją, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, kad apeliantas iš dalies dėl savo kaltės susižalojo rankų plaštakas.

Kasacinio teismo formuojama praktika nukentėjusio asmens kaltei dėl nelaimingo atsitikimo pripažinti taikomi aukštesni kriterijai. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008, žalos atlyginimas sumažinamas 50 procentų, nustačius nukentėjusio asmens kaltę, pasireiškusią darbų saugos instrukcijos ir darbdavio vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimu (atlikdamas judančio traukinio sąstato išformavimą buvo mirtinai traumuotas bėgių riedmenimis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. UAB ,,Viltis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2008, žalos atlyginimas sumažinamas 40 procentų nustačius nukentėjusiojo asmens kaltę, pasireiškusią tuo, kad nukentėjusysis nesilaikė darbų saugos instrukcijos (stovėjo po pakelta konstrukcija nesutvirtinus jos pastoliais, naudojo suvirinimo aparatą, neturėdamas suvirintojo pažymėjimo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. R. A. K., bylos Nr. 3K-3-476/2005, žalos atlyginimas sumažinamas 50 procentų, nustačius nukentėjusio asmens kaltę, pasireiškusią tuo, kad nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą.

Nagrinėjamoje byloje, kaip ir pirmiau nurodytose bylose, nustatyta, kad apelianto kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe pasireiškė saugos darbe norminių aktų reikalavimų pažeidimu. Pažeistų reikalavimų svarba, teisėjų kolegijos vertinimu, yra panaši. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta 30 procentų apelianto kaltės laipsnis atitinka pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą panašaus pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje kilusiam ginčui spręsti materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Trečiasis asmuo UAB „Stiklo gama“ pateikė teismui prašymą jo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 300,00 Eur išlaidos už atsilipimo į apeliacinį skundą paruošimas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Stiklo gama“ naudai priteistina 300,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 8,94 Eur sumą, tačiau vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir CPK 96 straipsniu, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo gama“, j. a. k. 302493541, naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.