Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui S. Z. dėl žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-716/2017 S. Z. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu) ir skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus visas šiam asmeniui paskirtas bausmes minėtu nuosprendžiu teismas jam skyrė galutinę 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ieškovės J. Š. civilinį ieškinį dėl 175 000 Lt (50 683,50 Eur) turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Ginčo butas atsakovui nepriklauso ir niekada nepriklausė. 2010 m. spalio 28 d. įvyko antrasis turto perleidimo sandoris, kuomet J. V., atstovaujama savo sūnaus A. M., perleido butą pirkimo pardavimo sutarties pagrindu A. A.. Pastarojo asmens nėra pagrindo laikyti nesąžiningu įgijėju, todėl restitucija natūra negalima. Todėl ieškovė J. Š. prašo priteisti žalos atlyginimui ekvivalentą pinigais. Be to, bute liko baldai ir kiti kilnojamieji daiktai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 50 684,00 Eur turtinei žalai atlyginti, patirtai dėl netekto nekilnojamojo turto, ir 30 500,00 Eur žalai, patirtai dėl netekto kilnojamojo turto, atlyginti, viso 81 184,00 Eur.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje priimtinas sprendimas už akių. Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai.

Atsakovas, kuriam teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti, nepateikė teismui atsiliepimo, ieškovas ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks teismui paruošiamojo dokumento.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo butas nuo 2003 m. sausio 23 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d. priklausė J. R.. 2009 m. rugsėjo 15 d. dovanojimo sutartimi J. R. padovanojo ginčo butą ieškovei J. Š.. 2009 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė ginčo butą J. V.. 2009 m. spalio 28 d. J. V. pardavė ginčo butą atsakovui A. A.. (duomenys neskelbtini) J. V. mirė, jos palikimą priėmė A. M. ir S. J..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-716/2017, proceso Nr. 1-57-1-00207-2016-6, S. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu). Teismas pripažino, kad J. Š. buvo apgauta, dėl ko neteko didelės vertės turto. Analogiškai kitų epizodu sukčiavimo schemoms S. Z. kaip apgaulę piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu naudojo pažadus nupirkti kitą butą. Tokie pažadai nebuvo įgyvendinti, su nukentėjusiąja J. Š. už parduotą butą S. Z. neatsiskaitė nei pinigais, nei kitu nekilnojamu turtu. Tokiu būdu teismas pripažino, kad S. Z. apgaulės būdu neteisėtai įgijo svetimą turtą, padarė didelę žalą nukentėjusiajai, nepaisant to, kad jis padėjo nukentėjusiajai jos motinos padovanotą nekilnojamą turtą gauti iš kito asmens. Dėl įvykdytos veikos J. Š. atžvilgiu ši nebegalėjo savo pažeistas turtines teises apginti teisėtais būdais, nes turtą prarado negrąžinamai. Teismas konstatavo, kad tokia S. Z. veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas išnagrinėjęs bylą S. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas pripažino, kad S. Z. veikos J. L., J. Š., A. S. ir V. D. atžvilgiu, O. Z. veika V. A. atžvilgiu ir V. L. veika A. S. atžvilgiu padarytos esant jų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, tai kad šias veikas jie įvykdė veikdami bendrininkų grupėje.

2011 m. gegužės 27 d. J. Š. pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį 200 000 Lt sumai dėl turtinės žalos atlyginimo. Proceso eigoje 2014 m. gegužės 8 d. J. Š. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kurio dalis reikalavimų buvo atsisakyta priimti nagrinėti teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi. Ieškovė J. Š. vėliau dar kartą pateikė patikslintą civilinį ieškinį 2014 m. rugpjūčio 27 d., kuriuo prašė priteisti 175 00 Lt turtinės žalos, 60 000 Lt neturtinės žalos, išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 2015 m. rugsėjo 22 d. teismui buvo pateiktas ieškovės prašymas pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, iš kaltinamojo S. Z. priteisti 17377,20 EUR neturtinės žalos, priteisti išlaidas už advokato paslaugas, laikinai apriboti A. A. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu J. Š. civilinį ieškinį dėl 175 00 Lt turtinės žalos atlyginimo nusprendė palikti nenagrinėtą.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008 ir kt.).

Civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK 6.246 – 6.249 str. nuostatas tada, kai nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai; žala (nuostoliai); priežastinis ryšys ir kaltė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-716/2017 konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovo S. Z. atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatytos atsakovo veikos, turint tikslą pasisavinti ieškovės turtą, taip pat faktas, kad žala ieškovei buvo padaryta atsakovo veiksmais, žala atsirado kaip atsakovo veiksmų padarinys. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu baudžiamąją bylą Nr. 1-18-716/2017, pripažino S. Z. kaltu (nuteisė) dėl sukčiavimo J. Š. ir kitų nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1A-19-166/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Susipažinus su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-716/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1A-19-166/2018, iš jų turinio matyti, kad trečiasis asmuo S. Z. pripažintas kaltu dėl to, kad apgavo J. Š., t. y. už ginčo buto pardavimą gautus pinigus ieškovė perdavė S. Z., kuris jai pažadėjo nupirkti kitą butą, tačiau tokie pažadai nebuvo įgyvendinti, S. Z. negrąžino J. Š. nei pinigų, nei nupirko kitą nekilnojamąjį turtą.

Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad ieškovė dėl apgaulės neteko buto adresu (duomenys neskelbtini), neteko pinigų ir dėl to patyrė buto vidutinės rinkos kainos pardavimo metu 50 684 Eur žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

Byloje taip pat nepaneigtos aplinkybės dėl ieškovės patirtos žalos dėl bute likusių baldų ir kitų kilnojamųjų daiktų, kurių bendra vertė 30 500,00 Eur: virtuvės komplektas 2500 Eur; stalas su kėdėm 400 Eur; stalo įrankiai 300 Eur; indai, puodai 700 Eur; šviestuvas 100 Eur; šaldytuvas, viryklė 400 Eur; užuolaidos, instrumentai 300 Eur; ąžuolinis suolas balkone 200 Eur; batų dėžė su batais tamsiame kambarėlyje 1000 Eur; drabužiai (paltai, kailiniai) 2000 Eur; instrumentai, sekcija, daiktai 500 Eur; pinti baldai, šviestuvas, veidrodžiai, drabužiai, batai prieškambaryje 2000 Eur; gintaro gabalas 300 gr 1500 Eur; sekcija, knygos, baras, sofa, kėdės, šviestuvas, paveikslai, užuolaidos, drabužiai, patalynė, televizija mano kambaryje 7500 Eur; sofa, sekcija, TV, stalas su kėdėm (rankų darbo antikvarinis); drabužiai, patalynė, knygos, šviestuvas, gintaro dirbiniai, bižuterija, paveikslai 9000 Eur; vonioje džiovykla, skalbimo mašina, rakandai, veidrodžiai, drabužiai, rankšluosčiai, kranai 2000 Eur. Iš viso 30 500,00 Eur.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais ieškovei iš atsakovo priteistini 50 684,00 Eur turtinei žalai atlyginti, patirtai dėl netekto nekilnojamojo turto, ir 30 500,00 Eur žalai, patirtai dėl netekto kilnojamojo turto, atlyginti.

Vadovaujantis CPK 963 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti J. Š. iš S. Z. 81 184 Eur žalos atlyginimui.

Priteisti iš S. Z. 1443 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Atsakovas S. Z. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau - pareiškimas). Pareiškime turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, pareiškimo ir priedų kopijos.

Ieškovas J. Š. turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.