Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-06-01 · Administracinė byla Nr. A-601-261/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-01-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
A-601-261/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01646-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A-601-261/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01646-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žadžiūnai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žadžiūnai“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. P., R. P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas restruktūrizuojama žemės ūkio bendrovė „Agrowill Žadžiūnai“ (toliau – ir pareiškėjas, RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-4), prašydamas panaikinti 2015 m. vasario 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) sprendimą Nr. 1SS-224-(19.5) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2014 m. gruodžio 15 d. skundą ir priimti naują sprendimą.

Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į NŽT su skundu, kuriame prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 23 d. NŽT Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110)-1929, patikrinti 2012 m. birželio 25 d. matininkės L. M. parengtą žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą, įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių patikrinti 2012 m. birželio 25 d. matininkės L. M. parengtą žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą ir grąžinti ją nustatytiems pažeidimams pašalinti. 2015 m. vasario 9 d. NŽT priėmė ginčijamą sprendimą, tačiau, pareiškėjo nuomone, jo turinys yra neaiškus, kadangi liko nesuprantama, ar ginčijamu sprendimu skundo nagrinėjimas sustabdomas, ar jį atsisakoma nagrinėti.

Nesutiko su ginčijamame sprendime išdėstytais motyvais, kad jo 2014 m. gruodžio 15 d. skundas yra analogiškas 2014 m. spalio 21 d. skundui. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. skunde keliami kiti reikalavimai, jis grindžiamas iš dalies kitais motyvais. Manė, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalims, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai nesuformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjui neaišku, ar skundas nebus tiriamas, nes skundo nagrinėjimas sustabdomas, ar skundą atsisakoma nagrinėti.

Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas ginčijamu sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 91-97) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog administracinė procedūra yra sustabdyta. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, ar skundas netiriamas, nes skundo nagrinėjimas sustabdytas, ar skundą atsisakoma nagrinėti, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėjo, jog ginčijamame sprendime pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas, kad pagal jo 2014 m. spalio 21 d. skundą administracinė procedūra yra sustabdyta. Atsakovo nuomone, 2014 m. spalio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ skundų turinys yra analogiškas, jais iš esmės prašoma panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą arba ją patikslinti, todėl ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kartu su 2014 m. gruodžio 1 d. NŽT sprendimu Nr. 1SD-(110.2.)-3903 (toliau – ir 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas), kuriuo buvo sustabdyta administracinė procedūra dėl 2014 m. spalio 21 d. RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ skundo. Atsakovo nuomone, vertinant ginčijamą sprendimą ir 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą sistemiškai, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl administracinė procedūra yra sustabdoma, nurodyta apskundimo tvarka, todėl ginčijamas sprendimas vertintinas kaip atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 39-46) prašė nutraukti administracinę bylą, kadangi ginčijamas sprendimas nesukelia jam teisinių pasekmių ir pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo. Nenutraukus administracinės bylos, prašė palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-104-289/2015. Nenutraukus ir nepalikus pareiškėjo skundo nenagrinėto, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 88-90) prašė nutraukti administracinę bylą. Jos įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių nesukelia, kadangi jame nurodyta, kad NŽT jau nagrinėjo analogiško turinio pareiškėjo prašymą, taip pat pakartotinai pareiškėją informavo apie administracinės procedūros sustabdymą ir nurodė, kad pareiškėjas apie procedūros sustabdymą jau yra informuotas 2014 m. gruodžio 1 d. NŽT raštu Nr. 1SD-(10.2)-3903, be to, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu (II t., b. l. 175-180) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 31 SK-(14.31.110)-1929 buvo suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), ir patvirtinti jo kadastro duomenys (II t., b. l. 126). 2013 m. kovo 19 d. ginčo žemės sklypas valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 31SU-147 buvo parduotas V. P. (I t., b. l. 14). Pareiškėjas RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2014 m. spalio 21 d. pateikė NŽT skundą, kuriame prašė panaikinti Nekilnojamojo daikto, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą arba ištaisyti klaidas (I t., b. l. 181–182). NŽT 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1SD-(110.2.)-3903 informavo pareiškėją, kad administracinė procedūra stabdytina. Išnagrinėjęs NŽT Šiaulių skyriaus pateiktą informaciją, atsakovas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-4826-907/2014, kurioje ieškovė RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašo panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2)-595 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (savivaldybėje), pardavimo V. P.“ ir kt. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. spalio 21 d. skunde keliami klausimai susiję su teisme nagrinėjamu ieškiniu, todėl nėra galimybės priimti sprendimo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumo. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Žemės sklypų kadastro duomenys, savininkų prašymu, gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis. Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas galimas tik esant šio žemės sklypo savininko sutikimui (II t., b. l. 119–120). Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į NŽT su skundu, kuriame prašė panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110)-1929, patikrinti matininkės L. M. 2012 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą ir įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių grąžinti ją matininkei, kad pašalintų nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. birželio 25 d. buvo atlikti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, tačiau šiame žemės sklype nebuvo pažymėti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys trąšų sandėlio pamatai bei priklausiniai – kiemo aikštelė ir skystų trąšų talpa. Kad trąšų sandėlis ir kiemo aikštelė bei skystų trąšų talpa buvo žemės sklype, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, pareiškėjo manymu, buvo neteisingai nustatyta žemės paskirtis ir pagrindinė jos naudojimo paskirtis. Šiaulių rajono savivaldybės bendrajame plane, kuris patvirtintas 2008 m. liepos 3 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ginčo žemės sklypui nustatyta naudojimo paskirtis – urbanizuota teritorija, o ne žemės ūkio paskirties žemė. Žemės sklypo naudmenos turėjo būti nustatytos kaip kita žemė, t. y. nenaudojama žemė (I t., b. l. 54–56). Atsakovas ginčijamu sprendimu informavo, kad vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinė procedūra, susijusi su 2014 m. spalio 21 d. skundo ir analogiško turinio 2014 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimu, sustabdyta, kol Šiaulių apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-4826-907/2014. Apie administracinės procedūros sustabdymą pareiškėjas informuotas NŽT 2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 1SD-(10.2)-3903 (I t., b. l. 7–8).

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-17-907/2016 (buvęs bylos Nr. Nr. 2-4826-907/2014) pagal ieškovo RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. P. dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties bei perdavimo akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Civilinė byla Nr. 2-17-907/2016 yra sustabdyta, iki Šiaulių apylinkės teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-2198-650/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-07023-2014-1) dėl juridinio fakto nustatymo, kurioje RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ pareiškime ir patikslintame pareiškime, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 526 straipsniu, prašo patvirtinti valdymo faktą, t. y. kad RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teise valdė ir valdo šiuos nekilnojamuosius daiktus: trąšų sandėlį (statybos pradžios ir pabaigos metai 1975, pamatai – betonas, grindys – monolitas, 441 kv. m užstatymo ploto, 441 kv. m bruto plotas, tūris 22 kub. m) ir kiemo aikštelę (statybos pradžios metai 1975, plotas 1 728,84 kv. m, medžiaga – akmens grindys), skystų trąšų talpykla (statybos pradžios ir pabaigos metai 1975, tūris – 10 kub. m, medžiaga – metalas), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. birželio 1 d. pagrindinių priemonių perdavimo–priėmimo akto sudarymo tikslu įregistruoti nuosavybę į šį turtą Nekilnojamojo turto registre, pateikti prašymą pirmumo teise įsigyti žemės sklypą iš Lietuvos valstybės Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio tvarka ir pagrindu.

Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostata, Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktika ją aiškinant ir taikant (pvz., 2015 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-132-143/2015), teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo 2014 m. spalio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. skundų nagrinėjimas yra sustabdytas. Įvertinęs pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. skundo motyvus, lygindamas juos su 2014 m. spalio 21 d. skundo motyvais, teismas konstatavo, kad tiek 2014 m. gruodžio 15 d., tiek 2014 m. spalio 21 d. skundais siekiama iš esmės to paties rezultato – patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis, nors kalbinė reikalavimų išraiška yra skirtinga. Teismo nuomone, tiek 2014 m. spalio 21 d., tiek 2014 m. gruodžio 15 d. skundais pareiškėjas siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kylančių iš tapačių teisinių santykių, – abiem atvejais įrodyti, kad ginčo žemės sklype buvo jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.

Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu pareiškėjas nėra žemės sklypo, kurio kadastro bylą siekiama patikslinti, savininkas, o pagrindų atsakovui tikslinti duomenis pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalį nėra. Be to, kaip matyti ir iš civilinės bylos Nr. 2-2198-650/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-07023-2014-1), pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių ginčo žemės sklype ir įregistruoti nuosavybę į šį turtą Nekilnojamojo turto registre, vėliau pateikti prašymą pirmumo teise įsigyti žemės sklypą iš Lietuvos valstybės Žemės įstatymo 10 straipsnio tvarka ir pagrindu. Vadinasi, jeigu bus nuginčyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl to, kad ginčo žemės sklype sudarant minėtą sutartį buvo pareiškėjui priklausantys statiniai – trąšų sandėlio pamatai, kiemo aikštelė bei skystų trąšų talpykla, jo skundas dėl kadastro duomenų pakeitimo būtų išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, t. y. esant vienam iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų institucijai tikslinti kadastro duomenis.

Apibendrinęs tai, teismas padarė išvadą, jog tiek 2014 m. gruodžio 15 d., tiek ir anksčiau nurodytose civilinėse bylose pareiškėjas siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kylančių iš tapačių teisinių santykių – abiem atvejais siekia įrodyti, kad ginčo žemės sklype buvo jam priklausantis nekilnojamasis turtas. Vadinasi, ginčijamu NŽT 2015 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 1SS-224-(19.5) buvo teisėtai bei pagrįstai sustabdyta administracinė procedūra.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, ar administracinė procedūra sustabdoma, ar skundą atsisakoma nagrinėti, teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino, kad neginčija fakto, jog pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimas yra sustabdytas būtent ginčijamu sprendimu. Teismas sutiko, kad kalbiškai ginčijamo sprendimo teiginys „yra sustabdytas“ implikuoja, kad administracinė procedūra yra sustabdyta kitu sprendimu, tačiau, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, administracinė procedūra dėl pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimo yra sustabdyta būtent ginčijamu sprendimu. Pažymėta, kad po pareiškėjo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje neliko ginčo dėl to, ar administracinė procedūra yra sustabdyta, ar skundą atsisakyta tirti, kadangi pareiškėjo atstovas sutiko, kad administracinė procedūra sustabdyta ginčijamu sprendimu. Nors, teismo nuomone, kalbinė sprendimo sustabdyti administracinę procedūrą išraiška netinkama, tačiau, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio turėtų būti panaikinamas sprendimas.

Įvertinęs visa tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, jame yra išdėstyti pagrindiniai faktai ir teisės normos.

III.

Pareiškėjas restruktūrizuojama žemės ūkio bendrovė „Agrowill Žadžiūnai“ pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 11-15), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-4826-907/2014 yra nagrinėjama ne tuo pačiu klausimu, t. y. pareiškimo dalykas yra visiškai skirtingas, todėl administracinė procedūra net negalėtų būti stabdoma. Šiaulių apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-4826-907/2014 yra nagrinėjama ne visiškai tuo pačiu pagrindu, o dalykas skiriasi absoliučiai. Civilinėje byloje Nr. 2-4826-907/2014 ieškovas / pareiškėjas prašo: a) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2)-595 dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovams V. P. ir R. P.; b) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. kovo 19 d. valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3ĮSU-147 dėl 0,6234 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovams V. P. ir R. P., ir ją panaikinti; c) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 0,6234 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 19 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą Nr. 31SU-147, ir jį panaikinti; d) taikyti restituciją – žemės sklypą: 0,6234 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), gražinti valstybės nuosavybėn, o atsakovams V. P. ir R. P. iš valstybės grąžinti už žemės sklypą sumokėtus 2 800,00 Lt. Tačiau 2014 m. gruodžio 15 d. prašymu buvo prašoma: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110)-1929, patikrinti matininkės L. M. 2012 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių patikrinti matininkės L. M. 2012 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą ir grąžinti ją matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. spalio 21 d. skundu buvo prašoma panaikinti Nekilnojamojo daikto, esančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą arba ištaisyti klaidas. Todėl šio prašymo dalykas taip pat visiškai skirtingas. Todėl skunde / prašyme šioje byloje ir ieškinyje civilinėje byloje Šiaulių apylinkės teisme Nr. 2-4826-907/2014 buvo suformuoti visiškai kiti reikalavimai, t. y. skundo dalykas netapatus, ir buvo grindžiama iš dalies kitais motyvais, t. y. kitu pagrindu, todėl administracinė procedūra negalėjo būti stabdoma.Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais, teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008), tapačiais skundai (prašymai) gali būti pripažinti tik tuomet, kai tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo (prašymo) dalykas ir skundo pagrindas. Šiuo atveju šalys yra tapačios skunde ir skundo pagrindas iš dalies tapatus. Tačiau skundo (prašymo / ieškinio) dalykas, kaip minėta, yra visiškai skirtingas. Todėl teismo išvada bei teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. vienas elementų absoliučiai nesutampa – dalykas, o pagrindas sutampa tik iš dalies. Todėl ir administracinė procedūra negalėjo būti sustabdyta.Teismas sprendime nurodė visiškai kitokius motyvus, nei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – tai, kad neva pareiškėjas siekia tų pačių teisinių pasekmių — įrodyti, jog ginčo žemės sklype buvo pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas. Tačiau teismas negali vertinti siekiamų pasekmių, o turi konkrečiai atsižvelgti į ieškinio ir skundo pagrindą, dalyką, t. y. ar jie tapatūs. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės konkrečiu atveju civilinėje byloje ir šioje administracinėje byloje yra visiškai skirtingos. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4826-907/2014 siekiama nuginčyti sandorį, o šioje byloje siekiama, kad atsakovas, kaip teisės aktų įgaliota tikrinti matininkų darbą institucija, patikrintų matininkės L. M. 2012 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą ir įvertintų jos atitikimą teisės aktų reikalavimams, t. y. būtų konstatuota ar matininkė L. M., 2012 m. birželio 25 d. rengdama žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje nėra siekiama įrodyti, jog ginčo žemės sklype buvo pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas. Ši aplinkybė svarbi tik kaip įrodymas, jog matininkė L. M. nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Pripažinus, jog matininkė L. M. nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir juos pažeidė, turėtų būti panaikinta jos 2012 m. birželio 25 d. parengta žemės sklypo (projektinis numeris Nr. 439-2) kadastro duomenų byla.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 36-40) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies normą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-968/2014; 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1158/2014), nėra tokio reikalavimo, kad skundo, paduoto viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju NŽT), ir skundo ar ieškinio, paduoto teismui, reikalavimai būtų vienodi, pakanka, kad nagrinėjami klausimai būtų tie patys ir, kad į juos būtų atsakyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, dėl kurios atsakovas sustabdė administracinę procedūrą, pradėtą pagal pareiškėjo skundą, turės pasisakyti dėl faktinės aplinkybės, ar buvo ginčo žemės sklype kadastrinių matavimų atlikimo metu, pareiškėjo teigimu, jam priklausantis nekilnojamasis turtas, ar ne. Ginčo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo esmė ir yra tai, ar šiame žemės sklype buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir tuo atveju, jeigu buvo – ar matininkė teisėtai jų nepažymėjo šio žemės sklypo plane ir nenurodė kadastro duomenų byloje komplektuojamuose dokumentuose, t. y. ar pagrįstai minėtas žemės sklypas buvo parduotas V. P.. Taigi nuo to, kaip Šiaulių apylinkės teismas išspręs minėtą civilinę bylą, priklauso tolesni Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, priimant administracinės procedūros sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. gruodžio 15 d. skundą taip pat pažymėtina, kad šiuo metu Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-104-289/2015, iškelta pagal pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 31SK-(14.31.110)-1929 „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 439-2), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 31SD-(14.31.104)-7451 panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui patikrinti matininkės L. M. 2012 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. 439-2) kadastro duomenų bylą ir grąžinti ją matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Kaip matyti, Šiaulių apygardos administracinis teismas šiuo metu nagrinėja iš esmės tuos pačius klausimus, kuriuos pareiškėjas kėlė savo 2014 m. gruodžio 15 d. skunde, kurio nagrinėjimas (administracinė procedūra) buvo sustabdyta. Todėl teismui net ir pripažinus, kad skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pagrindžiant pačios administracinės procedūros sustabdymą, teismui įpareigojus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. skundą, Nacionalinė žemės tarnyba taip pat turėtų pagrindą priimti sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 20-23) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik tuo, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4826-907/2014 yra nagrinėjama ne tuo pačiu klausimu, t. y. pasak pareiškėjo pareiškimo dalykas yra visiškai skirtingas. Daugiau jokių kitų argumentų pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo nepateikia.Nei Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, nei suformuotoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-968/2014) nėra keliamas reikalavimas, kad institucijai ir teismui pateikti skundai (ieškiniai, pareiškimai ir t. t.) būtų identiški ir kad reikalavimai rezoliucinėje dalyje būtų tapatūs, pakanka, kad abiejuose procesuose objektu būtų tie patys klausimai. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti formalūs skirtumai tarp 2014 m. gruodžio 15 d. skunde išdėstyto reikalavimo ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4826-907/2014 nagrinėjamo ieškinio reikalavimo, nepaneigia ryšio tarp šių dviejų pareiškėjo inicijuotų procesų ir juose nagrinėjamų klausimų.Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas tiek kreipdamasis į NŽT su 2014 m. spalio 21 d. bei 2014 m. gruodžio 15 d. skundais, tiek inicijuodamas civilines bylas, siekia iš esmės tų pačių klausimų išsprendimo, t. y. abiem atvejais pareiškėjas siekia įrodyti, kad ginčo žemės sklype buvo pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas.Nepaisant to, kad abiem savo paties inicijuotais procesais pareiškėjas siekia tų pačių tikslų, tačiau, kol nebus išnagrinėtos Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4826-907/2014 (dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo) ir Nr. 2YT-41-650/2016 (dėl juridinio fakto nustatymo), pareiškėjas apskritai net teoriškai neturi teisinio pagrindo kreiptis į NŽT dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, tik žemės sklypo savininkas gali inicijuoti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą. Šiuo atveju pareiškėjas nėra nei žemės sklypo savininkas, nei apskritai turi kokį nors teisinį suinteresuotumą ginčo žemės sklypo kadastriniais duomenimis. Pareiškėjas tik deklaratyviai ir nepagrįstai nurodo, kad ginčo žemės sklype neva buvo ir neva pareiškėjui nuosavybės teise priklausė statiniai, tokiems teiginiams pagrįsti naudodamas tik „sufalsifikuotus“ įrodymus: 2013 m. gegužės 17 d. matininkės J. J. sudarytą kadastro duomenų bylą, kurioje nurodyta, kad bendras statinių plotas 0 kv. m, bei 2013 m. rugsėjo 9 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodytos net ne to ginčo žemės sklypo koordinatės, o prie protokolo pridėtose fotonuotraukose matyti tik vietomis žaliuojanti, o vietomis suarta pieva. Pats pareiškėjas, inicijuodamas visus procesus, savo skunduose ir ieškiniuose pripažino faktą, kad pateikiant tiek skundus, tiek ieškinius, faktiškai jokių statinių žemės sklype nėra.Tretieji suinteresuoti asmenys R. P. ir V. P. nuo 2009 m. teisėtu pagrindu naudojasi ginčo žemės sklypu (valstybinės žemės nuomos pagrindu), o 2013 m., pasinaudodami savo pirmumo teise, įsigijo nuosavybės teisę į šį žemės sklypą. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, kurią ūkininkas V. P. naudoja pagal tikslinę paskirtį. Aplinkybę, kad tretieji suinteresuoti asmenys įsigijo laisvą ir neužstatytą žemės sklypą, patvirtina oficialūs dokumentai (valstybinės žemės nuomos sutartys, žemėtvarkos projektų planai, ortografinės fotografijos, galiausiai ta pati 2012 m. birželio 25 d. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla ir Nekilnojamojo turto registro oficialūs duomenys).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 43-47) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo skirti pareiškėjui ir jo atstovui advokatui M. Bakanui 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu bei priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. P. naudai 630,82 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tokiais pat argumentais, kaip ir savo skundą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, dėl ko turėtų būti panaikintas šis teismo sprendimas.Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai išnagrinėjo bylą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir tinkamai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai laikėsi procesinių normų, todėl tinkamai ir teisingai išsprendė bylą. Teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kylančių iš tapačių teisinių santykių – abiem atvejais įrodyti, kad ginčo žemės sklype buvo jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą būtiną ryšį tarp pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. skunde ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėse bylose nagrinėjamų klausimų.Analogiškų teisinių pasekmių, t. y. įrodyti, kad ginčo žemės sklype neva buvo statiniai, pareiškėjas siekia ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-41-650/2016 (dėl juridinio fakto nustatymo) bei civilinėje byloje Nr. 2-4826-907/2014 (dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo V. P.). Pažymėtina, kad net pareiškėjo 2014 m. spalio 21 d. skundo, 2014 m. gruodžio 15 d. skundo ir ieškinių bei pareiškimų argumentai Šiaulių apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2YT-41-650/2016 ir Nr. 2-4826-907/2014 yra identiški, taip pat pareiškėjas visus savo procesinius reikalavimus skirtingose bylose grindžia tais pačiais įrodymais (t. y. suklastota matininkės J. J. 2013 m. gegužės 17 d. kadastro duomenų byla, 2013 m. rugsėjo 9 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodytos koordinatės net neatitinka faktinių ginčo žemės sklypo koordinačių, o prie protokolo pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas plynas laukas).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo, kurio kadastro bylą pareiškėjas siekia patikslinti, savininkas ir pareiškėjas neturi teisinio pagrindo tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d.). Net jei teismas būtų panaikinęs skundžiamą sprendimą, pareiškėjo 2014 m. spalio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. skundai negali būti nagrinėjami, o juose nurodyti pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos atžvilgiu. Pareiškėjas niekada nesinaudojo ginčo žemės sklypu, nesinuomojo jo iš valstybės, nebuvo pateikęs prašymo žemėtvarkos projekte dėl žemės sklypo įsigijimo. Žemės sklype taip pat niekada nebuvo registruota jokių statinių ar pastatų.Pareiškėjas piktnaudžiauja administracinio proceso teisėmis ir tiek NŽT, tiek teismams pateikė absoliučiai nepagrįstus skundus, pateiktais skundais nesiekia apginti savo pažeistų teisių, o tiesiog persekioja suinteresuotą asmenį V. P. ir daro psichologinį spaudimą. Tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu patvirtina ta aplinkybė, kad pats pareiškėjas pripažįsta faktą, kad ginčo žemės sklype nėra jokių statinių, todėl neaišku, kaip galima reikalauti pažymėti neegzistuojančius statinius ginčo žemės sklypo kadastrinėje byloje. Be to, pareiškėjui jau ne kartą yra išaiškinta, kad pareiškėjas net apskritai neturi jokio teisinio suinteresuotumo taisyti, keisti, panaikinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenų. Pareiškėjui yra žinoma, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, jis nėra subjektas, turintis teisę keisti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Tokią teisę turi tik ginčo žemės sklypo savininkas V. P.. Nepaisydamas to, pareiškėjas ignoruoja šią teisinę nuostatą bei faktą, kad ginčo žemės sklype nėra jokių statinių, ir desperatiškai bylinėjasi. Akivaizdu, kad Pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir siekia bet kokiomis priemonėmis nepagrįstai inicijuoti kuo daugiau teisminių bylų pagal analogiškus skundus, kurie yra grindžiami identiškais argumentais. Pareiškėjas nesiekia jokio realaus savo pažeistų teisių gynimo, bet teisines priemones naudoja išimtinai kaip spaudimo priemonę V. P. atžvilgiu. Pareiškėjas tik formaliai bylinėjasi. Be to, pareiškėjas visuose minėtuose teisiniuose procesuose yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato M. Bakano, kuris turėtų išmanyti teisinį reglamentavimą ir suvokti, kad teikia teismui tik formalius skundus, neturinčius jokio faktinio ar teisinio pagrindo ir kad šiais skundais nėra siekiama realaus pažeistų teisių gynimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas sąmoningai veikia prieš teisingą, greitą ir sąžiningą bylos išnagrinėjimą, t. y. piktnaudžiauja administracinio proceso teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekeičia, o tik papildo jas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2012 m. birželio 14 d. buvo atlikti nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau plane nebuvo pažymėti pareiškėjui priklausantys statiniai. Analogiški pareiškėjo argumentai buvo nurodyti ir 2014 m. gruodžio 15 d. skunde atsakovui dėl matininkės atliktų kadastrinių matavimų patikros, į kurį atsakovas atsakė 2015 m. vasario 9 d. priimdamas sprendimą Nr. 155-224-(9.5) (b. l. 7).

Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ištyrė pilnai ir pagrįstai pripažino atsakovo sprendimą teisėtu, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose taip pat keliamas ginčas dėl nurodytame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esamų statinių pripažinimo. Esant šioms aplinkybėms, atsakovui buvo pagrindas stabdyti administracinę procedūrą dėl matininkės atliktų kadastrinių matavimų patikros, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) pagrindu, kadangi tą patį klausimą pradėjo nagrinėti teismas, ir atsakovas tai nurodė 2015 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 155-224-(9.5) (b. l. 7).

Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Todėl pareiškėjui pradėjus ginčą dėl žemės sklypo pardavimo sandorio panaikinimo turi būti tikrinamas ir parengtas žemės sklypo planas, kurį patikrinti pareiškėjas prašė atsakovo. Todėl administracinė procedūra privalėjo būti stabdoma, o administracinio sprendimo turinio neesminiai trūkumai šiuo atveju nepaneigia privalomo administracinės procedūros sustabdymo.

Administracinės procedūros sustabdymo pagrįstumą patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad 2009-2013 m. laikotarpiu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jokio nekilnojamojo daikto, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui, nebuvo (civilinė byla Nr. 2-3-907/2017). Pripažinus šią aplinkybę nustatyta kitoje byloje nėra pagrindo plačiau vertinti pareiškėjo argumentų šios bylos apimtyje.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. P. prašymas skirti pareiškėjui ir jo atstovui advokatui M. Bakanui 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrįstas, nes nėra duomenų, jog pareiškėjas ar jo atstovas šioje byloje piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. P. prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju galutiniu teismo sprendimu (šia nutartimi) ginčas išspręstas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. turi teisę į išlaidų, be kita ko, atstovavimo išlaidų atlyginimą. V. P. šiuo atveju prašo priteisti jo naudai 630,82 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kaip nurodo, šias išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas bei prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.11, 8.16 punktais, prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma neviršija minėtose rekomendacijose numatytų maksimalių užmokesčio už analogiškas paslaugas dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl priteistina iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žadžiūnai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žadžiūnai“ trečiojo suinteresuoto asmens V. P. naudai 630,82 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų ir aštuoniasdešimt dviejų centų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas