- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 2-46-304/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01907-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Atsakovas
- R. R., V. R., uždarajai akcinei bendrovei „Ajuva“
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
atsakovų R. R. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ajuva“ atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,
trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ atstovui bankroto administratoriui Rimantui Bražūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Dameta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ajuva“, R. R., V. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Telšių kuras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų R. R. ir UAB „Ajuva“ solidariai 16986,04 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal 2011 m. spalio 5 d. sutartį tiekė trečiajam asmeniui UAB „Telšių kuras“ akmens anglį. Atsakovė R. R. nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. buvo UAB „Telšių kuras“ akcininkė, vėliau akcininku buvo A. V., o V. R. nuo 2009 m. vasario 18 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2015 m. gegužės 14 d. ėjo direktoriaus pareigas. R. R. dar buvo ir UAB „Telšių kuras“ buhalterė. UAB „Ajuva“ akcininku yra atsakovo V. R. sūnus R. R., o nuo 2016 m. liepos 4 d. direktoriumi yra atsakovas V. R. Tiek UAB „Telšių kuras“, tiek UAB „Ajuva“ veiklą vykdo tuo pačiu adresu. Sutrikus UAB „Telšių kuras“ atsiskaitymams su ieškove už tiektą anglį, V. R. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal jį išduotas vykdomasis įrašas 22266,25 Eur sumai perduotas vykdyti antstoliui, ši suma neišieškota, nes V. R. neturi turto, jo atžvilgiu pradėta 12 vykdomųjų bylų. UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 7 d. pardavė akmens anglį UAB „Ajuva“ už žemesnę kainą nei kitiems pirkėjams. Atsakovė R. R. 2014 m. balandžio 30 d. pardavė UAB „Ajuva“ 5 žemės sklypus, kuriuos pastaroji už trečiajam asmeniui UAB „Telšių kuras“ suteiktą kreditą įkeitė kredito unijai „Germanto lobis“. UAB „Telšių kuras“, gavusi iš UAB „Ajuva“ pinigus už anglį, su ieškove neatsiskaitė, o pinigus pravedė kredito unijai „Germanto lobis“ įsipareigojimui padengti, nors kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2019 m. balandžio 27 d. Šiais R. R., V. R. ir UAB „Ajuva“ subendrintais veiksmais ieškovei padaryta žala. Pretenzijų dėl anglies kokybės nei V. R., nei UAB „Telšių kuras“, nei UAB „Ajuva“ nereiškė, anglies nurašymo aktų, perkainavimo aktų nebuvo. Duomenų, kodėl reikėjo atsiskaityti su kredito unija “Germanto lobis“ anksčiau laiko, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį. Nurodė, kad inicijavo bankroto bylos UAB „Telšių kuras“ iškėlimą, yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas 16986,04 Eur sumai. UAB „Telšių kuras“ akcininke iki 2014 m. gegužės 14 d. buvo R. R., po to A. V. Iki 2014 m. gegužės 13 d. V. R. neatsiskaitė už parduotą anglį. V. R. sakė, kad sutrikęs atsiskaitymas, pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nuo 2014 m. balandžio mėn. V. R. ir R. R. sustrategavo planą UAB „Telšių kuras“ paleisti į bankrotą, atsiskaitė tik su vienu kreditoriumi kredito unija, kurios valdyboje buvo V. R. R. R. įkeitė žemės sklypus už paskolą, pinigus grąžino anksčiau, o kurą pardavė pigiau sūnaus vadovaujamai įmonei. V. R. žinojo, kad parduoda su nuostoliu, R. R. buvo akcininkė, buhalterė, gyveno faktinėje santuokoje su V. R., viską žinojo. UAB „Ajuva“ nupirko iš R. R. žemės sklypus, sandoriai apsimestiniai. Pretenzijų dėl kuro nebuvo nei iš V. R., UAB „Teėlšių kuras“, UAB „Ajuva“ ar kt. pirkėjų, anglies nurašymo aktų, perkainavimo aktų nėra. V. R. buvo materialiai atsakingas, suprato, kad kurą parduoda nuostolingai. Suderintais atsakovų veiksmais ieškovei padaryta žala. V. R. buvo nesąžiningas, nes jo turtas buvo įgytas R. R. vardu. Atsakovai buvo susitarę. Žalos atsiradimo metu R. R. buvo akcininkė, ėjo buhalterės pareigas, o direktorių skiria akcininkai. R. R. kredito unijai įkeistus sklypus ištraukė, sklypus pardavė UAB „Ajuva“, ši ėmė paskolą iš kredito unijos, kurios paskolų komiteto narys yra V. R., sklypams išpirkti. Išgelbėjusi sklypus leido bankrutuoti UAB „Telšių kuras“. Nepateikta duomenų, kodėl reikėjo atsiskaityti su kredito unija anksčiau laiko. Paskolas grąžino anksčiau, numatydami, kad neatsiskaitys su kitais kreditoriais. Tikėtina, kad R. R. sklypai buvo bendri su V. R., tik įregistruoti R. R. vardu, nes V. R. skyrėsi su žmona. Jie abu dirbo vienoje įmonėje, sugyveno vaikus. R. R. nereiškė pretenzijų dėl V. R. pigiai parduoto kuro UAB „Ajuva“. Tikroji akcininkė buvo R. R., jos pareiga tinkamai domėtis, reikalauti vadovo atskaitomybės. Nėra įrodymų, kad R. R. dekreto metu buvo protinio atsilikimo, sirgo, priešingai, ji ūkininkavo, konsolidavo sklypus. Tikėtina, kad V. R., R. R. ir UAB „AJuva“ veikė kaip šeima, žinodami tikslus.
Atsiliepimas
Atsakovė R. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. buvo UAB „Telšių kuras“ akcininkė, nuo 2014 m. gegužės 13 d. akcininku tapo A. V.. Ji iki 2010 m. lapkričio mėn. dirbo vadybininke, po to iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. dirbo buhaltere 1 val. per savaitę. Jos pareigos (vadybininkės, buhalterės) negalėjo įtakoti bendrovės veiklos ir vadovo priimamų sprendimų. Ji kaip juridinio asmens dalyvė neatsako už bendrovės prievoles. Ieškovė neįrodė jos nesąžiningų, neteisėtų ir kaltų veiksmų. Ji yra įregistravusi ūkį, žemės sklypus pardavė dėl asmeninių finansinių sunkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė R. R. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad neatsimena, kokiu laikotarpiu buvo UAB „Telšių kuras“ akcininke, kas buvo buhaltere. Dirbo buhaltere, atlyginimo negavo. Nieko nepamena, nieko nepasirašinėjo, įtakos neturėjo. Viską visada tvarkė V. R., ji nekompetentinga. Žemės sklypus pardavė UAB „Ajuva“, vyro įmonei. Nepamena, ar buvo akcininkų susirinkimai. Su A. V. įmonės klausimų nesprendė, nes jo nebuvo. Su V. R. kaip šeima negyveno, susituokė 2015 m. gruodžio 15 d. V. R. išlaikymą vaikams teikė, bet kartu negyveno.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Ajuva“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji su ieškove nebuvo sudariusi sutarties, jos nesieja sutartiniai santykiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos reikalavimas nebus patenkintas iš BUAB „Telšių kuras“. Tai, kad keitėsi UAB „Ajuva“ vadovai ir juos sieja giminystės ryšiai, negalima sieti su UAB „Ajuva“ įsipareigojimais ieškovės atžvilgiu. UAB „Ajuva“ iš UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 7 d. įsigijo 320,63 tonų akmens anglies, už prekę sumokėjo 136237,75 Lt, negali būti atsakinga už tai, kad UAB „Telšių kuras“ neatsiskaitė su ieškove. Žemės sklypus įsigijo iš R. R. iki 2014 m. balandžio 7 d., taip pat pirko sklypų ir iš kitų asmenų. Ieškovės ir UAB „Ajuva“ direktoriaus R. R. nesieja sutartiniai santykiai, kurie būtų neįvykdyti. UAB „Ajuva“ neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės UAB „Ajuva“ direktorius V. R. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad UAB „Telšių kuras“ pardavė akmens anglį UAB „Ajuva“ su 5 proc. antkainiu. UAB „Ajuva“ anglimi prekiavo 2 metus, pelnas liko 1 procentas. UAB „Ajuva“ ėmė 300000 Lt kreditą, iš jo sumokėjo UAB „Telšių kuras“ už prekes. Kas įkūrė UAB „Ajuva“, nežino. Įmonė įkurta Alytuje G. M. Dirbo sūnus R. R., po to įmonę nupirko iš G. M. Kai UAB „Ajuva“ pirko anglį, R. R. buvo akcininkas ir direktorius. Už gautus pinigus UAB „Telšių kuras“ atsiskaitė su kredito unija „Germanto lobis“. UAB „Ajuva“ anglį įsigijo pardavimui, verslui daryti, bet anglį pardavė ne per 3-4 mėnesius, o per 2 metus, dar šiai dienai 10-15 tonų likutis yra. Šiuo metu UAB „Ajuva“ vadovu yra jis, o akcininku yra sūnus.
Atsiliepimas
Atsakovas V. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Telšių kuras“ liko skolingas ieškovei 16986,04 Eur, šis ieškovės reikalavimas patvirtintas bankroto byloje. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas, nustatyta, kad UAB „Telšių kuras“ nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. piniginių lėšų turėjo daugiau, nei buvo įsiskolinusi ieškovei, o nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. kovo 27 d. buvo nemoki. Bankroto procedūra nėra pasibaigusi, yra galimybė, kad ieškovės reikalavimas bus patenkintas. Jis niekada nebuvo UAB „Telšių kuras“ akcininku, vienintele akcininke nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. buvo R. R., o nuo 2014 m. gegužės 13 d. — A. V. R. R. nuo 2010 m. lapkričio mėn. dirbo vadybininke, po to jai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, nuo 2011 m. vasario 23 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, vėl pradėjo dirbti 2014 m. rugpjūčio 1 d. buhaltere. R. R. dirbo 1 val. per savaitę iki 2014 m. gruodžio 31 d. R. R. vykdė tik direktoriaus nurodymus, jokių savavališkų veiksmų neatliko. UAB „Telšių kuras“ su ieškove nuolat atsiskaitydavo dalimis ir vėluojant, buvo susiklostęs toks bendradarbiavimas. UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 7 d. pardavė UAB „Ajuva“ 320,63 tonų akmens anglies už 351,24 Lt už toną be PVM, beveik už įsigijimo kainą. Akmens anglis buvo neplauta, be kokybės pažymėjimo, todėl parduoti brangiau negalėjo. Derėjosi su ieškove dėl anglies kokybės, dėl 30 proc. mažesnės naujos anglies partijos kainos. Anglis UAB „Ajuva“ buvo parduota už protingą kainą. Gautos lėšos panaudotos padengti paskolai, nors paskolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Taip padarė, nes nebuvo laiku daromos įmokos. Atsiskaitė su didžiausiu kreditoriumi. Su ieškove buvo atsiskaitoma dalimis iki 2014 m. gruodžio mėn. Sprendimą priėmė jis vienasmeniškai, kaip direktorius. Ieškovė neįrodė, kad žemės sklypų pardavimas UAB „Ajuva“ buvo neteisėti veiksmai, koks priežastinis ryšys su žalos ieškovei atsiradimu. Jis ieškovės naudai 2014 m. liepos 21 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 22199 Eur sumai. Šio vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą vykdo antstolis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas V. R. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad UAB „Telšių kuras“ įsteigta 2009 m., akcininku paskyrė asmenį, kuriuo pasitiki. Įmonė prekiavo sklandžiai iki 2012-2013 m. Dėl klimato kaitos krito pardavimai, susidarė neišparduota anglis. Su ieškovės direktoriumi santykiai buvo normalūs, todėl priėmė 4 vagonus anglies, nors turėjo jos likutį, buvo sudėtinga atsiskaityti. Kraunant anglį matė, kad ji neplauta, dėl to dar sumažėjo pirkimas. Dėl anglies kokybės derėjosi su ieškovės direktoriumi, pastarasis vėliau gąsdino bankroto byla. Anglį iš ieškovės pirko, nes ieškovės direktorius to prašė. Dėl anglies grąžinimo į ieškovę nesikreipė. Anglis neatitiko kokybės, pretenzijas dėl kokybės reiškė kraunant vagoną, ieškovė sakė, kad atveš geresnę anglį. Kai pardavė anglį UAB „Ajuva“, su ieškove neatsiskaitė, nes įmonė grąžino paskolą kredito unijai. Terminas paskolai grąžinti nebuvo suėjęs, tačiau paskolą grąžino, nes buvo sumažėjęs užstatas R. R. pardavus žemės sklypą, be to, buvo sumažėjusi apyvarta. UAB „Ajuva“ kredito unijai „Germanto lobis“ nesiūlė įkeisti anglį, nes kredito unija nepriima tokių užstatų. R. R. nuo 2013 m. gruodžio mėn. dirbo vadybininke, paskutiniu metu dirbo buhaltere. Į teismą įpareigoti ieškovę atsiimti nekokybišką anglį nesikreipė. UAB „Ajuva“ nupirktą anglį pardavė per 2 metus, pretenzijų dėl kokybės nereiškė, nupirktą anglį maišė su 400 tonų kitos anglies, kad pagerintų kokybę. A. V. akcijos buvo parduotos už 10000 Lt. Vekselį siūlė pasirašyti ieškovės direktorius, atsiuntė pavyzdį elektoriniu paštu. Vekselį pasirašė ir išsiuntė ieškovei. Ieškovė nepateikė anglies sertifikatų, nes norėjo jį suklaidinti, negavo ir kokybės pažymėjimo. Ieškovei pasiimti nekokybišką anglį nesiūlė, dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo nesikreipė. Ieškovė žadėjo geros anglies mažesne kaina, būtų maišęs, gerinęs kokybę. UAB „Telšių kuras“ akcininku ėmė sau žinomą asmenį — R. R. Mano, kad akcijų pirkimą-pardavimą R. R. deklaravo. Paskolą kredito unijai grąžino anksčiau, nes sumažėjo užstatas, reikėjo naujo laiduotojo ar naujo užstato. A. V. tapo akcininku prieš grąžinant kreditą, nes R. R. tapo kitos įmonės akcininke. Iš kredito unijos rašto dėl kredito grąžinimo nebuvo, tik liepė grąžinti kreditą anksčiau numatyto laiko. R. R. įmonės veikloje nedalyvavo, nes buvo dekrete, ji juo pasitikėjo, suteikė visus įgaliojimus. A. V. prašė tapti UAB „Telšių kuras“ akcininku, sandoris nebuvo apsimestinis, už akcijas A. V. nesumokėjo. Kaip direktorius žino, kad A. V. turėjo sumokėti R. R. 10000 Lt už akcijas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiojo asmens BUAB „Telšių kuras“ atstovas R. Bražūnas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto. Atsakovai gelbėjo turtą, planavo bankrotą, pardavė anglį susijusiai įmonei, elgėsi nesąžiningai. Anglis UAB „Ajuva“ buvo parduota šiek tiek didesne kaina nei įsigyta, UAB „Ajuva“ padaryta 60000 Lt nuolaida ir tokie patys nuostoliai UAB „Telšių kuras“. R. R. niekas nevertė pardavinėti žemės sklypų. Pardavus atsargas buvo padengtos dvi paskolos, nors turėjo atsiskaityti pagal terminą su kitais kreditoriais. 2014 m. skolos jau viršijo turtą, jau negalėjo atsiskaityti. UAB „Telšių kuras“ jau 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo problemų. Teisme yra ginčijamas paskolos dengimas kredito unijai „Germano lobis“. V. R. pats sprendė, kas bus akcininku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad V. R. prašė būti akcininku jo įmonėje (UAB „Telšių kuras“). Interesų neturėjo jokių, akcijų nepirko, už pabuvimą akcininku nieko negavo, dividendų, tepalų ar anglies negavo. Akcininku buvo apie 2,5 metų. Kitų įmonių akcininku, pajininku, vadovu ar valdybos nariu nebuvo. Lygtai kartu su V. R. Registrų centre registravo save akcininku. Savęs nelaiko akcininku, juo buvo tik pagal popierius, įmonės veikloje nedalyvavo. Iš ieškinio sužinojo apie įmonės bėdas, apie bankrotą. V. R. neinformavo apie bankrotą, apie skola ir kreditus nieko nežino. UAB „Telšių kuras“ nedirbo, sutarčių nesudarė, gal kartą pirko tepalų. Manė, kad anksčiau akcininku buvo V. R. Pasirašydavo tai, ką duodavo V. R. Apie V. R., kaip įmonės vadovo, veiksmus kaip akcininkas nebuvo informuotas, į akcininkų susirinkimą V. R., kaip vadovo, niekada nebuvo kviečiamas. Neatsimena, kad būtų pasirašęs akcininkų protokole kaip akcininkas, nežino, kiek akcijų turėjo. Apie UAB „Telšių kuras“ neatsiskaitymą su kreditoriais, paskola nežino, įmone nesidomėjo. Faktinis akcininkas buvo V. R.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. teismo įsakymu iš UAB „Telšių kuras“ ieškovui priteista 22199,20 Eur skola, 6 proc. metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (1 t., b. l. 19). UAB „Telšių kuras“ direktoriumi nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2015 m. gegužės 14 d., akcininku nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. buvo R. R., nuo 2014 m. gegužės 13 d. akcininku buvo A. V. (1 t., b. l. 20-23).
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtintas ieškovės reikalavimas 16986,04 Eur sumai BUAB „Telšių kuras“ (1 t., b. l. 24).
Antstolio V. Drungilo žinioje yra vykdomoji byla, pradėta pagal Trakų r. 2-ojo notarų biuro 2015 m. vasario 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. DA-513 dėl 22266,25 Eur skolos išieškojimo iš V. R. ieškovo naudai (1 t., b. l. 25, 30, 31). Antstolis V. Drungilas informavo ieškovę apie vykdymo eigą (1 t., b. l. 32).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo (1 t., b. l. 33-35, 36-41, 127-139, 141-148).
UAB „Ajuva“ direktoriumi nuo 2016 m. liepos 4 d. paskirtas V. R., nuo 2013 m. lapkričio 26 d. akcininku yra R. R. (1 t., b. l. 26-29).
R. R. jai priklausančius 5 žemės sklypus pardavė UAB „Ajuva“ (b. l. 42-58), kuriuos pastaroji įkeitė už UAB „Telšių kuras“ suteiktą paskolą. Hipoteka išregistruota 2015 m. sausio 13 d. įvykdžius skolinį įsipareigojimą (1 t., b. l. 59-60).
Pateikti anglies kokybės liudijimai (2 t., b. l. 52-54, 55-57, 58-60).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
Ieškovė pateikė ieškinį tuo pagrindu, jog UAB „Telšių kuras” būdama moki, galėdama vykdyti savo prievoles kreditoriams, įskaitant ir ieškovę, iš ieškovės nupirktą akmens anglį pardavė UAB „Ajuva” už žemesnę nei pardavimai kitiems pirkėjams kainą akmens anglį, tačiau su ieškove neatsiskaitė, o nesuėjus kredito grąžinimo terminui, įvykdė kreditorinius įsipareigojimus kredito unijai „Germanto lobis“. Atsakovės UAB „Ajuva” neteisėti veiksmai įvardijami kaip suderinti veiksmai su R. R. nupirkti iš UAB „Telšių kuras“ akcininkės R. R. 5 žemės sklypus tą patį mėnesį, kai UAB „Telšių kuras“ direktorius V. R. pardavė savo sūnaus įmonei UAB „Ajuva“ akmens anglį, juos įkeičiant už UAB „Telšių kuras“ paskolą, kurios grąžinimo terminas 2019 m. balandžio 27 d., tuo siekiant išvengti skolos ieškovei sumokėjimo. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Ajuva” laikytina faktiškai perėmusi BUAB „Telšių kuras” įmonę (verslą), todėl privalo įvykdyti BUAB „Telšių kuras” turtinę prievolę – ieškovei sumokėti skolą.
Pagal CK 6.402 straipsnio 1 dalį įmonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą. Pardavus įmonę, kaip turtinį kompleksą, akcijų pirkėjas neįgyja. Esminė įmonės pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga - įmonės turto sudėtis, kaina, asmuo, kuriam bus sumokėta ir kuris atsiskaitys su kreditoriais. CK 6.403 straipsnio 1 ir 2 dalys numato jog įmonės pirkimo–pardavimo sutartis turi būti vienas rašytinės formos abiejų sutarties šalių pasirašytas dokumentas, patvirtintas notaro ir turintis būtinus CK 6.404 straipsnyje nurodytus priedus. Jeigu sutartis neatitinka formos reikalavimų, ji yra negaliojanti (CK 6.403 straipsnio 2 dalis). Įmonės pirkimo – pardavimo sutartis ir jos pakeitimai turi būti registruojami juridinių asmenų registre (CK 6.403 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB „Telšių kuras” įgijo UAB „Ajuva”. Byloje esantys Juridinių asmenų išrašai patvirtina, kad BUAB „Telšių kuras“ buvo įregistruota 2009 m. vasario 18 d. ir bankrutuojančios įmonės statusu egzistuoja iki šiol, o apie įmonės pirkimo-pardavimo faktą nenurodoma nei BUAB „Telšių kuras“, nei UAB „Ajuva” viešajame registre. Nesant įmonės pirkimo-pardavimo fakto, konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą iš UAB „Ajuva”.
Nagrinėjamoje byloje pagal pareikštą ieškinio dalyką ieškovė neturi tiesioginio ieškinio reikalavimo teisės. Vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą, reikia spręsti, ar nagrinėjamu atveju buvo atlikti į konkretų kreditorių - ieškovą, nukreipti nesąžiningi veiksmai. Tai, kad nesąžiningais atsakovų veiksmais galimai padaryta žala bendrovei (ir jos kreditoriams) sukeliant bendrovės nemokumą, nėra pakankamas pagrindas individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui. Tokiu atveju ieškovo kaip kreditoriaus teisės galėtų būti ginamos tik reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu. Šį ieškinį gindamas kreditorių interesus turi teisę pareikšti ir bendrovės bankroto administratorius. Pažymėtina, kad individualus kreditoriaus ieškinio atmetimas nenustačius į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų neatima šio kreditoriaus teisės į išvestinės žalos, atsiradusios dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, sukeliant bendrovės nemokumą, atlyginimą, tačiau kreditorius tokio ieškinio tiesiogiai pareikšti negali, t. y. jis būtų laikomas netinkamu ieškovu.
Juridinio asmens akcininko atsakomybė už juridinio asmens veiksmus kyla CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės.
Ieškovei įsiskolinusiai įmonei UAB „Telšių kuras“ iškelta bankroto byla, bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp kurių ir ieškovės kreditorinis reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginamos išimtinai ieškovės, kaip UAB „Telšių kuras“ kreditoriaus, teisės. Ieškinio patenkinimo atveju iš atsakovų išieškoma skola padengtų vien tik ieškovės kreditorinį reikalavimą, kadangi iš juridinio asmens dalyvio priteista suma nepatektų į bankrutuojančios įmonės turto apimtį.
Pastebėtina, jog šiuo metu Šiaulių apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. B2-137-883/2017 pagal UAB „Telšių kuras“ bankroto administratoriaus R. B. pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas sustabdytas, iki įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-403-883/2017 pagal BUAB „Telšių kuras“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei kredito unijai „Germanto lobis“ dėl neteisėtai gautų sumų grąžinimo. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis nurodo, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje bus išspręstas atsakovės atsakomybės klausimas visiems UAB „Telšių kuras“ kreditoriams.
Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia reiškiamus reikalavimus, yra bendro pobūdžio, tokios, kurios yra būdingos visų kitų UAB „Telšių kuras“ kreditorių praradimų atsiradimui. Ieškovės padėtis negali būti vertinama kaip išimtinė, nes UAB „Telšių kuras“ teikiamų paslaugų pobūdis leido jai tokius pat veiksmus atlikti ir su kitais klientais.
Ieškovė neįrodė, jog UAB „Telšių kuras“ dalyvė R. R. atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus išimtinai prieš ją, ieškinys pripažįstamas neįrodytu (CPK 178 straipsnis) ir atmetamas. Kartu pažymima, jog ieškinio tenkinimas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kuriomis nustatoma bankroto procedūros eiga, kreditorių teisių bankroto byloje gynimo formos bei kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkai. Ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovų solidariai skolą tiesiogiai ieškovei, o ne reikštas netiesioginis ieškinys bankrutuojančios bendrovės naudai, ieškinys šioje bankroto bylos procedūrų stadijoje nėra pagrįstas ir netenkinamas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). UAB „Ajuva“ pateikė teismui advokatės teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašė iš ieškovės priteisti 700 Eur išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitus: 2016 m. spalio 12 sumokėta 300 Eur, 2016 m. lapkričio 29 d. sumokėta 200 Eur, 2016 m. gruodžio 30 d. sumokėta 200 Eur (b. l.40-43). Byloje yra UAB „Ajuva“ atsiliepimas į ieškinį (1 t., b. l. 77-80), advokatė dalyvavo 2016 m. gruodžio 1 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 15 min., 2017 m. sausio 4 d. ir 2017 m. vasario 1 d. teismo posėdžiuose, kurie truko iš viso 4.47 val. Atstovavimo sutartį UAB „Ajuva“ su advokate nutraukė 2017 m. kovo 29 d. susitarimu (2 t., b. l. 44). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus įkainius ir juose įvardijamų teisinių paslaugų maksimalius dydžius, tai, kad advokatė nepateikė detalizuoto užmokesčio apskaičiavimo pažymos, laikytina, kad UAB „Ajuva“ sumokėjo 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, advokatė atsakovę teisme atstovavo 3 val., iš ieškovės UAB „Ajuva“ priteistinos 530 Eur išlaidos.
Kiti atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 47 Eur, kurios valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Dameta“, kodas 302331144, UAB „Ajuva“, kodas 302621585, naudai 530 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš UAB „Dameta“, kodas 302331144, bylinėjimosi išlaidas 47 Eur valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.