- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-307-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23581-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. ir atsakovo S. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-24 nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. A., prašydamas priteisti 26.000,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-21 sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022-10-27 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino, priteisė ieškovo A. K. naudai iš atsakovo S. A. 26 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3 280,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 1 707,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. 2022-11-03 buvo gautas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašoma 2022-10-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui tokia tvarka – atsakovas S. A. sumoka ieškovui A. K. po 6 197,60 Eur sumą atitinkamai iki 2023 m. lapkričio 2 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2025 m. lapkričio 2 d., 2026 m. lapkričio 2 d. ir 2027 m. lapkričio 2 d.
4. Nurodo, jog nuo 2022-05-02 atsakovas dirba (duomenys neskalbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 563,24 Eur. Pažymėjo, kad (duomenys neskalbtini) yra smulki įmonė, todėl neišgali mokėti didesnio darbo užmokesčio. Taip pat nurodė, kad 2018-06-06 atsakovas su banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskalbtini), kuria jam buvo suteikta 131 750 Eur dydžio paskola nekilnojamo turto pirkimui, už kurią (duomenys neskalbtini) jis įsigijo vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskalbtini) ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskalbtini); taip pat dalis paskolos buvo suteikta namo įrengimui ir gerbūvio sutvarkymui. Kaip matyti iš kredito grąžinimo grafikų, šiuo metu likusi neišmokėta paskolos dalis už namą ir žemės sklypą sudaro 62 966,11 Eur ir 45 475,57 Eur paskolos dalis už namo įrengimą; viso bankui atsakovas yra skolingas 108 441,68 Eur. Pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį bankui atsakovas turi sumokėti 704,42 Eur dydžio įmokas, kurios viršija jo gaunamą darbo užmokestį. Padengti šiam skirtumui jis naudoja savo santaupas, tačiau jos jau yra išsekusios. Be to, atsakovas yra trijų vaikų tėvas, iš kurių du yra nepilnamečiai. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas objektyviai nėra pajėgus iš karto sumokėti priteistą 30 988 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovas yra vienas turtingiausių Baltarusijos verslininkų, Baltarusijoje ir Lietuvoje valdantis eilę įmonių. Atsižvelgiant į turtinę šalių padėtį yra pagrindas 2022-10-27 sprendimo įvykdymą išdėstyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-11-24 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nutarė išdėstyti atsakovui S. A. Vilniaus apygardos teismo 2022-10-27 sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovui A. K. kas mėnesį lygiomis dalimis po 2 166,66 Eur įsiskolinimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o bylinėjimosi išlaidas, t. y. 4 988 Eur, atsakovą įpareigojo sumokėti ieškovui įsiteisėjus teismo nutarčiai. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
5.1 teismas nurodė, jog abi šalys yra fiziniai asmenys; atsakovas pateikė duomenis apie jo darbo užmokestį, taip pat davė paaiškinimus teismo posėdyje apie tai, kad jis dirba (duomenys neskalbtini), jo gaunamas uždarbis per mėnesį yra 563 Eur; atsakovas pateikė kredito grąžinimo grafiką, teismo posėdyje paaiškino, kad turi kreditorinių įsiskolinimų bankui, kurie sudaro 108 441,68 Eur, o kiekvieną mėnesį bankui mokamos įmokos sudaro 704,42 Eur; taip pat paaiškino, kad atsakovas išlaiko du mažamečius vaikus.
5.2 byloje nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė V. P. valdo (duomenys neskalbtini), kuri vykdo veiklą ir 2021 m. uždirbo 38 858,00 Eur grynojo pelno, tai patvirtina (duomenys neskalbtini) pajamų, pelno išklotinė; be to, iš bendrijos darbuotojų informacinės išklotinės matyti, kad atsakovas yra vienintelis (duomenys neskalbtini) darbuotojas, o bendrijos direktorė yra atsakovo sutuoktinė. Todėl teismo neįtikino atsakovo teiginiai apie jo gaunamas realias pajamas; teismas sutiko su ieškovo išdėstyta pozicija, kad atsakovui mokėtinas atlyginimas šiai dienai yra fiktyviai sumažintas.
Atsiliepimas
5.3 atsakovas nurodė, kad priteista skola ieškovui nėra reikšminga, nes jis yra pelningos įmonės UAB „Kwest“ akcininkas, milijonierius, tačiau teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę; akcentuojant tik ieškovo turinę padėtį kaip itin gerą, o atsakovo sunkią finansinę padėtį laikant prioritetine būtų pažeistas šalių lygybės principas, ieškovo teisėtų interesų ir lūkesčių atgauti skolą principas.
Žemesnės instancijos teismas
5.4 teismas sprendė, kad tikslinga, teisinga ir proporcinga teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, įvertinant faktą, kad atsakovas skolos neginčijo ir visiškai pripažino savo pareigą grąžinti skolą ieškovui suėjus jos grąžinimo terminui (2023-05-01).
5.5 atsakovas neįrodė, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą penkerių metų laikotarpiui, jo finansinė padėtis pagerės. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus apie jo gaunamas pajamas ir kreditorinius įsipareigojimus, darė išvadą, jog viso teismo sprendimo įvykdymas iš karto atsakovui kaip fiziniam asmeniui gali sukelti sunkių padarinių, nes priteista suma yra didelė, įskaitant bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirųjų skundų argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį šiais argumentais:
6.1 atsakovas neįrodė, jog atidėjus teismo sprendimo įvykdymą penkerių metų laikotarpiui, jo finansinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti teismo sprendimu priteistą įsiskolinimą.
6.2 atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas yra galimas tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad finansinė padėtis ateityje pagerės, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo net iš dalies, o tenkinęs nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį šiais argumentais:
7.1 pažymėjo, kad pinigai priteisti buvusiam darbdaviui A. K., nes jis vienintelis UAB ,,Kwest“ akcininkas, kurioje anksčiau dirbo atsakovas.
7.2 atsakovo darbo užmokestis yra 563,24 Eur, nes dabartinė jo darbovietė (duomenys neskalbtini) yra smulki įmonė, todėl neišgali mokėti didesnio darbo užmokesčio.
7.3 2018-06-06 atsakovas su banku sudarė kredito sutartį dėl 131 750 Eur dydžio paskolos; tuo metu jis buvo ieškovo valdomos UAB ,,Kwest“ direktorius. Įmokos, kurias atsakovas moka bankui, viršija jo gaunamą darbo užmokestį.
7.4 atsakovas yra trijų vaikų tėvas, iš kurių du yra nepilnamečiai.
7.5 A. K. yra vienas turtingiausių Baltarusijos verslininkų, Baltarusijoje ir Lietuvoje valdantis eilę įmonių, jo turtinė padėtis yra itin gera ir milijonieriui 30 000 Eur nėra reikšminga suma.
7.6 dėl nurodytų aplinkybių buvo pagrindas 2022-10-27 sprendimo įvykdymą išdėstyti, kaip to prašė atsakovas, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tikslinga, teisinga ir proporcinga teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti tik vienerių metų laikotarpiui ir įpareigoti atsakovą mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis po 2 166,66 Eur įsiskolinimo, nes jo pajamos per mėnesį yra 563,24 Eur, be to kiekvieną mėnesį bankui atsakovas iš viso turi sumokėti 704,42 Eur dydžio įmokas, turi išlaikyti du mažamečius vaikus.
7.7 atsakovas viso per mėnesį turės sumokėti 2871,08 Eur įsiskolinimų ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nors jo pajamos per mėnesį yra 563,24 Eur; tarp įsiskolinimų ir pajamų kiekvieną mėnesį susidaro 2307,84 Eur skirtumas, kurio jis objektyviai neturi iš ko padengti, nelieka nei vieno euro dviejų mažamečių vaikų išlaikymui ir paties atsakovo būtiniausiems poreikiams. Teismas pažeidė mažamečių atsakovo vaikų teises, nes atsakovui nelieka nei vieno euro dviejų mažamečių vaikų išlaikymui, jie gali likti be namų. Teismo nutartis, kuria mažamečių vaikų išlaikymui iš tėvo pajamų nepalikta ne tik kad nei vieno euro, tačiau sukelta grėsmė, kad mažamečiai vaikai gali likti be namų, pažeidžia mažamečių vaikų teises.
7.8 teismas prioritetu laikė turtingo verslininko interesus, bet ne mažamečių vaikų teises.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas nurodė, kad atlyginimas gali būti didintinas, ir šiai dienai galimai yra fiktyviai sumažintas, kad pateisinti atsakovo argumentus dėl sunkios finansinės būklės. Atsakovui ir jo sutuoktinei vedant bendrą ūkį, dėl sutuoktinės vadovaujamos bendrijos pelningos veiklos, nepaisant atsakovui oficialiai mokamo atlyginimo, bendros šeimos ūkio pajamos galimai yra ženkliai didesnės, nei atsakovui mokamas atlyginimas. Atsakovui nepateikus jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių, kad jis turi ribotas galimybes įsidarbinti kitoje darbovietėje, kuri mokėtų didesnį atlyginimą, ar pagrindžiančių kitas objektyvias aplinkybes, ribojančias atsakovo galimybes gauti didesnį atlygintiną, argumentai dėl sunkios finansinės padėties yra laikytini nepagrįstais ir atmestinais. Atsakovas nurodo, kad visas išlaidas, viršijančias jo atlyginimą, jis dengia iš savo santaupų, tačiau nepateikė jokių duomenų nei apie turimų santaupų dydį, nei kiek jų yra likę, nei kokia jų kilmė ar pan. Negalima sutapatinti ieškovo ir jam priklausančios įmonės ir šių finansinių padėčių, kurios yra visiškai skirtingi subjektai.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas paaiškino, kad į sudėtingą finansinę padėtį atsakovą įstūmė darbo netekimas ieškovo valdomoje UAB „Kwest“. Praradęs darbą atsakovas aktyviai dalyvavo profesinio mokymo programose ir įgijo naujų darbo rinkoje pritaikomų įgūdžių, kelia kvalifikaciją, aktyviai ieško papildomo darbo bei mato galimybes įsidarbinti artimiausiu metu. Egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovo finansinė padėtis pagerės, tik tam yra reikalingas laikas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
14. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teikia (duomenys neskalbtini) 2021-10-11 ieškovo valdomai UAB ,,Kwest“ pateiktą ir neapmokėtą už suteiktas paslaugas PVM sąskaitą faktūrą, 2022-11-28 Vilniaus komercinio arbitražo teismo priimtą nutartį. Ieškovas teikia papildomus rašytinius įrodymus – 2022-11-24 (duomenys neskalbtini) rašytinius paaiškinimus ir V. P. valstybės kalbos mokėjimo pažymėjimą. Teismas, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad pateikti papildomi įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), be to, šalys nepagrindė, kokias naujas ir, svarbiausia, esmines aplinkybes jie pagrindžia. Atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai nepriimami ir toliau nevertinami (CPK 314 straipsnis).
15. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
16. Nagrinėjamu atveju, atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo penkeriems metams, o ieškovas, prašęs atmesti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, mano, kad išdėstymas vienerių metų laikotarpiui yra neteisėtas.
17. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę, t. y. jis turi būti besąlygiškai vykdomas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant teismo sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 1 punktas).
18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
19. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į sprendimo vykdymo privalomumą bei priverstinio vykdymo tikslus bei ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti yra ribojamas, toks prašymas be apribojimų gali būti pateikiamas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
20. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, ginčo nutartyje konstatavo, jog jis neįrodė esant išimtines sąlygas, itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą taip, kaip prašo atsakovas, t. y. penkeriems metams, tačiau laikė, kad išdėstymas dvylikos mėnesių terminui būtų protingas ir nepažeistų nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų.
22. Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindė savo bloga finansine padėtimi, nurodė, jog turi įsipareigojimų bankui bei augina nepilnamečius vaikus, todėl negali iškart sumokėti ieškovui teismo nutartimi priteistos sumos. Nurodytas aplinkybes teismas įvertino, tačiau nustatė, kad jos nėra pakankamos sprendimo vykdymą išdėstyti ilgesniam terminui – teismui kilo abejonių dėl atsakovo darbinių aplinkybių ir neadekvataus atlyginimo vertinant tai, jog įmonės savininkė yra jo sutuoktinė, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Iš atsakovo į bylą pateiktų paaiškinimų, procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas jauno darbingo amžiaus ir dirbdamas savo sutuoktinės įmonėje uždirba neadekvačiai savo finansiniams įsipareigojimams mažą atlygį ir, atsižvelgiant į tai, jog šeimoje augina 3 vaikus, 2 iš kurių yra nepilnamečiai, nededa pakankamų pastangų uždirbti daugiau ir taip kuo greičiau atsiskaityti su savo kreditoriumi.
23. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Atsakovas, įrodinėdamas savo sunkią turtinę padėtį taip pat akcentuoja, kad tuo tarpu ieškovas yra milijonierius ir jam grąžintina suma nėra reikšminga. Su tokia jo pozicija apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka – tai, kad ieškovas yra turtingas verslininkas jokiais būdais nereiškia, jog jam atsakovas gali negrąžinti skolos, grąžinti ją per ilgesnį laiką ar pan.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindo abejoti tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį kompleksiškai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo argumentus, neturi. Akivaizdu, kad atsakovo darbovietės pakeitimas padarė įtaką jo finansinei padėčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagrindas tam tikram laikui išdėstyti sprendimo vykdymą, yra.
25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepaaiškino teismui visų jo finansinę padėtį pagrindžiančių aplinkybių, galimai tam tikras iš jų nutylėjo, tad teismas pagrįstai sprendė, jog sprendimo vykdymas išdėstytinas trumpesniam, nei atsakovas prašė, terminui.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad abi šalys, nepaisant jų finansinių galimybių, visgi yra fiziniai asmenys, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą tokiam ilgam kaip penkeri metai terminui. Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, jog šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje teikdamas atskirąjį skundą nenurodė pakankamų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos atskirojo skundo tenkinimui bei sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymui penkeriems metams. Akcentuotina, kad tuo tarpu ieškovas nenurodė pakankamų pagrindų išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia iš viso atmesti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pažymėtina, kad šalys atskiruosiuose skunduose, o taip pat ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo tapačius argumentus kaip ir savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui neįrodžius savo ypač sunkios finansinės padėties pakankamais objektyviais duomenimis, o ieškovui neįrodžius, jog sprendimo vykdymo išdėstymas dvylikai mėnesių esminiai pažeis jo teisėtus lūkesčius, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją, prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių ir pagrįstai jį tenkino iš dalies.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo ir atsakovo atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-24 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.