- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-68-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00438-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pran.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Eligija“
- Atsakovas
- A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centrui, A. P., V. P., E. K., I. K., R. K., M. U., VšĮ Palangos odontologijos centro priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-68-826/2016
2016 m. sausio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Eligija“ apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eligija“ ieškinį atsakovams A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centrui, A. P., V. P., E. K., I. K., R. K., M. U., A. P., likviduojamai UAB „Fotoakis“, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui dėl nepagrįsto praturtėjimo nuostolių priteisimo ir leidimo ieškovei UAB „Eligija“ pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui S. K. parengtą 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangos m., planą be atsakovų sutikimo ir pagal atsakovų A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centro priešieškinį dėl leidimo pateikti žemės sklypo nuomos planą be vieno bendraturčio sutikimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, dėl nepagrįsto praturtėjimo nuostolių priteisimo bei leidimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo planą be atsakovų sutikimo, prašė priteisti iš atsakovų nepagrįsto praturtėjimo nuostolius, proporcingai pagal turimo nekilnojamojo turto dalis pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, t. y. už atsakovus ieškovės Valstybei sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 10 metų, nuo 2004 m. priteisti iš atsakovų A. L. ir L. L. 2202,58 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 9,09 Eur palūkanų, iš atsakovo UAB „Palva“ 1144,91 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 134,35 Eur palūkanų; iš atsakovo VšĮ Palangos odontologijos centro 171,86 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 13,16 Eur palūkanų, iš atsakovų V. P. ir A. P. 219,15 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 27,73 Eur palūkanų, iš atsakovų E. K., R. K. ir I. K. 353,71 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 44,75 Eur palūkanų, iš atsakovės M. U. 280,05 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 36,32 Eur palūkanų, iš atsakovės A. P. 11,18 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 0,53 Eur palūkanų, iš atsakovės likviduojamos UAB „Fotoakis“ 422,92 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 64,20 Eur palūkanų. Taip pat atitinkamai priteisti iš atsakovų palūkanas nuo priteistos sumos atsižvelgiant į asmens statusą bei bylinėjimosi išlaidas; prašė leisti ieškovei pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui S. K. parengtą 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangos m., planą be atsakovų sutikimo. Nurodė, kad pagal 1996-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/96-666 ieškovė yra 2001 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, (sklypo unikalus Nr. 2501-0028-0050) nuomininkė iki 2095 metų. Žemės sklype stovi pastatas, kurio atskiros dalys priklauso atsakovams, žemės sklype yra ir ieškovei priklausantis statinys. Ieškovė moka valstybinės žemės nuomos mokestį už visą nuomojamą 2001 kv. m ploto sklypą, taip pat ir tą dalį, kuri užstatyta atsakovams priklausančiais statiniais. Atsakovai buvo informuoti dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio kompensavimo, tačiau gera valia nesutinka kompensuoti ieškovei už atsakovų turto (pastato) dalis sumokėto žemės mokesčio. Nesumokėto ir nekompensuoto žemės mokesčio dalimi atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl nepagrįsto praturtėjimo sumos turi būti priteistos teismo sprendimu. Mano, kad nepagrįsto praturtėjimo sumų priteisimas esminio tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės naudojimo tvarkos neišspręs, todėl ieškinį papildė reikalavimu leisti ieškovei pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui S. K. parengtą 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangos m., planą be atsakovų sutikimo, nes jis atitinka visų bendraturčių interesus ir jo pagrindu bus galima pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį visų bendraturčių interesais. Nurodė, kad anksčiau nereikalavo sumokėto žemės nuomos mokesčio kompensavimo, nes tarp šalių ginčai buvo sprendžiami teismine tvarka ir tik pasibaigus teisminiams ginčams, buvo iškelta ši byla. Atsakovų siūlomas žemės sklypo pasidalijimo planas pažeidžia ieškovės, kaip statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkės teises ir interesus.
Atsakovai A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centras pateikė priešieškinį, juo prašo leisti pateikti Nacionalinei žemės tarnybai A. P. PĮ parengtą ginčo žemės sklypo planą be ieškovės sutikimo. Nurodė, kad šalių nesieja jokios rūšies prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė yra valstybinės žemės nuomininkė pagal žemės nuomos sutartį ir ji nesutinka su žemės sklypo pasidalijimo planu tarp bendraturčių, šis atitinka visų bendraturčių interesus pagal turimo nekilnojamojo turto dalis ir plotą. Atsakovai, būdami pastato dalių bendraturčiais, negali naudotis žeme, nes ieškovė pastatė vartus ir tvorą, turi tik kiemo aikštelę, tačiau nesutinka pakeisti Valstybinės žemės nuomos sutarties, o be teisinio ir faktinio pagrindo reikalauja kompensuoti žemės nuomos mokestį. Mano, kad ieškovė savo rizika ir tyčiniais veiksmais sukūrė tokią situaciją, iš kurios nepagrįstai siekia pasipelnyti atsakovų sąskaita. Nurodė, kad tarp šalių kilęs esminis ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl būtina teikti naudojimosi žemės sklypu planą, pakeisti Valstybinės žemės nuomos sutartį ir Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryti su kiekvienu bendraturčiu.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir leido atsakovams A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centrui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui A. P. personalinės įmonės parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangos m., planą be bendraturčio UAB „Eligija“ sutikimo; priteisė iš ieškovės atsakovui VšĮ Palangos odontologijos centrui 41 Eur žyminio mokesčio ir po 350,44 Eur atstovavimo išlaidų atsakovams A. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos odontologijos centrui bei 48,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nenustatė pagrindo atsakovams taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir laikyti teisėta prievole ieškovei kompensuoti valstybinės žemės nuomos mokestį. Ieškovės argumentas, kad jos už atsakovus sumokėtą žemės mokestį atsakovai įsipareigojo kompensuoti 2005-06-30 sutartimi, nesudaro pagrindo reikalauti kompensuoti šį mokestį. Minėtu susitarimu šalys viena kitai buvo nustačiusios ir kitas pareigas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, jos nėra įvykdytos iki šiol, todėl toks įsipareigojimas neturi teisinės galios ir pasekmių šioje byloje. Jokių kitų susitarimų ir įsipareigojimų nėra, be to, reikalavimą ieškovė grindžia ne sutartimi, o neteisėto praturtėjimo institutu, tačiau jo taikymo sąlygų neįrodė. Ieškovė, perleidusi pagrindinio pastato dalis kitiems asmenims ir valdanti mažesniąją turto dalį valstybės žemės nuomos sutarties pagrindu, turėjo imtis iniciatyvos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp visų pastato bendraturčių nustatymo. Pačios ieškovės teisės naudotis žemės sklypu nėra suvaržytos, priešingai, ieškovė, pastačiusi tvorą ir vartus sklype, sudarė kliūtis atsakovams naudotis žemės sklypu. Tai, kad atsakovai naudojasi pastatu, kuris yra tame pačiame žemės sklype, negalėdami be kliūčių patekti prie savo patalpų ir negalėdami tinkamai įforminti pagrindiniam pastatui priklausančios žemės sklypo dalies nuomos teisės, įrodo pačios ieškovės neveikimą ar netinkamą veikimą visų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, bendraturčių atžvilgiu. Atsakovai siekė naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir nustatymo, tačiau nebuvo susitarta dėl visų bendraturčių interesus atitinkančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano. Ieškovė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad išvengtų nuostolių, jei tokie jai atsirado, veikė savo interesais ir rizika, todėl atsakovų praturtėjimas, jei toks, ieškovo manymu, atsirado, negali būti laikomas nepagrįstu ir nesąžiningu. Ieškovė turėjo galimybę kitais būdais pašalinti galimus atsirasti nuostolius, susijusius su Valstybinės žemės nuoma ir iš jos kylančiomis teisėmis ir pareigomis, todėl atsakovams neatsirado ir negali atsirasti prievolių ieškovei dėl jos neveikimo. Dėl šalių reikalavimo leisti pateikti Nacionalinei žemės tarnybai jų paruoštus žemės sklypų planus be kitos šalies sutikimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi specialių žinių šalių pateiktų žemės sklypų planų įvertinimui, todėl kaip prioritetine nuomone dėl ieškovės ir atsakovų parengto žemės sklypo plano rėmėsi trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos nuomone dėl šalių parengtų žemės sklypo planų atitikties bendraturčių interesams. Šios tarnybos atsakyme ieškovei buvo nurodyta, jog ieškovės pateiktas planas neatitinka visų ginčo žemės sklypo bendraturčių interesų, dėl to pagal jį valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama. Atsakovų planas iš esmės atitinka bendraturčių interesus, jam bus reikalinga korekcija, tačiau jis gali būti priimtas ir pradėta jo svarstymo procedūra, siekiant su pastato, adresu Vytauto g. 6, Palanga, bendraturčiais sudaryti atskiras valstybinės žemės nuomos sutartis, atitinkamai pakeičiant Valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove. Siekiant visų bendraturčių interesų proporcingumo, įvertinus faktinę naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, būtinybę keisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pasikeitus nekilnojamojo turto – pagrindinio pastato savininkams, siekiant visų bendraturčių teisių užtikrinimo, įvertinus ilgą laiką besitęsiančius ginčus ir nesutarimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, siekiant bendraturčių teisių pažeidimo pašalinimo, priešieškinis patenkintas.
Šalies argumentai
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, teismas nenustatė bylai reikšmingų faktų, o vietoj to pasisakė dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su ginčo dalyku. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, nes byloje buvo pateikti įrodymai, jog atsakovai nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita, nes ši mokėjo už atsakovus žemės nuomos mokestį valstybei 10 metų. Atsakovai praturtėjo be teisinio pagrindo, nes tarp šalių nebuvo susitarimo, dėl kurio ieškovė prisiimtų prievolę mokėti už atsakovus. Ieškovė mokėjo už atsakovus tik todėl, kad nenorėjo pažeisti valstybinės žemės nuomos sutarties. Atsakovai naudojosi jiems priklausančiomis ant valstybinės žemės esančiomis pastato dalimis nepatirdami jokių išlaidų. Ieškovė, mokėdama už atsakovus žemės nuomos mokestį, nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, nes kai buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ieškovė buvo visų pastatų savininkė. Be to, ir patys atsakovai nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybą dėl nuomos sutarties sudarymo. Ieškovės patirtos išlaidos negali būti kompensuotos kitaip kaip tik taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teismas nepagrįstai tarp šalių 2005-06-30 pasirašytą sutartį vertino kaip teisinį pagrindą, kuriuo neva remiasi ieškovė prašydama priteisti žemės nuomos mokestį. Šia sutartimi ieškovė įrodinėjo tai, kad atsakovams buvo žinoma apie jų prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme. Savo reikalavimo ieškovė nekildina iš šios sutarties. Teismas nurodė, kad ieškovė perleidusi pagrindinio pastato dalis atsakovams turėjo imtis iniciatyvos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, tačiau tai prieštarauja teisės aktams, pagal kuriuos sutarties pakeitimo iniciatyvos teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau nepaisant to, ieškovė vis dėlto siekė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad išvengtų nuostolių ar kad ieškovė turėjo galimybę kitais būdais pašalinti galimus nuostolius. Teismo argumentas, kad ieškovės teisės naudotis sklypu niekaip nesuvaržytos, yra nesusijęs su ginčo dalyku, nes tokie reikalavimai nebuvo reiškiami. Teismas neteisingai įvertino šalių pateiktus žemės sklypo planus ir nepagrįstai kaip prioritetiniu dokumentu rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos pateikta nuomone dėl sklypo planų tinkamumo. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad leidus atsakovams pateikti jų ruoštą planą be ieškovės parašo Nacionalinei žemės tarnybai būtų pažeisti ieškovės, kaip pastatų savininkės interesai, nes atsakovai galėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra po ieškovei priklausančia aikštele. Tokiu būdu atsakovai galėtų naudotis ieškovės turtu be jokio mokesčio. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog NŽT nurodė, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka visų bendraturčių interesų nėra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą leisti pateikti ieškovės paruoštą planą be bendraturčių sutikimo NŽT. Abiejų šalių planai turėjo vienintelį formalų trūkumą – nebuvo pasirašyti kitų bendraturčių.
Atsakovai A. L., L. L., UAB „Palva“ ir VšĮ Palangos odontologijos centras su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad apeliantės argumentai, jog atsakovai nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita yra nepagrįsti, nes ji pati įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį, o subnuomoti žemės sklypo ji neturėjo pagrindo, nes nebuvo gautas nuomotojo sutikimas. Apeliantė ignoravo atsakovų prašymus pakeisti žemės nuomos sutartį, be to, ieškovė nevykdė pagal 2002-04-25 sutartį prisiimto įsipareigojimo atsisakyti nuomos teisių į ginčo žemės sklypą. Apeliantė, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkė, nepateikė tinkamo žemės sklypo plano nuomotojui, nors tokią pareigą turėjo pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 8 punktą. Dėl pačios ieškovės neveikimo iki šiol nėra aiški žemės sklypo, kuria atsakovai, kaip pastatų savininkai, gali naudotis, dalis, taip pat atsakovai dėl apelianto kaltės negali patekti į savo nuosavybę be papildomų kliūčių, negali atlikti nei remonto, nei rekonstrukcijos, nes neturi žemės sklypo dalies valdymo teisės. Teismui leidus atsakovams pateikti jų paruoštą ginčo žemės sklypo planą nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes teismas atsižvelgė ir į NŽT nuomonę dėl šalių planų. Apeliantės pateiktame žemės sklypo plane nėra numatytas joks žemės sklypo plotas kitiems pastato bendraturčiams, o tik tas kuris yra po pastatu.
Atsakovės likviduojamos UAB „Fotoakis“ likvidatorė E. M. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė yra nuomininkė pagal žemės nuomos sutartį, todėl tik ji ir turi pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Ieškovė perleidusi pastatus kitiems asmenims privalėjo pakeisti žemės nuomos sutartį.
Atsakovai A. P. ir V. P. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad dėl pačios ieškovės kaltės nebuvo pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis, nes ji ignoravo NŽT kvietimą atvykti nutrakti sutartį ir savo valia ir rizika mokėjo žemės nuomos mokestį. Be to, ieškovė dėl sumokėto žemės nuomos mokesčio nuostolių nepatyrė, nes jis buvo įtrauktas į įmonės atskaitomybę kaip sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną. Apeliantė neteisingai nurodo, kad byloje nebuvo įrodinėjamas atsakovų teisių suvaržymas, nes atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuo pat patalpų, kurios yra ant ginčo žemės sklypo, neturėjo galimybės pateikti į šias patalpas. Teismas nepriėmė sprendimo dėl plano tinkamumo, o tik leido atsakovams pateikti jų paruoštą planą be ieškovės sutikimo NŽT, kuri planą svarstys pagal visas nustatytas procedūras.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar yra pagrindas ieškovei priteisti nuostolius iš atsakovų dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė teigia, kad 10 metų už atsakovus mokėjo žemės nuomos mokestį, nors valstybine žeme naudojasi atsakovai, kuriems ieškovė perleido jai priklausiusius pastatus. Ieškovės teigimu, atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovai yra praturtėję dėl ieškovės veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovų praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovai turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovų praturtėjimo. Ketvirta, atsakovų praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Taigi viena iš sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą išieškant nuostolius yra ta, kad atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Taip pat šio instituto taikymui būtina nustatyti atsakovų nesąžiningumą, jie turi būti praturtėję nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningumas byloje nenustatytas, nes iš esmės dėl ieškovės neveikimo (valstybinės žemės nuomos sutarties nenutraukimas/nepakeitimas) jie neturėjo galimybės patys tapti valstybinės žemės, būtinos ant jos esantiems jų pastatams eksploatuoti, nuomininkais.
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.
Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė jai priklausiusius pastatus perleido atsakovams. Perleisti pastatai yra pastatyti ant valstybinės žemės, kurią pagal 1996-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartį nuomoja ieškovė, nepaisant to, kad perleidus pastatus atsakovams nuomos sutartis turėjo būti sudaryta ir su atsakovais. Tuo tarpu ieškovė, kaip valstybinio žemės sklypo nuomininkė privalėjo parengti ir pateikti nuomotojui, t. y. valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos perleidžiamiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 43 punktas, toliau – Taisyklės). Klaipėdos apskrities viršininko administracija (dabar – jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) 2002-08-06 raštu Nr. 09-01-02-32-1280 (t. 1, b. l. 110) informavo ieškovę, kad sutinka, jog ši perleistų savo kaip nuomininkės teisės atsakovams A. L., L. L. bei UAB „Fotoakis“ (daliai atsakovų), tačiau nuomininkų teisės atsakovams perleistos nebuvo.
2005-06-30 tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl ginčo valstybinio žemės sklypo padalijimo plano parengimo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-61-890/2013 t. 1, b. l. 156-159), pagal kurią ieškovė sutiko ginčo žemės sklypą padalinti ir teikti planą valstybės atstovaujamai institucijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Šalys taip pat pasirašė 2005-06-30 kompensacijos aktą, pagal kurį atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei kompensaciją už valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2001 m. iki 2005 m., tačiau 2005-06-30 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė nevykdė ir plano tuometinei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nepateikė. Ieškovė teigė, kad patys atsakovai nesikreipė dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau šį teiginį paneigia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005-10-27 atsakymas ieškovei, kuriame nurodoma, kad į ją su prašymu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį kreipėsi juridinis ir fiziniai asmenys. Kadangi po 1996-04-10 valstybinės žemės nuomos su ieškove sudarymo pasikeitė turto valdymo bei naudojimo tvarka, ieškovei pasiūlyta atvykti į žemėtvarkos skyrių ir nutraukti nuomos sutartį bei sudaryti naują sutartį su naujaisiais pastatų savininkais (t. 1, b. l. 99), t. y. atsakovais, kuriems naudojimasis žemės sklypais yra būtinas tam, kad jie galėtų optimaliai naudotis jiems priklausančiais, ant žemės sklypo esančiais pastatais. Tačiau ieškovė, nepaisydama teisinio reglamentavimo, žemės nuomos sutarties nenutraukė ir toliau mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už visą žemės sklypą. Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė dėl savo kaltės, t. y. dėl neveikimo, nenutraukė valstybinės žemės nuomos sutarties, taip pat nevykdė 2005-06-30 prisiimtų įsipareigojimų pateikti žemės sklypo padalijimo planą, dėl ko atsakovai, kaip pastatų savininkai, negalėjo įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo naudotojų, prievolės mokėti žemės nuomos mokestį. Ieškovė, žinodama, kad nuomininko teisės turėjo būti perleistos atsakovams, mokėjo žemės nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, taigi vykdė prievolę už atsakovus ir prisiėmė šią riziką. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, nes nenustatyta visų jo taikymui būtinų sąlygų: ieškovė mokėjo žemės nuomos mokestį pagal su ja 1996-04-10 sudarytą sutartį, nors pastatus perleidus atsakovams turėjo kreiptis dėl jos nutraukimo ir naujos sudarymo. Atsakovai nevykdė savo įsipareigojimo sumokėti žemės nuomos mokesčio kompensaciją, nes ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų pateikti žemės sklypo padalijimo planą bei perleisti žemės sklypo nuomininkų teises atsakovams.
Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju ieškovė neturėjo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už visą 1996-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotą žemės sklypą, nes ant dalies šio žemės sklypo yra atsakovams priklausantys pastatai, tačiau dėl savo kaltės nepakeitusi (nenutraukusi ir nesudariusi naujos) sutarties, ji ir toliau, kaip 1996-04-10 sutarties šalis, valstybinės žemės nuomos mokestį mokėjo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto normos netaikytinos. Patirtus nuostolius ieškovė galėtų išieškoti prievolės įvykdymo už kitą asmenį pagrindu, tačiau ieškovei pasirinkus nepagrįsto praturtėjimo institutą, kaip savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė.
Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog ieškovė perleidusi pagrindinio pastato dalis atsakovams turėjo imtis iniciatyvos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, yra nepagrįsta, nes tai prieštarauja teisės aktams, pagal kuriuos sutarties pakeitimo iniciatyvos teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai tačiau nepaisant to, ieškovė vis dėlto dėjo pastangas pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad išvengtų nuostolių ar kad ieškovė turėjo galimybę kitais būdais pašalinti galimus nuostolius.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, byloje esantys įrodymai, kurie jau buvo aptarti anksčiau, patvirtina, kad atsakovai kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Klaipėdos apskrities viršininko administracija (dabar jos funkcijas perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba) ieškovei pasiūlė atvykti į tuometinę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nutraukti esamą sutartį ir sudaryti naują. Tačiau tam, kad sutartis būtų nutraukta ir sudaryta nauja, ieškovė turėjo pateikti žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba (arba anksčiau už tai atsakinga Klaipėdos apskrities viršininko administracija) nevisiškai tinkamai įgyvendino savo funkciją nutraukti žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo atveju pasikeitus pastatų, kurie yra ant valstybinės nuomojamos žemės, savininkams žemės nuomos sutartis turėjo būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovės teisės naudotis sklypu niekaip nesuvaržytos, yra nesusijęs su ginčo dalyku, nes tokie reikalavimai nebuvo reiškiami, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas dėl galimo šalių teisės pažeidimo naudojantis ginčo žemės sklypu pasisakė tenkindamas priešieškinį ir atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl leidimo pateikti planą Nacionalinei žemės tarnybai svarstymui. Pirmosios instancijos teismas vertindamas reikalavimo pagrįstumą įvertino ir galimus ar buvusius pažeidimus, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog teismas išėjo už ginčo ribų.
Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas neteisingai įvertino šalių pateiktus žemės sklypo planus ir nepagrįstai kaip prioritetiniu dokumentu rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos pateikta nuomone dėl sklypo planų tinkamumo. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepalankus įrodymų vertinimas nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymo vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad kaip prioritetine nuomone dėl šalių parengtų planų tinkamumo remiasi Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, šio įrodymo nevertino kaip turinčio didesnę įrodomąją galią turinčio įrodymo (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, į Nacionalinės žemės tarnybos nuomonę dėl planų tinkamumo buvo atsižvelgta kaip į specialių žinių turinčio subjekto nuomonę (CPK 185 straipsnis). Analogišką poziciją dėl šalių planų tinkamumo Nacionalinė žemės tarnyba buvo išdėsčiusi ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-61-890/2013. Apeliantė akcentuoja, kad abiejų šalių planai buvo lygiaverčiai ir kad vienintelis jų trūkumas buvo tas, kad trūko kitos šalies parašo ant plano. Tačiau įvertinus pateiktus planus bei Nacionalinės žemės tarnybos poziciją dėl pateiktų planų nustatyta, kad ieškovės planas neatitiko visų bendraturčių interesų, nes jis neatitiko Taisyklių 8 punkte nustatyto reikalavimo užtikrinti patekimą nuo įvažiavimo į žemės sklypą ir pan. (t. 2, b. l. 73-74). Taigi pagal ieškovės pateiktą planą atsakovams nėra paliktas bendras žemės sklypo plotas, kuriuo naudodamiesi jie galėtų patekti į savo pastatus iš kiemo vidinės pusės.
Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad leidus atsakovams pateikti jų ruoštą planą be ieškovės parašo Nacionalinei žemės tarnybai būtų pažeisti ieškovės, kaip pastatų savininkės interesai, nes atsakovai galėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra po ieškovei priklausančia aikštele. Tokiu būdu atsakovai galėtų naudotis ieškovės turtu be jokio mokesčio. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina tai, kad leidimas atsakovams pateikti jų paruoštą žemės sklypo planą Nacionalinei žemės tarnybai nėra šio plano įgyvendinimas, tai tik leidimas pateikti planą be ieškovės parašo, nes Nacionalinė žemės tarnyba nurodė tai, kaip plano trūkumą. Tai yra tik vienas iš etapų, o plano tinkamumas, kito bendraturčio (ieškovės) interesų užtikrinimas, pavyzdžiui, nustatant servitutą ir pan. bus vertinamas Nacionalinėje žemės tarnyboje pagal įstatymų nustatytas procedūras. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovai į savo pastatus iš kiemo pusės gali patekti tik per ieškovei priklausančią automobilių aikštelę, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovės, kaip savininkės, interesai yra pažeidžiami.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant jo rezoliucinę dalį ir nurodant atsakovų parengto plano identifikavimo duomenis.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovai A. L., L. L., UAB „Palva“ ir VšĮ Palangos odontologijos centras už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo iš viso 847 Eur išlaidų, t. y. atsakovė VšĮ Palangos odontologijos centras už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 363 Eur išlaidų (t. 2, b. l. 146), atsakovė UAB „Palva“ už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 363 Eur (t. 2, b. l. 147), atsakovas A. L. sumokėjo 121 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 148). Bendra už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėta suma neviršija maksimalios 910 Eur sumos (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįsta, todėl priteistina atsakovams iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad atsakovams A. L., L. L., UAB „Palva“, VšĮ Palangos miesto odontologijos centrui leidžiama pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui A. P. individualios įmonės 2015-05-06 parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kadastro Nr. 2501-0028-0050, planą be bendraturčio UAB „Elegija“ sutikimo.
Priteisti iš ieškovės UAB „Elegija“ atsakovui A. L. 121 Eur, atsakovei UAB „Palva“ 363 Eur, atsakovei VšĮ Palangos odontologijos centras 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.