- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-884-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- O. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5907-476/2020 pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius R. rajone,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. O. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. J., teismo prašė: suteikti leidimą išvežti nepilnamečius vaikus V. J. ir A. J. nuolatiniam gyvenimui į užsienį; padidinti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur, priteista? suma? kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant i? infliacija?, ir mokant šias lėšas i? ieškovės banko sąskaitą iki mėnesio, už kuri? teikiamas išlaikymas, 15 dienos, įpareigojant atsakovą griežtai laikytis nustatyto mokėjimo termino; pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo K. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
2. 2020 m. spalio 28 d. ieškovė O. J. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė: iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje leisti jai išvykti su vaikais (V. J. ir A. J.) i? (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrinta galimybė vaikams tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nustatyti atsakovo su vaikais bendravimo tvarką: užtikrinti atsakovui bendravimą su vaikais (duomenys neskelbtini), prieš tai suderinus iš anksto atvykimo laiką su ieškove, atsakovo pas vaikų vizito metu ieškovė sutinka visiškai padengti skrydžio bilietų kainas ir pasirūpinti nakvyne (apgyvendinimu).
3. Ieškovė nurodė, kad bandė su atsakovu susitarti taikiai, siekdama rasti abejoms pusėms palankų sprendimo variantą, užtikrinantį abiejų šalių interesus, iš esmės sutiko su atsakovo siūlomomis sąlygomis dėl jo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sutiko su jo sąlygomis ir dėl išlaidų dengimo lygiomis dalimis vaikų lankymo metu, siūlė pasirūpinti atsakovo nakvyne ir pan., tačiau dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių susitarti iki galo nepavyksta.
4. Ieškovė akcentavo, jog prašo leisti dukras išsivežti į (duomenys neskelbtini), nes prasidėjus mokslo metams, ir vaikams būnant Lietuvoje, nesuteikiant galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini) lankomas mokyklas, yra pažeista vaikų interesų pusiausvyra, pažeistos sąlygos visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi bei lavinimuisi, pažeista esminė ir pamatinė teisė į mokslą. Ieškovė pažymėjo, kad vaikų teisių specialistai pagal pateiktas byloje išvadas laikosi tos pačios pozicijos; be to, vaikai yra aiškiai ir neabejotinai išreiškę norą grįžti, vaikams ten patinka, gerai sekasi mokytis ir pan. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu pamokos vyksta gyvai klasėse ir mokykla laukia vaikų atvykstant, tai patvirtina teismui teikiami įrodymai.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ne tik, kad nevykdo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nededa jokių pastangų dėl laiko praleidimo su vaikais, jiems esant Lietuvoje, bet ir tyčia, dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių, iki galo neapsispręsdamas dėl bendravimo tvarkos, nesuteikia galimybės vaikams normaliai tęsti mokslų, atlikti skiepus ir t.t. Tokiais veiksmais atsakovas elgiasi piktybiškai, veikia priešingai vaikų interesams, nesistengia dėl vaikų gerovės, neužtikrina sąlygų tęsti vaikams mokslus. Atsakovas nuo pat grįžimo į Lietuvą nededa jokių pastangų dėl ryšio su vaikais palaikymo, nerodo jokio noro su vaikais susitikti, su jais bendrauti, nors jam yra suteiktos visos galimybės bendrauti su vaikais, o vaikai skatinami tai daryti. Atsakovas nekreipia dėmesio į vaikų norus ir jų interesus, kad vaikams būtina užtikrinti tinkamas mokslo sąlygas, užtikrinti sveikatos priežiūrą.
6. Ieškovė nurodė, kad susitarus su mokykla, kol kas vaikams yra užtikrintas nuotolinis mokymasis, tačiau teisminiam procesui užsitęsus dėl nepaprastos padėties, šių metų spalio mėn. numatytas teismo posėdis neįvyko, todėl byla užsitęsė, dėl tokios situacijos nepilnamečių vaikų interesai vis labiau pažeidžiami, nes mokymosi vieta (duomenys neskelbtini) jų laukia, mokykla siunčia pranešimus dėl vietos išsaugojimo, taip pat ieškovė gavo pranešimą dėl privalomų vaikams atlikti skiepų.
7. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, atsisakydamas suteikti galimybę dukroms su jų mama išvykti, pažeidžia Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nesidomi vaikų mokslais, jų sveikatos būkle, kasdiene veikla, nelanko jų, ne tik, kad vėluoja mokėti išlaikymą vaikams, tačiau neprisideda papildomai prie vaikų poreikių tenkinimo, neperka vaikams jokių dovanų, žaislų ir pan. Esant tokiam atsakovo požiūriui, vaikų interesai, jiems išvykus, pažeidžiami nebus. Ieškovė akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus jai teisę išvežti nepilnamečius vaikus, ieškovė šiai dienai negalėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų į stabilią, saugią bei vaikų interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai; kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų vaikams žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų jas psichologiškai neigiamai ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje leisti ieškovei O. J. išvykti su vaikais V. J. ir A. J. i? (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrinta vaikams galimybė tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti atsakovo K. J. bendravimo su vaikais tvarką: užtikrinti atsakovui bendravimą su vaikais (duomenys neskelbtini), prieš tai suderinus iš anksto atvykimo laiką su ieškove; atsakovo vizito pas vaikus metu (duomenys neskelbtini) ieškovė visiškai padengia atsakovo skrydžio bilietų kainas ir pasirūpina jo nakvyne (apgyvendinimu).
9. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, atsižvelgęs į vaikų išsakytą nuomonę, sprendžia, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, jog mergaitės galės tęsti mokslą savo mokykloje, o nustačius laikiną vaikų bendravimo tvarką su tėvu, bus užtikrinta ir vaikų teisė bei interesas bendrauti su abiem tėvais; tokiu būdu nebus apribotas ir atsakovo bendravimas su dukterimis iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) K. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės O. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametės dukros su ieškove 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo išvykusios į (duomenys neskelbtini) kurti naujo gyvenimo be atsakovo leidimo (sutikimo). Atsakovas, po to, kai jam tapo žinomas vaikų išvykimo faktas, kreipėsi dėl dukrų grąžinimo į Lietuvą pagal Hagos konvenciją. D. B. 2020 m. vasario 12 d. Aukščiausiojo teisingumo teismo šeimos skyrius nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai turi būti grąžinti į Lietuvą ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d. Vykdydama D. B. Aukščiausiojo teisingumo teismo sprendimą, ieškovė su nepilnametėmis dukterimis grįžo į Lietuvą, apsigyveno savo tėvų namuose, kuriuose gyveno ir iki išvykimo į užsienį. Ieškovė nepateikė duomenų, kad dabartinė aplinka, kurioje ji su vaikais gyveno iki 2019 metų rugsėjo mėnesio ir kurioje nuo 2020 metų kovo mėnesio gyvena iki šiol, vaikams būtų nesaugi ar netinkama.
10.2. Ieškovė identiškus prašymus dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių teikė ne vieną kartą, ieškovės prašymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti.
10.3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė nauja siūloma tėvo bendravimo su dukterimis tvarka. Teismas, tenkindamas tokį ieškovės prašymą ir nustatydamas ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką, neproporcingai pažeidė tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, asmeninio pobūdžio teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Teismas neatsižvelgė, kad dėl pasaulinės pandemijos dėl Covid19, tiek asmeniui atvykus į (duomenys neskelbtini), tiek asmeniui grižus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, privalomos papildomos patikros ir privalomas saviizoliacijos laikotarpis. Atsakovas fiziškai ir objektyviai negali ir negalės pasinaudoti skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukterimis tvarka, tokiu būdu yra visiškai užkertamas kelias skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su savo dukterimis ir dalyvauti jas auklėjant. Nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo tvarka yra abstrakti ir priverstine tvarka neįgyvendinama.
10.4. Teismas ignoravo faktą, kad nuo 2020 metų kovo mėnesio ieškovei su dukterimis grižus į Lietuvą, mergaitės visą laiką ugdymo ir mokymo įstaigose mokėsi nuotoliniu būdu. Teismo posėdyje ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 metų pavasario sesiją mergaitės baigė nuotoliniu būdu ir nuo rugsėjo tokiu pačiu būdu mergaitės tęsia mokslus. Skundžiamą nutartį teismas grindė ieškovės pateikta „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 27 d. pažyma, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šalių dukra A. J. būtų kada nors lankiusi Š. T. pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini).
10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų kovo mėnesio būdama (duomenys neskelbtini), ieškovė neturėjo jokių pajamų ir gyveno vien savo sugyventinio išlaikoma pastarojo bute, t. y. per pastaruosius 14 mėnesių ieškovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, neturėdama jokių sveikatos problemų, dėl kurių ji negalėtų dirbti, nei (duomenys neskelbtini), nei grižus į Lietuvą, nesiėmė jokių žingsnių gauti legalų darbą ir legalias pajamas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kokių pajamų (duomenys neskelbtini) gyvens ji ir šalių dvi nepilnametės dukrelės; byloje nėra jokių duomenų, iš kokių lėšų bus dengiami nepilnamečių mergaičių kasdieniniai poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė O. J. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Ieškovės pasiūlyta ir teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka niekaip nepažeidžia atsakovo, kaip tėvo, teisių. Atsakovas, vaikams dar būnant Lietuvoje, nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, neišreiškė jokio noro ir nedėjo jokių pastangų dėl tiesioginio matymosi su vaikais, pas vaikus atvažiuodavo labai retai. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jam bus užkertama galimybė matytis su vaikais, neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas turės visas galimybes atvykti į (duomenys neskelbtini) ir pasimatyti su vaikais.
11.2. Šiuo metu ieškovė su vaikais jau yra išvykusi, apie išvykimą atsakovą informavo ir nurodė adresą, kuriuo gyvens, vaikai lanko Š. T. pradinę mokyklą ir gyvena sau įprastoje aplinkoje, mokosi, jų socialiniai ryšiai su mokymosi ir gyvenamąja aplinka yra tvirti. Atsakovas, teikdamas skundą, neatsižvelgė į vaikų interesus, kurie šiuo atveju yra svarbiausi, t. y. vaikams yra užtikrinta galimybė mokytis, gyventi įprastoje aplinkoje. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų neproporcingai pažeisti vaikų interesai, kadangi vaikai ir vėl būti išplėšti iš jiems įprastos gyvenamosios ir mokymosi aplinkos, sutrikdytas gyvenimo stabilumas ir jų įprastas gyvenimo būdo tęstinumas.
11.3. Atskirajame skunde nėra jokių svarių argumentų, kodėl ir kaip buvo pažeisti atsakovo ir vaikų teisėti interesai, kodėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir suvaržo atsakovo teises daugiau, nei būtina teisėtam interesui pasiekti. Atsakovas nekonkretizuoja, kaip konkrečiai teismo nutartimi nustatyta laikinojo bendravimo tvarka trukdys ar apribos jo bendravimo galimybes su vaikais, kaip konkrečiai tai pažeidžia vaikų interesus.
11.4. Vaikai nuosekliai nuo pat teisminio proceso pradžios, apklausiami vaikų teisių specialistų ir psichologų, laikėsi vieningos nuomonės dėl ryšio su tėvu ir jų noro gyventi bei mokytis (duomenys neskelbtini). Atsakovas ignoruoja aplinkybę, jog tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, tokie kaip atsakovo nenoras bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų gyvenime, bei vaikų išreikšta nuosekli ir argumentuota nuomonė dėl santykio su tėvu bei jų noro gyventi bei mokytis (duomenys neskelbtini), tik patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų bandęs susitarti iš anksto dėl kitos bendravimo su vaikais datos, taip pat nėra duomenų, kad su vaikais jis bendrautų kita, nei nustatyta taikos sutartimi forma (pvz., telefonu, internetu ir pan.), kad apskritai būtų dėjęs ir dėtų maksimalias pastangas dėl ryšio su vaikais atkūrimo, bendravimo su jais ir t.t. Priešingai, byloje esantys duomenys (vaikų nuomonė, specialistų išvados, susirašinėjimai ir kt.) tik patvirtina pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais nevykdymą.
11.5. Ieškovės pasiūlyta laikina bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka, kuria nėra konkretizuotas vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas, kaip tik suponuoja tai, kad atsakovas turės visas galimybes rinktis konkretų bendravimo laiką su vaikais taip, kaip patogu jam, pranešus apie tai iš anksto ieškovei. Ieškovė visada skatindavo ir toliau skatina vaikus palaikyti ryšį su atsakovu, ragina patį atsakovą bendrauti su vaikais.
11.6. Atsakovo teiginys, kad teismas net neturi duomenų apie ieškovės pajamas, galimybes išlaikyti vaikus, neturi jokio loginio ir teisinio pagrindimo, kadangi atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų (įrodymų), kurie sudarytų prielaidas abejoti ieškovės galimybėmis pasirūpinti vaikais. Ieškovė, teikdama papildomus paaiškinimus, į bylą pateikė ir pažymą iš potencialios darbovietės (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog ji turi darbo vietą. Byloje taip pat pateikti duomenys apie vaikų gyvenamąją aplinką ir būstą, ieškovė turi sužadėtinį, su kuriuo planuoja šeimą ir t.t. Natūralu, kad kol vyko teisminis procesas, esant pasaulinei krizei dėl Covid19 ir ribotoms galimybėms rajone susirasti laikiną darbą, ieškovė neturėjo galimybės įsidarbinti Lietuvoje, ginčo tarp šalių dėl negalėjimo ar netinkamo pasirūpinimo vaikais niekada nebuvo. Todėl tokie atsakovo argumentai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius. Be to, atsakovas nemoka laiku alimentų, taip pat nemoka indeksavimo įstatymo nustatyta tvarka, pats atsakovas tinkamai neužtikrina vaikų poreikių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje leisti ieškovei išvykti su vaikais i? (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrinta vaikams galimybė tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
14. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
15. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje leido ieškovei išvykti su vaikais i? (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrinta vaikams galimybė tęsti mokslus; iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Dėl leidimo išvykti
18. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Kaip matyti iš minėtos įstatymo nuostatos, vienas iš tėvų, vykdamas su vaiku gyventi į užsienio valstybę, turi informuoti apie tai kitą iš tėvų bei gauti jo pritarimą.
19. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė akcentavo, jog prašo leisti dukras išsivežti į (duomenys neskelbtini), nes prasidėjus mokslo metams, ir vaikams būnant Lietuvoje, nesuteikiant galimybės grįžti į (duomenys neskelbtini) lankomas mokyklas, yra pažeista vaikų interesų pusiausvyra, pažeistos sąlygos visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi bei lavinimuisi, pažeista esminė ir pamatinė teisė į mokslą. Ieškovė nurodė, kad susitarus su mokykla, kol kas vaikams yra užtikrintas nuotolinis mokymasis, tačiau teisminiam procesui užsitęsus dėl nepaprastos padėties, nepilnamečių vaikų interesai vis labiau pažeidžiami, nes mokymosi vieta (duomenys neskelbtini) jų laukia, mokykla siunčia pranešimus dėl vietos išsaugojimo, be to, ieškovė gavo pranešimą dėl privalomų vaikams atlikti skiepų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškovė yra pateikusi savo argumentus patvirtinančius įrodymus. Į nagrinėjamą bylą pateiktas 2020 m. spalio 27 d. ugdymo įstaigos laiškas, kuriame patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) yra skirtos vietos abiem mergaitėms 5 ir 3 mokymo metams ir laukiama atsakymo, kada jos pradės mokyklą lankyti, kadangi kiti mokiniai į ugdymo įstaigą grįžo jau rugsėjo mėnesį, o mergaitėms tikslinga grįžti kuo greičiau, kad jos galėtų pasivyti praleistas pamokas. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai psichologo apklausos metu išreiškė savo nuomonę – buvo išreikštas aiškus mergaičių noras grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, asmeninės neturtinės vaikų teisės (teisė į visapusišką ir harmoningą vaikų vystymąsi bei lavinimą) gali nukentėti. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, atsižvelgęs į vaikų išsakytą nuomonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, mergaitės galės tęsti mokslą savo mokykloje.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos
10. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).
11. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
13. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutarė – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: užtikrinti atsakovui bendravimą su vaikais (duomenys neskelbtini), prieš tai suderinus iš anksto atvykimo laiką su ieškove; atsakovo vizito pas vaikus metu (duomenys neskelbtini) ieškovė visiškai padengia atsakovo skrydžio bilietų kainas ir pasirūpina jo nakvyne (apgyvendinimu).
14. Atsakovas atskirajame skunde pažymėjo, jog teismas, nustatydamas ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką, neproporcingai pažeidė tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, asmeninio pobūdžio teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Atsakovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė, kad dėl pasaulinės pandemijos dėl Covid19, tiek asmeniui atvykus į (duomenys neskelbtini), tiek asmeniui grižus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, privaloma papildoma patikra ir privalomas saviizoliacijos laikotarpis. Atsakovo vertinimu, jis fiziškai ir objektyviai negali ir negalės pasinaudoti skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukterimis tvarka, tokiu būdu yra visiškai užkertamas kelias skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su savo dukterimis ir dalyvauti jas auklėjant.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kreipė dėmesį į tai, kad būtų užtikrinta vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, kad tėvo ir vaikų bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, grįstas tėvų tarpusavio susitarimu ir bendradarbiavimu, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaikų įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, nedarytų neigiamos įtakos jų vystymuisi, sveikatos būklei ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog teismas neproporcingai pažeidė tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, asmeninio pobūdžio teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą šiuo klausimu, atsižvelgė išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus bei poreikius, įvertino ir ginčo šalių galimybes bei turimas sąlygas. Teismas atsižvelgė ne tik į ieškovės galimybes sudaryti sąlygas tėvo ir vaikų bendravimui, bet ir į tai, kad nustatytas atsakovo bendravimas su dukterimis iki teismo sprendimo byloje priėmimo nebus apribotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išlaikė ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvą, augti mylimiems ir globojamiems, nėra pažeidžiami.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai turtiniai ir neturtiniai interesai bei išlaikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu; teismas sprendė dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju buvo taikyta tinkama ir pagrįsta laikina priemonė, kuri apsaugo ir užtikrina nepilnamečių vaikų teises bei interesus.
23. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, jog ieškovė identiškus prašymus dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių teikė ne vieną kartą, ieškovės prašymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Tiek atsakovas savo atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
28. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo jau yra išnagrinėta. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, terminas apeliaciniam skundui paduoti dar nesuėjęs.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kol nėra įsiteisėjęs priimtas teismo sprendimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.