Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui E.V., jo atstovams advokatui Ignui Dargužui, advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės malūnai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieškinį atsakovui E.V. dėl piniginių lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovei yra iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, susipažinęs su turimais BUAB „Saulės malūnai“ duomenimis, nustatė, kad atsakovas E. V. yra skolingas ieškovei 36 836,78 Eur, kuriuos ieškovė mokėjimo pavedimais pervedė atsakovui. Atsakovas 2016 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderio kvitu yra grąžinęs ieškovui 4 689,22 Eur, o kitų 36 836,78 Eur piniginių lėšų nėra grąžinęs, jų panaudojimas įmonės tikslais nėra niekaip pagrįstas. Atsakovas BUAB „Saulės malūnai“ dirbo nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. vasario 1 d., o įmonės lėšos jam buvo pravedamos nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. birželio 17 d., t. y. ir laikotarpiu, kai šalių nesiejo darbo santykiai. BUAB „Saulės malūnai“ vadovė J. V., ėjusi pareigas nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo, yra atsakovo sutuoktinė, todėl yra pagrindas teigti, kad pinigų aptariami pavedimai buvo atliekami tarpusavyje susijusių asmenų. BUAB „Saulės malūnai“ bankroto byloje 2018 m. kovo 7 d. nutartimi yra patvirtinti 313 601,64 Eur kreditoriniai reikalavimai, 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi įmonė yra pripažinta likviduojama dėl bankroto, 2018 m. birželio 19 d. nutartimi papildomai yra patvirtinti dar kelių kreditorių kreditoriniai reikalavimai. Bankroto administratoriui nėra perduota jokio įmonės turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovės tuometinis vadovas M. K. 2016 m. kovo 9 d. prašyme darbo ginčų komisijai yra pripažinęs, kad visos įmonės sąskaitos yra areštuotos, įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, dėl to negali laiku atsiskaityti su darbuotojais. Tačiau, nepaisant sunkios įmonės turtinės padėties, didelės piniginės sumos buvo išduotos ieškovės direktorės J. V. sutuoktiniui atsakovui E. V., tokiais veiksmais pažeidžiant visų įmonės kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad buvusi BUAB „Saulės malūnai“ vadovė bankroto administratoriui neperdavė visų įmonės dokumentų, buvusi vadovė taip pat yra nurodžiusi, kad yra dingę duomenys iš kompiuterio, tačiau jokių paaiškinimų, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl dokumentai dingo, nėra pateikta. 2017 m. lapkričio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu buvo pavesta atlikti ieškovės mokestinį tyrimą. Mokesčių administratorius teikė nurodymus įmonės vadovui pateikti dokumentus, kai kurie dokumentai buvo išimti. Tačiau mokestinio patikrinimo metu buvo nurodyta, kad bendrovė nepateikė EKA žurnalų už visą laikotarpį, pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų už 2015 m. gegužės – spalio mėnesius, 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų bei suvestinių buhalterinės apskaitos registrų už visą laikotarpį, todėl buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai. Ieškovė teigia, kad yra slepiama, neatskleidžiama visa ieškovės vykdyta ūkinė-komercinė veikla. Ieškovė teigia, kad atsakovas nevykdo pareigos galutinai atsiskaityti su ieškove, elgiasi nesąžiningai ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovai su ieškiniu nesutiko, davė paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovei UAB „Saulės malūnai“ yra iškelta bankroto byla (el. b. t. I, psl. 7-10).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, prašo priteisti iš atsakovo E. V. 36 836,78 Eur įsiskolinimą, t. y. pinigines lėšas, pervestas iš UAB „Saulės malūnai“ sąskaitų (el. b. t. I, psl. 11-76) į atsakovo sąskaitas bankuose. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka ir atsikerta iš esmės tuo, kad dalis piniginių lėšų buvo pervesta jam kaip atskaitingam UAB „Saulės malūnai“ darbuotojui atsiskaitymui su tiekėjais, o kita dalis buvo atsiskaitymai pagal UAB „Saulės malūnai“ ir atsakovo E. V. vadovaujamos UAB „Pistrinum“ sutartį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors ieškovė ieškinyje cituoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8, 14 punktus, kuriuose įtvirtinti bankroto administratoriaus įgaliojimai ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius ir ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo pripažinti kuriuos nors sandorius negaliojančiais. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Šiame kontekste pabrėžtina, kad sandorių (pagal juos atliktų tarpusavio atsiskaitymų) pripažinimo niekiniais pagrindų, kuriuos teismas konstatuoja ex officio, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Taigi, nesant pareikšto reikalavimo dėl sandorių (atsiskaitymų pagal juos) nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, teismas plačiau nepasisako dėl ieškinio argumentų, kad kuriais nors sandoriais (atsiskaitymais pagal juos) buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis). Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Todėl teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovei 36 836,78 Eur, kurių panaudojimas įmonės tikslais nėra niekaip pagrįstas, būtent šiuo aspektu vertins ieškinio pagrįstumą.

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.237 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad CK 6.237-6.242 straipsnių taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėto praturtėjimo institutas, kaip civilinių teisių gynybos būdas, yra taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jam išreikalauti visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka pažeistoms asmens teisėms visiškai apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019).

Kaip minėta, atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka ir atsikerta iš esmės tuo, kad dalis piniginių lėšų buvo pervesta jam kaip atskaitingam UAB „Saulės malūnai“ darbuotojui atsiskaitymui su tiekėjais, o kita dalis buvo atsiskaitymai pagal UAB „Saulės malūnai“ ir atsakovo vadovaujamos UAB „Pistrinum“ sutartį. Todėl ieškinio reikalavimo pagrįstumas vertintinas būtent šiais dviem aspektais.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas E. V. nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. vasario 1 d. buvo UAB „Saulės malūnai“ darbuotojas (el. b. t. I, psl. 78). Iš byloje esančios pažymos ir banko sąskaitos išrašų (el. b. t. I, psl. 11-76, t. II, psl. 28-29) matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. į atsakovo sąskaitą buvo padaryta eilė mokėjimų, kurių paskirtis atsiskaityti su tiekėjais. Teismui taip pat pateiktas UAB „Saulės malūnai“ direktoriaus M. K. 2016 m. liepos 1 d. įsakymas (el. b. t. II, psl. 19), kuriuo E. V. skiriamas atskaitingu asmeniu ir jam leista atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas; atskaitingam asmeniui pavesta atsiskaityti už išleistus pinigus ir avanso ataskaitą pateikti įmonės buhalterijai iki mėnesio paskutinės dienos. Pažymėtina, kad pagal teisės aktus įmonė gali išduoti pinigines lėšas darbuotojui (atskaitingam asmeniui), kad jis atsiskaitytų grynaisiais pinigais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas). Teisės aktuose nenustatyta draudimo, kad tokios piniginės lėšos būtų pervedamos į atskaitingo darbuotojo banko sąskaitą. Kartu pažymėtina, kad piniginių lėšų išmokėjimo atsakovui teisinį pagrindą patvirtina ne tik minėtas UAB „Saulės malūnai“ direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymas (el. b. t. II, psl. 19), bet ir 2017 m. vasario 1 d. avanso apyskaita Nr. 23460 (el. b. t. II, psl. 47-52), kuria atsakovas atsiskaitė už 24 091 Eur piniginių lėšų, gautų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 19 d. panaudojimą. Paminėtina, kad į šią avanso apyskaitą, be kitų mokėjimų, yra įtraukti 2016 m. birželio 22 d. (100 Eur) ir 2016 m. birželio 30 d. (250 Eur) mokėjimai, tačiau nors atsakovas paskirtas atskaitingu asmeniu 2016 m. liepos 1 d. įsakymu, teismo nuomone, atsižvelgiant į piniginių lėšų pervedimo laiką ir paskirtį, nėra pakankamo pagrindo abejoti, kad šių pervedimų tikslas buvo tas pats. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktų dokumentų tikrumas nėra paneigtas, negalima konstatuoti, kad atsakovas, kaip UAB „Saulės malūnai“ darbuotojas (atskaitingas asmuo), įgijo pinigines lėšas, kurių negalėjo gauti ar kad šių lėšų įgijimo pagrindas išnyko vėliau. Ieškovė su ieškiniu yra pateikusi 2016 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. KASG 01187-5, pagal kurį atsakovas į UAB „Saulės malūnai“ kasą yra gražinęs 4 689,22 Eur; ši suma yra įskaityta, apskaičiuojant prašomą priteisti sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teismui taip pat pateikė 2016 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderio kvitą pagal kurį atsakovas į UAB „Saulės malūnai“ kasą yra gražinęs 3 197,52 Eur (el. b. t. II, psl. 18). Be to, teismo vertinimu, atsakovas, nebūdamas UAB „Saulės malūnai“ valdymo organu, negali būti laikomas atsakingu už tai, kad dėl neišlikusių ir (ar) bankroto administratoriui neperduotų įmonės buhalterinių dokumentų, jis negali pilnai įsitikinti, ar už šias pinigines lėšas iš tiesų buvo atsikaitoma su tiekėjais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas aptariamas pinigines lėšas įgijo be teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas patvirtinti, kad kitų ieškovės nurodomų lėšų gavimas yra pateisintas tarp ieškovės ir atsakovo vadovaujamos UAB „Pistrinum“ buvusiais sutartiniais santykiais, pateikė į bylą 2015 m. liepos 1 d. Tiekimo sutartį Nr. 2015 05-17 sudarytą tarp UAB „Saulės malūnai“ (pirkėjo) ir UAB „Pistrinum“ (tiekėjo) dėl duonos gaminių tiekimo (el. b. t. II, psl. 57-60), UAB „Pistrinum“ 2015 m. liepos 10 d. prašymą ieškovei pervesti pinigus už konditerinius gaminius į atsakovo sąskaitą (el. b. t. II, psl. 27), 2015 m. liepos 10 d. sąskaitą-faktūrą Nr. ATR1505 (apmokėjimo terminas iki 2015 m. gruodžio 30 d.), pagal kurią pirkėjas UAB „Saulės malūnai“ įsigijo iš atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „Pistrinum“ konditerijos gaminių už 6 515,04 Eur (el. b. t. II, psl. 31), 2016 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VG4-10 pagal kurią pirkėjas UAB „Saulės malūnai“ įsigijo iš atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „Pistrinum“ konditerijos gaminių už 18 542,00 Eur (el. b. t. II, psl. 25), taip pat 2017 m. vasario 9 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą tarp UAB „Saulės malūnai“ ir UAB „Pistrinum“ (el. b. t. II, psl. 30). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės atsakovui mokėtos sumos buvo apskaitytos UAB „Pistrinum“ ir sudengtos su mokėtinomis sumomis pagal sudarytą tiekimo sutartį tarp UAB „Saulės malūnai“ ir UAB „Pistrinum“, kurios (atsiskaitymų pagal ją) ieškovė šioje byloje neginčija. Todėl ieškovės pasirinktas jos galimai pažeistų teisių gynybos būdas – reikalavimas priteisti atsakovui sumokėtas sumas kaip atsakovo be pagrindo įgytą turtą, negali būti taikomas, nes šiuo atveju atsakovas pagrindė pinigų gavimą sutartiniais teisiniais santykiais, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamų mokėjimų dėka atsakovas gavo turtą, kurio neturėjo pagrindo gauti (CPK 178 straipsnis), t. y. neįrodė pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje išaiškintų nepagrįsto praturtėjimo (turto gavimo) instituto taikymo sąlygų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat atmetamas išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovas rašytiniais įrodymais (kvitais, mokėjimo nurodymais) pagrindė 2 057 Eur išlaidų advokato (el. b. t. III, psl. 118-121) ir 750 Eur išlaidų advokato padėjėjo (300+100+350) (el. b. t. III, psl. 3, 63-65) pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Dėl atsakovo atstovo prašymo šias bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš bankroto administravimo išlaidų teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama su bankrutavusia įmone besibylinėjančio asmens teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtent iš bankroto administravimo išlaidų, nes, priešingu atveju, toks asmuo turėtų nepagrįstai prisiimti bankrutavusios įmonės prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutavusi įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, pavyzdžiui, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, aptariamas atsakovo atstovo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E.V. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės malūnai“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 2 807 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.