- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1086-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eligija“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. L., L. L., A. P., V. P., M. U., uždaroji akcinė bendrovė „Palva“, viešoji įstaiga Palangos odontologijos centras, individuali įmonė Gronsko prekybos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eligija“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-588/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eligija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl 2016 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 16VĮ-68-(14.16.2) panaikinimo, tretieji asmenys A. L., L. L., A. P., V. P., M. U., A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Palva“, viešoji įstaiga Palangos odontologijos centras, individuali įmonė Gronsko prekybos firma.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eligija“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Palangos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ Nr. 16VĮ-68-(14.16.2) (toliau – Ginčo įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad gavo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 16SD-550-(14.16.104), kuriuo buvo informuota, jog yra pradėta administracinė procedūra dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, taip pat nurodyta, kad ji turi kreiptis į atsakovę dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo. Ieškovė 2016 m. gegužės 10 d. gavo atsakovės 2016 m. gegužės 6 d. priimtą Ginčo įsakymą, kuriuo buvo nustatytas jos nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalių dydis, padalijant šį sklypą tarp atskirų naudotojų. Ieškovės manymu, Ginčo įsakymu atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai padalino jos nuomojamą valstybinės žemės sklypą, tokiu būdu pažeisdama nuosavybės teises, kadangi kiemo aikštelė yra savarankiškas nuosavybės teisių objektas ir daiktas, kuriuo gali būti užstatytas sklypas. Be to, ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – kiemo aikštelę, inžinierinius įrenginius bei kiemo vartus – yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Ieškovė sutiko, jog tretieji asmenys sudarytų žemės nuomos sutartis dėl teisės naudotis po jų statiniais esančia valstybine žeme, tačiau nesutiko su tuo, kad jiems būtų priskirta naudotis ir ta valstybinės žemės sklypo dalimi, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai – kiemo aikštelė su inžinieriniais statiniais bei kiemo vartai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Eligija“ ieškinį atmetė bei paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad viešajame registre yra įregistruoti ieškovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ir negyvenamosios patalpos, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nors anksčiau visi statiniai ir patalpos minėtoje valstybinėje žemėje priklausė ieškovei, todėl ji turėjo teisę nuomotis visą valstybinės žemės sklypą, tačiau ieškovei perleidus jai priklausančias patalpas, t. y. padaugėjus asmenų, įgijusių nuosavybės teises į negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis, patalpų savininkai (tretieji asmenys) taip pat turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalis jiems nuosavybės teise priklausančių statinių (ar patalpų) tinkamam eksploatavimui. Nagrinėjamu atveju ieškovei perleidžiant jai priklausančias patalpas adresu, (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims, teisė į žemės nuomą nebuvo perleista, todėl valstybinės žemės naudojimo klausimas galiausiai buvo išspręstas NŽT Ginčo įsakymu.
5. Teismo vertinimu, atsakovė, priimdama Ginčo įsakymą, pagrįstai neatsižvelgė į ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, nes pagal planą nebuvo paliktas bendras žemės sklypo plotas, kuriuo kiti žemės sklype esantys pastatų savininkai galėtų patekti prie jų naudojamų pastatų iš kiemo vidinės pusės. Atsakovei tretieji asmenys pateikė A. P. parengtą planą, kurį įvertinusi, atsakovė neįžvelgė žemės sklypo naudotojų teisių pažeidimo ir priimdama skundžiamą įsakymą juo vadovavosi. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, neturi galimybės naudotis jiems priklausančiomis patalpomis, nesinaudodami ieškovei priklausančia kiemo aikštele, todėl atsakovė neturėjo kitos galimybės, kaip tik vadovautis trečiųjų asmenų pateiktu planu. Kitu atveju, patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi žeme planą, būtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai naudotis jiems priklausančia nuosavybe.
6. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-68-826/2016, pasisakydamas, kad NŽT (arba anksčiau už tai atsakinga Klaipėdos apskrities viršininko administracija) nevisiškai tinkamai įgyvendino savo funkciją nutraukti žemės nuomos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pasikeitus pastatų, kurie yra ant valstybinės nuomojamos žemės, savininkams žemės nuomos sutartis turėjo būti nutraukta. Šiuo atveju su ieškove sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo klausimas turėjo būti sprendžiamas daug anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas įsakymas, t. y. atsiradus naujiems patalpų savininkams, įgijusiems teisę į valstybinęs žemės nuomą. Perleidus nuosavybės teisę į statinius ar patalpas kitiems asmenims, turėjo būti sprendžiamas ir nuomos teisės perleidimo klausimas, tačiau tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi įtakos skundžiamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes net ir buvus formaliai pakeistai ar nutrauktai tarp šalių sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, sprendimas dėl valstybinės žemės atitinkamų dalių nuomos, atsižvelgiant į kiekvienam pastato patalpų savininkui priklausančią pastato dalį, turėjo būti priimtas, jis savo turiniu yra teisingas ir atitinkantis imperatyvias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės naudotojų teisę į valstybinės žemės nuomą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Eligija“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai ir be jokių įrodymų sprendė, kad tretieji asmenys neturi galimybės naudotis jiems priklausančiomis patalpomis.
7.2. Teismas klaidingai vertino, kad atsakovės padaryti CK pažeidimai nėra esminiai. Ieškovės manymu, pagal tokį vertinimą viešojo administravimo institucija, priimdama individualų sprendimą, gali daryti daugybinius pažeidimus, bet toks sprendimas bus vis tiek teisėtas. Tuo labiau, kad Ginčo įsakymas buvo priimtas, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų, kurie net nėra valstybinės žemės nuomos sutarties šalys, prašymą.
7.3. Skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja civilinėje byloje Nr. 2-45-588/2015 jau buvo išreiškusi nuomonę dėl ieškovei ir tretiesiems asmenims priskirtinų žemės sklypo dalių, tačiau dėl šios aplinkybės ji nebuvo nušalinta, nors turėjo išankstinę nuomonę.
Atsiliepimas
8. Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. NŽT pažymėjo, kad teisėjos nušalinimo klausimas jau buvo spręstas Plungės apylinkės teismo pirmininko 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi.
9. Tretieji asmenys A. P. ir V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje yra visi įrodymai, kodėl tretieji asmenys negali naudotis jiems priklausančiomis patalpomis. Ieškovei buvo žinoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi leido tretiesiems asmenims pateikti NŽT A. P. parengtą žemės sklypo planą, todėl ji turėjo pakankamai laiko inicijuoti savo teisių užtikrinimą.
10. Tretieji asmenys L. L., A. L., UAB „Palva“ bei viešoji įstaiga Palangos odontologijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
13. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).
14. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
15. Reikalavimas, jog bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
16. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015).
17. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad į CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų sąrašą patenka ir atvejai, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo teisėja D. V. nagrinėjo ankstesnę Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-45-588/2015, kurioje 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu:
18.1. atmetė ieškovės UAB „Eligija“ ieškinį ir papildytą ieškinio reikalavimą atsakovams A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centrui, A. P., V. P., E. K., I. K., R. K., M. U., A. P., likviduojamai UAB „Fotoakis“, trečiajam asmeniui NŽT Palangos skyriui dėl nepagrįsto praturtėjimo nuostolių priteisimo ir leidimo ieškovei UAB „Eligija“ pateikti NŽT Palangos skyriui S. K. 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo planą be atsakovų sutikimo;
18.2. tenkino atsakovų A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centro priešieškinį ir leido atsakovams A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centrui pateikti NŽT Palangos skyriui A. P. personalinės įmonės parengtą žemės sklypo planą be bendrasavininkės UAB „Eligija“ sutikimo.
19. Nors Plungės apylinkės teismo pirmininkas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nenustatė pagrindų nušalinti teisėją D. V. nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir atsisakė tenkinti ieškovės pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau, akivaizdu, jog Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-45-588/2015 ir Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-112-588/2019 nagrinėtų klausimų ryšys yra itin artimas – bylose ieškovės ir atsakovų arba trečiųjų asmenų procesiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, ieškinio reikalavimai kildinami iš tos pačios valstybinės žemės nuomos sutarties, ieškovė ir tretieji asmenys nagrinėjamoje byloje bando apginti tas pačias savo, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teises ir teisėtus interesus, o į vėlesnės bylos nagrinėjimo dalyką įėjo ir anksčiau išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalykas, teisėja nagrinėdama vėlesnę bylą rėmėsi ankstesniame, jos pačios priimtame, sprendime nustatytais faktais kaip prejudicija. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kvestionuodama teisėjos susidarytą išankstinę nuomonę ankstesnėje byloje.
20. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-45-588/2015 teisėja D. V. pasisakė, jog „ieškovė, perleidusi pagrindinio pastato dalis kitiems asmenims ir valdanti mažesniąją turto dalį (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, pagrindu turėjo imtis iniciatyvos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp visų pastato bendrasavininkų nustatymo. Pačios ieškovės teisės naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nėra suvaržytos, priešingai, ieškovė pastačiusi tvorą ir vartus sklype, sudarė kliūtis atsakovams naudotis žemės sklypu. Tai, kad atsakovai naudojasi pastatu, kuris yra tame pačiame žemės sklype, negalėdami be kliūčių patekti prie savo patalpų, ir negalėdami tinkamai įforminti pagrindiniam pastatui priklausančios žemės sklypo dalies nuomos teisės, įrodo pačios ieškovės neveikimą ar netinkamą veikimą visų pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų atžvilgiu“.
21. Kaip buvo nurodyta aukščiau, teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs byloje teisinį vertinimą dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iš naujo. Šis draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).
22. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir teismo nešališkumo kriterijus, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad teisėja ankstesnėje byloje jau buvo pateikusi teisinį vertinimą dėl šalių ginčo (dėl trečiųjų asmenų galimybės naudotis jiems priklausančiomis patalpomis bei dėl pačios ieškovės veiksmų, vykdant ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį), tokį teisinį vertinimą pakartojo (panaudojo) nagrinėjamoje byloje, o tai laikytina išankstinės nuomonės turėjimu. Todėl tos pačios teisėjos vėlesnės bylos nagrinėjimas galėjo sukurti prielaidas manymui, kad teisėja ginčo santykių naujoje byloje kitaip negu juos vertino ankstesnėje byloje nevertins.
23. Jei yra abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jis privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o nušalinimas reiškiamas, jeigu teisėjas nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju teisėja išnagrinėjo susijusią bylą, dėl ko nebuvo užtikrintos teisės į nešališką teismą garantijos, nes sudarė prielaidas abejoti teismo nešališkumu.
24. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Plungės apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą nesilaikydamas CPK 71 straipsnio 1 dalies. Tai reiškia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo, todėl naikintinas dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kiti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisiniai pagrindai nenagrinėjami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio
26. Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ieškovei grąžintinas 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėtas už apeliacinį skundą.
27. Ieškovei išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
28. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eligija“ (juridinio asmens kodas 152583060) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 79525.