Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-58-794/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-09
Bylos Nr.: e2A-58-794/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01228-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: J. G., A. G.
Atsakovas: R. Š.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.4.4.1Servitutas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-58-794/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01228-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) J. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-252-584/2024 pagal ieškovų J. G. ir A. G. ieškinį atsakovams R. Š. ir R. Š. dėl pažeistų teisių gynimo bei atsakovų R. Š. ir R. Š. priešieškinį ieškovams J. G. ir A. G. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2021 m. balandžio 27 d. buvo gautas ieškovų J. G. ir A. G. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovai prašė: 1) įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,02 m x 1,22 m dydžio, 1,97 m aukščio medinį karkasinį pagalbinio ūkio pastatą (malkinę), 2,68 m ilgio, 2,10 m aukščio medinę akliną tvorą, bei 8,85 m ilgio, 1,53 m aukščio vielos tinklo tvorą, užfiksuotus 2020-11-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte Nr. 2D-16845 ir 2020-10-30 UAB „Inventora“ žemės sklypo ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje, kaip užimančius ieškovams bendrosiosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0, 850 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, nepadarant žalos šiam sklypui; 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą, ieškovai turi teisę savo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis nugriauti nurodytą tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės R. Š.; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai 2023 m. sausio 31 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovai pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti R. Š. ir R. Š. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti jiems priklausančios atraminės sienelės dalį (kuri pažymėta 2021-11-10 UAB „Inventora“ Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Statinių išdėstymo plane) iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti šią žemės sklypo dalį; 2) įpareigoti R. Š. ir R. Š. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti jiems priklausančio sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kurio duomenys nustatyti 2021-11-10 UAB „Inventora“ Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,18 m stogo (įskaitant dangą, konstrukcijas, lietaus surinkimo sistemą ir kitus elementus), kuris patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovai patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovams neteisėtai rekonstravus (neturint ieškovų ar ankstesnių savininkų sutikimo, pritraukus jį prie ieškovų sklypo ribos) savo sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo stogo konstrukcijų dalis atsidūrė ieškovų sklype. Taip pat, ieškovų sklype yra atraminė sienutė, kuri atsakovų užsakytoje specialisto išvadoje akivaizdžiai nepagrįstai pripažinta sodo namo dalimi, nors tam nustatyti reikiamas tyrimas nebuvo atliktas. 1974 m. pastatytas atsakovų sodo namas originaliai buvo 2,93 metro atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos. Kaip nustatyta ataskaitoje po 2018 m., atstumas tarp sodo namo sienos ir ieškovų žemės sklypo liko tik 0,41 m, o sodo namo stogo konstrukcija netgi patenka 0,18 m į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai sutikimo tokioms statyboms nedavė. Negana to, netgi davus sutikimą, sodo namo statyba/rekonstrukcija negali būti vykdoma, jeigu pažeidžiamas 1 metro atstumas iki besiribojančio žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, sodo namo rekonstrukcija yra akivaizdžiai neteisėta ir sodo namas yra savavališkos statybos rezultatas. Būtent dėl to, sodo namo rekonstrukcija iki šiol nėra įregistruota. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kada buvo pastatyta atraminė sienutė. Nėra jokių duomenų apie jos statybą ar tokios statybos teisėtumą. Ji nėra registruota Nekilnojamojo turto registre nei kaip atskiras daiktas, nei kaip kito daikto dalis. Ji nėra užfiksuota kadastrinių matavimų bylose. Didžioji dalis atraminės sienelės yra ieškovų žemės sklype. Atsakovų žemės sklype, prie sodo namo prasideda atraminė sienelė, kurios konstrukcija 1,36 m. patenka į ieškovų žemės sklypą, jame užsisuka ir tęsiasi lygiagrečiai šalių sklypų ribai (pažymėta 2021-11-10 UAB „Inventora“ Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Statinių išdėstymo plane. Šios aplinkybės yra patvirtintos ir užfiksuotos specialisto V. Š. ataskaitoje. Prieš ieškovų valią jų žemės sklype neteisėtai pastatytas atsakovams tarnaujantis statinys pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę ir riboja jų galimybę visa apimtimi naudotis jiems priklausančiu daiktu. Pašalinus minėtų statinių dalis iš ieškovų žemės sklypo, šie statiniai išliks funkcionalūs ir nesukels atsakovams jokių neigiamų pasekmių. Registruotuose sodo namo kadastriniuose matavimuose nėra fiksuotos atraminės sienelės nei kaip sodo namo dalies, nei kaip atskiro daikto. Jos taip pat nėra fiksuota atsakovų žemės sklypo plane ar pastatų išdėstymo plane. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atraminė sienelė pastatyta 1974 m. Taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu atraminė sienelė yra ieškovų žemės sklype ir kodėl ji turėtų ten likti. Atsakovai turėtų spręsti savo turto priežiūros klausimus savo sklypo ribose, o ne naudodamiesi svetimu turtu be jų savininkų sutikimo. Ta aplinkybė, kad Statybos inspekcija pagal savo vidines taisykles yra nusprendusi nenagrinėti tam tikromis savybėmis pasižyminčių objektų statybos teisėtumo, nereiškia, kad tie objektai yra pastatyti teisėtai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sodo namas buvo projektuojamas su ginčo atramine sienele, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad sodo namas buvo pastatytas kartu su atramine sienele ir tokios sudėties sodo namas buvo priimtas valstybinės komisijos. Atraminė sienelė nėra sudėtinė sodo namo dalis ir ji nebuvo pastatyta kartu su sodo namu. Be to, lyginant sodo namelio duomenis pagal 2001 m. ir 2021 m. kadastrinių matavimų bylas, matyti, kad namo plotas išaugo net 14 kv. m. (nuo 51 kv. m. iki 65 kv. m.), namo rytinės namo sienos ilgis išaugo nuo 4,4 metrų 1998 metais iki 5,68 metrų 2021 metais. Taigi, akivaizdu, kad sodo namo išmatavimai pasikeitė, kas leidžia daryti išvadą, kad keitėsi ne sklypų ribos, o namas buvo išplėstas link ieškovų sklypo pusės. Nustačius atsakovams servitutus, ieškovų nuosavybės teisė būtų suvaržoma dar didesne apimtimi. Netgi jeigu atraminė ir atlieka reikšmingą funkciją sodo pastato pamatų atsparumui užtikrinti, įstatymas nenumato to kaip pagrindo ieškovų nuosavybės teisėms suvaržyti. Dėl ieškinio senaties nurodo, kad šiuo atveju, atraminė sienelė neteisėtai stovi ieškovų žemės sklype, kas lemia, jog ieškovų nuosavybės teisė pažeidžiama kiekvieną dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Teismų praktikoje pripažįstama, kad statyba svetimame sklype lemia tęstinį savininko teisių pažeidimą, todėl atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

4. Atsakovai R. Š. ir R. Š. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike) nurodė, kad ieškovų pozicija dėl atraminės sienelės ir stogo dalies prilyginimo savavališkai statybai yra visiškai nepagrįsta, neįrodyta ir prasilenkia su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tuo labiau, kad atraminė sienelė buvo pastatyta kartu su sodo nameliu dar 1974 m. Be to, Kauno apygardos teismas 2022-11-22 sprendime aiškiai pripažino statinių (ar jų dalies) eksploatacijai būtiną servitutą, o konkrečiai nurodė: „byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų sodo pastato stogo krašto riba patenka į ieškovų žemės sklypo ribas, atsakovams nebelieka laisvo ploto stogo, lietaus latakų ir lietvamzdžių tinkamai priežiūrai. Ieškovai šio atsakovų argumento nepaneigė, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir eksploatuoti sodo pastatą būtina nustatyti servitutą. <…> teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis, jos būklė yra bloga ir reikalaujanti priežiūros, todėl, kaip ir sodo pastatui, jai prižiūrėti ir remontuoti taip pat reikalinga nustatyti servitutą<...>.”. Priešieškinio klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti tik sprendžiant klausimus dėl atlygio dydžio ir servituto apimties, bet ne dėl jo būtinumo. Taip pat svarbu tai, kad atraminė sienelė yra konstrukcinė sodo pastato dalis, o ne atskiras statinys. Į bylą pateikiamas ne tik architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktas, bet ir MB „Profa Plius“ Techninės būklės vertinimo specialisto išvada, kurios abi neabejotinai patvirtina, kad atraminė sienelė su pamatu skirta ne tik sklypo grunto teresavimui, bet ir perima mūrinių rūsio sienų, pirmo aukšto lauko sienų, grindų, stogo konstrukcijų apkrovas. 2018 metais stogo danga buvo atnaujinta, nekeičiant stogo ploto - atnaujinant tik dangą, o ne keičiant jos plotą, dėl to jokių pažeidimų objektyviai negalėjo būti. Atraminė sienelė, jos statybos metu, buvo pastatyta žemės sklypo Pakrantės g. 4, ribose (ant ribos), todėl ir pagal tuometinę 1974 metais buvusį teisinį reglamentavimą, jokių susitikimų ir nereikėjo. Situacija, kad dalis šiai dienai atsakovams priklausančių statinių atsidūrė ieškovų žemės sklypo valdoje susiklostė ne dėl atsakovų vykdyto sodo namelio remonto, o dėl žemes ribų pasikeitimo. Aplinkybes, kad sienelė buvo pastatyta kartu su sodo namu, patvirtina: architekto G. S. 2021-02-26 tyrimų aktas, kuriame konstatuota, jog atraminė sienelė statyta 1974 metais kartu su sodo pastatu; (duomenys neskelbtini) ginčo sodo pastato statybos aktas, patvirtintas Vykdomojo komiteto pirmininko. Kadangi ištisinės atraminės sienos tuo pačiu yra ir sodo pastato rūsio vakarinė siena, dalis pietinės ir dalis šiaurinės sienos, o sodo pastato patalpa-rūsys buvo įrengta viso sodo pastato statybos metu 1974 m., ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, jog sienelė buvo statoma kartu su sodo pastatu. Aplinkybę, kad atraminė sienelė buvo pastatyta dar 1974 m. kartu su sodo pastato pastatymu, patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos bei sodo pastato statytojos, iš kurios įgijome šį pastatą, liudijimas. Be to, aplinkybes, kad sienelė buvo statoma kartu su sodo nameliu, o ne praėjus daugiau nei 40 metų, patvirtina atsakovų žemės sklypo padėtis - atsakovų žemės sklypas yra šlaite, dėl ko sodo pastatas buvo statomas su esminiu nuolydžiu (1,5-2,2 m per pastato plotį), ir statant pastatą buvo būtina įrengti tvirtos (gelžbetonio) ir vientisos konstrukcijos (vientiso armavimo) atraminę sienelę - priešingu atveju sodo statinys nebūtų išlikęs iki šių dienų. Ieškovai teiginiui, kad sodo stogo dalis tik po 2018 metų atsidūrė jiems priklausančioje sklypo dalyje, nenurodo jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Juo labiau, jie tokių aplinkybių ir negalėjo žinoti ar matyti, nes žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2020 metais. Byloje pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog stogas po remonto labiau į ieškovams priklausantį žemės sklypą neįsiterpė, nei buvo 2014 metais prieš remontą. Be to, iš nuotraukų matoma prieš remontą buvusi prasta ir avarinė stogo ir terasos padėtis (terasos turėklų mediena, terasos lentos sutrūniję, sulūžę, stogo balkiai supuvę). Atsakovai pakeitė avarinės būklės medienos balkius, stogo dangą, sumontavo lietvamzdžius, bet stogo labiausiai išsikišusios kraštinės vieta nepasikeitė. Atsakovai panaudojo esamą terasą, jos plotą prijungiant prie sodo pastato vidaus ploto. Taigi terasos sąskaita ir padidėjo sodo namelio plotas, tačiau pats sodo namelis liko stovėto toje pačioje vietoje, kur ir buvo pastatytas. Po remonto buvo sumontuoti nauji lietvamzdžiai, dėl ko prieš tai nuo atsakovų sodo stogo bėgęs vanduo šiai dienai yra surenkamas sumontuota lietaus surinkimo sistema, kurią išmontuoti prašo ieškovai. Taigi iš esmės, ieškiniu ieškovai siekia pabloginti ne tik ieškovų, bet ir savo pačių padėtį. Ieškovų nurodomas reikalingumas gauti žemės sklypų savininkų sutikimus atraminės sienelės statybai 1974 metais pagal nuo 2016 metų įsigaliojusias teisės normas yra nepagrįstas. Ginčo atveju niekas per vienų metų terminą jokių pretenzijų nepareiškė, t. y. atraminę sienelę pastačius su sodo pastatu - 1974 metais, nebuvo pareikštos pretenzijos, o 2018 metais pakeitus stogo dangą per metus dėl jo remonto, taip pat atsakovams nebuvo pareikštos pretenzijos. Perkant žemės sklypą ir sodo pastatą, ieškovai matė šlaite pastatytą monolitinę gelžbetoninę sieną, kuri sujungta su atsakovų sodo pastato pamatais, ir yra sodo pastato konstrukcijos dalis, laikanti tiek pamatus, tiek šlaitą. Ieškovai teiginius dėl perkelto gyvenamojo namo, t. y. šlaite esančios atraminės sienutės su pamatu, įrodinėja 2023-01-23 V. Š. ataskaita Nr. 23.01.23. Tačiau ši išvada yra parengta ne objektyvių duomenų pagrindu, o išimtinai prielaidomis, spėliojimais, kurie prieštarauja kitai bylos medžiagai ir netgi logikos dėsniams. Ieškovai specialistui suformavo klausimus tokiu būdu, kad ekspertas pateiktų atsakymus, jog neva 1974 metais pastačius atraminės sienelės visiškai nebuvo arba ji buvo kelis metrus toliau, o neva ji buvo perkelta į ieškovų sklypo ribas po savavališkos ir neteisėtos rekonstrukcijos 2020 metais (ar 2019, 2018 metais, specialistas skirtingose akto išvadose, nurodo skirtingas datas). 2021-02-26 architekto G. S. tyrimų aktas, paneigia 2023-01-23 V. Š. išvadas ir ieškovų argumentus, kad atraminė sienelė yra atskirai funkcionuojantis statinys, o ne bendros konstrukcijos su sodo nameliu dalis. Be to, MB „Profa plius” techninės būklės įvertinimas patvirtina aplinkybes, jog po 2018 metais atlikto remonto buvo padidintas pirmo aukšto sodo išplanavimas gyvenam plotui įtraukus dalį buvusios terasos, tačiau dėl to žemės sklypo užstatymo plotas nepakito. Tuo pačiu šis aktas patvirtina, jog remonto metu buvo tik pakeista sodo pastato stogo danga iš asbestinio šiferio į skardos, nenustatant jokių pažeidimų. Kitaip tariant, šiuo aktu paneigiamos V. Š. ir ieškovų teiginiai, jog po rekonstrukcijos sodo pastatas buvo padidintas ir perkeltas į ieškovams priklausančio sklypo pusę. Atsakovai teismo prašo taikyti ieškinio senatį, nes atraminė sienelė ir sodo pastato stogas pastatyti 1974 m., niekas dėl jos nereiškė pretenzijų, todėl ieškovų reikalavimas reiškiamas praleidus 10 metų senaties terminą ir atsakovai prašo jį taikyti. Per kelis dešimtmečius nei vienas tuometinis kaimyninio žemės sklypo savininkas, iš kurio ieškovai įgijo sklypą, nereiškė jokių pretenzijų.

5. Atsakovai R. Š. ir R. Š. 2021 m. kovo 10 d. pateikė teismui priešieškinį (kurį patikslino ir pateikė teismui 2022 m. lapkričio 24 d.), kuriuo pareiškė reikalavimą: nustatyti atlygintinį tarnaujantį 25 m. kv. servitutą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam ieškovams, pažymėtą IĮ A. P. 2022-11-22 žemės sklypo plane M 1:500, indeksu SI, skirtą R. Š. ir R. Š. sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienos priežiūrai ir remontui, nustatant mokėtiną 150 Eur vienkartinę kompensaciją, bei priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atraminės monolitinio gelžbetonio sienos, kuri yra atsakovei priklausančio sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijos dalis, šiuo metu patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas, o sodo pastato stogo konstrukcijos baigiasi ties ieškovų žemės sklypo riba. Atsakovai privalo prižiūrėti bei remontuoti sodo pastatą (stogo konstrukciją) su atramine siena, todėl yra būtina naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Priešieškinis reiškiamas dėl servituto nustatymo ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, tikslu tvarkyti ir prižiūrėti nuosavybės teise atsakovams priklausantį sodo pastatą bei atraminę sieną. Byloje pateiktas 1998-05-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas patvirtina, jog prieš eilę metų, kuomet buvo statomas žemės sklype esantis sodo pastatas (sodo pastatas pastatytas 1974 m.), žemės sklypo ribos buvo kitokios, t. y. žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu, kuriame yra atraminė sodo pastato siena, pateko į atsakovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Tik atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus (t. y. permatavus žemės sklypų ribas), atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos buvo pakeistos. Tačiau iki ieškovams įsigijus žemės sklypą, atsakovei nebuvo žinomos tikslios pasikeitusios jos žemės sklypo ribos bei aplinkybės, jog žemės plotas, kuriame yra sodo pastato atraminė siena, randasi ieškovų žemės sklype. Dėl žemės sklype esančio didelio nuolydžio, statant sodo pastatą 1974 metais tuo pačiu buvo įrengtas rūsys su monolitinio gelžbetonio siena, vientisos konstrukcijos su atramine sienele (vientiso armayimo). Minėta gelžbetonio atraminė siena buvo įrengta ant tuo metu buvusios sklypų ribos, kurios funkcija — sulaikyti sklypo viršutinės dalies žemės sluoksnio slinkimą žemės sklype, bei dalis šios ištisinės atraminės sienos tuo pačiu yra ir sodo pastato rūsio vakarinė siena, dalis pietinės ir dalis šiaurinės sienos. Taigi minėta atraminė siena ne tik neleidžia slinkti šlaitui bet ir sudaro dar 1974 metais statyto sodo pastato konstrukciją. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas architekto G. S. 2021-02-26 tyrimų aktas su sodo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijų tyrimo brėžiniu bei foto nuotraukomis. Prašomo servituto nustatymas ieškovams priklausančiame žemės sklype, nepažeis jų teisių, nes atraminės sienos nėra jokių objektyvių galimybių nugriauti ar sumažinti, jau vien dėl ko ieškovai minėto žemės ploto faktiškai negali naudoti, t. y. užstatyti ar kitaip apsunkinti patekimą prie sodo pastato stogo bei atraminės sienos konstrukcijos. Be to, žemės sklypas yra pakankamai didelis (850 kv. m.), o servitutas prašomas nustatyti tik dalyje žemės sklypo (t. y. 25 kv. m.), todėl servituto nustatymas nevaržys ieškovų teisių labiau, nei būtina, jie galės be jokių apribojimų naudotis likusia žemės sklypo dalimi. Atsakovai mano, kad būtų teisinga už prašomą servitutą ieškovams iš priteisti vienkartinę kompensaciją, apskaičiuojamą pagal ieškovams priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ir prašomo nustatyti servituto dydį, padengiant 25 kv. m. rinkos vertę. Registrų centro išrašas patvirtina, jog ieškovams priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 5100 Eur, dėl ko ieškovams už nustatytiną 25 kv. m. servitutą mokėtina vienkartinė 150 Eur kompensacija (5100 Eur : 850 kv. m. x 25 kv. m.). Dublike į ieškovų atsiliepimą papildomai nurodo, kad atsakovai, sodo pastate periodiškai gyvena, sezono metu (birželį-rugpjūtį) nuolatos, o sodo pastato cokolinis-rūsio aukštas yra neremontuotas, neapšiltintas, todėl būtinas remontas dėl šilumos nuostolių. Sodo pastate taip pat būtina įrengti drenažą visu namo ir atraminės sienos perimetru, nes dėl sklypo peraukštėjimo nuolat patiriamos problemos dėl paviršinio vandens ardančio atraminę sieną poveikio, bei drėgmės patekimo į sodo pastato rūsio vidų. Be to, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atraminė sienelė yra iš skirtingų medžiagų, tik patvirtina, kad 1974 m. statybos vyko ūkio būdu, nekvalifikuotai, ko pasėkoje, nuolatos yra patiriamos problemos dėl atraminės sienos paviršinio vandens ardančio atraminės sienos konstrukciją praleidimo, dėl ko atraminė siena nuolatos turi būti prižiūrima ir tai nėra vienkartiniai veiksmai. Pažymi, kad architektas G. S. 2021-02-26 tyrimo akto 4 p. nurodė, kad: „Esamo sodo namo pastato eksploatacijai, remontui ir priežiūrai būtinas servitutas (tarnaujantis) svetimame sklype”. Priešieškiniu prašomas nustatyti servitutas yra reikalingas ne retiems ar vienkartiniams veiksmams atlikti, bet jo nustatymas yra būtinas siekiant tinkamai eksploatuoti sodo pastatą, prižiūrėti jo konstrukcijas, dėl ko servituto nustatymas yra visiškai racionalus ir tikslingas. Pažymi, kad jokios sodo pastato rekonstrukcijos, kurios metu būtų pakeistos sodo pastato namo ribos ar užimamas plotas, niekada nebuvo atlikta. Tik 2018 metais buvo atliktas dalinis sodo pastato remontas, kurio metu buvo pertvarkytas sodo pastato vidus, t. y. 1 aukšto vidaus patalpos plotas padidėjo 3-4 kv. m. buvusios 1 aukšto terasos dalies sąskaita, nekintant išoriniams pastato matmenims (t. y. buvo atnaujintas sodo pastato pirmasis aukštas). Be to, pastatams iki 80 kv. m. ir 8,5m aukščio projektai nebūtini, jų derinti nereikia, dėl ko ieškovų atsiliepimo į priešieškinį argumentai dėl statybos neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

6. Ieškovai su patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovai procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į priešieškinį ir triplike) nurodė, kad atsakovų priešieškinyje prašomas nustatyti servitutas nėra racionalus ir objektyviai būtinas. 2015 m. atsakovai atliko sodo namo rekonstrukciją, kurios metu buvo pakeistos sodo namo ribos (padidėjo užimamas plotas, uždengtas naujas stogas ir t. t.), t. y. sodo pastatas buvo padidintas ir sodo namo konstrukcija atsidūrė ieškovams priklausančiame žemės sklype. Atsakovai civilinėje byloje nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio sodo namo statybos ir atliktos rekonstrukcijos atitikimą teisės aktų reikalavimams, taip pat nepateikė įrodymų, kad atraminė sienelė yra sodo namo konstrukcinė dalis. Atsakovai nepateikė duomenų, kad jie yra atraminės sienelės savininkai. Atsakovai, neteisėtai atlikę sodo pastato rekonstrukciją, neturi teisės reikalauti teismo apginti jų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pati atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atraminė sienelė nuo pastatymo dienos nebuvo remontuota. Atraminės sienelės remontas yra vienkartinis veiksmas, kurio atlikimui nustatyti servitutą yra netikslinga. Atsakovai taip pat nenurodė, kokio rūšies priežiūra yra reikalinga sodo namui. Atsakovų sodo pastatas pastatytas 1974 m. Atsakovų prie atsiliepimo ieškinį pateiktame žemės sklypo plane aiškiai nurodytos sodo pastato ribos, t. y. atsakovams priklausantis sodo pastatas yra nurodytas per 1-2 m. nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Jokia atraminė siena atsakovų pateiktuose dokumentuose nenurodyta. Atraminė sienelė, priešingai nei nurodoma atsakovės atsiliepime, yra ne gelžbetoninė. Ieškovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atraminę sienelę sudaro akmeninė konstrukcija, ant kurios buvo užpiltas betonas. Kita atraminės sienelės dalis, yra paberta raudonų skylėtų sutrupintų plytų gabalų ir plonu sluoksniu užpiltas betonas, kita sienelės dalis - tiesiog uždėti ant žemės skirtingo pločio betono gabalai, kurie lengvai nusikelia nuo žemės paviršiaus, ties namo kraštu akivaizdžiai matosi sujungtos skirtingos betono struktūros. Atraminės sienelės paskirtis — sulaikyti sklypo viršutinės dalies žemės sluoksnio slinkimą žemės sklype. Atraminė siena nėra 1974 metais statyto sodo pastato konstrukcijos dalis. Atraminė siena – statinys stovi ieškovų žemės sklype be ieškovų ar ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimo, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra jokių objektyvių duomenų apie jo sukūrimo laiką, aplinkybes ir teisėtumą. Atsakovai neįgijo atraminės sienos kartu su sodo namu. Be to, žemės sklypų ribos nustatytos 2020 m., atitinka 1974 m. planuose nurodytas ribas. Atsakovų poreikis svetimai žemei atsirado po neteisėtai atliktos rekonstrukcijos, kuomet Sodo namo konstrukcijos buvo išplėstos, priartinant Sodo namą prie ieškovų sklypo ribos tokia apimtimi, kad Sodo namo stogo konstrukcijos netgi patenka į ieškovų sklypą. Taigi, servituto poreikis Sodo namo priežiūrai kyla dėl jo savavališkai atliktos rekonstrukcijos. Kadangi Sodo namo rekonstrukcija atlikta negavus ieškovų rašytinio sutikimo, todėl laikytina savavališka statyba, kuri negali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vienas pagrindinių atsakovų argumentų, esą Sodo namas, atliekant jo rekonstrukciją, nebuvo padidintas ir dėl to jis nepriartėjo prie šalių sklypų ribos. Atsakovai teigia, kad po rekonstrukcijos visos Sodo namo konstrukcijos liko toje pačioje vietoje, tačiau atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė šalių sklypų riba. Ieškovai pažymi, kad pirmą kartą nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, Kauno apygardos teismas jau įvertino šį atsakovų argumentą, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių naujų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Sodo namo vieta nesikeitė, o keitėsi sklypų ribos.

7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-133-615/2022 ieškovų patikslintą ieškinį (kuris teisme gautas 2021 m. balandžio 27 d.) atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino visiškai, civilinę bylą dalyje dėl ieškovų pirminio ieškinio reikalavimų, kiek jie buvo sumažinti patikslintu ieškovų teisme 2021 m. balandžio 27 d. gautu ieškiniu, nutraukė. Teismas nustatė atlygintinį tarnaujantį 25 m² servitutą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam ieškovams, pažymėtą IĮ A. P. 2021 m. vasario 18 d. žemės sklypo plane M 1:500, indeksu SI, skirtą atsakovės R. Š. sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienos priežiūrai ir remontui, nustatant 150 Eur vienkartinę kompensaciją, kurią sumokėti įpareigojama atsakovė R. Š. ieškovų naudai, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1200-775/2022 Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo nusprendė: „patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo tenkinti, t. y. įpareigoti atsakovus R. Š. ir R. Š. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,02 m x 1,22 m dydžio, 1,97 m aukščio medinį karkasinį pagalbinio ūkio pastatą (malkinę), 2,68 m ilgio, 2,10 m aukščio medinę akliną tvorą bei 8,85 m ilgio, 1,53 m aukščio vielos tinklo tvorą, užfiksuotus 2020 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte Nr. 2D-16845 ir 2020 m. spalio 30 d. UAB „Inventora“ žemės sklypo ribos tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), situacijos schemoje, kaip užimančius ieškovams A. G. ir J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,850 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, nepadarant žalos šiam sklypui; atsakovams R. Š. ir R. Š. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą, pripažinti ieškovams A. G. ir J. G. teisę savo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis, nugriauti sprendime nurodytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų R. Š. ir R. Š.. Bylos dalį pagal priešieškinį dėl servituto nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.“

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) patikslintą ieškinį (kuris teisme gautas 2023 m. sausio 31 d.) atmetė, o patikslintą priešieškinį (kuris teisme gautas 2022 m. lapkričio 24 d.) tenkino pilnai, t. y. nustatė atlygintinį tarnaujantį 25 kv. m. servitutą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. G. ir J. G., pažymėtą A. P. IĮ 2022-11-22 žemės sklypo plane M 1:500, indeksu S1, skirtą R. Š. ir R. Š. sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienos priežiūrai ir remontui, nustatant mokėtiną 224 Eur vienkartinę kompensaciją, kurią sumokėti įpareigojama atsakovė R. Š. ieškovų A. G. ir J. G. naudai lygiomis dalimis po 112 Eur. Taip pat teismas sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14. Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:

14.1. Teismas sprendė, kad ginčo tarp šalių dėl žemės sklypų ribos nėra. Šiuo atveju atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal valstybinę koordinačių sistemą, žemės sklypų riba nepasikeitė, žemės sklypų plotai išliko nepakitę.

14.2. Teismas pažymėjo, kad grąžinant bylą iš naujo nagrinėti, Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime buvo nutaręs, jog servitutas sodo pastatui bei sienelei turi būti nustatytas (Kauno apygardos teismo sprendimo 10.1. punktas), tačiau grąžino nagrinėti šią bylos dalį dėl kompensacijos už servitutą ieškovams dydžio. Tačiau ieškovai teisme pareiškė naujus reikalavimus, kuriais siekiama išvengti servituto nustatymo, t. y. jog būtų nugriautos tos pačios atsakovams priklausančios nekilnojamojo turto dalys, į kurias jie prašo nustatyti servitutą.

14.3. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie sodo namo sienelės ir stogo priskyrimą savavališkai statybai, kaip tai numatyta Statybos įstatyme, todėl nesutiko su ieškovų argumentais, kad ginčo atraminė sienelė ir renovuotas atsakovų sodo namas yra savavališka statyba, iš ko yra kildinami jų reikalavimai dėl įpareigojimo nugriauti atraminės sienelės dalį ir 0,18 m stogo (įskaitant dangą, konstrukcijas, lietaus surinkimo sistemą ir kitus elementus), kurie patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą.

14.4. Teismas sprendė, jog šiuo atveju, kai yra nustatyta, jog atraminė sienelė pastatyta kartu su sodo namu 1974 m., o stogo konstrukcijos šiuo atveju nepasikeitė nuo anksčiau įrengtų, todėl naują statybą reglamentuojančios teisės normos vykdant atsakovams priklausančio pastato remontą ar rekonstrukciją netaikytinos, jokio ieškovų ar ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimų nereikėjo.

14.5. Teismas nustatė, jog, tai kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis bei perima mūrinių rūsio sienų, pirmo aukšto lauko sienų, grindų, stogo konstrukcijų apkrovas, patvirtina architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktas, naujai pateiktas MB Profa Plius Techninės būklės vertinimas, pateiktos foto nuotraukos bei sodo pastato statytojos L. K., iš kurios atsakovai įgijo šį pastatą, parodymai. Be to, aplinkybes, kad sienelė buvo statoma kartu su sodo nameliu, patvirtina atsakovų žemės sklypo padėtis – sklypas yra šlaite.

14.6. Teismas iš nuotraukų bei atsakovų paaiškinimų nustatė, kad stogas po remonto, labiau į ieškovams priklausantį žemės sklypą, nei buvo 2014 metais prieš remontą, neįsiterpė. Atsakovai toje pačioje vietoje vietoj atviros terasos įrengė uždarą terasą, dėl ko padidėjo sodo namelio plotas, pats sodo namelis liko stovėti toje pačioje vietoje, kur ir buvo pastatytas. Dėl to atraminės sienelės statybai nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento, tuometinių savininkų sutikimo, nes ji buvo pastatyta dar 1974 metais, t. y. tuo pačiu metu, kaip ir buvo pastatytas sodo namas.

14.7. Teismas pažymėjo, kad šio ginčo atveju niekas per vienus metus jokių pretenzijų nepareiškė, t. y. atraminę sienelę pastačius su sodo pastatu 1974 metais, nebuvo pareikštos pretenzijos. Nuo 1974 metų nei vienas tuometinis žemės sklypo, iš kurio ieškovai įgijo sklypą, savininkas nereiškė jokių pretenzijų, dėl ko ir šiuo atveju analogiškai taikytinos galiojusios STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nuostatos, numačiusios vienų metų terminą pareikšti pretenzijas. Be to, ieškovai prieš įsigydami žemės sklypą matė faktinę žemės sklypų padėtį, pradinio ieškinio reikalavimų dėl atraminės sienutės ir stogo konstrukcijų nugriovimo nereiškė, kas reiškia, jog laikė, kad jų teisės nėra pažeistos.

14.8. Teismas nurodė, kad V. Š. aktu nesivadovauja, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų pateikta ataskaita prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims bei šis specialistas išvadas apie atraminės sienelės, kaip savarankiško statinio, funkcionavimą, padarė apžiūrėjęs atraminę sienelę iš išorės, iš ieškovams priklausančio sklypo pusės. Pažymėjo, kad V. Š. 2023-01-23 ataskaita Nr. 23.01.23 prieštarauja ne tik byloje jau esančiam 2021-02-26 aktui, bet ir naujai atliktam MB „Profa plius” Sodų paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), konstrukcijų tyrimui „Techninės būklės įvertinimui“. MB „Profa Plius“ vertinimą atliko ne tik apžiūrėję sienelę iš lauko pusės ir pastato vidinės pusės. Teismas pažymėjo, kad tenkinant ieškovės ieškinį, tūrėtų būti nugriautos geros techninės būklės statinių dalys, kurių koregavimas nulemtų viso pastato konstrukcijų nestabilumą.

14.9. Be to, teismas nurodė, jog duomenų, kad sodo namo ploto padidėjimas yra susijęs su tuo, jog po namo ploto padidėjimo atraminė sienutė ir stogo dalis įsiterpė į ieškovų žemės sklypą, byloje nepateikta. Pastatams iki 80 kv. m. ir 8,5 m aukščio, projektai nebūtini, jų derinti nereikia, dėl ko ieškovų argumentai dėl statybos neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

14.10. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovams nebereikia dar kartą įrodinėti būtinumo nustatyti servitutą, t. y. bylos duomenimis bei Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog atraminė sienelė yra konstrukcinė sodo pastato dalis, o ne atskiras statinys, jos būklė yra bloga ir reikalaujanti priežiūros, todėl, kaip ir sodo pastatui, jai prižiūrėti ir remontuoti taip pat reikalinga nustatyti servitutą.

14.11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog servitutas nustatomas žemės sklypo daliai: 25 kv. m., kas sudaro 2,9 procentus ieškovų žemės sklypo ploto, bei į tai, kad servitutas bus ilgalaikis ir skirtas atsakovų sodo namo vandens surinkimo sistemai bei atraminei sienelei prižiūrėti, sprendė, kad už prašomą nustatyti servitutą ieškovams iš atsakovų priteistina vienkartinė kompensacija, apskaičiuota pagal ieškovams priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ir prašomo nustatyti servituto dydį (25 kv. m.). Teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro mokestinės vertės išrašu, nustatė, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sprendimo priėmimo metu yra 7 610 Eur, dėl ko ieškovams už nustatytiną 25 kv. m servitutą mokėtina vienkartinė 224 Eur kompensacija (7 610 Eur : 850 kv. m. x 25 kv. m). Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovai nurodė, jog kompensacija už servitutą yra nepakankama, tačiau jokių kitų jos dydžių nenurodė.

14.12. Teismas ieškovų atsiliepimo į priešieškinį motyvus dėl servituto netikslingumo ir neracionalumo atmetė, atsižvelgiant į atsakovų paaiškinimus teisme, jog sode jie gyvena periodiškai, sezono metu (birželį – rugpjūtį) nuolatos, o sodo pastato cokolinis – rūsio aukštas yra neremontuotas, neapšiltintas, todėl būtinas remontas, ant sodo pastato įrengtą lietaus nuotekų įrenginių sistemą reikalinga prižiūrėti nuolatos, nes užnešama lapais ir šiukšlėmis, žiemą susiformuoja sniegas ir varvekliai, kuriuos būtina pašalinti, sodo pastate taip pat būtina įrengti drenažą visu namo ir atraminės sienos perimetru, nes dėl sklypo peraukštėjimo nuolat patiriamos problemos dėl paviršinio vandens ardančio atraminę sieną poveikio bei drėgmės patekimo į sodo pastato rūsio vidų.

14.13. Teismas, įvertinęs statinio statybos metus bei tai, jog atraminė sienutė yra sodo pastato dalis, įrengta 1974 m., ir tai, kad ieškovai įgydami žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutartimi, įgijo prieš tai buvusių savininkų teises, o šie pretenzijų dėl stogo ir atraminės sienutės nereiškė, sprendė, kad ieškovų reikalavimams taikytina senatis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovai apeliaciniu skundu (DOK-101920) prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2 252-584/2024 ir priimti naują sprendimą: 1) įpareigoti R. Š. ir R. Š. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti jiems priklausančios atraminės sienelės dalį (kuri pažymėta 2021-11-10 UAB „Inventora” Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Statinių išdėstymo plane) iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti šią žemės sklypo dalį; 2) įpareigoti R. Š. ir R. Š. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti jiems priklausančio sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nustatyti 2021-11-10 UAB „Inventora” Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 0,18 m stogo dalį (įskaitant dangą, konstrukcijas, lietaus surinkimo sistema ir kitus elementus), kuris patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) atsakovų R. Š. ir R. Š. priešieškinį atmesti; 4) ieškovų naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai kada pastatyta atraminė siena, nėra jokių įrodymų, apie jos statybos teisėtumą, ji neinventorizuota ir neįregistruota nei kaip atskiras daiktas, nei kaip sodo namo dalis. Tai savavališkai pastatytas statinys, neteisėtai esantis ieškovų sklype prieš ieškovų valią, kuris anot atsakovų, priklauso jiems, todėl privalo būti pašalintas.

15.2. Atsakovams priklausantis sodo namas originaliai buvo 2,93 m atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos. 2018 metais atsakovams atlikus jo rekonstrukciją, jis buvo išplatintas jo konstrukcijas perkeliant arčiau ieškovų žemės sklypo ribos, paliekant 0,41 m atstumą, ko pasekmėje stogo konstrukcijos netgi 0,18 m patenka į ieškovų žemės sklypą. Nei ieškovai, nei prieš tai buvę savininkai sutikimo tokiai rekonstrukcijai nėra davę. Atsižvelgiant į tai, atsakovų sodo namo dalys, patenkančios į ieškovų sklypą, privalo būti pašalintos.

15.3. Nei atraminė siena, nei rekonstruoto sodo namo pakeitimai nėra inventorizuoti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisine prasme tai nėra teisėtai sukurti nekilnojamojo turto objektai, galintys dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tam, kad būtų nustatytas servitutas ir šis daiktas galėtų būti viešpataujančiu daiktu, jis visų pirma turi įgyti nekilnojamojo turto objekto statusą. Tuo tarpu, tiek atraminė siena, tiek rekonstruotas sodo namas teisine prasme yra statybinės medžiagos, kurių priežiūrai servitutas negali būti nustatomas.

15.4. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CPK 182 straipsnio 2 punktas negali būti taikomas, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nuosekliai laikomasi kasacinio praktikoje. Be to, pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovai pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad: 1) atraminė sienelė nėra atsakovų sodo namo sudėtinė dalis; 2) atsakovų sodo namas po rekonstrukcijos ne tik priartėjo, tačiau jo konstrukcijos pateko į ieškovų sklypo ribas. Atitinkamai, patikslintu ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai dėl atraminės sienelės ir ieškovų žemės sklypą patenkančių atsakovų sodo namo konstrukcijų pašalinimo. Tai lemia, kad bylą nagrinėjant pirmą ir antrą kartą, ginčo dalykas buvo skirtingas, buvo pateikti skirtingi įrodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis 2022-11-03 Kauno apygardos teismo sprendimu dalyje dėl išvados, kad atraminė sienelė yra atsakovų sodo namo dalis, kuri buvo nuspręsta vien dėl to, kad ieškovai nepateikė specialisto išvados įrodinėdami priešingas aplinkybes ar, kad atraminei sienutei ir sodo namui aptarnauti turi būti nustatytas servitutas vien dėl to, kad ieškovai nereiškė reikalavimo, kad šie statiniai/jų dalys būtų pašalinti ar atitraukti nuo sklypo ribos.

15.5. Pirmosios instancijos teismas mechaniškai atkartojo atsakovų poziciją, kad jų rekonstruotas sodo namas ir atraminė sienelė yra pastatyti teisėtai, nes Statybos inspekcija nenustatė savavališkos statybos fakto dėl šių objektų, ką tariamai nurodė savo rašte. Apeliantai pažymi, kad minėtu raštu Statybos inspekcija nevertino atraminės sienelės ir sodo namo rekonstrukcijos teisėtumo, o pateikė poziciją, kodėl šių objektų statybos teisėtumo nenagrinės, t. y. atraminės sienutės teisėtumo nevertina, nes statinys pastatytas daugiau nei prieš dešimt metų, o sodo namo rekonstrukcijos teisėtumo nevertina, nes jai nereikėjo nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, o tokios statybos pažeidimai laikomi mažareikšmiais ir statybos inspekcijos nenagrinėjami. Atitinkamai teismo nurodytas Statybos inspekcijos raštas nei patvirtina, nei paneigia atraminės sienelės ir sodo namo rekonstrukcijos teisėtumo, ko pasėkoje, minėtas raštas šiam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai rėmėsi minėtu Statybos inspekcijos raštu kaip įrodymų tariamai patvirtinančių ginčo statinių statybos teisėtumą ar paneigiančiu statybos neteisėtumą. Tokioje situacijoje būtent teismas pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus turi įvertinti ar ginčo statiniai yra sukurti teisėtai.

15.6. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atraminė sienelė pastatyta 1974 m. ir, kad jos statybai nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento, bei kad atraminė sienelė yra sodo namo dalis – vientiso armavimo su sodo namo laikančiomis konstrukcijomis, kurios paskirtis užtikrinti sodo namo mechaninį atsparumą ir stabilumą. Apeliantai pažymi, kad tai nustatyti būtina atkasti sodo namo pamatą ir atraminės sienos konstrukcijas, tačiau nei vienas iš atsakovų pasitelktų specialistų to neatliko. Pažymi, kad netgi jeigu 1974 m. buvo duoti kažkokie žodiniai sutikimai atraminės sienelės statybai, jie negali būti prilyginami savininko sutikimui ir negali turėti teisinės reikšmės.

15.7. Apeliantai atkreipia dėmesį į skundžiamo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies prieštaringumą: viena vertus, teismas sprendė, kad atraminė siena yra sodo namo dalis, t. y. atraminė siena ir sodo namas yra vientisas daiktas, tačiau rezoliucinėje dalyje servitutą nustato dviem viešpataujantiems daiktams – sodo namui ir atraminei sienai. Jeigu tai yra vienas daiktas kaip nustatė teismas, logiška būtų servitutą nustatyti vienam daiktui, o ne dvejiems.

15.8. Pažymi, kad nors atsakovai neigia sodo namo rekonstrukcijos faktą, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pats patvirtino, kad atliekant sodo namo atnaujinimą, buvo padidintas jo plotas į sodo namą inkorporuojant buvusią terasą. Tokiu būdu sodo namo laikančiosios konstrukcijos buvo perstatytos kitoje vietoje, kas laikoma rekonstrukcija (STR 1.01.08:2002 9 p., 9.6. p.). Taigi, savavališkos statybos rezultatas ar jo dalis negali teisėtai būti ieškovų sklype. Anot atsakovų, rekonstrukcija atlikta dar 2018 m., o rekonstrukcijos pakeitimai vis dar nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai pabrėžia, kad nereiškia reikalavimo dėl sodo namo dalies, kuri atliekant rekonstrukciją buvo perstatyta arčiau ieškovų sklypo ribos, o tik dėl tos dalies, kuri patenka į ieškovų sklypą.

15.9. Pažymi, kad ieškovai, veikdami kaip protingi ir rūpestingi asmenys prieš įsigydami žemės sklypą su statiniais nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atraminė siena galimai yra atsakovams priklausantis statinys (to nežinojo ir buvusi sklypo savininkė, nes niekada šios sienelės būkle atsakovai nesirūpino, o dabar teigiama, kad sienelė yra reikšminga namui). Atsižvelgiant į tai, teismo motyvas, esą ieškovai žinojo, kad perka turtą, kuriame yra atsakovams priklausantys statiniai ne tik nėra pagrįstas, tačiau ir niekinis – ieškovų žinojimas ar nežinojimas apie atsakovų statinius jų sklype, negali būti vertinama kaip tokios statybos teisėtumas.

15.10. Taip pat nurodo, kad lyginant sodo namelio duomenys pagal 2001 m. ir 2021 m. kadastrinių matavimų bylas, matyti, kad namo plotas išaugo net 14 kv. m. (nuo 51 kv. m. iki 65 kv. m.), rytinės namo sienos ilgis išaugo nuo 4,4 metrų 1998 metais iki 5,68 metrų 2021 metais. Taigi, akivaizdu, kad sodo namo išmatavimai pasikeitė, kas leidžia daryti išvadą, kad keitėsi ne sklypų ribos, o namas buvo išplėstas link ieškovų sklypo pusės. Sodo namas priartėjo dėl to, kad atsakovai rekonstruodami jį padidino į ieškovų sklypo pusę, nors ieškovų sutikimo tam nebuvo gavę, kas lemia jog sodo namo rekonstrukcija yra savavališka. Tai patvirtina 2020-07-14 atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie buvo įregistruoti 2020-08-20 VĮ „Registrų centras“ sprendimu.

15.11. Apeliantai nesutinka su tuo, kad teismas rėmėsi MB „Profa Plius“ techniniu vertinimu, esą atraminė siena yra sodo namo pamatų dalis ir turi esminės reikšmės sodo namo mechaniniam stabilumui ir atsparumui užtikrinti. Pažymi, kad nepriklausomai nuo atraminės sienelės tariamos funkcinės reikšmės sodo namui, ji privalo būti panaikinta, o atsakovai savo statinių mechaniniam atsparumui ir stabilumui užtikrinti turėtų ieškoti sprendinių savo sklype. Teismo motyvai, kad atraminė sienelė yra sodo namo dalis ir yra reikšminga sodo namo stabilumui ir atsparumui užtikrinti, nėra pagrįsta, nes Techniniame vertinime padarytos išvados susijusios su atraminės sienelės reikšme pamatų konstrukcijoms yra pagrįstos tik prielaidomis, neatlikti jokie tiriamieji veiksmai.

15.12. Pažymi, kad V. Š. ataskaitoje labai aiškiai nurodytos konkrečios ir patikrinamos savybės, aiškiai pagrindžiančios, kodėl atraminė siena nėra sodo namo dalis. V. Š. išvados ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės nėra paneigtos. Nors teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ataskaita nesirems, tačiau ne dėl to, kad ataskaitos tyrimas ar išvados yra pagrįstai ydingos, tačiau vien dėl to, kad ataskaita prieštarauja atsakovų pateiktoms specialisto išvadoms. Pažymėtina, kad nustačius prieštaravimus tarp specialistų išvados, šie prieštaravimai turėtų būti pašalinti, galimai atliekant teisminę ekspertizę. Teismas net netyrė ieškovų pateiktos specialisto išvados, nes ji prieštaravo, atsakovų pateiktoms specialistų išvadoms, kas rodo, kad teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

15.13. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad atraminė siena yra sukurta teisėtai, ji nėra inventorizuota, nėra registruota nekilnojamojo turto registre, todėl teisine prasme jos kaip daikto nėra ir ji negali būti civilinės apyvartos objektas. Netgi jeigu būtų nustatyta, kad atraminė siena yra sodo namo dalis, vis tiek išlieka problema, kad sodo namas nėra inventorizuotas ir įregistruotas kaip savo sudėtyje turintis atraminę sieną, kas vėlgi lemia, kad teisine prasme atraminės sienos kaip sodo namo dalies nėra, ko pasėkoje jos naudojimui ir priežiūrai negali būti nustatomas servitutas.

15.14. Pažymi, kad nors atliekant rekonstrukciją, atsakovams, tikėtina, nereikėjo nei projekto, nei statybos leidimo, visgi, rekonstrukcijos metu priartinant jį prie ieškovų sklypo ribos, atsakovai privalėjo gauti ieškovų, ar buvusių savininkų rašytinį sutikimą. Toks sutikimas nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, atsakovai iki šiol negali įregistruoti sodo namo rekonstrukcijos, nors nuo jos praėjo jau nemažiau kaip 5 metai. Iki rekonstrukcijos sodo namas ir visos jo konstrukcijos buvo daugiau nei 2 metrų atstumu nuo šalių sklypų ribos ir jo priežiūrai nereikėjo svetimos žemės. Atsakovų poreikis svetimai žemei atsirado po neteisėtai atliktos rekonstrukcijos, kuomet sodo namo konstrukcijos buvo išplėstos, priartinant sodo namą prie ieškovų sklypo ribos tokia apimtimi, kad sodo namo stogo konstrukcijos netgi patenka į ieškovų sklypą. Taigi servituto poreikis sodo namo priežiūrai kyla dėl jo savavališkai atliktos rekonstrukcijos. Neaiškios kilmės ir teisėtumo atraminė siena bei savavališkai rekonstruotas sodo namas negali būti civilinės apyvartos objektai ir jų priežiūrai negali būti nustatytas servitutas. Pirmos instancijos teismas teisinę problematiką ignoravo, nurodydamas, kad servituto poreikis jau buvo nustatytas Kauno apygardos teismo, tačiau, kaip minėta, teismas negalėjo vadovautis minėta Kauno apygardos teismo išvada, nes iš esmės pasikeitė ginčo dalykas ir skyrėsi šalių pateikti įrodymai ir argumentai.

Atsiliepimas

16. Atsakovai atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (DOK-112426) prašo 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

16.1. Ieškovai patikslintą ieškinį su visiškai naujais reikalavimais dėl savavališkos statybos padarinių - atraminės sienelės ir stogo nugriovimo, pareiškė po ilgai (kelis metus) trukusio bylinėjimosi teisme ir po Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo priėmimo, kuriuo byla grąžinta iš naujo nagrinėti dalyje dėl servituto atlygintinumo dydžio. Tačiau pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime buvo nustatytos prejudicinės aplinkybės, kurias ieškovai tiek patikslintu ieškiniu, tiek šiuo apeliaciniu skundu (apeliantai) siekia paneigti, t. y. Kauno apygardos teismas aiškiai pripažino statinių (ar jų dalies) eksploatacijai būtiną servitutą. Atsakovų priešieškinio reikalavimų dalis buvo grąžinta iš naujo nagrinėti tik sprendžiant klausimus dėl atlygio dydžio ir servituto apimties, bet ne dėl jo būtinumo.

16.2. Atsakovai nuo pat pradžių siekė taikiai spręsti šį ginčą, mediacijoje ieškovams siūlė visus įmanomus variantus išspręsti situacija nedarant žalos atsakovų turtui - siūlė išsipirkti ieškovų žemės dalį, siūlė išmokėti 5 kartus viršijančią kompensaciją už 25 kv. m. servitutą, nei ieškovai sumokėjo už visą sklypą, prašė nustatyti servitutą. Tačiau ieškovams nei vienas variantas netiko, o iš skundo turinio matyti, kad ieškovų pozicija ir toliau nesikeičia – jie siekia statinių dalies pašalinimo, o tai, kad šių konstrukcijų pašalinimas pagal ekspertų išvadas gali sukelti statinio griūtį, ieškovams neatrodo reikšminga aplinkybė. Visgi, ši situacija susiklostė ne dėl atsakovų kaltės, kaip ir ne dėl ieškovų, nes abi ginčo šalys įsigijo statinius tokios padėties tiek savo, tiek kaimyninių sklypų atžvilgiu, kokia buvo nuo 1974 metų, t. y. atsakovų sodo namelio statybos.

16.3. Pažymi, kad teismas skundžiamu sprendimu visapusiškai įvertinęs byloje surinktą medžiagą padarė teisingą ir teisėtą išvadą, kad ieškovai neįrodė savavališkos ginčo statinių statybos fakto bei nustatė, kad atraminė sienelė pastatyta kartu su sodo namu dar 1974 m., o atsakovų faktiškai vykdytiems remonto darbams ieškovų nurodytos teisės normos netaikytinos, nes statinio konstrukcijos nepasikeitė nuo ankščiau įrengtų, todėl jokio ieškovų ar ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimų nereikėjo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pastatams iki 80 kv. m. ir 8,5 m. aukščio, projektai nebūtini, jų derinti nereikia, dėl ko nereikėjo ir ieškovų sutikimo.

16.4. Priešingai ieškovų pozicijai, atraminė sienelė, buvo pastatyta sodo namelio statybos metu, žemės sklypo Pakrantės g. 4, ribose (ant ribos), o ne atsakovų 2018 m. vykdyto remonto metu, todėl ir pagal tuometinę 1974 metais buvusį teisinį reglamentavimą, jokių susitikimų, ypatingai ieškovų, nereikėjo. Situacija, kad nėra išlikusių duomenų dėl kokių priežasčių prieš penkiasdešimt metų, dalis šiai dienai atsakovams priklausančių statinių atsidūrė ieškovų žemės sklypo valdoje, nėra pagrindas nugriauti atsakovų statinio, nes byloje yra nustatyta, kad šiai situacijai neturėjo įtakos atsakovų 2018 m. vykdytas sodo namelio remontas. Galimai šią situaciją nulėmė tai, kad iki 2020 metų abu sklypai buvo pažymėti vietinėje, o ne valstybinėje koordinačių sistemoje.

Šalies argumentai

16.5. Ieškovai klaidingai skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kada buvo pastatyta atraminė sienelė, jog nėra duomenų, kad sienelė buvo suprojektuota ir pastatyta kartu su sodo nameliu, tuo bandydami suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, kad atraminę sienelę neva pastatė atsakovai. Šią apeliantų poziciją paneigia byloje surinkti dokumentai: 1) nuotraukos, iš kurių matyti, kad atraminės sienelės būklė yra ne tokia, kokia būtų ją įrengus 2018 metais ir neabejotinai ne tokiais technologiniais sprendiniais ir priemonėmis, kurie atitiktų šių dienų turimas žinias statybų srityje; 2) sodo pastato statytojos ir buvusios žemės sklypo savininkės liudytojos L. K. parodymai; 3) architekto G. S. 2021-02-26 tyrimų aktas, kuriame tiesiogiai konstatuota, jog atraminė sienelė statyta 1974 metais kartu su sodo pastatu; 4) 1974 m. gruodžio 30 d. ginčo sodo pastato statybos aktas, kurį patvirtino Vykdomojo komiteto pirmininkas; 5) atsakovų žemės sklypas yra šlaite, dėl ko sodo pastatas buvo statomas su esminiu nuolydžiu (1,5-2,2 m per pastato plotį), ir statant pastatą buvo būtina įrengti tvirtos (gelžbetonio) ir vientisos konstrukcijos(vientiso armavimo) atraminę sienelę - priešingu atveju sodo statinys nebūtų išlikęs iki šių dienų.

16.6. Be to, V. Š. ataskaita yra parengta ne objektyvių duomenų pagrindu, o išimtinai prielaidomis, spėliojimais. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai tokio pobūdžio ataskaitos nevertino kaip patikimo ir objektyvaus įrodymo. Iš ataskaitos turinio matyti, kad ieškovai specialistui suformavo klausimus tokiu būdu, kad jis pateiktų ieškovams naudingus atsakymus. Specialistas nepaaiškina, kaip gi įmanoma paslinkti atraminę gelžbetonio sienelę, kuri suformuoja dalį rūsio sienų (po žeme), atramą pirmo aukšto sienoms ir tuo pačiu išlygina itin dideliu sklypų grunto nuolydžius. Visiškai neaišku, kokių duomenų pagrindu specialistas padarė išvadą, jog apskritai buvo vykdyta rekonstrukcija, kaip tai suprantama pagal atitinkamas STR nuostatas ir Statybos įstatymą, ar juo labiau, kuo remiantis specialistas konstatavo rekonstrukcijos vykdymo laiką - 2020 metais, kuomet specialistui nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys apie remonto darbų apimtį, jų kiekį ir atlikimo laiką (primintina, kad ieškovai įsigijo sklypą jau po atsakovų faktiškai atliktų sodo namelio remonto darbų).

16.7. Nurodo, kad MB „Profa plius” techninės būklės įvertinimas paneigia ieškovų ir jų pateikto specialisto V. Š. teiginiai, jog po rekonstrukcijos sodo pastatas buvo padidintas ir perkeltas į ieškovams priklausančio sklypo pusę, t. y. šis aktas patvirtina, jog po 2018 metais atlikto remonto buvo padidintas pirmo aukšto sodo išplanavimas gyvenam plotui įtraukus dalį buvusios terasos, tačiau dėl to žemės sklypo užstatymo plotas nepakito, bei remonto metu buvo tik pakeista sodo pastato stogo danga iš asbestinio šiferio į skardos, nenustatant jokių pažeidimų.

16.8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atraminė sienelė nėra sodo namo dalis, o yra atskiras ir atskirai funkcionuojantis statinys, dėl ko gali būti pašalinamas iš ieškovams priklausančio žemės sklypo. Byloje esančios kitų specialistų išvados padarytos apžiūrėjus sodo namelį ir atraminę sienelę iš vidaus, dėl ko buvo padarytos priešingos išvados.

16.9. Apeliantų teiginiai, jog atsakovų pateiktos specialistų išvados yra netinkamos, nes joms padaryti reikėjo atlikti grunto kasimo darbus, t. y. atkasti sienelę, pamatą ir t. t., yra neracionalūs, o tuo pačiu dėl ieškovų principinių nuostatų galintys nulemti viso sodo namelio griūtį. Tokią apeliantų poziciją, o tuo pačiu ir 2023-01-23 V. Š. išvadas, jog atraminės sienelė pašalinimas (nugriovimas) neturės įtakos sodo pastatui, paneigia architekto G. S. 2021-02-26 tyrimų aktas, kuriame konstatuota, kad dalinai ar kaip nors kitaip ardyti iš esmės nepakenkiant abiejų sklypų suformuotiems žemės paviršiams bei pastato konstrukcijų saugumui nėra jokių galimybių. MB „Profa plius“ specialistai padarė iš esmės analogiškas išvadas, jas išsamiau paaiškindami.

16.10. Apeliantų motyvai, kad skundžiamo sprendimo dalys yra prieštaringos tėra teismo sprendimo iškraipymas. Šiuo atveju akivaizdu, kad esant ginčui tarp šalių ar atraminė sienelė yra atskira konstrukcija ar vientisa statinio dalis, teismas rezoliucijoje dalyje panaudojo tokias nustatomo servituto formuluotes, kad ateityje dėl to vėl tarp šalių nekiltų ginčo, todėl atsakovų vertinimu, tarp rezoliucijos ir teismo motyvų nėra prieštaringumo.

16.11. Apeliantų versiją, kad teismas apskritai negalėjo nustatyti servituto, nes atsakovų sodo namelis po rekonstrukcijos nėra teisiškai registruotas, kaip ir pati atraminė sienelė nėra nei inventorizuota, nei registruota, paneigia prejudiciniai faktai Kauno apygardos teismo sprendime, kaip ir kita rašytinė bylos medžiaga, įskaitant Nekilnojamojo turto registro duomenis. Priešingai nei teigia apeliantai skunde, tiek pagal CPK 18 straipsnį, tiek pagal CPK 182 straipsnį, Kauno apygardos teismo sprendimo motyvai, išvados bei nurodytos grąžintinos bylos ribos buvo privalomos tiek Kauno apylinkės teismui, priėmusiam 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, tiek ir patiems ieškovams.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą (DOK-110071), kuriuo prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, nes Tarnyba neturi duomenų apie prašomus nugriauti statinius, o ginčas vyksta tarp fizinių asmenų dėl jų nuosavybės teise valdomo turto.

18. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys (patikslintas ieškinys) atmestas, o priešieškinis (patikslintas priešieškinis) tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Ieškovų vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas 0.0850 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), SB ,, (duomenys neskelbtini)“, įgytas pagal 2020 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurio koordinatės patikslintos pagal 2020 m. liepos 14 d. įregistruotus kadastrinius matavimus, kai žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje.

24. Atsakovės vardu nuosavybės teise įregistruotas 0.1072 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), SB ,, (duomenys neskelbtini)“, įgytas pagal 2001 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kai žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje.

25. Atsakovės vardu nuosavybės teise įregistruotas pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai: 1974, kuris įgytas pagal 2001 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

26. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu. 2020 m. liepos 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu buvo nustatytos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Su žemės sklypo ribomis sutiko ir atsakovė R. Š..

27. Matininkas M. P. 2021 m. birželio 4 d. rašte patvirtino, kad žemės sklypo ribų paženklinimo aktu nustatyta A. G. ir R. Š. priklausančių žemės sklypų skiriamoji riba atitinka „Sodo žemės sklypo ribų plane“, kuris buvo sudėtinė atsakovų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis, nurodytas ribas. Galima maksimali paklaida atliekant kadastrinius matavimus Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 Kauno rajone yra 30 cm.

28. Iš architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų akto matyti, kad sodo pastatas statytas 1974 m. sklypo dalyje su dideliu nuolydžiu, todėl įrengtas rūsys su monolitinio gelžbetonio siena, vientisos konstrukcijos su atramine sienele (vientiso armavimo), įrengta ant buvusios sklypų ribos. Jos funkcija – sulaikyti sklypo viršutinės dalies žemės sluoksnio slinkimą šiame sklype. Dalis šios ištisinės atraminės sienos tuo pačiu yra ir sodo pastato rūsio vakarinė siena, dalis pietinės ir dalis šiaurinės sienos. Išvada: dalinai ar kitaip ardyti iš esmės nepakenkiant abiejų sklypų suformuotiems žemės paviršiams bei pastato konstrukcijų saugumui nėra jokių galimybių, todėl esamo pastato eksploatacijai, remontui ir priežiūrai būtinas servitutas (tarnaujantis) gretimame sklype.

29. Eksperto V. Š. 2023 m. sausio 23 d. ataskaitoje Nr. 23.01.23 nurodyta, jog 1.36 m atstumu nuo bendros ribos esanti atraminė sienelė, yra žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir ji nėra konstrukcinė pastato - sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, ji yra savarankiškas statinys neturintis jokios įtakos sodo pastatui, yra savarankiškai funkcionuojantis statinys. Iš MB „Profa Plius” 2023 m. techninės būklės įvertinimo matyti, kad juostiniai pastato 1S1ž pamatai skirti mūrinių rūsio sienų ir pirmo aukšto lauko sienų, grindų, stogo konstrukcijų apkrovoms perimti. Pastato 1S1ž pamatų dalis dirbanti kaip atraminė siena (schemoje pažymėta raudona linija) skirta ne tik pastato konstrukcijų apkrovoms perimti bet ir sklypo grunto terasavimui suformuoti. Ši laužytos geometrijos siena vienalytė ir dirba kaip vienas konstrukcinis elementas. Bet kokie pakeitimai atraminės sienos konstrukcijai ar geometrijai nepalankiai perskirstytų apkrovas į kitas pamato zonas. Poliniai pastato 1S1ž pamatai skirti terasos kolonų atramoms suformuoti. Po 2018 metų kapitalinio remonto įvestos kolonos stogui tolygiau paramstyti bei papildomoms apkrovoms perimti. Papildomos apkrovos atsirado pakoregavus pirmo aukšto išplanavimą dalies terasos sąskaita pastato šiaurė rytų pusėje.

30. Atsakovai, po bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti, pateikė A. P. IĮ 2022 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo planą M 1:500, indeksas S1, pagal kurį yra prašoma nustatyti servitutą.

31. VĮ Registrų centro mokestinės vertės išrašas patvirtina, jog ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sprendimo priėmimo metu yra 7 610 Eur.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

32. Pastebėtina, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1200-775/2022 konstatavo, kad atsakovų sodo pastato stogo krašto riba patenka į ieškovų žemės sklypo ribas, atsakovams nebelieka laisvo ploto stogo, lietaus latakų ir lietvamzdžių tinkamai priežiūrai, ir ieškovams šio atsakovų argumento nepaneigus, padarė išvadą, kad tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir eksploatuoti sodo pastatą būtina nustatyti servitutą. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis, kartu padedanti laikyti skirtingų altitudžių suformuotus paviršius ir šlaito slinkimą, jos būklė yra bloga ir reikalaujanti priežiūros, todėl, kaip ir sodo pastatui, jai prižiūrėti ir remontuoti taip pat reikalinga nustatyti servitutą. Taip pat Kauno apygardos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra kito tinkamo atsakovų nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti ieškovų nuosavybės teisę, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas) pagrįstai nustatė servitutą atsakovų sodo pastato ir atraminės sienos remontui ir priežiūrai. Tačiau Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad iš atsakovų pateiktos servituto nustatymo schemos matyti, kad prašomo nustatyti servituto plotas apima ir tuos statinius, kuriuos apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi įpareigojo atsakovus nugriauti, t. y. malkinę, medinę tvorą ir vielinę tvorą, todėl panaikinus sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, keičiasi faktinė situacija, kurią teismas privalo vertinti, iš naujo nustatydamas servituto apimtį. Tam turėtų būti paruošta nauja servituto schema, pagal kurią teismas turėtų išsiaiškinti ir nustatyti objektyviai būtino ploto servitutą tik sodo pastato ir atraminės sienos priežiūrai ir remontui. Be to, Kauno apygardos teismas nurodė, kad iš naujo spręsdamas klausimą dėl servituto apimties, teismas turi spręsti klausimą ir dėl servituto atlygintinumo, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika. Apibendrinant, Kauno apygardos teismas tenkino pradinio ieškinio reikalavimus ir įpareigojo atsakovus nugriauti malkinę, medinę tvorą ir vielinę tvorą, tačiau klausimą (t. y. bylos dalį pagal priešieškinio reikalavimą) dėl servituto apimties ir dėl servituto atlygintinumo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1200-775/2022 padarytas išvadas, jog ieškovų žemės sklype esanti atsakovams priklausanti atraminė sienelė yra konstrukcinė sodo pastato dalis, todėl servitutas sodo pastato ir atraminės sienos remontui ir priežiūrai turi būti nustatytas, padarė išvadą, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo dalyje dėl kompensacijos už servitutą ieškovams dydžio, atsakovams nebereikia dar kartą įrodinėti būtinumo nustatyti servitutą.

34. Apeliantai (ieškovai) su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad CPK 182 straipsnio 2 punktas negali būti taikomas, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo. Be to, pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės, taip pat pažymi, kad bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovai pateikė kito specialisto išvadą (t. y. V. Š. 2023 m. sausio 23 d. ataskaita), kurioje nurodoma, kad: 1) atraminė sienelė nėra atsakovų sodo namo sudėtinė dalis; 2) atsakovų sodo namas po rekonstrukcijos ne tik priartėjo, tačiau jo konstrukcijos pateko į ieškovų sklypo ribas.

35. Atsakovai su tokia ieškovų pozicija nesutinka, nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime buvo nustatytos prejudicinės aplinkybės, kurias ieškovai tiek patikslintu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu siekia paneigti, t. y. Kauno apygardos teismas aiškiai pripažino statinių (ar jų dalies) eksploatacijai būtiną servitutą.

36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų (ieškovų) apeliacine skunde nurodytu argumentais, nes Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu grąžino bylą nagrinėti iš naujo ne visoje apimtyje, o tik dalyje dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų, t. y. konkrečiai dėl servituto apimties ir dėl servituto atlygintinumo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovams nebereikėjo dar kartą įrodinėti būtinumo nustatyti servitutą, kadangi Kauno apygardos teismas nutarė, jog servitutas sodo pastatui bei sienelei turi būti nustatytas, įvertinęs byloje pateiktus iš esmės didžiąja dalimi tuos pačius rašytinius įrodymus kaip ir šioje byloje.

37. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu (29, 30 punktai) konstatavo, jog atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis, jos būklė yra bloga ir reikalaujanti priežiūros, todėl, kaip ir sodo pastatui, jai prižiūrėti ir remontuoti taip pat reikalinga nustatyti servitutą ir šiuo atveju nėra kito tinkamo atsakovų nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti ieškovų nuosavybės teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė servitutą atsakovų sodo pastato ir atraminės sienos remontui ir priežiūrai. Dėl to teisėjų kolegijoje vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aktualus pakartotinis servitutų nustatymo būtinumo ir pagrįstumo klausimas.

38. Bylos duomenimis, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovai pateikė naują įrodymą, t. y. eksperto V. Š. 2023 m. sausio 23 d. ataskaitą, kurioje ekspertas pateikė išvadą apie tai, jog 1.36 m atstumu nuo bendros ribos esanti atraminė sienelė, yra žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir ji nėra konstrukcinė pastato - sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, ji yra savarankiškas statinys neturintis jokios įtakos sodo pastatui ir yra savarankiškai funkcionuojantis statinys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eksperto V. Š. 2023 m. sausio 23 d. ataskaitą, skundžiamame sprendime nurodė, kad šia ataskaita nesivadovauja, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims bei specialistas išvadas apie atraminės sienelės, kaip savarankiško statinio, funkcionavimą, padarė apžiūrėjęs atraminę sienelę tik iš išorės, iš ieškovams priklausančio sklypo pusės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovai į bylą pateikė MB „Profa Plius” atliktą techninės būklės įvertinimą, kur MB „Profa Plius“ specialistas vertinimą atliko ne tik apžiūrėję atraminę sienelę iš lauko pusės, bet ir iš pastato vidinės pusės bei padarė išvadą, kad atraminė sienelė yra vienalytė ir dirba kaip vienas konstrukcinis elementas, o bet kokie pakeitimai atraminės sienos konstrukcijai ar geometrijai nepalankiai perskirstytų apkrovas į kitas pamato zonas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, įvertinus ir tai, kad eksperto V. Š. 2023 m. sausio 23 d. ataskaitos išvados apie tai, kad atraminė sienelė nėra konstrukcinė sodo pastato dalis ir yra savarankiškas statinys, neturintis jokios įtakos sodo pastatui, prieštarauja ir architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktui, kur nurodyta, kad atsakovų sodo pastate įrengtas rūsys su monolitinio gelžbetonio siena, vientisos konstrukcijos su atramine sienele (vientiso armavimo), o dalinai ar kitaip ardyti iš esmės nepakenkiant abiejų sklypų suformuotiems žemės paviršiams bei pastato konstrukcijų saugumui nėra jokių galimybių. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl naujai į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tame tarpe ir dėl ieškovų pateiktos eksperto V. Š. 2023 m. sausio 23 d. ataskaitos.

39. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai kada pastatyta atraminė siena, mano, jog tai savavališkai pastatytas statinys, ir apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atraminė sienelė pastatyta 1974 m. bei, kad jos statybai nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento, taip pat kad atraminė sienelė yra sodo namo dalis – vientiso armavimo su sodo namo laikančiomis konstrukcijomis, kurios paskirtis užtikrinti sodo namo mechaninį atsparumą ir stabilumą.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atraminė sienelė pastatyta kartu su sodo namu 1974 m., o stogo konstrukcijos šiuo atveju nepasikeitė nuo anksčiau įrengtų, todėl naują statybą reglamentuojančios teisės normos vykdant atsakovams priklausančio pastato remontą ar rekonstrukciją netaikytinos, jokio ieškovų ar ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimų nereikėjo. Pirmosios instancijos nustatė, jog, tai kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis bei perima mūrinių rūsio sienų, pirmo aukšto lauko sienų, grindų, stogo konstrukcijų apkrovas, patvirtina architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktas ir MB „Profa Plius“ Techninės būklės vertinimas, byloje pateiktos foto nuotraukos bei sodo pastato statytojos L. K., iš kurios atsakovai įgijo šį pastatą, parodymai. Be to, aplinkybes, kad sienelė buvo statoma kartu su sodo nameliu, patvirtina atsakovų žemės sklypo padėtis – sklypas yra šlaite.

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog atraminės sienelės būklė yra prasta, ji su įtrūkimais, apaugusi žalia samana, tai nėra naujas statinys, be to, matyti, kad atraminė sienelė atrodo vientisai susijusi su sodo namu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, jog labiausiai tikėtina, kad atraminė sienelė pastatyta kartu su sodo namu 1974 m. ir remiantis architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktu bei MB „Profa Plius“ Techninės būklės vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis, susijusi su sodo namo laikančiomis konstrukcijomis. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sodo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1974, todėl priėmus išvadą, kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis, atitinkamai tai patvirtina, jog sienelė pastatyta kartu su sodo namu 1974 m.

43. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai neprašė skirti teismo ekspertizės, neteikė ir ekspertų (specialistų) išvadų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, ir tik šioje byloje pateikė pasitelkto specialisto V. Š. 2023 m. sausio 23 d. ataskaitą dėl atraminės sienelės, tačiau esant prieštaringoms išvadoms, nes ir atsakovai teikė atitinkamas specialistų išvadas, teismo ekspertizės nepriklausomo eksperto specialioms žinioms gauti neprašė skirti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė faktų (fakto ar jo dalies turinio galimo pakitimo), nustatytų anksčiau išnagrinėtoje byloje (t. y. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų).

44. Be to, apeliantai nurodo, kad teismas pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus turi įvertinti ar ginčo statiniai yra sukurti teisėtai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu matyti, jog pirmosios instancijos teismas būtent pagal byloje pateiktus įrodymus ir įvertino, kad byloje nėra duomenų apie sodo namo sienelės ir stogo priskyrimą savavališkai statybai, kaip tai numatyta Statybos įstatyme, todėl nesutiko su ieškovų dėstomais argumentais, kad ginčo atraminė sienelė ir renovuotas atsakovų sodo namas yra savavališka statyba, iš ko yra kildinami jų reikalavimai dėl įpareigojimo nugriauti atraminės sienelės dalį ir 0,18 m stogo (įskaitant dangą, konstrukcijas, lietaus surinkimo sistemą ir kitus elementus), kurie patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog duomenų, kad sodo namo ploto padidėjimas yra susijęs su tuo, jog po namo ploto padidėjimo atraminė sienutė ir stogo dalis įsiterpė į ieškovų žemės sklypą, byloje nepateikta ir pažymėjo, kad pastatams iki 80 kv. m. ir 8,5 m aukščio, projektai nebūtini, jų derinti nereikia, dėl ko ieškovų argumentai dėl statybos neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovų parodymus, kad toje pačioje vietoje vietoj prieš tai buvusios atviros terasos jie įrengė uždarą terasą, dėl ko padidėjo sodo namelio plotas, bet pats sodo namelis liko stovėti toje pačioje vietoje, kur ir buvo pastatytas. Tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Dėl to atraminės sienelės statybai nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento, tuometinių savininkų sutikimo, nes ji buvo pastatyta dar 1974 metais, t. y. tuo pačiu metu, kaip ir buvo pastatytas sodo namas.

45. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad ieškovų patikslinto ieškinio (kuris gautas teisme 2023 m. sausio 31 d.) reikalavimų tenkinimas šiuo atveju iš esmės pakeistų įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą (sprendimo dalį), kuriuo jau konstatuota, kad šiuo atveju nėra kito tinkamo atsakovų nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti ieškovų nuosavybės teisę nustatant servitutą atsakovų sodo pastato ir atraminės sienos remontui ir priežiūrai (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo 29, 30 punktai).

46. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog klausimas dėl to, kad šiuo atveju nėra kito tinkamo atsakovų nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti ieškovų nuosavybės teisę ir nustatyti servitutą atsakovų sodo pastato ir atraminės sienos remontui ir priežiūrai – išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl servituto nustatymo apimties ir kompensacijos

47. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

48. Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1200-775/2022 nusprendė, kad yra pagrindas apriboti ieškovų nuosavybės teisę nustatant servitutą atsakovų sodo pastato ir atraminės sienos remontui ir priežiūrai.

49. CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

50. Pažymėtina, kad teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

51. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog servitutas nustatomas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daliai, t. y. 25 kv. m., kas sudaro 2,9 procentus ieškovų žemės sklypo ploto, bei į tai, kad servitutas bus ilgalaikis ir skirtas atsakovų sodo namo vandens surinkimo sistemai bei atraminei sienelei prižiūrėti, sprendė, kad už prašomą nustatyti servitutą ieškovams iš atsakovų priteistina vienkartinė 224 Eur kompensacija, apskaičiuota pagal ieškovams priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kuri sprendimo priėmimo metu yra 7 610 Eur, ir prašomo nustatyti servituto dydį (25 kv. m.), t. y. 7610 Eur : 850 kv. m. x 25 kv. m. Be to, pirmosios instancijos teismas servitutą nustatė pagal atsakovų naujai pateiktą IĮ A. P. 2022 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo planą M 1:500.

52. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo ieškovams, kaip tarnaujančiojo daikto savininkams, atsižvelgė į: rinkos vertę; į tai, kad servitutas nustatomas ne visam, o daliai daikto; servituto turinį ir trukmę. Kompensacijos dydį nustatė pagal atliktus paskaičiavimus, atsižvelgęs į ieškovų žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ir prašomo nustatyti servituto dydį.

53. Pažymėtina, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

54. Apeliantai pateiktame apeliacine skunde iš esmės nenurodė jokių argumentų, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu ir jo neginčijo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl servituto nustatymo apimties ir teisingai nustatė kompensacijos dydį.

55. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, paaiškėjus, kad kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

57. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

59. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus bei įvertinus byloje pateiktą 2024 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymą (DOK-112942), iš kurio matyti, jog už advokatės teisines paslaugas pavedimą faktiškai atliko atsakovė R. Š., teismas sprendžia, kad 1452 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. kiekvieno po 726,00 Eur atsakovei R. Š.

60. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

61. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvieno atskirai po 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėAndrius Verikas