- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-2-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Dameta“
- Atsakovas
- UAB „Ajuva“, R. R., V. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dameta“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-46-304/2017 pagal ieškovės UAB „Dameta“ ieškinį atsakovams UAB „Ajuva“, R. R., V. R., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Telšių kuras“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Dameta“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų R. R. ir UAB „Ajuva“ solidariai 16986,04 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal 2011 m. spalio 5 d. sutartį tiekė trečiajam asmeniui UAB „Telšių kuras“ akmens anglį. Atsakovė R. R. nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. buvo UAB „Telšių kuras“ akcininkė, vėliau akcininku buvo A. V., o V. R. nuo 2009 m. vasario 18 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2015 m. gegužės 14 d. buvo direktoriumi. R. R. dar buvo ir UAB „Telšių kuras“ buhalterė. UAB „Ajuva“ akcininku yra atsakovo V. R. sūnus R. R., o nuo 2016 m. liepos 4 d. direktoriumi yra atsakovas V. R.. Tiek UAB „Telšių kuras“, tiek UAB „Ajuva“ veiklą vykdo tuo pačiu adresu. Sutrikus UAB „Telšių kuras“ atsiskaitymams su ieškove už tiektą anglį, V. R. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal jį išduotas vykdomasis įrašas dėl 22266,25 Eur sumos ir perduotas vykdyti antstoliui, ši suma neišieškota, nes V. R. turto neturi, jo atžvilgiu pradėta 12 vykdomųjų bylų. UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 7 d. pardavė akmens anglį UAB „Ajuva“ už žemesnę kainą nei kitiems pirkėjams. Atsakovė R. R. 2014 m. balandžio 30 d. pardavė UAB „Ajuva“ 5 žemės sklypus, kuriuos pastaroji už trečiajam asmeniui UAB „Telšių kuras“ suteiktą kreditą įkeitė kredito unijai „Germanto lobis“. UAB „Telšių kuras“, gavusi iš UAB „Ajuva“ pinigus už anglį, su ieškove neatsiskaitė, o pinigus pervedė kredito unijai „Germanto lobis“ įsipareigojimui padengti, nors kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2019 m. balandžio 27 d. Šiais R. R., V. R. ir UAB „Ajuva“ veiksmais ieškovei padaryta žala. Pretenzijų dėl anglies kokybės nei V. R., nei UAB „Telšių kuras“, nei UAB „Ajuva“ nereiškė, anglies nurašymo aktų, perkainavimo aktų nebuvo. Duomenų, kodėl reikėjo atsiskaityti su kredito unija “Germanto lobis“ anksčiau laiko, nėra.
2. Atsakovė UAB „Ajuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove nebuvo sudariusi sutarties, jų nesieja sutartiniai santykiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos reikalavimas nebus patenkintas iš BUAB „Telšių kuras“. Tai, kad keitėsi UAB „Ajuva“ vadovai ir juos sieja giminystės ryšiai, negalima sieti su UAB „Ajuva“ įsipareigojimais ieškovės atžvilgiu. UAB „Ajuva“ iš UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 7 d. įsigijo 320,63 tonų akmens anglies, už prekę sumokėjo 136237,75 Lt, negali būti atsakinga už tai, kad UAB „Telšių kuras“ neatsiskaitė su ieškove. Žemės sklypus įsigijo iš R. R. iki 2014 m. balandžio 7 d., taip pat pirko sklypų ir iš kitų asmenų. Ieškovės ir UAB „Ajuva“ direktoriaus R. R. nesieja sutartiniai santykiai, kurie būtų neįvykdyti. UAB „Ajuva“ neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala.
3. Atsakovė R. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos pareigos (vadybininkės, buhalterės) negalėjo paveikti bendrovės veiklos ir vadovo priimamų sprendimų. Ji kaip juridinio asmens dalyvė neatsako už bendrovės prievoles. Ieškovė neįrodė jos nesąžiningų, neteisėtų ir kaltų veiksmų. Ji yra įregistravusi ūkį, žemės sklypus pardavė dėl asmeninių finansinių sunkumų. Su V. R. kaip šeima negyveno, susituokė 2015 m. gruodžio 15 d. V. R. išlaikymą vaikams teikė, bet kartu negyveno.
4. Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Telšių kuras“ liko skolingas ieškovei 16986,04 Eur, šis ieškovės reikalavimas patvirtintas bankroto byloje. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas, nustatyta, kad UAB „Telšių kuras“ nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. piniginių lėšų turėjo daugiau, nei buvo įsiskolinusi ieškovei, o nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. kovo 27 d. buvo nemoki. Bankroto procedūra nėra pasibaigusi, yra galimybė, kad ieškovės reikalavimas bus patenkintas. Jis niekada nebuvo UAB „Telšių kuras“ akcininku. UAB „Telšių kuras“ su ieškove nuolat atsiskaitydavo dalimis ir vėluojant, buvo susiklostęs toks bendradarbiavimas. UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 7 d. pardavė UAB „Ajuva“ 320,63 tonų akmens anglies už 351,24 Lt už toną be PVM, beveik už įsigijimo kainą. Akmens anglis buvo neplauta, be kokybės pažymėjimo, todėl parduoti brangiau negalėjo. Gautos lėšos panaudotos padengti paskolai, nors paskolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Taip padarė, nes nebuvo laiku daromos įmokos. Atsiskaitė su didžiausiu kreditoriumi. Su ieškove buvo atsiskaitoma dalimis iki 2014 m. gruodžio mėn. Sprendimą priėmė jis vienasmeniškai, kaip direktorius. Ieškovė neįrodė, kad žemės sklypų pardavimas UAB „Ajuva“ buvo neteisėti veiksmai, koks priežastinis ryšys su žalos ieškovei atsiradimu. Jis ieškovės naudai 2014 m. liepos 21 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 22199 Eur, pagal šį vekselį išduotą vykdomąjį įrašą vykdo antstolis.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Telšių kuras“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto. Atsakovai gelbėjo turtą, planavo bankrotą, pardavė anglį susijusiai įmonei, elgėsi nesąžiningai. Anglis UAB „Ajuva“ buvo parduota šiek tiek didesne kaina nei įsigyta, tačiau UAB „Ajuva“ padaryta 60000 Lt nuolaida ir tokie pat nuostoliai UAB „Telšių kuras“. R. R. niekas nevertė pardavinėti žemės sklypų. Pardavus atsargas buvo padengtos dvi paskolos, nors turėjo atsiskaityti pagal terminą su kitais kreditoriais. 2014 m. skolos jau viršijo turtą, nes UAB „Telšių kuras“ jau 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo problemų. Teisme yra ginčijamas paskolos dengimas kredito unijai „Germano lobis“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Dameta“ UAB „Ajuva“ naudai 530 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 47 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB „Telšių kuras“ įgijo UAB „Ajuva”, todėl, nesant įmonės pirkimo-pardavimo fakto, teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą iš UAB „Ajuva”. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pagal pareikštą ieškinio dalyką ieškovė neturi tiesioginio ieškinio reikalavimo teisės. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia reiškiamus reikalavimus, teismas pripažino bendro pobūdžio, t. y. tokios, kurios yra būdingos visų kitų UAB „Telšių kuras“ kreditorių praradimams. Ieškovės padėtis negali būti vertinama kaip išimtinė, nes UAB „Telšių kuras“ teikiamų paslaugų pobūdis leido jai tokius pat veiksmus atlikti ir su kitais klientais. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Telšių kuras“ dalyvė R. R. atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus išimtinai prieš ją. Kartu pažymėjo, jog ieškinio tenkinimas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kuriomis nustatoma bankroto procedūros eiga, kreditorių teisių bankroto byloje gynimo formos bei kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkai. Ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovų solidariai skolą tiesiogiai ieškovei, o ne reikštas netiesioginis ieškinys bankrutuojančios bendrovės naudai, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dameta“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantės įsitikinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, padarė su bylos esme nesusijusias ir bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas, dėl to teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl atsakovų solidarios atsakomybės už ieškovės patirtą žalą, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstai ieškinį atmetė.
8.2. Apeliantė įsitikinusi, kad visos atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Atsakovų neteisėti veiksmai kreditorės UAB „Dameta“ atžvilgiu buvo suderinti iš anksto, kad atsakovė R. R. galėtų parduoti žemės sklypus, juos reikėjo atlaisvinti nuo įkeitimo grąžinti kreditą anksčiau, atlikusi šiuos veiksmus, atsakovė iškart pasitraukia iš akcininkų. Apeliantės nuomone, teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovės žalą sudaro nesumokėta akmens anglies pardavimo kaina, kuri galėjo būti padengta iškart, kai tik UAB „Telšių kuras“ pardavė akmens anglį susijusiai bendrovei UAB „Ajuva“. Jeigu gautas iš UAB „Ajuva“ lėšas UAB „Telšių kuras“ būtų panaudojęs sąžiningai, o ne vien tik sklypams parduoti, ieškovė būtų gavusi pradelstos skolos apmokėjimą. Kaltės prezumpcijai paneigti atsakovai pasirinko pasyvią poziciją. Atsakovų atsakomybė ieškovei yra solidari, nes būtent atsakovų suderintais veiksmais siekiant atsakovei R. ir UAB „Ajuva“ naudingo tikslo dėl sklypų pardavimo-įsigijimo ieškovei buvo padaryta žala.
8.3. Apeliantė pastebi, kad bankrutavusios UAB „Telšių kuras“ atstovas bankroto administratorius teisme taip pat palaikė ieškovės ieškinį. Be to, bankroto administratoriaus įsitikinimu, UAB „Ajuva“ pirko kurą žemesnėmis kainomis, taip bendrovė prarado lėšas, kuriomis galėjo atsiskaityti su ieškove bei kitais kreditoriais, jeigu atsargos būtų parduodamos už rinkos kainą. Apeliantė įsitikusi, kad ji turi tiesioginio reikalavimo teisę.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ajuva“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė UAB „Ajuva“ tarp ieškovės UAB „Dameta“ ir trečiojo asmens UAB „Telšių kuras“ pasirašyta pirkimo pardavimo sutartimi jokių įsipareigojimų neprisiėmė, todėl ieškinys jai yra pareikštas nepagrįstai. Už trečiojo asmens BUAB „Telšių kuras“ parduotą anglį buvo atsiskaityta, tad atsakovė UAB „Ajuva“ negali būti atsakinga už tai, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė su apeliante.
9.2. Atsakovė UAB „Ajuva“ ir UAB „Telšių kuras“ vykdė veiklą kaip du skirtingi juridiniai asmenys, Tai, kad abi bendrovės prekiavo akmens anglimi nuo įsteigimo pradžios, neįrodo aplinkybės, kad UAB „Telšių kuras“ veiklą perėmė atsakovė UAB „Ajuva“.
9.3. Ieškovė nepateikė įrodymų ir nepagrindė ieškinio dėl atsiradusios žalos, kurią prašė solidariai priteisti iš atsakovų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, todėl teismas pagrįstai ieškinio netenkino.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Telšių kuras“ prašo apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje pareikštas įmonės kreditoriaus tiesioginis ieškinys įmonei, jos vadovui ir (ar) dalyviui dėl nuostolių atlyginimo.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
13. Byloje nustatyta, kad šioje byloje bankrutuojančios UAB „Telšių kuras“, kurios bankroto procesas nėra pasibaigęs, kreditorė (ieškovė ir apeliantė) pareiškė tiesioginį ieškinį įmonei UAB „Ajuva“, jos vadovui ir (ar) dalyviui dėl 16 986,04 Eur nuostolių (pagal apeliantės patvirtinto kreditorinio reikalavimo apimtį) atlyginimo. Atsakovų veiksmų neteisėtumą – kaip vieną iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų – ieškovė kildinama iš to, kad 1) akmens anglis buvo parduota per maža kaina; 2) žemės sklypai įsigyti tikslu atlaisvinti juos nuo įkeitimo grąžinant kreditą; 3) atsakovė UAB „Ajuva“ perėmė BUAB „Telšių kuras“ verslą. Taigi, nagrinėjamo ieškinio tenkinimas yra susijęs su įrodymu aplinkybių, kurios patvirtintų ne tik neatsiskaitymo su ieškove faktą, bet ir atsakovų nesąžiningą siekį neatsiskaityti būtent konkrečiai su apeliante.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pagal pareikštą ieškinio dalyką ieškovė neturi tiesioginio ieškinio reikalavimo teisės. Apeliantė įsitikusi, kad ji turi tiesioginio reikalavimo teisę, nes jos įrodinėjami atsakovų neteisėti veiksmai buvo nukreipti siekiant asmeninės naudos, taip pažeidžiant ieškovės, kaip kreditorės, atsiskaitymo eiliškumą.
15. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 nurodyta, kad tokį ieškinį galima reikšti: „pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas)“ ; <...>„antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis)“. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija paminėtoje 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad „nurodytose nutartyse pateiktais išaiškinimais pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala“.
16. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškimo dėl UAB „Telšių kuras“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal BUAB „Telšių kuras“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei kredito unijai „Germanto lobis“ dėl neteisėtai gautų sumų grąžinimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Telšių kuras“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Todėl antroji šio sprendimo 15 punkte aptarta kreditoriaus tiesioginio ieškinio įmonės vadovui pateikimo galimybė nėra aktuali. Atsižvelgiant į tai, pareikštas ieškinys nagrinėtinas ir galėtų būti tenkinamas nustačius aplinkybes, kurios aptartos pirmosios tiesioginio ieškinio pateikimo galimybės – neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieškovę – kontekste.
Dėl įmonės perleidimo
17. Ieškovė remiasi aplinkybe, kad atsakovė UAB „Ajuva“ perėmė trečiojo asmens BUAB „Telšių kuras“ verslą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Apie įmonės pirkimo-pardavimo faktą nenurodoma nei BUAB „Telšių kuras“, nei UAB „Ajuva” viešajame registre, todėl byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Telšių kuras” įgijo UAB „Ajuva”.
Dėl akmens anglies pardavimo mažesne kaina ir žemės sklypų įsigijimo
18. Apeliantė tvirtina, kad UAB „Telšių kuras“ būdama moki, galėdama vykdyti savo prievolę ieškovei, iš ieškovės nupirktą akmens anglį UAB „Telšių kuras” direktorius V. R. pardavė savo sūnaus įmonei UAB „Ajuva“ už žemesnę nei pardavimai kainą, nesuėjus kredito grąžinimo terminui, įvykdė kreditorinius įsipareigojimus kredito unijai „Germanto lobis“, taip išvengė atsiskaitymo su ieškove.
19. Visų pirma, teismas vertina tai, kad pagal UAB „Telšių kuras“ ir UAB „Ajuva“ 2014-04-07 sudarytą akmens anglies pirkimo-pardavimo sandorį ieškovė UAB „Dameta“ nėra šios sutarties šalis. Antra, bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Telšių kuras” bankroto byloje, patvirtino apeliantės 16986,04 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Šioje byloje nurodoma, kad ieškovės 16986,04 Eur žalą sudaro nesumokėta akmens anglies pardavimo kaina, kuri galėjo būti padengta iškart, kai tik UAB „Telšių kuras“ pardavė akmens anglį susijusiai bendrovei UAB „Ajuva“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2017 m. spalio 18 d. sprendimu B UAB „Telšių kuras“ bankroto administratoriaus ieškinį tenkino pripažindamas negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Telšių kuras“ ir UAB „Ajuva“ sudarytus akmens anglies pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2014-04-07 PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 065, pagal kurį UAB „Telšių kuras“ pardavė, o UAB „Ajuva“ nupirko 320,63 tonų akmens anglies už 39465,87 Eur (136267,75 Lt), ir briketų pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2014-04-08 PVM sąskaitą-faktūrą TK Nr. 066, pagal kurį UAB „Telšių kuras“ pardavė, o UAB „Ajuva“ nupirko 410,595 tonų briketų už 30085,88 Eur (103880,54 Lt) ir priteisė iš atsakovės UAB „Ajuva“ 17842,59 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi šį sprendimą paliko galioti pripažindamas, kad teismas tinkamai nustatė CK 6.66 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimą, pripažįstant anglies ir brikečių pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais bei priteisiant 17842,59 Eur sumažintos kainos dalį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės, kaip ir kitų trečiojo asmens kreditorių, teisės apgintos bankroto administratoriui bankrutuojančios bendrovės vardu pareiškus ieškinį dėl pritaikytos nuolaidos (sumažintos kainos dalies) 17842,59 Eur iš UAB „Ajuva“ priteisimo.
21. Tiesioginio ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia ir atsakovės UAB „Ajuva“ penkių žemės sklypų įsigijimu, kurie įgyti siekiant atlaisvinti juos nuo įkeitimo grąžinant kreditą kredito unijai „Germanto lobis“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnis), bankrutavusi UAB „Telšių kuras“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., yra pateikusi ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės kredito unijos „Germanto lobis“ pažeidžiant kitų kreditorių interesus jai neteisėtai sumokėtus 90 903,74 Eur.
22. Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina įmonės bankroto administratorius, kadangi jis gina ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte). Dėl to bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos įmonei ir kartu jos kreditoriams atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintiems kreditorių reikalavimams, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus bankrutuojančios įmonės kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo dažniausiai gali kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu ir interesais, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendina. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-130/2011).
23. Taigi, teisėjų kolegija, vertindama ieškovės reikalavimų pagrįstumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesąžiningi veiksmai nebuvo nukreipti į konkretų kreditorių – apeliantę. Tai, kad nesąžiningais atsakovų veiksmais galimai padaryta žala bendrovei (ir jos kreditoriams) sukeliant bendrovės nemokumą, nėra pakankamas pagrindas individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui. Atsižvelgiant nutarties 15 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė atsakovų veiksmų nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu, o bylos duomenys nėra pakankami išvadai, kad atsakovų veiksmai būtų nukreipti būtent į ieškovę. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju pareikštu ieškiniu ginamos išimtinai ieškovės, kaip UAB „Telšių kuras“ kreditorės, teisės, o ieškinio patenkinimo atveju iš atsakovų išieškoma skola padengtų vien tik ieškovės kreditorinį reikalavimą. Įvertinus tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagal pareikštą ieškinio dalyką ieškovė neturi tiesioginio ieškinio reikalavimo teisės.
24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė nepagrindė, dėl ko ir kokie atsakovų veiksmai laikytini specifiniais būtent ieškovės, lyginant su kitais kreditoriais, atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks veiksmų specifiškumas ne tik nėra ieškovės įrodytas (CPK 12, 178 str.), bet pirmiau nurodytų bylos duomenų pagrindu ir paneigtinas (CPK 185 str.), dėl to ieškovės pareikštas tiesioginis ieškinys atmestas teisėtai ir pagrįstai.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
26. Byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.