Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir R. Ž. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliantas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos, taip pat už įvykdytą nusikaltimą paskirtos bausmės neginčija. R. Ž. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui skirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. Ž. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, nusikalto per trumpą laiką po teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, priėmimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. Ž. išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl skyrė jam griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad R. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje teisingai nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką R. Ž. padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas skyrė apeliantui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta sumažinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. R. Ž. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, dar sumažinta iki vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo, nėra per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

7. R. Ž. plėšimą įvykdė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, už plėšimą paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu apeliantui paskirta 60 parų arešto bausme ir R. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, teisingai vadovavosi bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, taisyklėmis (BK 64 straipsnis), taip pat bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, nustatytomis BK 65 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra ne per griežta ir atitinka baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnis) nustatytus bausmės tikslus.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

10. Apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 11 kartų, vyrauja teistumai už vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be to, jis teistas ir už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 17–31, 32–35). Nusikaltimas, už kurį R. Ž. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, dėl to pripažintas nusikaltimų recidyvas (atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte). Apeliantas nusikalto, praėjus vos mėnesiui nuo paskutinio jo atžvilgiu apkaltinamojo procesinio sprendimo (teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo, neatlikęs šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės. Tai patvirtina R. Ž. polinkį nusikalsti ir nenorą keistis. Apeliantui ne vieną kartą buvo taikomas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, tačiau tai nepakeitė jo elgesio teigiama linkme. R. Ž. elgesio nepakeitė net jam skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes, šias bausmes atlikęs, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. R. Ž. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 36–40), nedirba. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės – noras pasikeisti ir pradėti naują gyvenimą, gailėjimasis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl jo (apelianto) nuteisimo kilusios neigiamos pasekmės jo artimiesiems ir dabartinei draugei, nėra pakankamos išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. Ž. ne vieną kartą, atlikęs jam skiriamas bausmes, turėjo galimybę taisytis laisvėje, keisti savo elgesį, nebedaryti naujų nusikaltimų, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad R. Ž. yra linkęs nusikalsti, o veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, kas rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumą.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. Ž. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš R. Ž. 76,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 100, 101–103). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

13. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis (2 t., b. l. 52). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad R. Ž. yra darbingas, išieškoti prašoma suma yra protinga ir proporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš R. Ž. 76,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. Ž. 76,67 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.