Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-5202-545/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2-5202-545/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00589-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas
A. Z.
Kategorijos
  • 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5202-545/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00589-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2020 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 402,02 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas su draudėju A. V. 2018-10-19 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02 - 5186457, kuria vienerių metų laikotarpiui buvo apdrausta transporto priemonė SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą transporto priemonę A. V. 2018-12-14 Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi pardavė atsakovui A. Z. Vadovaujantis Eismo įvykio deklaracijos duomenimis 2018-12-16 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo transporto priemonė SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą transporto priemonę – PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijoje taip pat nurodyta, kad atsakovo draudėjas yra ERGO, draudimo liudijimo Nr. 02 – 5186457, tai patvirtina, kad A. V. pardavus transporto priemonę atsakovui buvo perduoti dokumentai patvirtinantys sudarytą draudimo sutartį. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad atsakovo valdoma transporto priemonė atsitrenkė į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiuojančios transporto priemonės galinę dalį, t. y. atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 804,03 Eur draudimo išmoką (2018-12-20 Pranešimas apie draudimo išmoką).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 8 str. 1 d. nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą.

TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes.

Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 60.3 p. ir 60.5 p. nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo: iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį; iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 50 procentų 804,03 Eur žalą eismo įvykių metu patyrusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 402,02 Eur. Ieškovas remiasi TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. ir Taisyklių 62.2 punktu. TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Atsakovas nuosavybės teisę į transporto priemonę SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 2018-12-14, eismo įvykis įvyko 2018-12-16, t. y. po 2 dienų kai atsakovas įgijo nuosavybės teisę į minėtą transporto priemonę. 2018-12-20 Pranešimas apie draudimo išmoką patvirtina, kad ieškovas 2018-12-20 dienai atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui 804,03 Eur žalą, t. y. po 6 dienų nuo dienos kada atsakovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, nagrinėjamu atveju iki eismo įvykio atsakovas nepraleido TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. nustatyto 15 dienų termino pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo 50 proc. 804,03 Eur draudimo išmokos, t. y. 402,02 Eur.

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas nesilaikė TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ir TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. nustatytos pareigos – įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Todėl vadovaujantis Taisyklių 60.3 ir 60.5 punktais ieškovas turi teisę į 20 proc. 804,03 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. į 804,03 Eur * 20% = 160,81 Eur žalos atlyginimą. Kaip jau buvo minėta iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-12-16 įvykusio eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas, A. V. perdavė atsakovui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ir TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. ir Taisyklių 60.3, 60.5 p. yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 20 procentų 804,03 Eur išmokėtos draudimo išmokos, dėl eismo įvykio žalos patyrusiam asmeniui, t. y. 160,81 Eur (804,03 Eur * 20%). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra duomenų (CPK 178 str.), kad atsakovas būtų atlygines ieškovo 804,03 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 160,81 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 160,81 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-10) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 40 procentų reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 160,81 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt Eur 81 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 160,81 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-10) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimą už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė