- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-3465-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15859-2017-82
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
- 2.8.1.2Nesąžininga konkurencija
- 2.8.1.3Draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimas
- 2.8.1.6Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 2.2.2.13; 2.8.1.2; 2.8.1.3; 2.8.1.6; 3.2.6.1; 3.1.7.4
2019 m. spalio 14 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ieškinį atsakovei D. J. dėl nuostolių atlyginimo, išvadą byloje duodanti institucija – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmais (konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimu) padarytų nuostolių atlyginimą.
2. Byla pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama pakartotinai.
2.1. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22812-1041/2017 Kauno apylinkės teismas ieškinį atmetė. 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-717-658/2018 Kauno apygardos teismas atmetė viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 patenkino ieškovo viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos kasacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Kasacinis teismas nutarties 33-37 punktuose išaiškino įrodinėjimo taisyklių ypatumus bylose dėl civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir pabrėžė, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo fakto, nepagrįstai netaikė aptartos kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių ypatumų šios kategorijos bylose, ieškovui taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, vertino kiekvienos atskiros byloje nustatytos aplinkybės, o ne jų visumos, įrodomąją reikšmę, sureikšmino tiesioginius įrodymus, kurių, kaip jau minėta, buvimas šios kategorijos bylose ne visada įmanomas. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
2.4. Kasacinis teismas nutarties 47 punkte, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, išaiškino šalių įrodinėjimo pareigą - kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškiniu, kurio reikalavimus galutinai patikslino 2019 m. kovo 27 d. pareiškimu, prašė teismo priteisti iš atsakovės 9000 Eur nuostolių (padarytos žalos) ir ieškovo sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ieškovo sumokėtą žyminį mokestį (bendra suma 405 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas (bendra suma 9 610 Eur), ieškovo patirtas, nagrinėjant šią bylą anksčiau pirmos instancijos teisme bei apeliacine ir kasacine tvarka; priimant teismo sprendimą šioje byloje, išspręsti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22812-1041/2017 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-717-658/2018 įvykdymo atgręžimo klausimą, bei priteisti ieškovui VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai iš atsakovės D. J. ieškovo atsakovei sumokėtą 2 662 Eur (bylinėjimosi išlaidų) sumą.
3.1. Šioje byloje Ieškovas įrodinėja žalą per dėl Atsakovės atliktų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų (pasinaudojus ieškovo komercinėmis paslaptimis apie klientus ir juos perviliojus) iš 20 buvusiųieškovo klientų 2017 m. Atsakovės gautą naudą, kas yra pripažintina ieškovo nuostoliais šioje byloje (CK 6.249 str. 2 d.). Vykdydama individualią veiklą (teikdama apskaitos paslaugas), per 2017 m. atsakovė iš 20 buvusių ieškovo klientų gavo 22 024 Eur pajamų. Visos šios pajamos priežastiniu ryšiu yra artimai susijusios su Atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir Ieškovui padaryta žala. Iš gautų pajamų reiktų atimti vykdant ūkinę veiklą patirtas su veikla susijusias išlaidas, kurios pagal atsakovės VMI pateiktą GPM deklaracija už 2017 m. - jos priedu Individualios veiklos pajamos. Deklaracijos grafoje „V7" nurodyta atsakovės išlaidų (leidžiamų atskaitymų) suma (7 500,66 Eur) proporcingai sumažinta, atsižvelgiant į iš 20 buvusių Ieškovų klientų atsakovės gautų pajamų (22 024 Eur) ir visų jos pajamų (25 002,20 Eur) santykį.
3.2. Iš 20 buvusių Ieškovo klientų per 2017 m. Atsakovės neteisėtai gauta nauda sudaro 9 862,36 Eur (t.y. 22 024 Eur - 12 161,64 Eur). Patikslintais ieškinio reikalavimais Ieškovas reikalauja iš atsakovės 9 000 Eur žalos (nuostolių) sumos atlyginimo, laikydamas šią sumą pakankama Ieškovo nuostolių kompensacijos suma.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad, prieš įsidarbindama pas ieškovę, dirbo vyr. finansininke (duomenys neskelbtini), kurioje bendravo su ūkininkais, užmezgė su jais darbinius ryšius ir įgijo darbo patirties. Atsakovė 2004 m. sausio 8 d. pradėjo dirbti ieškovės Kauno rajono padalinyje konsultante ūkio apskaitai. 2007 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė konfidencialumo sutartį. Atsakovė, sutvarkiusi jai priskirtų ieškovės klientų finansinę 2016 metų apskaitą, ieškovei 2017 m. kovo 3 d. pateikė siūlymą nutraukti darbo sutartį, ieškovė su tuo sutiko. Apie darbo sutarties nutraukimą visus ūkio subjektus, su kuriais dirbo atsakovė, informavo pati ieškovė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė iki 2009 metų nebuvo suteikusi atsakovei mobiliojo telefono ir jo abonento darbo reikalams, todėl atsakovės vizitinėse kortelėse ir ieškovės interneto puslapyje iki 2014 metų buvo nurodomas atsakovės asmeninis mobiliojo telefono numeris. Nuo 2014 metų ieškovės interneto puslapyje buvo nurodomas suteiktas atsakovei telefono numeris, tačiau iki darbo santykių su ieškove pabaigos nebuvo atnaujintos atsakovės vizitinės kortelės. Dalis atsakovės aptarnaujamų ieškovės klientų, sužinoję apie šalių darbo santykių pabaigą, savo iniciatyva skambino atsakovei ir domėjosi dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Atsakovė pati jokių veiksmų neatliko: neskambino ieškovės klientams, nesiuntė jiems pasiūlymų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, neviliojo ir kitokiais veiksmais nesiekė, kad ieškovės klientai nesudarytų paslaugų sutarčių su ieškove, t. y. neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų buvęs pažeistas konfidencialumo įsipareigojimas. Atsakovė teigė, kad dalis klientų su ieškove paslaugų sutarčių 2017 metams nesudarė dėl ieškovės darbo specifikos ir paslaugų kokybės. Pažymėjo, kad visa informacija apie ūkininkus yra pateikta viename bendrame registre, o žinant ūkininko vardą ir pavardę, jo kontaktus galima rasti internete. Be to, visas sutartis su klientais sudarydavo biuro vadovė, kuri buvo atsakinga už sutarčių turinį, todėl sutarčių su ieškovės klientais sudarymas, pratęsimas nebuvo atsakovės kompetencijai priskirta darbo funkcija ir ji paslaugų sutarčių (ne)pratęsimui įtakos nedarė. Atsakovė nesutiko, kad ieškovės patirtais nuostoliais būtų pripažįstamos atsakovės gautos pajamos, nes atsakovė yra individualia veikla besiverčiantis asmuo, kuris negauna darbo užmokesčio, todėl visos asmens pajamos yra laikomos išlaidomis individualios veiklos pajamoms uždirbti. Tai reiškia, kad iš individualia veikla besiverčiančio asmens pajamų atėmus išlaidas gaunamas jo atlygis už suteiktas paslaugas, o ne grynasis pelnas.
Žemesnės instancijos teismas
5. . Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Konkurencijos tarnyba nėra atlikusi tyrimo ir priėmusi nutarimo dėl nagrinėjamoje byloje vertinamų nesąžiningos konkurencijos ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų. Konkurencijos tarnyba padarė preliminarią išvadą, kad šiuo atveju šalys laikytinos konkurentėmis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau, nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Teismas turi įvertinti, ar su komercine paslaptimi buvo atlikti tam tikri veiksmai (naudojimas, perdavimas, skelbimas ar kt.) turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Turi būti įvertintos protingos komercinės paslapties turėtojo pastangos apsaugoti savo komercines paslaptis. Šiuo atveju teismas galėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovė bendraudama su klientais turėjo naudoti savo asmeninį telefoną. Taip pat vertintina, ar informacija buvo panaudota nepraėjus vieniems metams ar kitam laikotarpiui nuo darbo sutarties pasibaigimo, ar atsakovė savo veikloje naudojosi ieškovės komercine paslaptimi ir dėl kokių priežasčių ji tai darė. Atsižvelgtina į tai, kada ir dėl kokių priežasčių ieškovės klientai nutraukė sutartis ir (ar) kada, kokiomis aplinkybėmis sudarė sutartis su atsakove, bei į tai, kad atsakovė, dar dirbdama ieškovės įmonėje, turėjo ketinimų savarankiškai teikti buhalterines paslaugas. Be to, Konkurencijos taryba nėra atlikusi buhalterines paslaugas teikiančių ūkio subjektų rinkos analizės ir nebuvo nustačiusi ieškovės dominuojančios padėties buhalterinių paslaugų ūkininkams teikimo rinkoje. Atsakovė neatliko išsamios galimą dominavimą įrodančios analizės ir nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent preliminarias išvadas dėl ieškovės padėties rinkoje nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
6. Ieškovė įsteigta 1993 m. birželio 1 d.. Ji teikia įvairias žemės ūkio konsultavimo paslaugas, įskaitant buhalterinės apskaitos tvarkymą klientams (ūkininkams). Atsakovė ieškovės įmonėje dirbo nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2017 m. kovo 20 d. ir pastaraisiais metais atsakovė ieškovės įmonės Kauno rajono konsultavimo biure užėmė ūkio apskaitos konsultantės pareigas (1 t., b. l. 8–12) bei teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas Kauno rajono klientams (ūkininkams).
7. Atsakovės darbo santykiai su ieškove nutrūko 2017 m. kovo 20 d. atsakovės iniciatyva; ji 2017 m. kovo 3 d. pateikė siūlymą nutraukti darbo sutartį (1 t., b. l. 16). Su šiuo pasiūlymu ieškovė sutiko (1 t., b. l. 17). Šalys 2017 m. kovo 13 d. sudarė Susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo Nr. 17/258S (1 t., b. l. 18).
8. 2017 m. gegužės 31 d. ieškovės advokatas nusiuntė atsakovei Pretenziją dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (1 t., b. l. 60-64).
9. Teismas vertina, kad VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ ir individualia veikla pradėjusi verstis D. J. toje pačioje geografinėje rinkoje vykdė iš esmės analogišką veiklą – teikė ūkininkams apskaitos, buhalterijos ir ekonomines paslaugas. Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu šalys buvo konkurentės.
Dėl informacijos pripažinimo ieškovės komercine paslaptimi ir jos apsaugos.
10. Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Tam, jog informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2017 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme <...>. <...>teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis.“
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį asmenys, kuriems komercinės paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujų pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-326/2012, 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
13. Ieškovė nurodė, kad jos konfidencialia informacija laikoma kainų nustatymo, paslaugų teikimo ir rinkodaros politika, metodika ir koncepcijos, sutartys ir susitarimai bei konkrečios juose numatytos sąlygos, duomenys ir informacija apie buvusius, esamus ir potencialius klientus: vardai, pavardės, adresai ir kita klientą leidžianti atpažinti informacija, duomenys ir žinios apie esamą ir numatomą klientų finansinę, ūkinę ar komercinę veiklą, su klientais sudarytos sutartys ar susitarimai: duomenys apie klientus, sutarčių ar susitarimų objektas, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija. . Dėl darbo pas ieškovą atsakovei buvo žinoma komercinę vertę turinti informacija apie konkrečius ieškovo klientus (klientų sąrašas, jų kontaktai, visi duomenys apie jų vykdomą ūkinę veiklą, apskaitos tvarkymo paslaugų poreikis ir pobūdis, ieškovo sudarytų sutarčių turinys ir sąlygos, ieškovo taikomi paslaugų įkainiai, paslaugų kainodara, atsiskaitymo sąlygos, klientų mokumas, kliento ūkinių operacijų skaičius, ir pan.).
14. Ieškovė užtikrino, kad klientų apskaita būtų vedama specialioje programoje „LŽŪKT Apskaita", kurioje buvo saugomi visi klientų buhalterinės apskaitos duomenys. Prieiga prie šios programos buvo apsaugota vardiniu konsultantui suteiktu prisijungimo ID ir slaptažodžiu. Duomenys, susiję su sutartimis su klientais, išrašytomis sąskaitomis, mokėjimais, klientų ūkio duomenimis buvo saugomi atskiroje ieškovės klientų duomenų bazėje, prie kurios prisijungiama tik su darbuotojui suteiktu prisijungimo ID ir slaptažodžiu. Šioje programoje konsultantei yra suteikiama prieiga tik prie jos aptarnaujamų klientų duomenų ir kaip patvirtino liudytoja J. D. jokios kitos konsultantės (net ir J. D., kaip atsakovės vadovė) neturi prieigos prie Atsakovės tvarkomų klientų apskaitos duomenų. Kiti klientų duomenys (Ieškovo su klientais sudarytos sutartys, išrašytos sąskaitos, mokėjimai, klientų ūkių duomenys, ir pan.) yra saugomi atskiroje Ieškovo klientų duomenų bazėje, prie kurios prisijungiama tik su darbuotojui suteiktu prisijungimo ID ir slaptažodžiu.
15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų išsaugoti aukščiau įvardintos informacijos slaptumą. Ieškovė savo konfidencialia informacija laikė ne bendrus (standartinius) įkainius, bet konkrečius paslaugų įkainius, taikytus konkretiems klientams. Minėti įkainiai nebuvo prieinami tretiesiems asmenims, ieškovė ėmėsi protingų priemonių šiai informacijai apsaugoti. Atsakovė patvirtino, kad dalyvaudavo sutarčių su klientais sudarymo procese ir jai buvo žinomos su klientais ieškovo sudarytų sutarčių sąlygos, įskaitant ir sutartus paslaugų įkainius. Tą aplinkybę patvirtina ir teismui pateiktų ieškovo Sutarčių sudarymo 2016 m. taisyklių 19-21 punktai (1 t., b. l. 153) bei atsakovės parašai ant ieškovo sutarčių su klientais priedų - įkainių apskaičiavimo lentelių (1 t., b. l. 58 ir 3 t., b. l. 124-133). Atsakovė įrodinėjo, kad dalis ūkininkų duomenų yra viešai skelbiama Pašarų ūkio registre (1 t., b. l. 98-108), tačiau registre yra tik ūkininkų pavardės, vardai, jų ūkio vieta, o visuma duomenų, kokiais disponavo atsakovė dirbdama pas ieškovę, nėra viešai prieinama. Teismas spendžia, jog ieškovės patikslintame ieškinyje konfidencialiais įvardinti duomenys kaip visuma, buvo neprieinami tretiesiems asmenims, todėl pripažintini slaptais (viešai neprieinamais) bei turinčiais komercinę vertę įstaigai, rinkoje veikiančiai pelno gavimo tikslu.
16. Sutiktina su ieškovu, kad palyginus ieškovo 2016 m. ir atsakovės 2017 m. klientams taikytus paslaugų įkainius (7 t., b. l. 4, 44 ir 62, 5 t., b. l. 29-37, 94-153, 3 t., b. l. 124-133), matyti, kad, atsakovė taiko lygiai tokią pačią apskaitos paslaugų kainodarą, t.y. ima mokestį už tas pačias paslaugų sudedamąsias dalis; net 5 iš 9 paslaugų sudedamųjų dalių atsakovė taiko mažesnius paslaugų įkainius, o likusioms - labai panašius įkainius (dažnu atveju - suapvalintus iki sveiko skaičiaus); matyti, kad atsakovės taikoma kainodara yra siekiama tikslo, jog bendra metinė paslaugų kaina klientams iš esmės liktų labai panaši, kiek jie mokėjo pas ieškovą 2016 m., t. y. bendrai beveik 22 000 Eur (7 t., b. l. 4). Be to, atsakovė, taikydama kainodarą, pagrįstą ūkinių operacijų skaičiumi per metus, 2017 m. klientų sutartyse (prieduose) yra nurodžiusi konkretų tokiu ūkinių operacijų skaičių kiekvienam klientui (7 t., b. l. 44, 54), šiuos skaičius ji numatė 2017 metams, remiantis dirbant pas ieškovą sužinotais 2016 m. istoriniais klientų duomenimis. Jei atsakovė nebūtų dirbusi pas ieškovą su perimtais 20 klientų 2016 m., ji nebūtų galėjusi 2017 m. sutartyse nurodyti tokių duomenų ir jais remtis (nustatant sutartyse savo paslaugų įkainius 2017m.), nes tai yra tam tikra buhalterio darbo specifika ir šios informacijos nežino net patys klientai. Todėl pripažintina, kad atsakovė neteisėtai pasinaudojo šiomis darbo pas ieškovą metu sužinotomis ieškovo komercinėmis paslaptimis (informacija).
17. 2007 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė pasirašė konfidencialumo sutartį Nr. 007/086 (1 t., b. l. 13-15). Atsakovė 2010 m. gegužės 20 d. pasirašytinai buvo supažindinta su ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1-118 patvirtinta VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ disponavimo konfidencialia informacija tvarka (1 t., b. l. 19-22). Atsakovė 2010 m. gegužės 21 d. pasirašytinai buvo supažindinta su ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1-129 patvirtintu VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ konfidencialios informacijos sąrašu (1 t., b. l. 23). Ieškovės direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1-117 buvo patvirtintos VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ Vidaus darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis 2010 m. gegužės 5 d. pasirašytinai buvo supažindinta atsakovė (1 t., b. l. 29-43). Ieškovės direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. P1-243 buvo patvirtinti Ekonomikos konsultanto pareiginiai nuostatai, su kuriais 2010 m. spalio 5 d. pasirašytinai buvo supažindinta atsakovė (1 t., b. l. 44-48). Įvertinęs aukščiau nurodytų įstaigos vidaus aktų turinį teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie su klientais susijusios informacijos konfidencialumą. Teismas sprendžia, kad atsakovė žinojo, kokie duomenys sudaro ieškovės konfidencialią informaciją bei turėjo suvokti savo pareigą šią informaciją naudoti tik ieškovės veiklos tikslais, nepaisant aplinkybės, kad 2010 m. spalio 1 d. ieškovo pateikto Susitarimo dėl nekonkuravimo Nr. 10/N320 nepasirašė.
18. 2016 m. su ieškove buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, kurių buhalterinę apskaitą tvarkė atsakovė, buvo sudarę 31 asmuo, iš kurių 23 asmenys: E. A., E. B., A. B., G. D., N. D., G. G., D. G., E. K. , S. K., D. K., V. K., E. R., R. R., D. R., R. R., H. S., G. Š., K. Š., G. T., V. R., V. Ž., Č. M., M. K. 2017 metais su ieškove sutarčių dėl paslaugų teikimo nesudarė (1 t., b. l. 59). Dvidešimt iš jų sudarė sutartis su atsakove, savarankiškai atsakovė susirado tik tris klientus- R. D., P. B. ir V. V., tačiau sprendžiant iš šių asmenų pavardžių, tikėtina, kad P. B. ir R. D. yra jau esamų klientų giminaičiai, kuriems atsakovę tikėtina rekomendavo jau esami klientai. Per pirmus 2017 metų aštuonis mėnesius iš buvusių ieškovo klientų atsakovė gavo 14 696 Eur pajamų (bendra tuo laikotarpiu atsakovės iš visų klientų gautų pajamų suma - 16 664 Eur).
19. Atsakovė buvo supažindinta su ieškovės direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P1-189 patvirtintomis VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ paslaugų teikimo sutarčių sudarymo 2016 m. taisyklėmis 2015 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 155). Kaip nurodė liudytoja J. D., su esamais klientais sutartys naujiems metams buvo sudaromos iki balandžio 30 d., tačiau biure buvo įprasta sutartis sudaryti žymiai anksčiau. Kaip matyti iš bylos duomenų (1 t., b. l. 157), 2016 metams su pas atsakovę perėjusiais klientais didžioji dauguma sutarčių buvo sudaryta sausio- vasario mėnesiais. Ieškovės darbuotojos J. K. 2017 m. vasario mėn., pastebėjo, o G. B. kovo 2 d. užfiksavo, kad Kauno rajono biuro darbuotojos nepasirašo su klientais paslaugų teikimo sutarčių naujam 2017 m. sezonui (3 t., b. l. 39). Ieškovės darbuotojoms G. B. ir S. G. aiškinantis situaciją su atsakove, ji nurodė, kad planuoja užbaigti 2016 m. klientų apskaitą ir 2017 m. kovo 3 d. pateikė siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2017 m. kovo 20 d. Klientai sutartis dėl paslaugų teikimo su atsakove sudarė 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. kovo 30 d., o G. Š. 2017 m. birželio 26 d.
20. Teismas šioje byloje ypač reikšmingu laiko faktą, kad atsakovė įstaigos administracijai apie tai, kad nori nutraukti darbo sutartį pranešė tik 2017 m. kovo 3 d., tačiau akivaizdu, kad išėjimą iš darbo ji buvo suplanavusi žymiai anksčiau, ir tą patvirtina faktas, jog ji praktiškai nedarė jokių įrašų apie klientų buhalterines operacijas – programose užfiksuoti 73 E. B., 9 G. G., 4 G. Š., 19 K. Š., 61 R. V. ūkinių operacijų įrašai, iš viso 166 ūkinės operacijos, o likusių 15 klientų nėra užfiksuota jokia ūkinė operacija. 2016 metais sausio-kovo mėnesiais programose buvo užfiksuota iš viso 6064 ūkinės operacijos. Į bylą Ieškovas pateikė informaciją (7 t., b. l. 54), kurioje nurodyta, kiek laiko atsakovei faktiškai reikėjo sugaišti ir kiek apskaitos įrašų atlikti, kad visiems 20 klientų suvesti apskaitą už pirmus tris 2017 metų mėnesius, t. y. reikėjo atlikti iš viso virš 6000 įrašų, bei tam skirti laiko pilnas 3 darbo savaites - akivaizdu, kad atsakovė negalėjo atlikti tokios apimties darbų tik po darbo santykių su Ieškovu nutraukimo dienos (2017-03-20). Be to, atsakovė jau net 2017 m. vasario - kovo mėn. (t. y. ne pagal sutartyse nurodytus terminus, neįprastai anksti) buvo parengusi perduoti klientams jų 2016 m. apskaitos dokumentų segtuvus, su dokumentų ir paslaugų suteikimo priėmimo-perdavimo aktais (6 t., b. l. 13, 15, 27, 41, 43, 55, 67, 69, 71, ir t.t.).
21. Ieškovės nustatyta tvarka 2017 m. pradžioje atsakovė nerengė jos aptarnautiems klientams paslaugų vertės sandaros ir apskaičiavimo dokumentų, jų nepateikė biuro vadovei J. D. tam, kad ieškovas galėtų parengti sutartis su konkrečiais klientais 2017 metams.
22. Sutartis su klientais atsakovė sudarė 2017-03-23 ir 2017-03-30 datomis. Iš D. J. Registro Nr. 506 Kitos pajamos (2 t., b. l.54-57) matyti, kad 20 ūkininkų ir R. V. už trijų mėnesių buhalterinę apskaitą apmokėjo 2017 m. kovo 31 d., po to atsiskaitydavo už kiekvieną mėnesį. Todėl labiau tikėtina, kad atsakovė šiems 20 klientų apskaitą už 2017 m. sausio- kovo mėn. vedė dar darbo santykių pas ieškovą metu (iki 2017-03-20). Tai patvirtina, kad jau nuo 2017 m. pradžios atsakovė žinojo, kad nutrauks darbo santykius su ieškove ir vykdys savo individualią veiklą, o taip pat iš anksto žinojo, kad atsakovės klientų dalis paves savo buhalterinę apskaitą tvarkyti jai, nes priešingu atveju ji ir toliau nuosekliai būtų dariusi įrašus ieškovės buhalterinės apskaitos programose.
23. Atsakovės klientų kaip liudytojų parodymai šioje byloje turi būti vertinami itin atsargiai, nes jie yra prisirišę prie atsakovės per daugelį metų, kai atsakovė tvarkė jų buhalterinę apskaitą; asmeniškai bendravo, yra patikėję jai duomenis apie savo ūkinę veiklą, gaunamas pajamas, ir kaip ne vienas liudydamas nurodė, kad atsakovė, būdama buhaltere, yra maždaug taip pat svarbi, kaip ir gydytojas. Taigi akivaizdu, kad liudytojai stengėsi nurodyti tik atsakovei palankias aplinkybes. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovė per daugelį darbo metų detaliai žino kiekvieno kliento ūkinę ir finansinę veiklą, jos apskaitos subtilybes, todėl atsakovei nurodžius, kad ji ketina verstis individualia veikla bei pasiūlius panašius įkainius, akivaizdu, kad liudytojams tęsti bendradarbiavimą su atsakove asmeniškai buvo žymiai patogiau, negu su ieškovės siūlomu nauju asmeniu, kuriam iš naujo tektų aiškinti viską apie savo veiklą. Didžioji dauguma liudytojų teigė, kad atsakovę pasirinko savo iniciatyva, jos neraginami. Tačiau sutiktina su ieškove, kad turėdama atskirą darbo kabinetą, atsakovė turėjo galimybę su klientais bendrauti niekam negirdint ir su jais pasidalinti savo ateities planais. 2017 m. pradžioje ji kviesdavosi ūkininkus, atiduodavo dokumentus, ir informuodavo, kad išeina iš darbo, be to, ji informavo bent pusę jos aptarnautų pas ieškovą klientų, kad ketina dirbti savarankiškai. Tą paliudijo ūkininkai - D .G., J. S., H. Č., V. B., V. Ž., K. Š., G. Š., G. G., E. B.. Liudytojas J. S. nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme net keletą kartų paliudijo, kad susitikus su atsakove ji netiesiogiai šnekino šį klientą pas save, nurodydama, kad ji išeina iš darbo ir toliau užsiiminės buhalterija, ir pasiūlydama „jei reikės, prašom kreiptis" (2017-10-27 posėdžio įrašas, nuo 6:40 min. iki 8:10 min. bei nuo 13:50 min. iki 14:30 min.). D. G. nurodė, kad atsakovė jį šnekino pas save bei nurodė, kiek kainuotų jos paslaugos. Tai vyko susitikimo su atsakove metu perduodant dokumentus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dokumentai D. G. buvo perduoti 2017 m. kovą (9 t., b. l. 60-61). Liudytojas K. Š. teisme nurodė, kad dėl apskaitos paslaugų už 2017 m. teikimo su atsakove pradžioje susitarė žodžiu, o sutartį dėl paslaugų teikimo sudarė vėliau, gal po 1 mėn. ar po 2 savaičių, „kai [atsakovė] išėjo [iš darbo] tikriausiai“. Taigi, net ir tiesioginiai įrodymai (liudytojų parodymai) šioje byloje gali pagrįsti aplinkybę, kad atsakovė kalbino ieškovo klientus. Vadovaudamasis šiais argumentais, teismas negali remtis kaip patikimais liudytojų parodymais apie tai, kad jiems nebuvo žinoma, jog atsakovė vykdys individualią veiklą, kad atsakovė jų nekalbino dėl apskaitos tvarkymo.
24. Ieškovo tvirtinimu, buvo dedamos pastangos, kad asmenys, kuriems apskaitą tvarkė atsakovė, sutartis 2017 metams sudarytų su ieškove- kaip teisme paliudijo ieškovo direktoriaus pavaduotoja G. B., ji kartu su Kauno biuro vadove J. D. pasidalijo atsakovės aptarnautų klientų sąrašą ir 2017 m. kovo mėn. jiems skambino, kalbindamos likti ieškovo klientais (tą paliudijo, pvz., ūkininkas V. Ž.), tarpusavyje derino šių darbų eigą (J. D. nurodė, kad ji nesižemino ir ūkininkams neskambino, nes išmano žmonių psichologiją ir suprato, kad jie jau apsisprendę ir savo nuomonės vis tiek nepakeis). G. B. paliudijo, kad jos vertinimu klientai įtartinai ramiai sureagavo į žinią, kad atsakovė išeina iš darbo ir nebeteiks jiems paslaugų (buhalterijos tvarkymas ūkininkams yra itin svarbi ir jautri tema, o išgirdę panašias naujienas ūkininkai kaip įprasta skubiai ima ieškoti kito buhalterio). 10 tokių klientų pavyko įkalbinti likti pas ieškovą. Be to liudytojos G. B., J. D. taip pat patvirtino, kad ieškovas turėjo darbuotojų Kauno biure, kurie būtų galėję perimti atsakovės aptarnautus klientus ir toliau jiems teikti apskaitos tvarkymo paslaugas.
25. Taigi, vadovaudamasis šiais argumentais, teismas negali remtis kaip patikimais liudytojų parodymais apie tai, kad jiems nebuvo žinoma, jog atsakovė vykdys individualią veiklą, kad atsakovė jų nekalbino dėl apskaitos tvarkymo. Atsakovė buvo ilgametė ieškovo darbuotoja - ūkio apskaitos konsultantė, dirbo tiesiogiai su klientais, kuriems tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo įgijusi reikšmingos patirties ir kvalifikaciją, disponavo visa konfidencialia šių klientų informacija, kartu sudarančia ir Ieškovo komercinę paslaptį, nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškovu ir verstis analogiška konkuruojančia individualia veikla, neturėdama ieškovo sutikimo pasinaudojo ieškovo komercinėmis paslaptimis bei įkalbino visą būrį Ieškovo ilgamečių klientų naujas apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis (2017 metams) sudaryti tiesiogiai su atsakove, ir per 2017 m. dirbo praktiškai vien su ieškovo buvusiais klientais, dėl tokių atsakovės atliktų nesąžiningų veiksmų jai nereikėjo rūpintis jos paslaugų marketingu (reklama) ir klientų paieška rinkoje. Dėl visų šių atsakovės veiksmų ji įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą, pablogino ieškovo galimybes konkuruoti. Atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmai buvo atlikti, turint tikslą konkuruoti su ieškovu bei siekiant sau naudos, ir atitinkamai buvo padaryta žala ieškovui. Teismas sutinka su ieškovu, kad jei nebūtų buvę atsakovės nesąžiningų veiksmų, ieškovo klientai 2017 metams sutartis būtų sudarę su ieškovu.
26. Atsakovė šioje byloje kaip atsikirtimų pagrindu rėmėsi nepakeliamu darbo krūviu įstaigoje. Teismas atsakovės darbo krūvį, darbo sąlygas nelaiko reikšminga ginčo išsprendimui aplinkybe, kai yra pareikštas reikalavimas dėl konfidencialios informacijos panaudojimo.
27. Byloje esančių įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė iš anksto suplanavo vykdyti savo individualią veiklą ir iš anksto užsitikrino, kad jos klientais bus dalis ieškovės klientų. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šios kategorijos bylose pakanka remtis netiesioginių įrodymų visuma.
28. Remiantis Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi ir atsakovės pasirašytos konfidencialumo sutarties 2.9 punktu, pasibaigus darbo santykiams atsakovės įsipareigojimai dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja tol, kol ji netampa vieša, tačiau ne trumpiau nei 1 metus. Atsižvelgiant į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad atsakovė neteisėtai pasinaudojo ieškovo komercinėmis paslaptimis, perviliojo iIeškovo klientus, tuo siekdama sau naudos ir padarydama žalos ieškovui, tokiu būdu pažeisdama CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
Dėl ieškovo nuostolių atlyginimo
29. Vadovaujantis 2007 m. rugpjūčio 20 d. konfidencialumo sutartimi Nr. 007/086, Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 4 dalimi, atsakovei, neteisėtai pasinaudojusiai ieškovo konfidencialia informacija, yra taikytina civilinė atsakomybė. Byloje ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, kurią su ieškovu siejo konfidencialumo sutartis, nenutraukusi darbo santykių su ieškovu bei iš karto po jų nutraukimo, pasinaudodama ieškovo komercinėmis paslaptimis, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir perviliojo ieškovo klientus. Kaltė pasireiškė tuo, jog atsakovė žinojo, kad ieškovo klientų duomenys sudaro ieškovo komercinę paslaptį. Priežastinis ryšys – dėl neteisėtų atsakovės veiksmų- nesąžiningo ir neteisėto klientų perviliojimo, pasinaudojant ieškovo komercinėmis paslaptimis (konfidencialiais klientų duomenimis), ieškovas 2017 m. negavo atitinkamų pajamų. Žala pasireiškė kaip dėl atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų per 2017 metus iš ieškovo klientų atsakovės gautos pajamos (gauta nauda) (CK 6.249 str. 2d., CK 1.116 str. 4 d.).
30. Šioje byloje ieškovas įrodinėja žalą per dėl atsakovės atliktų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų (pasinaudojus ieškovo komercinėmis paslaptimis apie klientus ir juos perviliojus) iš 20 buvusių Ieškovo klientų 2017 m. atsakovės gautą naudą, kas yra pripažintina Ieškovo nuostoliais šioje byloje (CK 6.249 str. 2 d.). Ieškovas prašo nustatant atsakovės iš ieškovo buvusių klientų neteisėtai gautą naudą, vertinti atsakovės pajamas, gautas iš šių klientų per 2017 metus. Ieškovo vertinimu, visos šios pajamos priežastiniu ryšiu yra artimai susijusios su atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir ieškovui padaryta žala.
31. Vykdydama individualią veiklą (teikdama apskaitos paslaugas), atsakovė per 2017 metus iš 20 buvusių ieškovo klientų gavo 22 024 Eur pajamų (7 t., b. l. 22). Šią pajamų sumą sudaro per 2017 m. atsakovės klientams išrašytų sąskaitų suma, kas yra laikoma pajamomis, atsižvelgiant į atsakovės pasirinktą taikytiną kaupimo apskaitos principą (7 t., b. l. 23, 35). Tačiau vertinant iš perviliotų ieškovo klientų atsakovės per 2017 metus gautą naudą, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, reikėtų atsižvelgti ne vien tik į tokių jos gautų pajamų dydį, tačiau iš jų reiktų atimti vykdant ūkinę veiklą patirtas su veikla susijusias išlaidas (pvz., patalpų, įrangos nuoma, komunaliniai mokesčiai, ir pan.), kurios buvo pripažintos ūkinės veiklos leidžiamais atskaitymais, ir valstybei mokėtinus veiklos mokesčius. Tokios pozicijos laikosi bei šią aplinkybe pripažino ir pati atsakovė savo atsiliepime (1 t., b. l. 79).
32. Remiantis išsamiu per 2017m. atsakovės gautos naudos pagrindimu ir apskaičiavimu, patikslintuose ieškinio reikalavimuose (7 t., b. l. 38-40), bei remiantis ieškovo iniciatyva į bylą surinktais įrodymais (5 t., b. l. 92, 7 t., b. l. 35), per 2017 m. atsakovė patyrė iš viso 12 161,64 Eur išlaidų, pripažintinų leidžiamais atskaitymais, bei sumokėjo mokesčių valstybei, proporcingai susijusių su iš 20 buvusių ieškovo klientų per 2017 m. atsakovės gautomis pajamomis: 753,86 Eur PSD įmoka VSDFV, 2 445,874 Eur VSD įmoka VSDFV, 2 354,71 Eur GPM mokestis bei 6 607,20 Eur veiklos išlaidos, pripažintos leidžiamais atskaitymais. Atsakovės 2017 m. veiklos išlaidų suma apskaičiuota, remiantis atsakovės į VMI pateikta GPM deklaracija už 2017 m. - jos priedu Individualios veiklos pajamos (7 t., b. l. 35). Deklaracijos grafoje „V7" nurodyta atsakovės išlaidų (leidžiamų atskaitymų) suma (7 500,66 Eur) skaičiavimuose proporcingai sumažinta, atsižvelgiant į iš 20 buvusių Ieškovų klientų atsakovės gautų pajamų (22 024 Eur) ir visų jos pajamų (25 002,20 Eur) santykį. Atsakovės pažymoje (5 t., b. l. 92) nurodyta jos neva 2017 m. patirtų veiklos išlaidų suma (9 013,97 Eur) niekuo nėra pagrįsta, todėl toks išlaidų dydis laikytinas neįrodytu, neparemtu jokiais faktiniais duomenimis.
33. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad išreikalavus atsakovės GPM deklaraciją už 2017 m., tapo akivaizdu, kad per 2017 m. atsakovė patyrė ne daugiau kaip 7 500,66 Eur su jos veikla susijusių išlaidų, pripažintų leidžiamais atskaitymais. Tai atitinka 30% nuo atsakovės veiklos pajamų per 2017 m., ir tokiu atveju teisės aktai atleidžia atsakovę nuo prievolės pagrįsti tokias išlaidas buhalteriniais dokumentais ir juos kaupti. Labai tikėtina, kad atsakovė per 2017 m. faktiškai patyrė veiklos išlaidų net mažiau nei 30% pajamų. Kitu atveju, jei tokių išlaidų būtų buvę patirta daugiau nei 30% pajamų - atsakovė neabejotinai būtų pasinaudojusi galimybe rinkti išlaidas patvirtinančius dokumentus ir deklaruoti faktiškai patirtas veiklos išlaidas (kaip leidžiamus atskaitymus) VMI - tuo būdu automatiškai atitinkama suma sumažėtų visų atsakovės mokėtinų mokesčių valstybei sumos.
34. Atsižvelgiant į tai, per 2017 m. iš 20 buvusių ieškovo klientų atsakovės neteisėtai gauta nauda sudaro 9 862,36 Eur (22 024 Eur - 12 161,64), todėl ieškovo prašoma 9 000 Eur suma žalai (nuostoliams) atlyginti priteisiama ieškovui iš atsakovės.
35. Dėl kitų įrodymų ir aplinkybių, kaip neturinčių teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
37. Ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 405 Eur ir 67,50 Eur žyminis mokestis, 3630 Eur už advokato paslaugas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, 9 610 Eur už advokato paslaugas, nagrinėjant šią bylą anksčiau pirmos instancijos teisme bei apeliacine ir kasacine tvarka. Visos ieškovės prašomos priteisti išlaidos pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais .
38. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 405 Eur ir 67,50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
39. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
40. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už 2017 m. liepą- rugsėjį 817,6 Eur, 2018 m. sausį- kovą 850,8 Eur, 2018 m. liepą – rugsėjį 895,2 Eur, 2018 m. spalį- gruodį – 970,3 Eur, 2019 m. sausį- kovą 1262,7 Eur, 2019 m. balandį- birželį-1289,0 Eur koeficientas.
41. Už pagrindinių procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, apeliacinio ir kasacinio skundų) parengimą šiuo konkrečiu atveju maksimali rekomenduojama suma yra 8083 Eur (2,5x817,6 Eur + 1,5 x 817,6 Eur + 2,5 x 850,8 Eur+3 x 895,2 Eur). Be to, ieškovo kasacinį skundą rengė ir nedalyvavęs anksčiau nagrinėjant bylą advokatas G. B.. Be šių pagrindinių dokumentų advokatas E. L. yra parengęs ne vieną prašymą (dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo), atstovavo ieškovą žodinio bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo. prašoma priteisti 9610 Eur suma už suteiktas paslaugas yra artima numatytai maksimaliai priteistinai sumai Rekomendacijose. Ieškovės procesiniai dokumentai parengti nepriekaištingai ir ji buvo atstovaujama teismo posėdžiuose profesionaliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismų praktika šioje byloje sprendžiamais klausimais yra iš esmės nusistovėjusi, klausimas dėl komercinių paslapčių panaudojimo ne kartą analizuotas tiek kasacinio teismo nutartyse, tiek teisės doktrinoje, byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga ir negali būti priskirta bylų, už atstovavimą kuriose priteisiama maksimali rekomenduojama suma, kategorijai, Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės už advokato paslaugas priteistina 5000 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).
42. Pakartotinai nagrinėjant bylą teisme ir išreikalavus naujus įrodymus ieškovas tikslino ieškinio reikalavimą, tam buvo reikalinga reikšti prašymus išreikalauti naujus įrodymus, naujų įrodymų analizė (bylos dokumentų, kurių susidarė 9 tomai,), teisinis įvertinimas. Tačiau įvertinus, kad ieškovės pozicija iš esmės jau buvo suformuota nagrinėjant bylą pirmą kartą, naujai pateiktų procesinių dokumentų turinys skiriasi tik nežymiai, teismas, atsižvelgdamas į advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės už advokato paslaugas papildomai priteistina 1500 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).
43. Iš viso ieškovei priteisiama 6982,50 Eur (405+67,50+5000+1500) bylinėjimosi išlaidų.
44. Iš atsakovės priteistinos išlaidos valstybei – 13,72 Eur, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p)
Dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo atgręžimo
45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 761 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo, įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.
46. Ieškovas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22812-1041/2017 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-717-658/2018, pervedė atsakovei teismų priteistą 2 662 Eur (bylinėjimosi išlaidų) sumą, todėl ieškovas, teismui išnagrinėjus šią bylą, prašo išspręsti minėto sprendimo bei nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą.
47. CPK 760 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Sprendimo atgręžimas yra galimas, kadangi 2 662 Eur sumokėti kaip bylinėjimosi išlaidos nepatenka į CK 6.241 str. turto, kuris negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas, sąrašą. Sutinkamai su CPK 760 straipsnio 2 dalimi, ieškovas turį teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu; CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas.
48. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas tenkinamas, ankstesniais teismo sprendimais priteistos sumos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) viešajai įstaigai „Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, juridinio asmens kodas 110057335, 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) nuostoliams atlyginti, 6982,50 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atgręžti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22812-1041/2017 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-717-658/2018 ir priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) viešajai įstaigai „Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, juridinio asmens kodas 110057335, 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,72 Eur (trylika eurų 72 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.