Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) :

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo J. L. atžvilgiu) ir skirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo E. L. atžvilgiu) ir skirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo S. M. atžvilgiu) ir skirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo Z. R. atžvilgiu) ir skirta 3 (treji) meti laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu) ir skirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

- 22 straispnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo A. S. atžvilgiu) ir skirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. D. atžvilgiu) ir skirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu) ir skirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

- 178 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu S. Z. skirta galutinė bausmė 5 (penki) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. sausio 6 d.

S. Z. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. Z. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (S. M. epizodas), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. Z. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (Z. R. epizodas), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

S. Z. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (V. D. epizodas), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Atmestas J. L. civilinis ieškinys dėl 60820,20 EUR (210 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Atmesas E. L. civilinis ieškinys dėl 41816,21 EUR (144 383 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

J. Š. civilinis ieškinys dėl 175 00 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Civilinio ieškovo V. A. paveldėtojos N. K. civilinis ieškinys dėl 140 000 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

- E. L. 1500 EUR (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimas, taip pat 579,24 (penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai ir dvidešimt keturi eurocentai) proceso išlaidų už advokato kaip atstovės paslaugas;

- S. M. 11 998,38 EUR (vienuolika tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai ir trisdešimt aštuoni eurocentai) turtinės žalos atlyginimas;

- Z. R. 38 229,84 EUR (trisdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt devyni eurai ir aštuoniasdešimt keturi eurocentai) turtinės žalos atlyginimas;

- V. D. 11 568,34 EUR (vienuolika tūkstančių penki šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai ir trisdešimt keturi eurocentai) turtinės žalos atlyginimas;

- J. Š. 2 000 EUR (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

Iš S. Z. ir O. Z. solidariai priteista Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 231,60 EUR (du šimtai trisdešimt vienas euras ir šešiasdešimt eurocentų) išlaidų už advokato V. B. kaip J. L. atstovavimą teisme.

Atmestas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 4170,77 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už S. Z. gynybą priteisimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti O. Z., V. L., M. Š. (M. Š.) nutraukta baudžiamoji byla suėjus senaties terminui, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Tokiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Tokiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.

6. Be to, S. Z. nuteistas už tai, kas veikdamas bendrininkų grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris miręs, apgaule, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą V. D. nuosavybės teise priklausantį didelės 72 800 Lt (vidutinė rinkos vertė) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas V. D. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pasiūlė pastarajam parduoti ½ buto dalį R. G. Š., melagingai žadėdamas sumokėti jam 40 000 Lt už R. G. Š. parduotą ½ buto, ko pasėkoje V. D. melagingų duomenų paveiktas, 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, būdamas suklaidintas, kad ½ buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis bus parduota R. G. Š., pasirašė ½ dalies buto, A. J. P. g. 3-178, Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-878, su J. B., kuri prisistatė pirkėja bei savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad už perkamą ½ dalį buto pinigai 40 000 Lt yra sumokėti prieš pasirašant šią sutartį ir taip suklaidino notarą, suklastojo tikrą dokumentą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VŠ-878, dėl V. D. nuosavybės teise priklausančio ½ dalies buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 36 400 Lt, pardavimo, po ko J. B. 2010-05-06 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo I. L. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu, po ko 2010-05-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, su šia nusikalstama veika nesusijęs I. L. įgaliojimo pagrindu, veikdamas S. Z. nurodymu, sudarė nekilnojamojo turto mainų sutartį su R. G. Š., pagal kurią I. L., atstovaudamas J. B., ½ buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį išmainė į R. G. Š. priklausančią 1/3 buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. Tęsdamas savo veiką, S. Z. kartu su asmeniu, kuris miręs, užmezgęs su V. D. draugiškus santykius bei įgijęs jo pasitikėjimą, pasinaudodamas jo teisiniu neišprusimu įkalbėjo pastarąjį 2010-09-23 Vilniaus m. 44 notarų biure, Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, pasirašyti įgaliojimą, kuriuo V. D. to nesuprasdamas, būdamas įsitikinęs, kad šio įgaliojimo pagrindu jam kiekvieną mėnesį pervedinės pinigus 1000 Lt, įgaliojo S. Z. naudotis, valdyti bei disponuoti V. D. nuosavybės teise priklausančiu visu nekilnojamuoju turtu. Po ko S. Z. kartu su asmeniu, kuris miręs, tęsdamas nusikalstamą veiką, įtikino R. G. Š. 2010-09-30 Vilniaus m. 44 notarų biure, Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, pasirašyti pareiškimą, kurio pagrindu pastaroji atsisakė pirmumo teise pirkti V. D. nuosavybės teise priklausantį 1/2 buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, o 2010-10-12 Vilniaus m. 44 notarų biure, esančiame Kęstučio g. 47/Bebrų g. 4, Vilniuje, S. Z. aukščiau minėto V. D. įgaliojimo pagrindu, be V. D. žinios ir prieš V. D. valią, pasirašė ½ buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią S. Z., atstovaudamas V. D., V. D. priklausanti ½ buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį už 40 000 Lt pardavė D. M. ir S. M., tačiau S. Z. sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, gautų pinigų V. D. neperdavė ir apie minėto ½ buto dalies pardavimą jam nepranešė. Tokiu būdu S. Z. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris miręs, apgaule savo ir R. G. Š. bei D. M. ir S. M. naudai įgijo didelės 72 800 Lt vertės svetimą V. D. priklausantį turtą, padarydamas jam 72 800 Lt turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

7. Be to, S. Z. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis apgaule, žinodamas, kad V. A. po motinos Z. I. mirties atiteks didelės 140 000 Lt vertės (vidutinė rinkos vertė) turtas, butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai įgyti šį turtą, pasinaudodamas V. A. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pasiūlęs apmokėti V. A. mirusios motinos Z. I. laidojimų išlaidas bei pagal tarpusavio susitarimą melagingai žadėdamas parduoti V. A. priklausantį butą, o jam nupirkti kitą – pigesnį butą bei grąžinti po sandorių liksiančių pinigų sumą, pasilikdamas sau atlygį, ir tokiu būdu įgijęs pastarojo pasitikėjimą, nors iš tikrųjų neketino pirkti V. A. kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą butą, organizavo minėto buto pirkimą-pardavimą bei apgaule įtikindamas V. A., kad garantuodamas S. Z. jo apmokėtų V. A. motinos Z. I. laidotuvių išlaidų atlyginimą, V. A. turi išduoti įgaliojimą naudotis, valdytis ir disponuoti butu su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ko pasėkoje, V. A. šių melagingų duomenų paveiktas, 2010-06-10 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, pasirašė įgaliojimą, kuriuo, būdamas suklydimo įtakoje, įgaliojo su šia nusikalstama veika nesusijusį I. L. savo nuožiūra pasirinktu būdu V. A. vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po V. A. motinos Z. I. mirties, savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti V. A. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šio įgaliojimo pagrindu I. L., veikdamas S. Z. nurodymu, nežinant V..A. 2010-08-16 Vilniaus miesto 14-ame notarų biure, Ž. L. g. 3/ Tilto g. 8, Vilniuje, sudarė su R. B. preliminarią sutartį dėl buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Po ko, 2010-09-07 Vilniaus miesto 44-ame notarų biure, Kęstučio g. 47/ Bebrų g. 4, Vilniuje, I. L. gavo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o 2010-09-13 I. L., veikdamas S. Z. nurodymu, be V. A. žinios ir prieš jo valią tame pačiame Vilniaus miesto 44-ame notarų biure pasirašė buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. A. priklausantis butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini0, Vilniuje, buvo parduotas už 140 000 Lt R. B.. Dalį pinigų 50 000 Lt, kuriuos pirkėja R. B. sumokėjo I. L. grynais (20 000 Lt pagal preliminarią sutartį ir 30 000 Lt pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu), I. L. S. Z. nurodymu perdavė pastarajam, o 70 000 Lt, kuriuos R. B. 2010-09-14 bankiniu pavedimu pervedė į I. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Nordea Bank Finland Plc Vilniuje, Didžioji g. 18/2, I. L. S. Z. nurodymu 2010-09-14 nuėmė grynais ir tą pačią dieną nenustatytoje vietoje perdavė pastarajam. S. Z. sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, nes ir neketino to daryti, pinigų buto savininkui V. A. neperdavė, apie minėto buto pardavimą jam nepranešė ir kito buto nenupirko. Tokiu būdu S. Z. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės 140 000 Lt vertės svetimą V. A. priklausantį turtą, padarydamas jam 140 000 Lt turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Tokiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

9.2. Pažymima, kad duomenys, kuriais yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patys savaime ir kitų įrodymų visumoje nepatvirtina apelianto kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., bei 178 str. 1 d.

9.4. Pasak apelianto sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nera galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

9.6. Taip pat apelianto manymu teismas bausmę paskyrė netinkamai, o teismo išvados apie tai, kad apeliantas yra pavojingas visuomenei, nelinkęs keisti savo būdo pripažįstant neteisėtus veiksmus, būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, yra nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

12. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, be apelianto, yra pripažinti kaltais ir nuteisti O. Z., V. L., M. Š. nutraukta baudžiamoji byla suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau minėti asmenys dėl jų priimto teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja jo ribose ir patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

13. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo dėl visų epizodų jį visiškai išteisinti, tačiau iš esmės nenurodo jokių konkrečių motyvų ir argumentų, pagrindžiančių jo tokį prašymą. Nuteistasis apeliaciniame skunde tik formaliai nurodo, jog nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų neįrodyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą dėl nuteistojo S. Z. kaltės. Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio įtvirtintų reikalavimų, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Šiuo atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog jis nėra kaltas dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu teismo posėdyje nuteistojo išdėstyti argumentai, tame tarpe ir dėl kratos protokolo, nepaneigia teismo išvadų dėl S. Z. kaltės.

Dėl S. Z. nuteisimo pagrįstumo

14. Nuteistasis savo kaltės neprisipažino nei dėl vieno epizodo, pagal kuriuos skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas. Apeliantas tvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, patikimai patvirtinančių jo kaltinime inkriminuotų veiksmų padarymą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė neginčijamai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų nuteistųjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, kuri tiesiogiai ištirta, analizuota ir įvertinta teisminio nagrinėjimo metu. Skundžiamame nuosprendyje teismas labai aiškiai nurodė savo analizavimą ir paaiškino kodėl padarė būtent tokias išvadas. Teisėjų kolegijai toks teismo išsamus įrodymų tyrimas, aiškinant kuriais įrodymais grindžiami kaltinimai, o kurie įrodymai atmetami, tik formuoja neabejotiną išvadą dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą dėl S. Z. nuteisimo, dėl sukčiavimo, pirmiausiai pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010 ir kt.). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Įstatymas nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013; Nr. 2K-120-511/2017).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, pagrindžiančias BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo būtinųjų sudėties požymių – tyčios ir apgaulės – buvimą nuteistojo S. Z. veikoje, dėl ko nuteistasis pagrįstai buvo nuteistas dėl BK 182 str. 2 d. ( 8 epizodai). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl sekančių argumentų.

17. Apylinkės teismas pagrįstai nuteisė S. Z. dėl J. L. didelės vertės turto įgijimo apgaule. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis byloje surinktais įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios J. L., liudytojų S. A., S. L., V. K., J. Z., S. G., V. ir A. G. parodymais, rašytiniais dokumentais. Apylinkės teismas pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais, o jų visuma pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad nuteistasis S. Z. įgijęs nukentėjusiosios J. L. pasitikėjimą, juo piktnaudžiaudamas ir pasinaudodamas teisiniu nukentėjusiosios neišprusimu, melagingai žadėdamas J. L. pardavus turimą butą J. Basanavičiaus gatvėje padėti įsigyti kitą butą, tačiau nukentėjusiajai perleidus butą pirkimo–pardavimo sutartimi O. Z. ir šios pačios susirastą butą nupirkęs savo vardu taip panaudojo apgaulę ir neteisėtai užvaldė svetimą didelės vertės turtą. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad apgaulė žadant nukentėjusiajai padėti įsigyti jos vardu kitą butą buvo pagrindas ir priežastis, kuri suklaidino J. L. ir nulėmė jos sutikimą perleisti turimą butą.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas buvo pagrįstai nuteistas dėl nukentėjusiosios E. L. didelės vertės turto įgijimo apgaule. Apylinkės teismas pripažindamas kaltu ir nuteisdamas S. Z. dėl šio epizodo, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios E. L., liudytojų M. R., S. B., D. J., L. I., M. Z. ir kt. parodymais, rašytiniais duomenimis: paskolos sutartimi tarp L. I. ir nukentėjusiosios E. L., L. I. įgaliojimu M. Z., banko sąskaitos išrašais apie L. I. pervestus 60 000 litų E. L., tą pačią dieną E. L. 60 000 litų pervestus nuteistajam S. Z.. Be to, rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pagal minėtą paskolos sutartį vėliau L. I. kreipėsi dėl išieškojimo ir buvo išduotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas pagal kurį areštuojamas E. L. priklausantis turtas. Taigi šie byloje esantys objektyvūs duomenys įrodo, jog nuteistasis S. Z. melagingai žadėdamas padalinti E. L. žemę į mažesnius sklypus ir taip ją vėliau parduoti, suklaidino nukentėjusiąją, kuri sutiko perduoti nuteistajam gaunamus pagal paskolos sutartį pinigus, tai yra, S. Z. panaudodamas apgaulę užvaldė sau nepriklausantį svetimą turtą.

19. Epizodas dėl nukentėjusiojo S. M. didelės vertės turto įgijimo apgaule taip pat yra įrodytas byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent: nukentėjusiojo S. M., M. Š., nuteistojo V. L., liudytojų A. M. ir kt. parodymais, rašytiniais duomenimis, kurių visetas neginčijamai patvirtina, jog nuteistasis S. Z., manipuliuodamas įvairiais teisiniais sandoriais ir piktnaudžiaujant teisiniu nukentėjusiojo S. M. neišprusimu bei piktnaudžiaujant šio pasitikėjimu, iš nukentėjusiojo perėmė nekilnojamąjį turtą. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog S. Z. apgaulės turinys apėmė ir pažadą sumokėti nukentėjusiajam S. M. dalį pinigų už parduodamą nekilnojamą turtą, tačiau to S. Z. nepadarė. Atsižvelgiant į tai, apeliantas buvo nuteistas pagrįstai.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo kaltė taip pat įrodyta, jis pagrįstai nuteistas ir dėl Z. R. didelės vertės turto įgijimo apgaule. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi M. Š., nukentėjusiojo Z. R., liudytojų E. G., Ž. T. ir kt. parodymus, byloje eančius rašytinius duomenis. Būtent šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. Z. susitarė parduoti nukentėjusiojo Z. R. butą ir padėti jam įsigyti kitą būstą, dėl ko įkalbėjo šį pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį su M. Š., tačiau nukentėjusiajam pinigų nesumokėjo ir naujo buto nenupirko. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog apgaulės turinys buvo ne tik pažadas nukentėjusiajam Z. R. nupirkti kitą būstą, bet ir M. Š. kaip pirkėjo pristatymas ir pasitelkimas turto užvaldymui, kai realiai M. Š. nebuvo turto pirkėjas ar teisėtas įgijėjas. Įrodyta, jog dėl tokio turto perleidimo nukentėjusysis atitinkamo ir sutarto atlygio negavo, o nuteistais S. Z. gavo didelę turtinę naudą pinigais, įgytais paskolos būdu iš S. B. už įkeistą Z. R. butą.

21. S. Z. pagrįstai nuteistas ir dėl nukentėjusiosios J. Š. didelės vertės turto įgijimo apgaule. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiosios, liudytojų A. M., I. S., J. R., I. L., R. D. Š., S. B. ir kt. parodymais, rašytiniais duomenimis. Visuma šių faktinių duomenų patvirtina, kad parduodant J. Š. butą, kuris prieš tai buvo perimtas iš J. R., aktyviai dalyvavo S. Z., kuris vėliau įkėlė J. Š. į butą A. J. P. gatvėje, tačiau ir šis butas buvo parduotas. Tokiu būdu J. Š. prarado turtą, už kurį gautus pinigus atidavė S. Z., tačiau kito buto neįgijo. Nustatyta, kad S. Z. apgaulės būdu neteisėtai įgijo svetimą turtą, padarė didelę žalą nukentėjusiąjai, kadangi su nukentėjusiąja J. Š. už parduotą butą nuteistasis S. Z. neatsiskaitė nei pinigais, nei kitu nekilnojamu turtu.

22. Teisėjų kolegija sutinka ir su S. Z. nuteisimu dėl pasikėsinimo įgyti nukentėjusiojo A. S. didelės vertės turtą, kadangi nuteistojo kaltė įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent, nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos A. A., A. O. ir kt. parodymais, rašytiniais duomenimis (pvz. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu). Šie duomenys patvirtina, jog S. Z. ir kitas nuteistasis V. L. nusikalstamai sukūrė neva teisėtą reikalavimą į svetimą didelės vertės turtą, tokiu būdu pasikėsino ateityje V. L. naudai užvaldyti nukentėjusiojo A. S. turtą, tačiau šio tikslo kaltininkai neįgyvendino dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusysis pradėjo teisinį ginčą teisme, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

23. Epizodas dėl nukentėjusiojo V. D. turto įgijimo apgaule yra įrodytas nukentėjusiojo, liudytojų D. M., S M., R. G. Š. ir kt. parodymais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Šie objektyvūs duomenys įrodo, kad pasinaudojus nukentėjusiojo V. D. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaujant šio pasitikėjimu, apgaulės būdu žadant nukentėjusiajam mokėti pinigus ir taip dėl suklaidinimo įtikinant jį pasirašyti juridinę reikšmę turinčius dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartį, įgaliojimą S. Z.), iš V. D. buvo perimtas jo turėtas nekilnojamas turtas – butas, už kurį nukentėjusysis turto kainos pinigais negavo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pažadai mokėti pinigus, nesiruošiant to daryti, įvairių asmenų įtraukimas į turto perėmimo procesą sudarant ne vieną, bet kelis sandorius, vėliau užvaldant ir R. G. Š. turto dalį atitinka apgaulės ir nusikalstamo sukčiavimo turinį. Taigi S. Z. veikdamas bendrai su kitu nusikalstamos veikos vykdytoju apgaulės būdu savo ir kitų naudai užvaldė didelės vertės V. D. nekilnojamą turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad apeliantas ir dėl šio epizodo buvo nuteistas pagrįstai.

24. Taip pat nuteistojo S. Z. kaltė įrodyta ir jis pagrįstai nuteistas dėl nukentėjusiojo V. A. turto įgijimo apgaule. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiojo, liudytojų R. B., V. Š., D. V., R. B., I. L., L. R., kt. parodymus, rašytinę byloje esančią medžiagą. Remiantis šiais objektyviais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pardavus nukentėjusiojo V. A. butą šis ne tik jokio kito būsto negavo, bet su V. A. nebuvo atsiskaityta ir pinigais, kuriuos perėmė S. Z.. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. A. buvo apgautas, nes jį suklaidinus ir nutylėjus tikrąsias faktines aplinkybes dėl įgaliojimo I. L. išdavimo, nukentėjusiajam nežinant buvo parduotas jo butas, už kurį gauti pinigai per I. L. buvo perduoti nuteistajam S. Z., taip pat buvo susitarta dėl S. Z. įsiskolinimų dengimo UAB „duomenys neskelbtini“, dėl užskaitymų vykdant įsipareigojimus tarp S. Z. ir UAB „duomenys neskelbtini“, kurios direktore buvo V. A. butą nupirkusi R. B..

25. Apylinkės teismas pagrįstai S. Z. nuteisė ir dėl J. F. turto grobimo. Nuteistojo kaltė įrodyta paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų R. D. Š., R. D., I. L. parodymais, rašytine bylos medžiaga (pvz. asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad pas S. Z. buvo rasti ir paimti juvelyriniai dirbiniai, daiktų ir kitų objektų protokolu). Šie duomenys patvirtina aplinkybes, jog S. Z. tuo metu, kai nukentėjusysis negyveno savo namuose dėl patalpinimo į ligoninės stacionarą, turėdamas raktus nuo J. F. buto, žinodamas apie jame laikomus aukso dirbinius, šiuos dirbinius pasisavino ir apie tai savininkui nepranešė.

26. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, visų įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas grindžiamas įrodymais, o šiais klausimais padarytos teismo išvados atitinka įrodymų turinį. Apylinkės teismas itin išsamiai įvertino bylos įrodymus, iš jų – bylos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, taip pat pačių nuteistųjų parodymus, rašytinius bylos dokumentus, t. y. tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Nors nuteistasis S. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas vertindamas liudytojų parodymus, nevertino jų parodymų patikimumo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi bylos duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, įvertinti teisingai ir padarytos motyvuotos išvados dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo nuteistojo kaltumui pagrįsti. Analizuojant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl jų patikimumo. Dalyvaujant tiek nuteistajam, tiek jo gynėjai, apylinkės teisme buvo apklausti liudytojai, nukentėjusieji, o taip pat įstatymo nustatyta tvarka buvo pagarsinti ir teisiamojo posėdžio protokolai su liudytojų parodymais, todėl nuteistojo teisės į gynybą pažeistos nebuvo, abejonių, dėl nustatytų aplinkybių teisingumo, apeliacinės instancijos teismui nekilo. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie susieti į vientisą loginę grandinę leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės.

27. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog nuteistasis veikė turėdamas iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčią. Ją iliustruoja vienas po kito sekę apgaulės veiksmai. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog S. Z. visai neketino vykdyti susitarimus, nors nukentėjusiuosius įtikinėjo priešingai ir darė veiksmus, imituojančius susitarimų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Pažymėtina, jog toks asmens savo tikrų ketinimų nutylėjimas, veiksmai, imituojantys susitarimo vykdymą, yra kitos sutarties šalies apgaulė. Nuteistasis nukentėjusiųjų turtą užvaldė panaudodamas apgaulę, kuri pasireiškė tikrovės neatitinkančių ir paties išgalvotų aplinkybių nukentėjusiesiems pateikimu, o taip pat ir įgijus nukentėjusiųjų pasitikėjimą. Iš nuteistojo neteisėtų veiksmų chronologijos matyti, kad tai buvo neatsitiktiniai veiksmai, o iš anksto suplanuotos, gerai apgalvotos nusikalstamos veikos. Visais atvejais buvo veikiama iš esmės pagal analogišką schemą. Nukentėjusiosios J. L. epizode, apeliantas padėjo privatizuoti jai butą, įgijo jos pasitikėjimą, pažadėjo nukentėjusiajai nupirkti kitą butą, įtikino perrašyti butą jam (ir žmonai), tačiau pinigų nesumokėjo, buto nenupirko. Nukentėjusiosios E. L. atveju, nuteistasis S. Z. nukentėjusiajai paskolino pinigų operacijai, įgijo pasitikėjimą, pažadėjo pelningiau parduoti žemės sklypą jį padalinus, įkalbėjo gauti paskolą, įkeisti žemės sklypą su namu, gavo pinigus, tačiau nieko nepadarė. Nukentėjusiojo S. M. atveju apeliantas sugalvodamas tariamas skolas, pasinaudojus tuo, jog pastarasis pasitikėjo savo dukros sugyventiniu. Pažadėdamas sumokėti nukentėjusiajam S. M. dalį pinigų už parduodamą nekilnojamą turtą, tačiau to S. Z. nepadarė. Nukentėjusiojo Z. R. epizode, nuteistasis pastarajam padėjo padengti įsiskolinimus, įgijo pasitikėjimą, pažadėjo parduoti jo butą ir nupirkti kitą, butą pardavė, pinigų neatidavė, naujo buto nenupirko. Nukentėjusiosios J. Š. atveju, nuteistasis padėjo atgauti butą, sutvarkyti palikimą, įgijo pasitikėjimą, pažadėjo butą parduoti ir nupirkti kitą, butą pardavė, tačiau naujo nenupirko. Nukentėjusiojo A. S. epizode, nuteistasis pažadėjo sutvarkyti dokumentus, įdarbinti, įgijo pasitikėjimą, apgaule privertė pasirašyti vekselį. Nukentėjusiojo V. D. atveju, nuteistasis apgavo nesumokėdamas pinigų už butą ir apgaule išgaunant įgaliojimą. Nukentėjusiojo V. A. atveju, nuteistasis padėjo palaidoti motiną, sutvarkyti reikalus su palikimu, apgaule gavo įgaliojimą ir pardavė butą. Taigi visais atvejais nukentėjusiesiems buvo suteikiama tam tikra pagalba, buvo duodamos nedidelės pinigų sumos, alkoholis, cigaretės, maistas. Nukentėjusieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapdavo dėkingi S. Z., taip pastarasis įgydavo nukentėjusiųjų pasitikėjimą. Pastebėtina ir tai, jog nukentėję asmenys buvo senyvo amžiaus, dalis jų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, neturėjo teisinių žinių, dėl to buvo lengviau suklaidinami, lengviau įgyjamas jų pasitikėjimas, atitinkamai jie klaidingai suprato sudaromų sandorių esmę. Tokia prieš nukentėjusiuosius panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą perleisti nuteistajam savo turtą ir tokie nesąžiningi nuteistojo S. Z. veiksmai negali būti vertinami civilinių santykių apimtyje. Be to tai nebuvo tik civiliniai santykiai, nes viena iš šalių buvo suklaidinta dėl kitos šalies tikrųjų ketinimų, jos atžvilgiu panaudojant apgaulę. Pripažįstama, kad pagal nuteistojo S. Z. panaudotą sukčiavimo schemą nukentėjusiųjų turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai apsunkintas. Šiuo atveju apylinkės teismas nuteistojo S. Z. veiksmus pagrįstai kriminalizavo ir kvalifikavo, kaip sukčiavimą. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes nuteistasis suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodama apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo kaltė įrodyta, jis pagrįstai nuteistas dėl sukčiavimo (8 epizodai). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. Z. tvirtino, kad pas jį nebuvo išimtos vertybės, dėl kurių jis buvo nuteistas vagystės epizode, tačiau kaltinime nurodyti duomenys atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, todėl ir dėl vagystės epizodo išteisinti nuteistojo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas dalyje, dėl jo išteisinimo, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės

28. Nuteistasis S. Z. taip pat nesutinka su teismo paskirta bausme, nurodo, jog paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati, tinkamai neindividua1izuota ir neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties. Teisėjų kolegija su tokiu nuteistojo argumentu nesutinka.

29. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, įstatymo numatytų pagrindų, leidžiančių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės S. Z. nenustatė. Šiuo atveju sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą nagrinėjamoje byloje S. Z. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio nuostatų. Skirdamas tokią bausmės rūšį nuteistajam S. Z., teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė 9 nusikalstamas veikas, 8 iš jų priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, 1 nesunkus nusikaltimas. Nuteistojo padarytos veikos yra tyčinės, jas apeliantas darė savanaudiškais tikslais, piktnaudžiaudamas kitų pasitikėjimu, sąmoningai siekdamas ir sukeldamas nusikalstamas pasekmes, daugeliu atveju padarydamas didelio dydžio vertės žalą. Teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pripažino, kad S. Z. veikos J. L., J. Š., A. S. ir V. D. atžvilgiu padarytos esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, tai kad šios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu S. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamos rūšies ir teisinga, bausmės teisingai subendrintos. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės terminu (5 metai 6 mėnesiai). Kaip jau buvo minėta, atsižvelgiama į padarytų veikų mastą – net 9 nusikalstamos veikos, todėl konstatuotina, jog subendrinant ir skiriant galutinę bausmę, S. Z. nustatyta tinkama bausmė, kuri nėra per griežta. Pažymėtina, jog bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2009, 2K-131/2005, 2K-7-686/2006, 2K-578/2012). Šiuo gi atveju iš esmės taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, už atskirus nusikaltimus, buvo pridėtas beveik minimalus laisvės atėmimo terminas. Taigi bausmės buvo tinkamai individualizuotos ir tinkamai subendrintos. Kolegijos vertinimu tokia bausmė nėra per griežta, neprieštarauja teisingumo principui ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės, taip pat atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą atmesti.