Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-28 · Civilinė byla Nr. e2A-546-368/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
e2A-546-368/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00589-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
Ergo Insurance SE
Atsakovas
A. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-546-368/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00589-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2., 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ergo Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ergo Insurance SE ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 402,02 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą už akių, atsakovui laiku nepateikus atsiliepimo į pateiktą ieškinį.

2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. Z. 160,81 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad pranešimas apie draudimo išmoką patvirtina, jog ieškovė 2018-12-20 dienai atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui 804,03 Eur žalą, t. y. po 6 dienų nuo dienos kada atsakovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir galiojančius teisės aktus, teismas sprendė, jog iki eismo įvykio atsakovas nepraleido TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. nustatyto 15 dienų termino pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, todėl padarė išvadą, jog vadovaujantis TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo 50 proc. 804,03 Eur draudimo išmokos, t. y. 402,02 Eur.

5. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovas nesilaikė TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ir TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. nustatytos pareigos – įvykus eismo įvykiu, per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Atsižvelgdamas į tai bei remiantis Taisyklių 60.3 ir 60.5 punktais, teismas pripažino, jog ieškovė turi teisę į 20 proc. 804,03 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. į 804,03 Eur * 20% = 160,81 Eur žalos atlyginimą, todėl ją ir priteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantė Ergo Insurance Se prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą, pilnai patenkinant ieškovės ieškinyje nurodytus reikalavimus. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo aktualia teismų praktika dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas, įsigijęs automobilį, ėmė jį eksploatuoti, tačiau apie pasikeitusį jo savininką draudikui nepranešė. Nors iki eismo įvykio nebuvo praėjęs 15 dienų terminas, tačiau pagal aktualią teismų praktiką ir TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalies aiškinimą, pareiga pranešti draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimą yra numatyta ne per 15 kalendorinių dienų terminą, o nedelsiant. Teismo priimtame sprendime už akių pateiktas teisės normos aiškinimas neatitinka suformuotos teismų praktikos ir yra nesąžiningas draudimo bendrovių atžvilgiu.

6.2. Draudimo rizika nustatyta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį šia sutartimi apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 10 metų, taip pat ir kitiems tikslams, nurodytiems draudimo sutartyje. Pažeidus šia sutarties sąlygą, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas gražintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Eismo įvykio dieną, atsakovas turėjo tik 1 metų ir 5 mėnesių reikiamos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažą, kas yra žymus įprastos rizikos padidėjimas, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti patenkintas pilna apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su draudėju A. V. 2018-10-19 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vienerių metų laikotarpiui buvo apdrausta transporto priemonė SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą transporto priemonę A. V. 2018-12-14 Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi pardavė atsakovui A. Z. 2018-12-16 (mieste) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo transporto priemonė SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą transporto priemonę – PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad atsakovo draudėjas yra ERGO, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., kad A. V. pardavus transporto priemonę atsakovui buvo perduoti dokumentai patvirtinantys sudarytą draudimo sutartį. Eismo įvykio deklaracijos duomenimis, atsakovo valdoma transporto priemonė atsitrenkė į ta pačia kryptimi ir ta pačia kelio juosta važiuojančios transporto priemonės galinę dalį, t. y. atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 804,03 Eur draudimo išmoką ir reikalauja iš atsakovo pusę išmokėtos sumos - 402,02 Eur.

11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo poziciją grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo aktualia teismų praktika dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, jog atsakovas apie pasikeitusį automobilio savininką draudikui nedelsiant nepranešė, kaip yra nustatyta TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir aiškinama aktualioje teismų praktikoje. Kadangi atsakovas šią pareigą pažeidė, draudimo sutartyje numatyta sąlyga, jog apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 10 metų, draudikas įgijo teisę reikalauti, kad draudėjas gražintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį, nes eismo įvykio dieną, atsakovas turėjo tik 1 metų ir 5 mėnesių reikiamos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažą, kas yra žymus įprastos rizikos padidėjimas, dėl ko ieškovės reikalavimas turėjo būti patenkintas pilna apimtimi. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

12. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 8 str. 1 d. nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Iš to kyla transporto priemonės savininkui pasekmės, numatytos TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., 12 str. 1 d. 5 p., t. y. ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

13. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo aktualia teismų praktika dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantės nuomone, atsakovas, įsigijęs automobilį, apie pasikeitusį jo savininką, turėjo pranešti nedelsiant, o ne per 15 dienų, nes toks pirmosios instancijos teismo TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalies aiškinimas neatitinka aktualios teismų praktikos ir remiasi ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ir kitomis apeliacinės instancijos teismų nutartimis.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo apeliaciniame skunde minimuose teismų praktikos pavyzdžiuose esamų aplinkybių, t. y. ratio desidendi nesutampa, dėl ko pirmosios instancijos teismas minimose nutartyse pateiktu teisės aiškinimu remtis neturėjo jokio pagrindo. Visgi, reikšminga tai, jog ieškovė dėl eismo įvykio 804,03 Eur žalą patyrusiam asmeniui atlygino po 6 dienų nuo dienos kada atsakovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Atsižvelgiant į nustatytą, apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog iki eismo įvykio atsakovas nepraleido TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. nustatyto 15 dienų termino pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, todėl pagrįstai ieškovei iš atsakovo 50 proc. 804,03 Eur draudimo išmokos, t. y. 402,02 Eur nepriteisė. Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

15. Apeliantė apeliuoja ir į tai, kad draudimo rizika nustatyta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, jog apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 10 metų, o pažeidus šia sutarties sąlygą, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas gražintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį; nurodo, jog eismo įvykio dieną, atsakovas turėjo tik 1 metų ir 5 mėnesių reikiamos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažą, kas yra žymus įprastos rizikos padidėjimas, todėl mano, jog reikalavimas turėjo būti patenkintas pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei iš atsakovo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius