Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovėms Renatai Kizienei ir Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi užsienyje, išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė O. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama suteikti leidimą ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus V. J., ir A. J. nuolatiniam gyvenimui į užsienį; padidinti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, kas me?nesi? periodine?mis išmokomis mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur, priteista? suma? kasmet indeksuojant Lietuvos Respubllikos Vyriausybe?s nustatyta tvarka, atsižvelgiant i? infliacija?, ir mokant šias le?šas i? ieškove?s banko sa?skaita? iki me?nesio, už kuri? teikiamas išlaikymas, 15 dienos, įpareigojant atsakovą griežtai laikytis nustatyto mokėjimo termino; pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Reisinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo K. J., bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. J. ir A. J. tvarką, nustatant, jog:

1. K. J. turi teise bendrauti su nepilnamečiais vaikais V. J. ir A. J. ryšio priemonėmis Skype ir telefonu pagal vaikų poreikius. Vaikų mama, O. J., įsipareigoja informuoti K. J. apie vaikų gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šiuos pasikeitimus.

2. K. J. turi teisę atvykti į vaikų V. J. ir A. J. gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaikais ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų) atsižvelgiant į vaikų ugdymo ir poilsio režimą. K. J. prieš 20 dienų privalo informuoti vaikų motiną apie numatomo susitikimo laiką ir trukmę.

3. Atsižvelgiant į vaikų norus bei interesus, atsakovas bendrauja su vaikais Lietuvoje vaikų mokykliniu? atostogų? metu; konkrečias vaikų perdavimo tėvui ir grąžinimo motinai detales šalys suderina tarpusavyje raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemone?mis (Viber, Skype) likus ne mažiau kaip 14 dienu? iki planuojamo atostogu? bendravimo pradžios

Ieškovė O. J. ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka sudaryta tarp jos ir atsakovo K. J. bei patvirtinta tarp jų sudaryta sutartis de?l santuokos nutraukimo teisinių pasekmiu?. Teismo sprendimo 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečių vaikų V. J. ir A. J. nuolatine? gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovo bendravimas su savo vaikais niekada nebuvo itin glaudus, po santuokos nutraukimo atsakovo noras, pastangos bei indėlis bendrauti su vaikais vis labiau tolo. Atsakovas tiek būdamas santuokoje, tiek po santuokos nutraukimo nesirūpino nei vaikų auklėjimu, nei ugdymu, nei sveikata, tokiu būdu nevykdė savo, kaip tėvo, imperatyvių pareigų. Tuo tarpu ji nuolat rūpinosi vaikų gerove, juos auklėjo, užtikrino vaikų dvasinį ir moralinį ugdymą, kasdieninę priežiūrą, tarp mamos ir vaikų yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Atsakovas niekada nesirūpindavo dukterimis jų ligos atveju, neslaugydavo. Su atsakovu jos santykiai taip pat buvo įtempti dėl neprognozuojamo ir neadekvataus atsakovo elgesio dėl ko, ji išsigandusi ir pavargusi nuo nuolatinio gyvenimo baimėje ir strese, bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovas nusišalinęs nuo dukrų auklėjimo ir gyvenimo bei siekdama finansiškai stabilesnio gyvenimo ir geresnių perspektyvų vaikams 2019 m. rugpjūčio mėnesį nieko nepranešusi atsakovui išvyko su dukromis į Didžiąją Britaniją kurti naujo gyvenimo. Lietuvoje ji dirbo pardavėja-konsultantė kosmetikos prekių parduotuvėje, gaudavo minimalų atlyginimą, už kurį buvo sunku oriai pragyventi, todėl paskutiniai 2019 metai buvo sudėtingi tiek finansine, tiek emocine prasme, nes gautų pajamų užteko tik privalomiems mokesčiams padengti bei kitiems būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti. Ji gavo pasiūlymą dirbti D. Britanijoje. Išvykusi pradėjo kurti naują šeimą bei planuoti ateitį su širdies draugu, visi kartu apsigyveno ir puikiai sutarė. Nepilnamečiai vaikai kartu su ja D. Britanijoje gyveno nuosavame name, priklausančiame ieškovės sužadėtiniui, su kuriuo ieškovė planuoja kurti šeimą, vaikai turi savo kambarius. Vaikai taip pat labai prisirišo prie šios aplinkos ir naujo žmogaus, jį priima kaip savą, tarpusavio santykiai puikūs. Mergaitės labai greitai įsitvirtino ir priprato prie naujos aplinkos, kalbos, mergaičių integracija buvo itin sėkminga, mergaitėms patinka tiek mokytis, tiek gyventi šioje šalyje, dėl ko, ji ketina kurti savo ateitį svetur. Naujojoje gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos, galinčios užtikrinti nepilnamečių vaikų augimą bei vystymąsi. Ieškovė jau yra pateikusi visas paraiškas, yra gautas registracijos adresas, vaikai registruoti mokyklose, lanko būrelius, turi visas socialines garantijas.

Tarp jos ir atsakovo nuolat kyla ginčai dėl vaikams reikalingo išlaikymo, nes natūraliai dukroms augant jų poreikiai didėja ir Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto dydžio kiekvienai dukrai po 130 Eur natūraliai nebeužtenka. Atsakovas papildomai jokiais pirkiniais neprisideda, nesirūpina dukrų poreikiais, medikamentais, laisvalaikiu ir t.t. Išlaikymas buvo priteistas prieš 3 metus, kai A. buvo penkeri, o V. šešeri metai. Dabar A. yra 8 metai, o V. 9 metai. Mergaitės sparc?iai auga, bre?sta, jų poreikiai nuo 2017 metu? ženkliai išaugo ir iš atsakovo teikiamo išlaikymo 130 Eur per mėnesį nebeužtenka užtikrinti auganc?ių dukrų poreikiu?. Negana to, atsakovas išlaikymą dukroms teikia nereguliariai, tada ir tiek, kiek jam tuo metu atrodo tikslinga. Tokiais nereguliariais mokėjimais yra pažeidžiami vaikų interesai, jai yra sunku vienai atskirais laikotarpiais užtikrinti visus vaikų poreikius, planuotis išlaidas, mokesčius ir t.t. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus mano, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti padidintas periodiniais kas mėnesiniais mokėjimais kiekvienam vaikui mokant po 300 Eur per mėnesį. Po 2017 m., kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, dukrų poreikiai padide?jo. Atsirado papildomu? poreikiu? – pramogos, būreliai, mokykla, įvairūs renginiai, teatras, kinas, zoo parkas, lavinamieji žaislai, knygos, būreliai, vaikai viskuo domisi, yra žingeidūs, mergaitės pradėjo lankyti papildomus laisvalaikio užsie?mimus, taip pat padide?jo bu?tinieji vaikų poreikiai, palyginus su poreikiais, kurie buvo 2017 m. Per ši? laikotarpi? de?l infliacijos pasikeite? kainu? dydžiai, taip pat de?l valiutos pasikeitimo pastaroji praktiškai yra išaugusi beveik tris kartus, tode?l bu?tinieji vaiko poreikiai taip pat yra padide?je?. Šiuo metu ji kiekvienos dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 600 Eur. Šias išlaidas sudaro 190 Eur maistui, kadangi yra stengiamasi pirkti kuo sveikesni? maista?, tai par mergaitėms pradėjus lankyti mokykla?, reikia papildomų piniginiu? le?šu? skirti maistui mokykloje, kas sudaro apie 40 Eur me?nesiui. 25 Eur higienos priemonėms, tai plauku? plovimo priemone?s, vonios putos, kremai, prausimosi žele?, ausu? krapštukai, skalbimo priemone?s, dantu? pasta, prausikliai, kremai, valikliai ir pan. 30 Eur vitaminams bei vaistams, kadangi vaikų sveikatos palaikymo reikme?ms nuolat reikia vartoti vitaminus, mineralus, vaistus nuo peršalimo, homeopatinius preparatus ir kt. Vaikai taip pat laisvalaikiui ir sportui naudoja dvirac?ius, rieduc?ius, paspirtukus, batutus, baseinus, 60 Eur drabužiams ir avalynei, kadangi ru?bai ir avalyne? augantiems vaikams iš tiesu? nemažai kainuoja, praktiškai tiek, kiek ir suaugusiam žmogui, vaikai ru?bus greitai išauga, yra aktyvu?s, sparc?iai auga, tode?l jiems reikalinga ture?ti daugiau drabužiu?, avalyne?s. 80 Eur atostogoms, 20 Eur mokesčiams, 120 Eur laisvalaikiui, 40 Eur transportui. Dukrai V. J. per mėnesį reikia skirti apie 605 Eur, t. y. 190 Eur maistui, 25 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vitaminams bei vaistams, 30 Eur mokslui ir ugdymui, kadangi piniginiu? le?šu? reikia skirti i?vairioms mokyklos rinkliavoms (klase?s biudžetui, vadove?liams, pratyboms, kopijavimui), mokyklos uniformai, kanceliariniams reikmenims (kuprine?s, pieštukai, rašikliai, sa?siuviniai, aplankai ir kt.). Mergaitės aktyviai dalyvauja bendruomene?s gyvenime, dėl ko, vaikams reikia skirti le?šu? ir i?vairioms išvykoms bei ekskursijoms su klase, mokykloje vykdomos rinkliavos i?varioms švente?ms ir išleistuve?ms, mergaitės taip pat norėtų vykti ir į stovyklas, tačiau atsakovo teikiamas išlaikymas ir ieškovės finansinė padėtis tokių galimybių negali užtikrinti. 60 Eur drabužiams ir avalynei, 80 Eur atostogoms, ji kasmet sudaro galimybes vaikams poilsiauti prie ju?ros ar išvykti i? užsieni?. 20 Eur mokesčiams, tai išlaidos bu?sto šildymui, elektrai, interneto, televizijos, vandens ir kitos išlaidos, tenkanc?ios vaiko daliai. 130 Eur laisvalaikiui, 40 Eur transportui. Atsižvelgiant į vaikų poreikius ji prašo pakeisti dukroms A. ir V. Raseinių rajono apylinke?s teismo sprendimu priteistą 130 Eur išlaikymo dydį, nes vaikams kas me?nesi? bu?tinas ne mažesnis, kaip apie 600,00 Eur dydžio išlaikymas. Prie šio išlaikymo atsakovas prisideda tik 130 Eur ir geranoriškai teikti išlaikyma? atitinkantį nepilnamečių dukrų poreikius, nesutinka. Jos prašoma priteisti išlaikymo suma dukterims yra pagri?sta, proporcinga atsakovo turtinei pade?c?iai bei atitinka teisingumo, sa?žiningumo ir protingumo principus.

2017 m. rugpjūčio 16 d. Reisinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Su vaikais bendraudavo tik kas antrą savaitgalį ir tai ne visuomet, o bendravimas su vaikais būdavo toks, kad nuveždavo į kaimą ir dažnu atveju palikdavo jas ten, nesuteikiant vaikams jokio užsiėmimo, kartu leidžiant labai mažai laiko. Nuo tokio atsakovo bendravimo galiausiai paskutiniu metu iki išvykstant į D. Britaniją vyresnioji dukra V. J. atsisakė vykti pas tėvą ir išreiškė nenorą leisti savaitgalius su tėvu. Paklausus mergaitės kodėl, dukra nurodė, kad atsakovas nežaidžia su jomis, nebendrauja, ant jų šaukia. Vaikus atsakovas palikdavo savo tėvams kaime, o pats tuo metu dirbdavo. Be to, atsakovas su vaikais niekada jiems būnant Lietuvoje ir gyvenant viename miestelyje jų neaplankė, tarp tėvo ir mergaičių nėra glaudaus ryšio, jis neįpratęs vaikais rūpintis, nežino elementarių vaikų poreikių, retai būdavo su vaikais vienas ir iki šiol nėra išreiškęs noro kažkur keliauti, atostogauti su vaikais, ar leisti daugiau laiko drauge su vaikais. Vaikų išvykimas kartu su ieškove nuolat gyventi į D. Britaniją iš esmės nepažeis skyrium gyvenančio atsakovo teisės bendrauti su vaikais. Pakeitus gyvenamąją vietą ir nepilnamečiams vaikams persikėlus gyventi į užsienį, ji siūlo nustatyti ieškinio reikalavimuose nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Ieškovė su dukterimis 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją kurti naujo gyvenimo be atsakovo K. J. leidimo (sutikimo), nesikreipė į teismą dėl leidimo išvežti vaikus į kitą valstybę. Atsakovas, po to, kai jam tapo žinomas vaikų išvykimo faktas, kreipėsi dėl dukrų grąžinimo į Lietuvą pagal Hagos konvenciją. Didžiosios Britanijos 2020 m. vasario 12 d. Aukščiausiojo teisingumo teismo šeimos skyrius nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai turi būti grąžinti į Lietuvą ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d., todėl ieškovė su vaikais grįžo į Lietuvą.

Nors ieškovė teigia, kad jis nesistengė pasirūpinti vaikų ugdymo įstaigomis Lietuvoje, kad vaikams grįžus jie turėtų galimybę tęsti mokslus, tačiau ieškovei puikiai žinoma, kad dukterų registracijai į Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigą reikalinga pažyma iš Didžiosios Britanijos mokyklos, kurios ieškovė jam nepateikė. Tikėtina, kad ieškovė tokios pažymos negalėjo gauti, nes Anglijos Teisės paramos ir konsultacijų vaikams ir šeimoms tarnybos bylos analizėje (ataskaitoje) nurodyta, kad mergaičių mokslai Anglijoje nėra nutraukti. Jis ne kartą prašė ieškovės ir jos advokato Anglijoje duoti raštišką patvirtinimą (įgaliojimą), kad galėtų ieškovės vardu išnuomoti būstą (sudaryti nuomos sutartį) jai ir dukroms Lietuvoje, tačiau tokio sutikimo (įgaliojimo) ieškovė iki šiol nesuteikė, o grįžusi į Lietuvą ieškovė su dukromis apsistojo savo tėvų 4 kambarių bute, kuriame gyveno iki išvykstant į Angliją.

Atsakovas mano, kad ieškovės ieškinyje nurodyta jo bendravimo su dukterimis tvarka neužtikrins šalių nepilnamečių vaikų interesų. Vienas esminių ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos trūkumų yra tas, kad tokia bendravimo su vaikais tvarka nustatoma tik „vaikų gyvenamosios vietos valstybėje“, tuo neproporcingai apribojo jo kaip tėvo galimybes dalyvauti auklėjant vaikus ir bendrauti su jais, dėl to vaikų interesai pažeidžiami labiau, negu reikia siekiant juos apsaugoti. Todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nenustačius vaikų bendravimo tvarkos jų kelionėms pas tėvą bei buvimui Lietuvoje. Kadangi abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku, o sprendimas išvežti vaikus į užsienį yra priimtas ieškovės vienašališku sprendimu, todėl būtent ieškovė turi prisiimti vaikų kelionių išlaidas į Lietuvą kompensavimą arba tartis su juo dėl šių išlaidų padengimo dalimis.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnametėms dukterims pakeitimo priteisiant po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, jis taip pat nesutinka. Ieškovė nenurodo kaip per 2,5 metų po minėto Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jos pačios turtinė padėtis arba įvyko esminiai mergaičių poreikių pasikeitimai. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pačios ieškovės neatsakingas elgesys lėmė jos pajamų sumažėjimą, nes prieš išvykdama iš Lietuvos ji turėjo pastovias darbines pajamas, gyveno jo tėvų name. Tuo tarpu išvykusi į užsienį, ieškovė per 6 mėnesius nesugebėjo susirasti darbo ir glaudėsi savo sugyventinio nuomojame bute. Jo paties turtinė padėtis, lyginant su 2017 metais, nepasikeitė. Jis neturi nekilnojamo turto ir transporto priemonių, turi darbines pajamas pagal darbo sutartį, kurios siekia 6 970 Eur per metus (vid. 580 Eur/mėn.). Atsakovas supranta savo konstitucinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius veikus, tačiau skirti didesnę nei 130 Eur išlaikymą vienam vaikui, jis neturi fizinės galimybės. Jis teismui pateikė duomenis, kad jo draugė laukiasi ir tai jam sudarys dar naujų papildomų išlaidų.

Atsakovas K. J. papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nenori jog vaikai išvyktų gyventi į užsienį, nes nenori, jog nutrūktų ryšys, tarp jo ir vaikų, kuris jau baigia nutrūkti. Vaikams grįžus į Lietuvą jam vieną kartą pavyko su antstolio pagalba pasiimti vaikus pas save. Kitą kartą buvo konfliktas su ieškovės tėvu kai jis atvyko pasiimti vaikų, todėl jis prašė ieškovės atvežti vaikus pas jį arba susitikti kitoje aplinkoje, tačiau ieškovė nesutiko to padaryti. Jis bando palaikyti su vaikais ryšį, nupirko vaikams telefonus, rašo jiems žinutes, tačiau nesulaukia jokio atsakymo. Jis bijo, kad vaikams išvykus gyventi į užsienį nukentės vaikų interesai. Jų bendravimas bus apsunkintas ir nors ieškovė teigė, kad vaikai nenori su juo bendrauti, tačiau tai yra netiesa, nes tą kartą, kai vaikai buvo pas jį, sekmadienį mergaitės nenorėjo išvykti, norėjo dar su juo pasilikti. Jis atvyksta pasiimti vaikų, tačiau jam trukdo ieškovės tėvas, tarp jų kyla konfliktinės situacijos. Jis su vaikais nuo 2020 m. kovo mėnesio matėsi kokius keturis kartus ir tik vieną savaitgalį jam pavyko paimti mergaites pas save. Jis neturi tiek lėšų, kad kiekvieną kartą vyktų pasiimti vaikus su antstoliu. Dėl to kreipėsi ir į vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau nieko išspręsti nepavyko. Pagal Anglijos sprendimą buvo įpareigotas išnuomoti būstą vaikams grįžus į Lietuvą ir apmokėti skrydžio bilietus, tačiau būsto neišnuomojo, nes ieškovė nedavė jam įgaliojimo. Pinigų už skrydžio bilietus iki šiol ieškovei nėra sumokėjęs. Jis šiai dienai priteistą išlaikymą moka, tačiau ne visada išlaikymą perveda iki 15 d., išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovės prašomo priteisti 300 Eur išlaikymo jis neturi galimybių mokėti, nes šiuo metu jis dirba Vaišvydavos autoservise ir gauna 350 Eur per mėnesį. Ankščiau jis yra dirbęs ir kitur. Sumokėjus išlaikymą vaikams jam pragyvenimui lieka nedidelė pinigų suma. Jo išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis, servise dirba dažytojo pareigose. Sutiktų vaikams mokėti didesnį, tai yra 160 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienai dukrai. Jis sutinka, kad vaikai su mama išvyktų į užsienį, tačiau jis nori, kad būtų užtikrintas jo ir vaikų bendravimas. Vykti į Angliją jis pats neturi galimybių, jis nori, kad motina atostogų metu parvežtų vaikus į Lietuvą, taip pat nori, kad pusę vasaros atostogų vaikai praleistų su juo Lietuvoje. Jį taip pat tenkina bendravimas su vaikais telekomunikacijos priemonėmis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą į bylą išvadą, kurioje be kita ko nurodyta, kad tarnybos manymu teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra nepakankamas ir neatitinka vaikų poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra O. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir K. J., gimęs (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukta santuoka tarp O. J. ir K. J., sudaryta 2012 m. liepos 14 d. Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 92, bendru sutikimu, nepilnamečių dukterų V. ir A. J., gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. J., K. J. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametėms dukterims periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį. Taip pat nustatyta tėvo K. J. bendravimo su dukterimis tvarka.

Dėl leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, nesant vaiko tėvo sutikimo

34 CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Šioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iš jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų A. ir V. J. išvykimo kartu su mama O. J. nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę. Atsakovo teigimu, dukroms išvykus gyventi į kitą valstybę, iš esmės sumažės jo bendravimo su mergaitėmis galimybės arba iš viso jo neteks, negalės dalyvauti vaikų auklėjime, vaikų gyvenamosios vietos keitimas pažeis jų interesus.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, o pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Visgi, teismas vadovaudamasis CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, teismas privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus bei kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamoje byloje, dalyvaujant psichologui, teismas išklausė nepilnamečių vaikų devynerių metų V. ir aštuonerių metų A. J. nuomonę. Pažymėtina ir tai, kad mergaičių nuomonė buvo išklausyta ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, tiesiogiai bendraujant su mergaitėms.

Išklausius nepilnametės A. J. nuomonę, mergaitė paaiškino, kad vienerius metus gyveno Anglijoje, ten jai patinka labiau, nes mokytis ten lengviau ir žmonės draugiškesni. Savaitgalius praleisdavo linksmai, važiuodavo į atrakcionus, žaidimo kambarius. Važiuodavo keturiese - ji, sesė V., mama ir mamos draugas Egis. Su tėčiu bendrauja telefonu, kurį jis padovanojo. Gautas žinutes perskaito, bet ne į visas atsako. Ji ant tėčio pyksta, nes jis meluoja, tą savaitgalį, kai turi jas pasiimti nieko nepranešęs neatvažiuoja. Kai tėtis pasiima jas pas save, trumpai su jomis pabūna ir išvažiuoja palikdamas jas su močiute. Tėtis ant jų rėkia, kai jos paprašo parvežti pas mamą, sako „pamirškit mamą“. Buvo žadėjęs nuvežti ant batuto, bet taip ir nenuvežė.

Išklausius nepilnametės V. J. nuomonę, mergaitė paaiškino, kad pavasarį su mama ir sese grįžo į Lietuvą. Per tą laiką su tėčiu matėsi tik vieną kartą. Tėtis meluoja, nesilaiko žodžio. Ji žino, kad vieną savaitgalį turi praleisti su mama, o kitą su tėčiu. Ji laukia tėčio atvažiuojant, bet jis neatvažiuoja, kai nuvyko pas tėti, jis trumpai su jomis pabuvo ir išvažiavo į Kauną, o jas paliko su močiute. Ji norėjo vykti kartu su tėčiu į Kauną, o ne likti su močiute, dėl to ji pyksta. Tėtis jai ir sesei nupirko telefonus. Telefonus gražus, moka juo naudotis. Tėtis jai parašo žinučių, jas ji perskaito, bet ne visada į jas atsako, negali paaiškinti kodėl. Mama nedraudžia bendrauti su tėčiu, jai tik nepatinka kai jie pykstasi. Gyventi Anglijoje jai labai patiko, ji moka kalbėti angliškai, draugiškai bendrauja su naujais draugais. Labai laukia kol galės grįžti į Angliją ir tęsti mokslus. Iš mokytojų sulaukia pagyrimų, todėl neatsilieka nuo savo klasės draugų.

Pažymėtina tai, kad apklausti vaikai savo nuomonę ir apsisprendimą dėl grįžimo gyventi į Jungtinę Karalystę reiškė argumentuotai, abi mergaitės nurodė, kad joms labiau patinka gyventi ir mokytis Jungtinėje Karalystėje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, nepilnamečių vaikų nuomonę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės išvadą, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog aštuonerių ir devynerių metų amžiaus vaikų išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaikų interesus ir tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) teisių. Pagrindinis ieškovės išvykimo tikslas yra ekonominis, siekis su šeima įsikurti ir nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje, nes kaip nurodė pati ieškovė, Lietuvoje ji dirbo pardavėja – konsultante, tačiau pragyventi iš minimalios mėnesio algos jai buvo labai sunku, todėl ir apsisprendė kartu su dukromis išvykti į užsienį. Be kita ko, byloje sprendžiant dėl bylos šalių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nustatyta, kad ieškovė O. J. tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu byloje nėra. Ji tiek su vaikais gyvendama Lietuvoje, tiek ir Anglijoje yra sudariusi tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su nepilnametėmis dukromis iki grįžtant į Lietuvą, vienerius metus gyveno Jungtinėje Karalystėje. Ji su dukterimis gyveno ieškovės draugui E. Č. priklausančiame name. Šalių nepilnamečiai vaikai gerai sutaria su ieškovės gyvenimo draugu bei, vieni kitus pažįsta, aktyviai leidžia laisvalaikį, tą apklausos metu patvirtino ir mergaitės, nurodydamos, kad Anglijoje gyventi buvo smagiau, kadangi su mama, jos draugu Egiu visi kartu važiuodavo į atrakcionus, žaidimų kambarius. Ieškovė nurodė, kad išvykusi į Angliją ketina susirasti darbą, ji yra jauno amžiaus, darbinga, kas teismui neleidžia abejoti apie jos galimybę adaptuotis ir įsitvirtinti kitoje valstybėje. Išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę nori ir patys nepilnamečiai vaikai, jiems patiko nauja gyvenamoji vieta, patiko mokytis naujoje mokykloje, kurioje jos greitai adaptavosi, susirado draugų bei išmoko anglų kalbą. Mergaitės, būdamos užsienyje, mokėsi Jungtinėje Karalystėje – A. J. mokėsi ir šiemet baigė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, o V. J. - (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Mergaitėms būnant Lietuvoje buvo užtikrintas nuotolinis mokymas. Byloje pateiktas 2020 m. spalio 27 d. raštas iš (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos, kuriame nurodyta, jog A. ir V. J. turėtų grįžti į mokyklą kaip įmanoma greičiau, kad galėtų pasivyti praleistas pamokas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mergaitės vienerius metus gyvendamos Jungtinėje Karalystėje greitai adaptavosi ir prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos, naujos gyvenamosios vietos bei mokyklos.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaikų identiteto bei ryšio su tėvu išsaugojimą, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, atsakovas nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, periodiškai su vaikais nebendrauja ir nerodo tam didelės iniciatyvos, atsakovas mergaitėms Lietuvoje būnant nuo 2020 m. kovo mėnesio per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kaip pats teigė, matėsi keturis kartus ir tik vieną savaitgalį dukras pasiėmė pas save ir su jomis leido laiką. Šiuos argumentus patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas tarp ginčo šalių. Iš žinučių turinio matyti, kad ieškovė nuolat ragina atsakovą daugiau laiko skirti dukterims, dažniau su jomis susitikti ir taip atkurti prarastą ryšį: „Labas. Sakei vakar, kad šiandien 18.30 val. atvažiuosi. Aš keičiau dienos planus, taikiausi prie tavęs, o tu neatvažiuoji eilinį kartą“, „Vakar buvo tavo savaitgalis, neatvažiavai“, „ Ką čia vartai tas savaites kai vaikas, atvažiuok bent kartą susitaręs, kai ne tavo laikas, pabendrauk daugiau su vaikais“, „Vaikus ir be kalendoriaus lankyt galėtum“, „aš vaikus visada skatinu bendrauti ir matytis, o tu neatvažiuoji tau skirtu laiku.“, „Labas. Tavo savaitgalis su vaikais. Neatvažiuoji, prašau informuoti, negi sunku parašyti sms“. Atsakovas savo žinutėse nurodo: „Neatvažiuoju darbo dienomis, nes neišeina“, „Klausyk, atsiversk teismo nutartį, 11 dieną lyginę savaitę savaitgalį ir atvažiuosiu 9 val. ryte“, „atvažiuosiu dabar 11 dieną kaip priklauso. Geros dienos“, „Nevažiuosiu kol teismas nenuspręs. Jei esi tokia gera motina kaip vaidini, tai atvežk iki manęs vaikus“, „Šeštadienį būsiu ant 9 valandos ir nesistenk vaikų nuteikinėt“. Ir nors atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jis atvykdavo pagal šiai dieną nustatytą bendravimą tvarką pasiimti dukterų, tačiau jam kliūtis bendrauti su vaikais sudarydavo uošviai, o ieškovė mergaites nuteikinėja prieš jį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai atsakovo argumentams, iš aptartų žinučių turinio matyti, kad ieškovė ragina atsakovą bendrauti ne tik pagal nustatytą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į ankstesnį atsakovo bendravimą, jo intensyvumą, į tai, kad pats atsakovas nerodydavo iniciatyvos susitikti su dukterimis, teismas daro išvadą, kad išvežus vaikus nuolat gyventi į užsienį, iš esmės nebus pažeistos skyrium gyvenančio atsakovo teisės.

Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, jog nepilnamečių vaikų įprastos aplinkos keitimas, padarys mergaitėms socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas visgi nurodė, neprieštaraujantis, jog ieškovė su vaikais išvyktų gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau pageidavo, kad būtų užtikrinta jo bendravimo tvarka su dukterimis joms grįžtant į Lietuvą, tam kad neprarastų ryšio su vaikais. Pažymėtina, kad ieškovė posėdžio metu nurodė, kad nesudarys kliūčių atsakovui bendrauti su dukterimis joms išvykus gyventi į kitą valstybę. Siūlė atsakovui su vaikais bendrauti tiek telefonu, tiek internetu, bei įsipareigojo užtikrinti atsakovui teisę Lietuvoje bendrauti su dukterimis mokyklinių atostogų metu.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, gebėjimą suteikti vaikams galimybę turėti savo saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), pastangas išsaugoti vaikų identitetą bei užtikrinti bendravimą su Lietuvoje liekančiu atsakovu, sprendžia, jog ieškovei suteiktinas leidimas kartu su nepilnamečiais vaikais V. J. ir A. J. išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo

Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl leidimo su vaikais išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę yra pagrindas pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2 punkto sąlygas dėl bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nustatymo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė O. J. ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovo K. J. bendravimo su dukterimis tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis Skype ir telefonu pagal vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų mokymosi, laisvalaikio ir poilsio režimą. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šiuos pasikeitimus; tėvas turi teisę atvykti į vaikų gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaikais ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų) atsižvelgiant į vaikų ugdymo ir poilsio režimą. Atsakovas prieš 20 dienų privalo informuoti ieškovę apie numatomo susitikimo laiką ir trukmę; atsižvelgiant į vaikų norus bei interesus, tėvas bendrauja su vaikais Lietuvoje vaikų mokykliniu? atostogu? metu; konkrec?ias vaikų perdavimo te?vui ir gražinimo motinai detales šalys suderina tarpusavyje raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemone?mis (Viber, Skype) likus ne mažiau kaip 14 dienu? iki planuojamo atostogų? bendravimo pradžios. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad įsipareigoja savo lėšomis mokyklinių atostogų metu grįžti su dukterimis į Lietuvą ir taip užtikrinti atsakovo bendravimą su dukterimis.

Atsakovas K. J. su tokia ieškovės siūloma jo bendravimo su dukterimis tvarka sutiko iš dalies nurodydamas, kad jį tenkina bendravimas su dukterimis telekomunikacijų priemonėmis, tačiau, nori su mergaitėmis Lietuvoje praleisti dalį jų vasaros atostogų, taip pat susitikti ir per sezonines vaikų atostogas. To neužtikrinus, jam neproporcingai būtų apribotos galimybes dalyvauti auklėjant vaikus ir bendrauti su jais. Pagrindinis atsakovo nesutikimo su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka motyvas yra tas, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra neaiški, bendravimo tvarkoje nėra aptarta konkreti vaikų kelionių bei buvimo laiko Lietuvoje, pas jį, tvarka.

Teismo vertinimu, nustatant tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis. Iš esmės sutiktina su ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos 1 punktu, pagal kurią atsakovas su dukterimis gali bendrauti telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis (telefonu, Viber ar Skype ir kitomis programomis) kiekvieną savaitės dieną. Šalių dukterims gyvenant Jungtinėje Karalystėje kartu su motina (ieškove), o atsakovui (tėvui) Lietuvoje, bendravimas telekomunikacijų priemonėmis yra priimtiniausias būdas palaikyti tėvo ir dukterų bendravimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį. Pritartina ir ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos 2 punktui, kuris numato, kad atsakovas turi teisę atvykti į vaikų gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaikais ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų) atsižvelgiant į vaikų ugdymo ir poilsio režimą.

Aptariant 3-ąjį ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos punktą, teismas pritaria atsakovo argumentams, jog ieškovės ieškinyje pasiūlytos bendravimo tvarkos 3 punktas yra nekonkretus, aiškiai nedetalizuota vaikų kelionių į Lietuvą pas tėvą tvarka. Bendravimo tvarkoje konkrečiai nedetalizavus ir neaptarus vaikų kelionių pas tėvą, nebus užtikrinti nei vaikų nei atsakovo interesai. Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, tarp šalių susidarius konfliktinė situacija, kuri patvirtinus ieškovės siūlomą tvarką, jos nedetalizavus, galimai dar labiau ją paaštrintų. Teismas pažymi, kad CPK 267 straipsnyje įtvirtinta, jog teismui neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka privalo būti konkreti ir vykdytina priverstinai. Teismo sprendimas turi būti aiškus, o įvertinant konfliktinę situaciją, šalių negebėjimą tartis bendravimo su vaikais klausimu, netikslinga numatyti tokių sąlygų, kuomet nebūtų iš anksto aiškiai apibrėžtas atsakovo bendravimo su vaiku grafikas.

Šalių pozicija dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos teismo posėdžio metu iš esmės sutapo. Ieškovė posėdžio metu siūlė atsakovui su vaikais bendrauti pusę vaikų vasaros atostogų ir vienas iš sezoninių atostogų, ji nurodė, kad pati gali parvežti vaikus į Lietuvą savo lėšomis. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su tokia ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, todėl nustatytina, kad atsakovas su vaikais, be kita ko, turi teisę praleisti pusę jų vasaros atostogų laiko Lietuvoje, taip pat turi teisę poriniais metais, skaičiuojant nuo 2020 metų, bendrauti su vaikais jų žiemos atostogų metu Lietuvoje, o ne poriniais metais, skaičiuojant nuo 2021 metų, bendrauti su vaikais jų rudens atostogų metu Lietuvoje. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teismo vertinimu, kelionės išlaidų našta tarp šalių turėtų būti dalinta lygiomis dalimis, t. y. vasaros atostogų metu vaikų skrydį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir atgal apmokant ieškovei, atitinkamai atsakovui vaikų skrydį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir atgal apmokant žiemos atostogų metu, o kelionės išlaidas vaikų rudens atostogų metu poriniais metais apmokant ieškovei, o neporiniais metais apmokant atsakovui. Nustačius tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, bus užtikrinta netrukdoma šalių nepilnamečių vaikų teisė tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su atsakovu ir atitinkamai atsakovo teisė dalyvauti juos auklėjant, bus stiprinamas vaikų ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys, kuris šiuo metu yra susilpnėjęs. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl, nagrinėjamu atveju, turi būti siekiama užtikrinti, kad šalių nepilnamečiai vaikai galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Teismo vertinimu, nustačius aukščiau paminėtą atsakovo K. J. bendravimo su dukterimis V. ir A. J. tvarką, nebus nepažeisti nei vaikų, nei tėvo (atsakovo) interesai, o bendravimo tvarka atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą, todėl pažymėtina, jog negalima abiejų vaikų tėvų tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į bendravimo su vaikais santykius.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

53 CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ieškinio (priešieškinio) dalykas prašant pakeisti išlaikymo dydį yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju šalys dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo susitarė taikiai, todėl nei vaikų poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo vertinti. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1624-476/2017 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas K. J., vykdydamas savo pareigą prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, įsipareigoja skirti po 130 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui iki vaikų pilnametystės.

54 Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pakeisti minėtu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, jį padidinant iki 300 Eur, mokamų kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Šį reikalavimą ieškovė grindė padidėjusiais vaikų poreikiais. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko ir teigė, kad praėjus vos trims metams vaikų poreikiai pasikeisti negalėjo, o ieškovės pajamų sumažėjimą lėmė jos pačios neatsakingas elgesys išvykstant į užsienį, kur ji iki šiol nesusirado darbo.

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Pagal ieškovės pateiktą vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, dukrai A. J. per mėnesį reikia skirti apie 595 Eur, t. y. 190 Eur maistui, 25 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vitaminams bei vaistams, 30 Eur mokslui ir ugdymui, 60 Eur drabužiams ir avalynei, 80 Eur atostogoms, 20 Eur mokesčiams, 120 Eur laisvalaikiui, 40 Eur transportui. Dukrai V. J. per mėnesį reikia skirti apie 605 Eur, t. y. 190 Eur maistui, 25 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vitaminams bei vaistams, 30 Eur mokslui ir ugdymui, 60 Eur drabužiams ir avalynei, 80 Eur atostogoms, 20 Eur mokesčiams, 130 Eur laisvalaikiui, 40 Eur transportui.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnamečių dukterų išlaikymui per mėnesį gali skirti tik po 160 Eur, kadangi jo turtinė padėtis lyginant su 2017 metais, kuomet teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas dukterims, nepasikeitė. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, neturi ir transporto priemonių, tai patvirtina į bylą pateiktas nekilnojamojo turto registrų centro duomenų išrašas bei išrašas apie registruotas transporto priemones. Atsakovas ieškinyje pateikė duomenis, kad jo per metus gaunamos pajamos sudaro 6 970 Eur, o jo vidutinės mėnesio pajamos yra 580 Eur, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jo mėnesio pajamos yra 350 Eur. Jis stengiasi susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos Lietuvoje tai padaryti yra labai sunku. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jo nauja gyvenimo draugė laukiasi jo vaiko, tai patvirtina į bylą pateiktas medicininių dokumentų išrašas, todėl gimus vaikui jis turės dar vieną išlaikytinį. Tuo tarpu ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio, niekur nedirba, jokių pajamų negauna. Vaikus išlaikyti jai padeda jos draugas E. Č. bei jos tėvai, taip pat ji gauna vaikams priteistą išlaikymą po 130 Eur. Būdama Anglijoje ji dirbo nelegaliai pavienius darbus, prie dukterų išlaikymo ne mažesne kaip 200 Eur suma prisideda ir jos draugas, pas kurį, būdama Jungtinėje Karalystėje, ji su dukterimis ir gyveno.

Teismas iš dalies sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos mergaičių išlaikymui (595 Eur ir 605 Eur per mėnesį) užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą ir galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dukterims dydžio tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai. Tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad šalių turtinė padėtis nėra tokia gera, nes kaip jau minėta atsakovo vidutinės mėnesio pajamos siekia 580 Eur, o ieškovė šiuo metu apskritai nedirba ir jokių pajamų negauna. A. J. yra aštuoneri metai, o V. J. devyneri metai, jos abi šiuo metu mokosi mokykloje Jungtinėje Karalystėje. Nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi. V. būdama Jungtinėje Karalystėje lankė plaukimo būrelį, kuris per mėnesį kainuoja 20 svarų, o A. lankė dramos būrelį, už kurį per mėnesį ieškovė sumokėdavo 15 svarų. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad padidėjęs vaikų amžius, lemia būtinumą daugiau lėšų skirti vaikų ugdymo, mokymo reikmėms, maistui, rūbams, avalynei ir kt. Akivaizdu, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti yra būtinos didesnės išlaikymo išlaidos nei buvo reikalingos 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, tačiau, teismo vertinu nepagrįstos ir užaukštintos ieškovės nurodytos išlaidos po 120 ir 130 Eur per mėnesį, skiriamos mergaičių laisvalaikiui bei 80 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį skiriamos vaikų atostogoms, 60 Eur išlaidos drabužiams, avalynei, 25 Eur išlaidos higienos reikmenims, taip pat nepagrįstos byloje ir 40 Eur transporto išlaidos, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pati ieškovė šiuo metu jokių pajamų negauna, todėl prisidėti prie tokio dydžio minėtų vaikų išlaidų, vargu ar gali.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 360 Eur.

Taip pat nustatant šalių vaikams reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovei iš esmės tenka visa atsakomybė už vaikus, jų kasdienių poreikių tenkinimą, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jiems reikia. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visetą, teismas pripažįsta, kad nepilnamečių A. J. ir V. J. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 360 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti po 180 Eur. kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2020 m. gegužės 4 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena. Išlaikymo dydis pakeičiamas nuo 2020 m. gegužės 4 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad ji patyrė 660 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie tai, jog patyrė 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai byloje dėl leidimo išvežti vaikus ir bendravimo tvarkos pakeitimo iš esmės patenkinti (100 proc., 100 proc.), o reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies (60 proc.), todėl ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 86,6 procentus (100 proc. + 100 proc. + 60 proc. ÷ 3). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 571,56 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 293,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisia 278,51 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (571,56 Eur – 293,05 Eur).

Pažymėtina, kad už ieškinio reikalavimą dėl leidimo išvykti su vaikais gyventi į užsienį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Kadangi šis ieškovės reikalavimas patenkintas 100 proc., 75 Eur žyminis mokestis valstybės naudai priteisiamas iš atsakovo. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti sumokėtas 27 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už šį reikalavimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl patenkinus šį ieškovės reikalavimą iš dalies, iš atsakovo priteistina 27 Eur (180 Eur – 130 Eur) x 12 x 2 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 102 Eur žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 20,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo ir iš atsakovės proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Iš ieškovės priteistina 2,73 Eur, iš atsakovo – 17,66 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės O. J. ieškinį patenkinti iš dalies.

Leisti ieškovei O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnamečius vaikus V. J. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi į Jungtinę Karalystę.

Pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Reisinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Y2T-1624-476/2017 nustatytą atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti tokią K. J. bendravimo vaikais V. J. ir A. J. tvarką:

1. K. J. turi teisę kasdien bendrauti su nepilnamečiais vaikais V. J. ir A. J. telekomunikacijų priemonėmis.

2. Vaikų mama, O. J., įsipareigoja informuoti K. J. apie vaikų gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šiuos pasikeitimus.

3. K. J. turi teisę atvykti į vaikų V. J. ir A. J. gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaikais ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų) atsižvelgiant į vaikų ugdymo ir poilsio režimą. K. J. prieš 20 dienų privalo informuoti vaikų motiną – O. J., apie numatomo susitikimo laiką ir trukmę.

4. Atsakovas turi teisę su vaikais su vaikais V. J. ir A. J. bendrauti ½ dalį jų vasaros atostogų laiko Lietuvoje. Konkrečią bendravimo datą šalys suderina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki vaikų vasaros atostogų pradžios, šalims priimtinomis ryšio priemone?mis (Viber, Skype, elektroniniu paštu, sms žinutėmis). Suderinus konkrečią atostogų datą, ieškovė savo lėšomis nuperka skrydžio iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bilietus, ir bilietus atgaliniam skrydžiui iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

5. Atsakovas poriniais metais, pradedant nuo 2020 metų, su vaikais V. J. ir A. J. bendrauja vaikų žiemos atostogų metu Lietuvoje. Konkrečią bendravimo datą šalys suderina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki vaikų žiemos atostogų pradžios. Suderinus konkrečią atostogų datą, atsakovas K. J. savo lėšomis nuperka skrydžio iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bilietus, ir bilietus atgaliniam skrydžiui iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

6. Atsakovas neporiniais metais, pradedant nuo 2021 metų, bendrauja su vaikais V. J. ir A. J. vaikų rudens atostogų metu Lietuvoje. Konkrečią bendravimo datą šalys suderina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki vaikų rudens atostogų pradžios. Suderinus konkrečią atostogų datą, poriniais metais skrydžio iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bilietus, ir bilietus atgaliniam skrydžiui iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, savo lėšomis nuperka ieškovė O. J., o neporiniais metais savo lėšomis nuperka atsakovas K. J..

7. Ieškovė kasmet mokslo metų pradžioje informuoja atsakovą apie rudens ir žiemos atostogų laiką pagal vaikų lankomų ugdymo įstaigų patvirtintą grafiką.

Pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Reisinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Y2T-1624-476/2017 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant šias le?šas i? O. J. banko sa?skaita? Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, iki me?nesio, už kuri? teikiamas išlaikymas, 15 dienos.

Paskirti ieškovę O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo 2020 m. gegužės 4 d. nutraukti Reisinių rajono apylinkės teismo sprendimu 2017 m. rugpjūčio 16 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 278,51 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 17,66 Eur (septyniolika eurų 66 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,73 Eur (du eurus 73 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.