Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-286-253/2014

2014 m. kovo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. D. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams R. D., Palangos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo, statybos leidimo panaikinimo, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas darė išvadą, kad tokia ūkinio pastato rekonstrukcija, kuriai išduotas statybos leidimas atsakovui R. D., pažeidžia ieškovo K. P., kaip bendraturčio teises. Atsakovas R. D., pateikdamas prašymą ūkinio pastato projektavimo sąlygų sąvadui ir statybos leidimui gauti, kartu privalėjo pateikti tinkamo turinio ir formos bendraturčio K. P. sutikimą leisti vienam atsakovui R. D. rekonstruoti ūkinį pastatą tokia apimti, kokia rekonstrukcija buvo suplanuota tarp bendraturčių. Palangos miesto savivaldybė, turėdama teisę išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, privalėjo tinkamai patikrinti atsakovo R. D. pateiktų dokumentų atitikimą reikalavimams išduoti ūkinio pastato projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, kai turtas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Aplinkybė, kad 1973-02-20 sutartimi ankstesni turto savininkai buvę sutarę dėl ūkinio pastato pastogės naudojimo, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo atsakovui savarankiškai, be kito faktiško bendraturčio sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės ūkinio pastato rekonstrukciją. Pagal šalių sudarytą 2003-09-11 susitarimą statybos leidimo gavėjais (statytojais) turėjo būti abu bendraturčiai, todėl išdavus statybos leidimą be bendraturčio sutikimo vienam bendraturčiui, toks statybos leidimas vertintinas neteisėtu ir pažeidžiančiu kito bendraturčio teises. Teismo vertinimu, nustačius aplinkybę, kad statybos leidimo galiojimas pasibaigė, nėra pagrindo jo naikinti, tačiau tai sudaro faktinį ir teisinį pagrindą tokį statybos leidimą pripažinti neteisėtu. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo R. D. reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą statybos leidimui ginčyti, nes ieškovas apie atsakovui išduotą statybos leidimą sužinojo tik 2013 m. gegužės mėn. Pripažinus statybos leidimą neteisėtu ir pagal tokį statybos leidimą jau faktiškai atlikus bendrosios dalinės nuosavybės ūkinio pastato rekonstrukciją, teismas įpareigojo statytoją – atsakovą R. D. pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atstatyti ūkinio pastato stogo padėtį į buvusią iki rekonstrukcijos ir taip atstatyti turto bendraturčio pažeistas teises. Kadangi šalims ūkinis pastatas priklauso po ½ dalį, teismas šalims paskyrė naudotis per pusę, po ½ dalį, ir ūkinio pastato pastoge (tame tarpe ir stogu), teismui nenustačius, o atsakovui neįrodžius, kad ūkinio pastato pastogė ir stogas gali būti pripažintas jo asmenine nuosavybe. Šalys trukdo viena kitai atlikti ūkinio pastato kadastrinius matavimus, tačiau pagal faktinę padėtį esant galimybei, bei aplinkybei, kad ūkinio pastato stogo atstatymo turinys yra aiškus, teismas nustatė būsimą naudojimosi ūkinio pastato pastoge tvarką, nes šalys yra nusistačiusios faktinę naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu pagal pastato puses. Teismo vertinimu, ieškovas K. P. neįrodė atsakovo R. D. atsakomybės už nuostolius ir žalą sąlygų dėl jo neteisėtų veiksmų, kaltės, taip pat priežastinio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniais skundai tenkintini iš dalies,

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniais skundais atsakovai nesutinka su Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, ir prašo atmesti visus ieškinio reikalavimus. Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto R. D. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl 2003-06-18 statybos leidimo Nr. 40 panaikinimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas apie atsakovui R. D. išduotą statybos leidimą sužinojo tik 2013 m. gegužės mėnesį ir nepraleido kreipimosi į teismą termino. Nors minėtas statybos leidimas Nr. 40 išduotas 2003-06-18, tačiau jis išduotas tik statytojui R. D., atsakovas R. D. patvirtino, kad statinio rekonstrukcijos darbus faktiškai pradėjo tik po 10 m., t. y. 2013 m. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.

Atsakovas R. D. remiasi 1973-02-20 notarine mainų sutartimi, kuria ankstesni turto savininkai – K. S. ir J. Š. – buvo sutarę dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, numatant, kad K. S. naudosis gyvenamo namo atskiromis patalpomis, bei puse ūkio pastato ir visu aukštu (b. l. 127). Pažymėtina, kad 1998-04-28 sutartimi buvo pakeistos ankstesniems pastato bendraturčiams K. P. ir S. S., nuosavybės teises perėmusiam iš K. S. 1989-12-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, priklausančios gyvenamo namo dalys; sutartyje taip pat pažymėta, kad jiems priklauso po ½ dalį ūkinio pastato. Ta pačia sutartimi tarp ankstesnių turto savininkų nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka šia sutartimi nustatyta nebuvo (b. l. 16–17). Atsakovas R. D. turtą, taip pat ir ½ ūkinio pastato, iš S. S. įgijo 1998-05-08 pirkimo–pardavimo sutartimi, į šią sutartį neperkeltos nuostatos dėl naudojimosi tvarkos (b. l. 128). Ieškovo K. P. nuosavybės teisės į ½ ūkinio pastato įregistruotos 2000-01-04 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b. l. 123). CK 4.81 str. 2 d. numato, kad nekilnojamojo daikto bendraturčių notariškai patvirtintas tarpusavio susitarimas, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimis tvarka, privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, jeigu yra registruotas viešame registre. Nagrinėjamu atveju minėta 1973-02-20 notarine mainų sutartimi aptarta naudojimosi ūkiniu pastatu (tame tarpe ir pastoge) tvarka atskirai viešajame registre neįregistruota. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. D. ir ieškovui K. P. įregistruotos lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį (b. l. 14). Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodomas susitarimas dėl ankstesnių turto savininkų naudojimosi pastoge tvarkos, remiantis CK 4.81 str. 2 d., nesukelia teisinių pasekmių. Be to, atsižvelgiant į CK 4.81 str. 1 d., leidžiančią bendraturčiams susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, ją keisti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tarp ankstesnių bendraturčių nustatyta naudojimosi turtu tvarka, nesudaro pagrindo naudojamą turtą pripažinti vieno bendraturčio asmenine nuosavybe.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus ir įpareigoja statytoją gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo metu aktualus Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktas numatė, kad statybos leidimui gauti statytojas turi pateikti statinio bendraturčių sutikimą. Tam, kad bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002-09-11 sudarytu susitarimu bendrasavininkai R. D. ir K. P. susitarė rekonstruoti ūkinį pastatą, pratęsiant iki jų sklypų ribos, su mansarda; K. P. įrengiant turimos kvadratūros patalpas prie esamos žemės ribos (b. l. 45). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2002-09-11 susitarimo turinys neleidžia daryti išvados, kad ieškovas davė sutikimą atsakovui rekonstruoti pastatą savo nuožiūra, kaip teigia apeliantas R. D.. Teisėjų kolegija sutinka, kad vadovaujantis šalių sudaryto 2002-09-11 susitarimo turiniu, statybos leidimo gavėjais (statytojais) turėjo būti abu bendraturčiai. Nustatyta, kad statybos leidimas Nr. 40 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai statytojui R. D. išduotas 2003-06-18, statybos darbai faktiškai pradėti tik 2013 m. (b. l. 44). Iš ūkinio pastato rekonstrukcijos techninio projekto turinio matyti, kad ieškovo sutikimas su konkrečiu statybos darbų projektiniu planu neišreikštas (b. l. 110–111). Įvertinus atsakovui R. D. išduotą ūkinio pastato rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadą matyti, kad atsakovui R. D. leistos atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos turinys ir apimtis neatitinka 2002-09-11 šalių (bendraturčių) susitarimo turinio.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas K. P. pažymėjo, jog byloje pateikta eskizo ūkinio pastato rekonstrukcijai kopija yra 2003-03-05 projektavimo sąlygų sąvado priedas. Ieškovo teigimu, minėtas eskizas tiksliai atkartoja šalių 2002-09-11 pasirašyto susitarimo sąlygas. Tuo tarpu atsakovas R. D. teigia, kad minėtas ūkinio pastato rekonstrukcijos eskizas nesusijęs su 2003-03-05 projektavimo sąlygų sąvadu. Ieškovo atstovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinti CPK 114 str. 1 d. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 2002-09-11 šalių sudarytą susitarimą, matyti, kad minėtame ūkinio pastato rekonstrukcijos eskize ir 2003-03-05 projektavimo sąlygų sąvado 4.1.1 bei 4.1.4 punktuose numatyti sprendiniai nesutampa. Tačiau matyti, kad eskize taip pat numatytas palėpės patalpos paaukštinimas. Paminėtos aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl ieškovo K. P., kaip turto bendraturčio, sutikimo su ūkinio pastato rekonstrukcija apimties, jo teisių pažeidimo ir statybos leidimo teisėtumo.

Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog pasibaigė statybos leidimo galiojimo laikas, nereiškia, kad statybos leidimas neteko galios. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 23.3 ir 24 punktų nuostatos numatė, kad statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti; tokiu atveju statytojas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo šiuo Reglamentu nustatyta tvarka. Statybos leidimo galiojimo prielaida taip pat numatoma Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 45 punkte. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-31-162/2014 pagal pareiškėjo R. D. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo pratęsti 3 metų terminui Palangos miesto savivaldybės 2003-06-18 išduoto statybos leidimo Nr. 40 galiojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus statybos leidimo neteisėtumą, svarstytinas klausimas dėl statybos leidimo panaikinimo.

Apeliantas R. D. teigia, kad skundžiamu sprendimu naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka nustatyta nesuprantamai. Naudojimosi nekilnojamojo daikto tvarkos nustatymas yra toks bendraturčių turimų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimas, kuriuo apibrėžiamos bendraturčio praktinės galimybės naudotis tam tikromis nekilnojamojo daikto atskiromis izoliuotomis patalpomis, tuo pačiu išliekant bendrajai dalinei nuosavybei. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto patalpas (CK 4.81 str. 1 d.). Teismo sprendimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi būti aiškus, nepaliekantis galimybių skirtingai jį interpretuoti ir ginčams ateityje kilti. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, todėl ši dalis turi būti tiksliai atribota, nustatant jos dydį ir lokalizaciją, identifikuojamos paskirtos naudotis konkrečios daikto dalys. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu sprendimu naudojimosi ūkinio pastato patalpomis tvarka nustatyta netinkamai, kadangi negalima identifikuoti esamų ūkinio pastato patalpų, būsimų pastogės patalpų.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimu ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies. Šiuo atveju apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovai, ieškovas apeliacinio skundo dėl atmestų ieškinio reikalavimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, ši sprendimo dalis paliekama nepakeista, kita sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą R. D. atstatyti nugriautą 1/2 dalį lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją bei priteisti iš atsakovo R. D. ieškovo K. P. naudai 3 152,05 Lt būsimų nuostolių atlyginimą, 1 920 Lt realią žalą.

Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.