Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-12-12 · Civilinė byla Nr. e2A-600-790/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e2A-600-790/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00381-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jadvyga Mardosevič, Tomas Venckus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-600-790/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00381-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl sprendimų panaikinimo ir pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sunprojektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti UAB „Mano Būstas Kaunas“ 2024 m. liepos 18 d. sprendimą dėl 2024 m. liepos 17 d. pretenzijos Nr. S-240717-1; 2) pripažinti atsakovės 2024 m. liepos 29 d. sprendimą nutraukti paskelbtą daugiabučio namo, esančio, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar (jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos pirkimą (toliau – ir pirkimas) neteisėtu ir išspręsti ginčą iš esmės; 3) pripažinti negaliojančiomis 2024 m. liepos 9 d. pirkimo sąlygų Nr. 24/07-09 sąlygas – 5.6 ir 5.23 papunkčių dalis, kuriomis nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą; 5.23 papunkčio dalį, kuria nustatomas reikalavimas pateikti besąlyginį draudimo bendrovės laidavimą ar banko garantiją pasiūlymo užtikrinimui; pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis, nutraukti atsakovės vykdomą pirkimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2024 m. liepos 9 d. paskelbė pirkimo sąlygas Nr.24/07-09 (toliau – ir pirkimo sąlygos) daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros pirkimui. Atsakovė nėra perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2, 25 straipsnių prasme. Tačiau pirkimu atsakovė perka paslaugas, kurių finansavimas užtikrinamas trečiojo asmens – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) administruojamomis valstybės lėšomis. Atsakovė pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčiais susiejo pasiūlymo užtikrinimo vertę su pasiūlymo verte ir nustatė tiekėjui pareigą įdėti pasiūlymo užtikrinimą pirmajame voke, kuriame pati nurodė, kad negali būti jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nuspėti pasiūlymo kainą. Kadangi pasiūlymo užtikrinimo vertė yra susieta su pasiūlymo kaina, t. y. ne mažesnė nei 10 proc. pasiūlymo vertės, iš pasiūlymo užtikrinimo dydžio pirmajame voke galima nustatyti minimalią pasiūlymo vertę. Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčiai toje apimtyje, kurioje pasiūlymo užtikrinimo vertę susieja su pirkimo verte ir nustato pareigą pateikti pasiūlymo užtikrinimą kartu su pirmuoju voku, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms dirbtinai riboti konkurenciją. Ieškovė 2024 m. liepos 17 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nurodytų pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių, tačiau atsakovė 2024 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą dėl minėtos pretenzijos (toliau –Sprendimas), kuriuo atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą ir atnaujino pirkimo procedūras. Ieškovės teigimu, atsakovės Sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis VPĮ nuostatoms, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) metodinėms rekomendacijoms ir oficialiems VPĮ komentarams.

3. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė nustatė, jog pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti beveik du kartus ilgesnis, nei tai įprasta praktikoje, ir iš esmės nepaliko kito pasirinkimo, tik įšaldyti tiekėjų lėšas, jas pervedant į atsakovės banko sąskaitą. Ieškovė kreipėsi dėl galimybės gauti besąlyginį draudimo bendrovės įsipareigojimą, kaip to reikalavo atsakovė, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Atsakovė nėra perkančioji organizacija, o tokio pobūdžio užtikrinimai suteikiami tik perkančiosios organizacijos statusą turinčioms bendrovėms. Atsakovė, nustatydama nepagrįstai ilgą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ir nesudarydama kitos galimybės, tik užtikrinti pasiūlymą tiekėjų įnašais į atsakovės sąskaitą, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes dirbtinai apriboja konkurenciją, sukurdama nepatrauklias (nepalankias) sąlygas tiekėjams.

4. Ieškovės teigimu, jos pateiktos pretenzijos atsakovė nepagrįstai netenkino. Nors atsakovė nurodė, kad APVA suderino pirkimo sąlygas, tačiau APVA nevertino sutarčių sąlygų teisėtumo, todėl jos argumentas, kad pirkimo sąlygos buvo suderintos su APVA, yra nepagrįstas ir neeliminuoja šių sąlygų neteisėtumo vertinimo pagal VPĮ nuostatas.

5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2024 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, tačiau nenurodė visiškai jokių motyvų dėl pirkimo nutraukimo. Toks sprendimas buvo priimtas teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimą, todėl sprendimas nutraukti pirkimą buvo priimtas tik tam, kad būtų galima išvengti atsakomybės dėl nesąžiningų ir konkurenciją ribojančių pirkimo sąlygų nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės Sprendimą nutraukė, ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovės 2024 m. liepos 29 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūras; pripažino negaliojančiomis 2024 m. liepos 9 d. pirkimo sąlygų Nr. 24/07-09 5.6 ir 5.23 papunkčių dalis, kuriomis nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą; nutraukė UAB „Mano Būstas Kaunas“ vykdomo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros darbų pirkimo procedūras; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 384 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė pirkimą vykdė ne VPĮ nustatyta tvarka, bet pagal iki 2024 m. liepos 25 d. galiojusį Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 (2018 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. D1-302 redakcija) (toliau – Aprašas).

8. Teismas nurodė, kad nors pirkimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal VPĮ nuostatas nėra perkančioji organizacija, vykdomas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tačiau ginčo teisinių santykių panašumas į viešųjų pirkimų teisinius santykius, suponuoja, jog ginčui spręsti, kiek tam tikrų santykių nereglamentuoja Aprašas, pagal įstatymo analogiją taikytinos aktualios VPĮ nuostatos, taip pat remiamasi aktualia teismų praktika dėl viešųjų pirkimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnis). Taigi, teismas nurodė, kad remsis VPĮ nuostatomis bei aktualia teismų praktika, suformuota viešųjų pirkimų bylose.

9. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylos dalį dėl atsakovės Sprendimo atmesti ieškovės pretenziją nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

10. Teismas nustatė, kad atsakovė pasinaudojo Aprašo 18 punkte įtvirtinta teise ir pirkimą nutraukė, tačiau nenurodė jokių naujai atsiradusių aplinkybių, kurių negalėjo numatyti. Teismas įvertino, kad nėra aiškios pirkimo nutraukimo priežastys ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog iki pirkimo nutraukimo ji būtų gavusi APVA sutikimą nutraukti pirkimą ar apie nutrauktą pirkimą raštu buvo informuoti pasiūlymus pateikę tiekėjai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytos atsakovės pirkimo, vykdomo pagal 2024 m. liepos 9 d. pirkimo sąlygas Nr. 24/07-09, procedūros. Atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimą galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir esant ginčui teisme. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovė nevykdė teismo nutarties dėl pirkimo procedūrų sustabdymo ir, toliau tęsdama pirkimo procedūras, 2024 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą nutraukti pirkimą. Toks atsakovės elgesys negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl teismas atsakovės 2024 m. liepos 29 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūras panaikino.

11. Teismas nustatė, kad pagal pirkimo sąlygų 5.6 papunktį tiekėjas privalo pasiūlymą pateikti dviejuose atskiruose vokuose įdėtus į vieną voką. Pirmajame voke pateikiami pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje nurodyti dokumentai, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus atitinkantys duomenys ir pasiūlymo užtikrinimas, kaip nurodyta šių sąlygų 5.23 papunktyje, išskyrus kainos pasiūlymą ir bet kokius kitus dokumentus, iš kurių būtų galima sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą. Pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 5.23 papunktis numatė tris priimtinus pasiūlymo užtikrinimo būdus, t. y. banko garantiją, draudimo bendrovės laidavimą ir užstatą, pervedamą į atsakovės sąskaitą, tai atitinka teisės aktuose įtvirtintus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus bei VPĮ 42 straipsnio reikalavimus. Atsakovė pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje taip pat nurodė, kad užtikrinimo vertė ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo vertės. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei VPĮ nenustato pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžio, tačiau visais atvejais užtikrinimo dydis turėtų būti proporcingas pirkimo svarbai ir tikėtinoms prievolių neįvykdymo neigiamoms pasekmėms.

12. Teismas įvertino, kad VPT parengtose Viešųjų pirkimų tiekėjo ABC / gairėse / (2023 m. liepos 31 d.) (toliau – Gairės) yra nurodyta, jog jeigu pasiūlymą reikalaujama pateikti dviejuose vokuose, konkretaus pirkimo sąlygose turi būti numatyta, kokia informacija turi būti pateikta pirmajame ir kokia antrajame. Pirmajame voke teikiami duomenys apie tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, duomenys, susiję su techniniais prekių parametrais, techninėmis pasiūlymo charakteristikomis ir visa kita, kas nurodyta pirkimo dokumentuose. Tame pačiame voke negali būti teikiama informacija apie kainas ar sąnaudas. Antrajame voke nurodoma informacija tik apie kainą ar sąnaudas.

13. Teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygų 5.23 papunkčio reikalavimas, jog užtikrinimo vertė ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo vertės, yra nesuderinamas su draudimu pateikti bet kokius kitus dokumentus, iš kurių būtų galima sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą. Teismo vertinimu, tokia pirkimo sąlyga sudaro galimybę jau pirmojo voko duomenų vertinimo metu preliminariai apskaičiuoti pasiūlymų kainas ir pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2024 m. liepos 9 d. pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių dalis, kuriomis nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą, pripažino negaliojančiomis.

14. Teismas nurodė, kad atsakovė pirkimo sąlygose nustatė, kada tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, todėl nustatydama tokią sąlygą atsakovė pasinaudojo diskrecija nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, jos veiksmai nelemia situacijų, kurios būtų nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros. Teismas nenustatė, kad ši pirkimo sąlyga galėtų būti laikoma nesąžininga ar neatitinkančia šalių interesų pusiausvyros, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimo dėl pirkimo sąlygų 5.23 papunkčio dalies, kuria nustatomas reikalavimas pateikti besąlyginį draudimo bendrovės laidavimą ar banko garantiją pasiūlymo užtikrinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies, ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti, o nusprendus nagrinėti bylą iš esmės, ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Šiuo atveju pirkimui taikomas Aprašo 27 punktas, nustatantis pirkimo nutraukimo taisykles, o ne teismo klaidingai nurodytas Aprašo 14 priedo 18 punktas. Atsakovė pažymi, kad Aprašo 27 punktas nenustato pareigos informuoti pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie pirkimo nutraukimo priežastis. Atsakovei nusprendus nutraukti pirkimą bei apie tai informavus APVA, skelbimas apie pirkimą buvo pašalintas, o atsakovė tinkamai įgyvendino Apraše numatytą užsakovo teisę nutraukti pirkimą.

15.2. Teismas nepagrįstai tapatina pirkimo procedūrų vykdymą su nutraukimu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, sustabdė pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo draudimo nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovė pirkimo procedūrų nevykdė, o pirkimą nutraukė vadovaudamasi Aprašo 27 punktu.

15.3. Nepaisant to, kad pirkimas buvo nutrauktas ir nevykdomas, teismas vertino pirkimo sąlygų teisėtumą, nors toks įvertinimas nesukels materialinių teisinių padarinių nei ieškovei, nei kitiems asmenims. Pirkimo sąlygų neteisėtumo pripažinimas, kai toks pripažinimas nesukelia teisinių padarinių, nes pirkimas yra nutrauktas, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi, teismas turėjo įvertinti, kad bylos nagrinėjimas nesukels materialinių padarinių ieškovei, todėl turėjo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

15.4. Teismas, spręsdamas dėl pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių dalių, kuriomis nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentą, padarė esminę teisės taikymo pagal analogiją klaidą. Atsakovės teigimu, Aprašas tiesiogiai reglamentuoja, kuriame voke turi būti įdėtas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas. Teismo išaiškinimas dėl įtakos vertintojams taikytinas tais atvejais, kai nustatyti kokybiniai vertinimo kriterijai, o pirkimo sąlygose nustatyti išimtinai kiekybiniai kriterijai. Pasiūlymo užtikrinimo dokumento įdėjimas į pirmąjį voką reglamentuotas Apraše ir, vertinant pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių teisėtumą, Aprašas turi būti taikomas tiesiogiai, jame nustatytam reguliavimui taikoma pirmenybė prieš bet kokį kitą teisinį reguliavimą, taikomą pagal analogiją.

15.5. Kadangi teismas remiasi aplinkybe dėl tariamos įtakos komisijos nariams ir VPĮ įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo, atsakovė pažymi, kad pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijai yra ne kokybiniai, o kiekybiniai, todėl, nepriklausomai nuo to, keliuose vokuose bus pateikiamas pasiūlymas ir kurioje stadijoje pirkimo komisija sužinos (ar tariamai nuspės) pirkimo kainą, pirkimo sąlygose esant tik kiekybiniams vertinimo kriterijams, kainos žinojimas (ar nuspėjimas) negali padaryti jokios įtakos skiriant ekonominio naudingumo kiekybinio vertinimo balus.

15.6. Teismas, spręsdamas dėl to, kad pirmojo voko duomenų vertinimo metu tariamai galima preliminariai apskaičiuoti pasiūlymo kainas ir taip pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, padarė esminę klaidą, nes visiškai neįvertino tos aplinkybės, kokie ekonominio naudingumo, kiekybiniai ar kokybiniai kriterijai nustatyti pirkimo sąlygose. Taigi, teismas nepakankamai susipažino su pirkimo dokumentais, neįvertino fakto, kad pirkimo sąlygose nustatyti išimtinai kiekybiniai kriterijai, ir priėmė klaidingą sprendimą.

15.7. Pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nurodyta pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertė – ne mažiau nei 10 proc. pasiūlymo vertės. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma nustatyta ne konkrečia fiksuota procentine išraiška, pagal kurią galima būtų sužinoti (nuspėti) pasiūlymo vertę, bet nurodant tik minimalią pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Todėl teismo prielaida, kad pasiūlymo vertė gali būti nuspėta, jei į pirmąjį voką bus įdėtas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas, laikytina nepagrįsta.

15.8. Reikalavimas dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžio nebuvo reikštas ieškovės pretenzijoje, todėl teismas dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžio (tariamai per didelio) neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti. Reikalavimas dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžio turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

15.9. Teismas netinkamai konstatavo, kad ieškinys iš esmės patenkintas, todėl nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės ieškovei jos sumokėtą 384 Eur žyminį mokestį. Kadangi byla nėra viešųjų pirkimų byla, žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas ne kaip už mažos vertės viešųjų pirkimų bylą, bet kaip už kitą ginčą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą (100 Eur dydžio žyminis mokestis, indeksuotas CPK nustatyta tvarka). Ieškovės permokėtas žyminis mokestis turėjo būti grąžintas ieškovei, o ne priteistas iš atsakovės.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sunprojektai“ prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Aprašo 27 punkte, kurį cituoja atsakovė, aiškiai nustatyta, kad pirkimas gali būti nutrauktas tik jei atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, o sprendimas turi būti motyvuotas. Teismas išsamiai argumentavo pirkimo nutraukimo neteisėtumo faktą, o galima klaida Aprašo punktų numeracijoje yra techninė, tačiau ne teisės taikymo.

16.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad VPĮ turėtų būti taikomas pagal analogiją, o atsakovė to nepaneigė. Ieškovė sutinka su atsakovės argumentais, kad pasiūlymo užtikrinimas pagal Aprašą turi būti pateikiamas pirmajame voke, tačiau ginčas kilo ne dėl to, į kurį voką reikia pateikti užtikrinimą, o dėl to, jog užtikrinimas susietas su pasiūlymo verte ir tokiu būdu atskleidžia pasiūlymo kainą. Ieškovė pabrėžia, kad tokios situacijos Aprašas nereglamentuoja, todėl teismas pagrįstai rėmėsi VPĮ normomis ir VPT išaiškinimais.

16.3. Atsakovės interpretacijos dėl kiekybinio ir (ar) kokybinio pasiūlymų vertinimo yra neaktualios. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad tiekėjai pasiūlymus skaido į du vokus, o 5.6 papunktyje nustatyta, kokios informacijos negali būti pirmajame voke, t. y. tokios, iš kurios būtų galima nuspėti tiekėjo kainą. Jeigu atsakovė būtų reikalavusi pateikti vieną voką, ginčo dėl pasiūlymo užtikrinimą reglamentuojančių pirkimo sąlygų nebūtų, nes vokų atplėšimo metu būtų galima pamatyti visų tiekėjų kainas ir įvertinti jų atitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Šiuo atveju pasiūlymas išskaidomas į du vokus. Vadinasi, atplėšus pirmąjį voką, dar paliekamas terminas iki antrojo voko atplėšimo. Nuspėjusi kainas ir pamačiusi, kad gali laimėti ne tas tiekėjas, kurio atsakovei dėl vienų ar kitų priežasčių norisi, atsakovė ir susiję asmenys turi pakankamai laiko kelti papildomus, pirkimo sąlygose nenustatytus, reikalavimus tiems tiekėjams, kurių laimėjimas gali būti nepalankus. Tai, kad atsakovė nustatė pirkimo sąlygas, pagal kurias tiekėjai turėjo skaidyti pasiūlymą į du vokus ir pirmajame įdėti su pasiūlymo kainos verte susietą pasiūlymo užtikrinimo dydį, lėmė pirkimo sąlygų neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

16.4. Teismas iš esmės patenkino ieškovės ieškinį, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ 2024 m. liepos 12 d. paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros darbų pirkimo. Pirkimą buvo numatoma vykdyti pagal Aprašą, reikalavimai tiekėjams, paslaugų teikimui, pasiūlymų rengimui ir teikimui, pasiūlymų vertinimui buvo nustatyti pirkimo sąlygose.

20. Ieškovė, susipažinusi su pirkimo dokumentais, 2024 m. liepos 17 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų 5.6, 5.23 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, kaip pažeidžiančių lygiateisiškumo, skaidrumo ir nešališkumo principus. Atsakovė 2024 m. liepos 18 d. Sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė 2024 m. liepos 24 d. pateikė ieškinį teismui, prašydama panaikinti atsakovės Sprendimą dėl pretenzijos atmetimo ir pripažinti negaliojančiomis pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių sąlygas. Ieškiniui užtikrinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ pirkimo, vykdomo pagal 2024 m. liepos 9 d. pirkimo sąlygas Nr. 24/07-09, procedūros iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

21. Atsakovė 2024 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą pirkimą nutraukti (2024 m. liepos 29 d. pirkimų komisijos susirinkimo protokolas Nr. 24/07-29.1; grupės vadovės 2024 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. MBD-ĮS-24-000102) bei panaikinti 2024 m. liepos 18 d. Sprendimą dėl pretenzijos atmetimo. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu pirkimą nutraukti, dublike pareiškė papildomą ieškinio reikalavimą, prašydama panaikinti atsakovės 2024 m. liepos 29 d. sprendimą nutraukti pirkimą.

22. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, panaikino atsakovės 2024 m. liepos 29 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, pripažino negaliojančiomis pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių dalis, kuriomis nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą, ir nutraukė pirkimą, o kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovė apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria civilinės bylos dalis buvo nutraukta, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai. Atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė Aprašo nuostatas, neteisingai įvertino, jog atsakovė neteisėtai nutraukė pirkimą, neatsižvelgė į tai, kad nutraukus pirkimą jo sąlygų teisėtumo klausimo nagrinėjimas nesukels teisinių pasekmių. Atsakovės manymu, teismas, spręsdamas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, netinkamai taikė teisės normas, neatsižvelgė į kitas pirkimo sąlygas. Be to, atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, su atsakovės apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo

23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teisiniai santykiai dėl pirkimo nutraukimo reglamentuojami Aprašo 27 punkte, o ne pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodytame ir pritaikytame Aprašo 14 priedo 18 punkte. Atsakovė pažymi, kad Aprašo 27 punktas nenustato pareigos informuoti pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie pirkimo nutraukimo priežastis.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo sąlygose nuostatų dėl pirkimo nutraukimo nėra įtvirtinta, todėl taikomos Aprašo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Aprašo 18 punktu (tikėtina, kad Aprašo 14 priedo „Statybos rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sąlygų“ 18 punktu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kadangi pirkimas vykdomas dėl projekto ar (jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo, o ne statybos rangos darbų su projekto parengimu pirkimo, ginčui nagrinėti turi būti taikoma ne taisyklė, įtvirtinta Aprašo 14 priedo 18 punkte, bet bendra visiems Apraše nurodytiems pirkimams taisyklė, įtvirtinta šio Aprašo 27 punkte, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi Aprašo 18 punktu (Aprašo 14 priedo 18 punktu). Vis dėlto vien toks klaidingas Aprašo punkto nurodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.

25. Vadovaujantis Aprašo 27 punktu, užsakovas, gavęs APVA sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimą, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Atkreipiamas dėmesys, kad teikdamas prašymą APVA užsakovas, be kita ko, privalo nurodyti komisijos sprendimo motyvus, paaiškinimus (Aprašo 27.2 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 54 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl pirkimo nutraukimo, atsiradus nenumatytų aplinkybių, neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais. Nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo. Kita vertus, šios nuostatos kvalifikuotinos kaip išimtinės, aiškintinos ir taikytinos siaurai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 63–64 punktai).

28. Nors kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad viešojo pirkimo nutraukimas dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra išimtinio pobūdžio ir turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis, šiuo atveju atsakovė sprendimo nutraukti pirkimą visiškai nemotyvavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu (pretenzija) paaiškinti pirkimo nutraukimo motyvus (dubliko priedas Nr. 2), tačiau atsakovė nepateikė paaiškinimų bei nenurodė jokių motyvų dėl pirkimo nutraukimo. Tokie motyvai nebuvo nurodyti ir atsakovės 2024 m. liepos 29 d. rašte APVA dėl pirkimo nutraukimo.

29. Atsakovė tik į bylą pateiktame triplike nurodė pirkimo nutraukimo pagrindą, t. y. kad pirkime nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas (tripliko 77 punktas). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytos atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ pirkimo, vykdomo pagal 2024 m. liepos 9 d. pirkimo sąlygas Nr. 24/07-09, procedūros. Taigi, Kauno apygardos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė pirkimą 2024 m. liepos 26 d., dar nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, todėl tai, kad atsakovė negavo pasiūlymų pirkime, negalėjo nulemti pirkimo nutraukimo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė pažeidė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirkimo procedūrų sustabdymo, nes, priimdama aptariamą sprendimą, nesilaikė teismo įpareigojimo išlaikyti pirkimo procedūrų status quo (padėtį, kurią norima išsaugoti). Priešingai nei teigia atsakovė, sprendimo nutraukti pirkimą priėmimas yra esminis pirkimo procedūrų sprendimas, užbaigiantis šias procedūras, t. y. pakeičiantis sustabdymo metu buvusią jų padėtį, todėl tokio sprendimo priėmimu nebuvo laikomasi teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

30. Atsakovė nurodo, kad jai nusprendus nutraukti pirkimą bei apie tai informavus APVA, skelbimas apie pirkimą iš APVA interneto tinklalapio buvo pašalintas. Atsakovės teigimu, nurodyta aplinkybė patvirtina, kad APVA sutiko su pirkimo nutraukimu ir atsakovė tinkamai įgyvendino Apraše numatytą užsakovo teisę nutraukti pirkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui, nes APVA sutikimas su sprendimu nutraukti pirkimą nedaro tokio sprendimo teisėtu, jeigu nesilaikoma teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytų reikalavimų tokio sprendimo priėmimui. Be to, nagrinėjamu atveju matyti, kad APVA jokio savarankiško sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumo įvertinimo neatliko, o gavusi atsakovės informaciją apie pirkimo nutraukimą tik pašalino duomenis apie šį pirkimą iš interneto tinklalapio (2024 m. liepos 31 d. APVA atstovės elektroninis laiškas).

31. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovė pirkimą nutraukė ne dėl objektyvių priežasčių, o siekdama išvengti ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo teisminės kontrolės. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ne tik dėl to, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą yra visiškai nemotyvuotas, bet ir dėl to, jog jis buvo priimtas po to, kai ieškovė kreipėsi teisminės gynybos, ginčydama pirkimo sąlygas, ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, nutraukusi pirkimo procedūras, atsikirtimus į ieškinį grindė būtent šia aplinkybe ir prašė bylą nutraukti. Vis dėlto atsakovė neatsižvelgė į tai, kad net jai nutraukus pirkimo procedūras, tokia aplinkybė negalėjo būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo nagrinėjimas ieškovei nesukeltų materialiųjų pasekmių ir ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas pirkimo objektu neapsiriboja tik šio pirkimo procedūromis, tačiau apima ir būsimą naują pirkimą.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė, 2024 m. liepos 29 d. priimdama sprendimą pirkimą nutraukti, nurodė, jog artimiausiu metu bus skelbiamas naujas (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo konkursas (tripliko priedas Nr. 3). Kadangi bus skelbiamas tokių pačių paslaugų naujas pirkimas, ieškovė yra suinteresuota, jog naujame pirkime nebūtų nustatyta naujų identiškų pirkimo sąlygų, kurių teisėtumą ji šiuo metu ginčija.

33. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, vien tik pirkimo procedūrų pabaiga nelemia tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad ieškovė byloje pagrindė savo teisinį suinteresuotumą, t. y. pirkimo sąlygų teisėtumo įvertinimas sukels ieškovei materialines pasekmes. Tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pirkimas pasibaigė, atsakovei nutraukus pirkimo procedūras, nėra pakankama priežastimi konstatuoti, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti pirkimo sutartį išnyko. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė pirkimą nutraukė, siekdama išvengti ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo teisminės kontrolės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės sprendimą nutraukti pirkimą panaikino ir įvertino pirkimo sąlygų teisėtumą.

Dėl pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių teisėtumo

34. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių teisėtumo, pagal analogiją netinkamai taikė viešųjų pirkimų reguliavimą. Dėl šių atsakovės argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuoja ne VPĮ, o Aprašas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors tokio pobūdžio pirkimai vykdomi vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tačiau jų panašumas į viešųjų pirkimų teisinius santykius suponuoja, kad teisingam šio ginčo išsprendimui aktualios tiek VPĮ nuostatos, tiek ir teismų praktika dėl viešųjų pirkimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-643-180/2017). Tokią išvadą patvirtina ir Aprašo 4 punktas, kuris nustato, kad pirkimus organizuojantis užsakovas užtikrina, kad atliekant pirkimus ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Paminėti principai yra analogiški viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantiems principams (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1126-553/2021).

35. Aptarti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nors ginčo pirkimas vykdomas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tačiau teisinių santykių panašumas į viešųjų pirkimų teisinius santykius suponuoja, jog ginčui spręsti tiek, kiek tam tikrų santykių nereglamentuoja Aprašas, pagal įstatymo analogiją taikomos aktualios VPĮ nuostatos, taip pat remiamasi aktualia teismų praktika dėl viešųjų pirkimų (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnis). Todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VPĮ nuostatomis bei aktualia teismų praktika, suformuota viešųjų pirkimų bylose.

36. Pirkimo sąlygų 5.6 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas privalo pasiūlymą pateikti dviejuose atskiruose vokuose, įdėtuose į vieną voką. Pirmajame voke pateikiami pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje nurodyti dokumentai, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus atitinkantys duomenys ir pasiūlymo užtikrinimas, kaip nurodyta šių sąlygų 5.23 papunktyje, išskyrus kainos pasiūlymą ir bet kokius kitus dokumentus, iš kurių būtų galima sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą. Pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą. Tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija, draudimo bendrovės išduotu laidavimo raštu (kuriuose yra sąlyga, kad užtikrinimą išdavusi organizacija neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja per 10 (dešimt) darbo dienų sumokėti užsakovui užtikrinime nurodytą pinigų sumą, gavusi užsakovo pirmą rašytinį reikalavimą, nereikalaudama, kad užsakovas savo reikalavimą pagrįstų) arba pervedant užstatą į UAB „Mano Būstas Kaunas“ sąskaitą. Užtikrinimo vertė – ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo vertės su PVM.

37. Pirkimo sąlygų 5.18 papunktyje numatyta, kad pirmajame posėdyje atplėšiami vokai, kuriuose yra techniniai duomenys su kvalifikacijos reikalavimais, dokumentai ir kita informacija apie tiekėją, išskyrus bet kokią informaciją apie pasiūlymo kainą.

38. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, kad pirmojo voko duomenų vertinimo metu tariamai galima preliminariai apskaičiuoti pasiūlymo kainas ir taip pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, padarė esminę klaidą, nes neįvertino aplinkybės, kokie ekonominio naudingumo (kiekybiniai ar kokybiniai) kriterijai nustatyti pirkimo sąlygose.

39. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, pažymi, kad pati atsakovė pirkimo sąlygose imperatyviai numatė, jog teikiant pasiūlymą dviejuose vokuose pirmajame voke negali būti bet kokių dokumentų, iš kurių būtų galima sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą (pirkimo sąlygų 5.6, 5.18 papunkčiai). Tačiau dėl byloje ginčijamų pirkimo sąlygų nustatymo faktiškai susidarė priešinga situacija – teikiant pirmajame voke pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kurio dydis išreiškiamas procentais nuo pasiūlymo vertės, sudarytos galimybės atsakovei sužinoti pasiūlymo kainą, nes pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą, kurio vertė – ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo vertės su PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirkimo sąlygos sudaro prielaidas atsakovei sužinoti pasiūlymo kainą, dėl to pasiūlymo tolesnis vertinimas nebūtų objektyvus ir skaidrus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo procentiniu dydžiu nuo pasiūlymo kainos pateikimą pirmajame voke, buvo pažeistas skaidrumo principas, įtvirtintas Apraše bei pirkimo sąlygose, o taip pat ir minėta pirkimų sąlygų 5.18 papunkčio nuostata.

40. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad Gairėse yra nurodyta, jog pirmajame voke teikiami duomenys apie tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, duomenys, susiję su techniniais prekių parametrais, techninėmis pasiūlymo charakteristikomis ir visa kita, kas nurodyta pirkimo dokumentuose. Tame pačiame voke negali būti teikiama informacija apie kainas ar sąnaudas. Taip siekiama, kad vertinimas būtų objektyvesnis, vertintojai nežinotų pateiktų pasiūlymų kainų ir kainos žinojimas net pasąmoningai neturėtų įtakos vertinimui. Antrajame voke nurodoma informacija tik apie kainą ar sąnaudas (pateikiama užpildyta pasiūlymo forma, skirta kainai pateikti). Taigi, VPT metodinė medžiaga taip pat numato, kad tame pačiame voke negali būti teikiama informacija apie kainas ar sąnaudas ir orientuoja, jog situacijose, kai yra reikalaujama dviejų vokų, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas būtų teikiamas konkrečia suma, o ne procentine išraiška.

41. Nors atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinime nebuvo numatyta subjektyvaus kokybės kriterijų vertinimo, teisėjų kolegijos nuomone, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Galimybė jau pirmojo voko duomenų vertinimo metu preliminariai apskaičiuoti pasiūlymų kainas sudaro sąlygas sprendžiant dėl galutinio pasiūlymų vertinimo nevienodai vertinti tiekėjus ir taip pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Nors pirkimo sąlygose yra numatytas tolesnis pasiūlymų kokybės kriterijų vertinimas, paremtas objektyviais duomenimis (pagal pirkimo sąlygų 6.3 papunktį pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinime 50 procentų dalį sudaro kaina, o kitą dalį – už sutarties vykdymą atsakingo projekto vadovo darbo patirtis, projekto vadovo kvalifikacija metais, pavaduojančio projekto vadovo patirtis ir kvalifikacija, t. y. objektyvūs parametrai), vis dėlto atsakovė, preliminariai žinodama pasiūlymų kainas, turėtų galimybę tiekėjų pateiktus dokumentus apie kokybės kriterijus įvertinti palankiau ar mažiau palankiau kurio nors teikėjo atžvilgiu, tuo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

42. Atsakovės teigimu, pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nurodyta pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertė – ne mažiau nei 10 proc. pasiūlymo vertės, yra nustatyta ne konkrečia fiksuota procentine išraiška, pagal kurią galima būtų sužinoti (nuspėti) pasiūlymo vertę, bet nurodant tik minimalią pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo prielaida, kad pasiūlymo vertė gali būti nuspėta, jei į pirmąjį voką bus įdėtas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas, laikytina nepagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės argumentais, pažymi, kad vien tai, jog pagal pirkimo sąlygas reikalaujama pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, numatant tik minimalią jo vertę nuo pasiūlymo kainos, nepaneigia pasiūlymo kainos sužinojimo galimybių. Tiekėjai, dalyvaujantys pirkimuose, yra suinteresuoti patirti kuo mažesnes išlaidas, todėl yra didelė tikimybė, jog dauguma tiekėjų pirkime pateiks minimalios reikalaujamos vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

43. Ieškovės ieškinys buvo reiškiamas dėl pirkimo sąlygų, numatančių pasiūlymo galiojimo užtikrinimo procentiniu dydžiu nuo pasiūlymo kainos pateikimą pirmajame voke. Šios pirkimo sąlygos buvo išdėstytos pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčiuose ir teismas įvertino jose suformuluotų nuostatų, kaip visumos, teisėtumą. Nors teismas atkreipė dėmesį į byloje pateiktą VPT išvadą, kurioje VPT nurodė, kad reikalaujant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, rekomenduotina nustatyti nedidelį, apie 1–5 proc. nuo pasiūlymo vertės, dydį, tačiau atskirai nesprendė dėl pirkimo sąlygų 5.23 papunkčio, numatančio užtikrinimo vertės konkretų procentinį dydį, teisėtumo, nenagrinėjo, ar numatytas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo procentinis dydis nėra per didelis. Bylai teisingai išspręsti teismui pakako nustatyti, kad reikalaujant pirmajame voke pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, negali būti reikalaujama tokį užtikrinimą pateikti minimalia procentine išraiška nuo pasiūlymo kainos. Dėl to atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas peržengė ieškovės pretenzijoje suformuluotas ginčo ribas ir pasisakė dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžio.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą pripažinti pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčius negaliojančiais toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą, pagrįstai patenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

45. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės, be to, teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei visą jos sumokėtą 384 Eur žyminį mokestį, kadangi nagrinėjama byla nėra viešųjų pirkimų byla, todėl žyminis mokestis šioje byloje turėjo būti sumokėtas ne kaip už mažos vertės viešųjų pirkimų bylą, bet kaip už kitą ginčą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą (100 Eur). Atsakovės nuomone, ieškovės permokėtas žyminis mokestis turėjo būti grąžintas ieškovei, o ne priteistas iš atsakovės.

46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys iš esmės buvo patenkintas, todėl teismas pagrįstai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors civilinės bylos dalis buvo nutraukta, tačiau ieškovė iš esmės pasiekė teisinį rezultatą, kurio siekė, nes ginčijamos pirkimo sąlygos buvo pripažintos negaliojančiomis ir šiuo pagrindu pirkimas buvo nutrauktas.

47. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis už ieškinį turėjo būti sumokėtas ne kaip už mažos vertės viešųjų pirkimų byloje pateiktą ieškinį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktį, bet kaip už kitą ginčą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą (100 Eur). Šioje teismo nutartyje jau minėta, kad ginčo pirkimas vykdomas pagal Aprašo nuostatas, o VPĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikomas pagal įstatymo analogiją, vadinasi, negalima pripažinti, kad ieškinys buvo pareikštas dėl sprendimo, priimto atliekant mažos vertės viešąjį pirkimą.

48. Nustačius, kad ieškovė už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo sumokėti 165 Eur žyminį mokestį (110 Eur už ieškinį ir 55 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (įvertinus indeksavimą)), šiuo atveju yra pagrindas apskųsto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinti, nurodant, kad iš atsakovės ieškovei priteisiamos 165 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Nustačius, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, yra pagrindas ieškovei grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį – 219 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

49. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė VPĮ, Aprašo nuostatas, atsižvelgė į aktualią kasacinio teismo praktiką, ir pagrįstai pripažino, jog atsakovė neteisėtai nutraukė pirkimą, o ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo per didelį žyminį mokestį ir jį visą nepagrįstai priteisė iš atsakovės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodydama, kad iš atsakovės ieškovei priteisiama 165 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 219 Eur.

50. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi ieškovė byloje neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir įrodymų apie patirtas minėtas išlaidas nepateikė, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

51. Atsakovė už apeliacinį skundą 2024 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 384 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Byloje nustačius, kad už ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 110 Eur dydžio žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad yra pagrindas atsakovei grąžinti permokėtą už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalį – 274 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1455 permokėtą žyminio mokesčio dalį – 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų)“.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), už apeliacinį skundą 2024 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu permokėtą žyminio mokesčio dalį – 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus).

Teisėjai Marius BajorasJadvyga MardosevičTomas Venckus