- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-164-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00685-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- A. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6149-420/2020 pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio Sigito O. G. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. A. skundu nurodė, kad nesutinka su antstolio Sigito O. G. veiksmais, t. y. paskirta ekspertize turto vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti UAB „Verslavita“. Nurodė, kad jis yra tardymo izoliatoriuje, tačiau tvarko įgaliojimą kitam asmeniui ir nuo gruodžio mėnesio pradės mokėti skolą. Teigė, kad antstolis nepagrįstai atlieka vykdymo veiksmus.
2. 2020-12-15 patvarkymu Nr. R7-478, antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas su skundu perdavė pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020-12-17 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. O. G. kontoroje vykdomos aštuonios vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. A., bendra išieškoma skolų ir vykdymo išlaidų suma 2020-12-15 yra 5 743,43 Eur. Konstatavo, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas daugiau nei dešimt metų, nes pirma vykdomoji byla antstolio S. O. G. kontoroje dėl skolos (baudos) išieškojimo iš A. A. pradėta 2009-11-23, tačiau per visą skolų išieškojimo laikotarpį skolininkas skolų gera valia nemokėjo, apsiribodamas tik duomenų apie gaunamas socialines pašalpas teikimu. Nustatė, kad minėtu laikotarpiu skolininkas buvo įsidarbinęs tik vieną kartą: 2010 m. birželio-liepos mėnesiais dirbo Visagino savivaldybės administracijoje. Nurodė, kad nustačius, jog skolininko vardu yra registruoti trys automobiliai, t. y. automobilis „Audi 80“ ir du „VW Golf“ automobiliai, transporto priemonės buvo areštuotos antstolio 2011-07-26 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o skolininkui įteiktas antstolio reikalavimas pateikti areštuotų automobilių dokumentus, nurodyti automobilių buvimo vietą ir galimybes juos apžiūrėti. Teismas nustatė, kad A. A. antstolio reikalaujamų duomenų nepateikė ir už antstolio reikalavimo nevykdymą Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkui skirta 30 Lt bauda. Nurodė, kad A. A. nepateikus duomenų apie areštuotus automobilius, jų buvimo vietą, antstolis neturėjo galimybės vykdyti skolų išieškojimo iš skolininko vardu registruoto kilnojamojo turto.
5. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir antstolių informacinės sistemos nustatė, kad bendras iš skolininko A. A. vykdomų bylų skaičius, skundo nagrinėjimo dieną, yra dvidešimt šešios bylos. Atsižvelgiant į iš skolininko išieškomą skolų sumą, jo turtinę padėtį, į tai, kad A. A. skolų gera valia nemokėjo, nedirbo ir nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna, piniginių lėšų ir kito turto, iš kurio galima išieškoti skolas, neturi, teismas sprendė, jog yra pagrindas nukreipti išieškojimą į A. A. nuosavybės teise priklausantį turtą – dviejų kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)ir jį parduoti iš varžytynių. Pripažino, kad antstolis pagrįstai 2020-11-16 turto arešto aktu Nr. S-20-168-41367 areštavo butą.
6. Teismas sutiko su antstolio 2020-12-15 patvarkyme nurodytais argumentais, kad nekilnojamo turto kainos rinkoje ženkliai kinta, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl turto rinkos kainos. Konstatavo, kad siekiant išlaikyti išieškotojų ir skolininko interesų pusiausvyrą, antstolis 2020-11-16 patvarkymu Nr. S-20-168-41372 teisėtai ir pagrįstai paskyrė ekspertizę areštuoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį yra pagrindas parduoti iš varžytynių, vertei nustatyti.
7. Pareiškėjo argumentus, kad jis tvarko įgaliojimą kitam asmeniui ir nuo gruodžio mėnesio pradės mokėti skolą, pripažino nepagrįstais, nes A. A. jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėjo, kad antstolis 2020-11-30 patvarkymu Nr. S-20-168-43653, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pasiūlė A. A. iki 2020 m. gruodžio 14 d. pateikti papildomus įrodymus ar prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis per aštuoniolika mėnesių, atidėdamas skundo nagrinėjimą. Antstolio patvarkymas Nr. S-20-168-43653 skolininkui įteiktas 2020-12-04, tačiau jis nei papildomų įrodymų, nei prašymo antstoliui nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Pareiškėjas A. A. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir suteikti galimybę susitvarkyti su skolomis.
9. Nurodo, kad antstolis nepagrįstai nori parduoti jam priklausantį butą, nors skolų dydis yra tik 225,91 Eur. Teigia, kad jam nežinant antstolis areštavo jam priklausantį butą, o sužinojęs, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, neteisėtai pradėjo buto pardavimo procedūrą. Tvirtina, kad skola nėra didelė, todėl priverstinis buto pardavimas neturėtų būti vykdomas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis S. O. G. prašo A. A. 2020-12-23 skundą atmesti bei priimti papildomus įrodymus. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
10.1. apeliantas nepagrįstai teigia, kad skola yra 225,91 Eur, nes 2020-01-13 iš skolininko išieškoma skolų suma yra 5 767,26 Eur, o jis pats vykdo aštuonias vykdomąsias bylas dėl baudų bei skolų išieškojimo;
10.2. skolininkui priklausantis butas yra areštuotas ir paskirta ekspertizė šio turto rinkos vertei nustatyti, esant reikalingumui šį turtą parduoti iš varžytynių, kadangi kitais būdais skolas iš skolininko išieškoti nėra galimybės;
10.3. teigia, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punktas numato, jog paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Praktikoje, paskelbus varžytynes, kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, visada prisijungia prie išieškojimo iš realizuojamo turto, todėl yra pagrindas teigti, jog iš skolininko antstolio Sigito O. G. kontoroje išieškoma 5 767,26 Eur įsiskolinimų suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Antstolis su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – išrašą iš Antstolių informacinės sistemos, tačiau teismas jų nepriima, nes šie duomenys yra byloje.
13. Atskirojo skundo objektas – antstolio procesinių veiksmų, kuriais buvo areštuotas skolininkui priklausantis butas ir paskirta jo ekspertizė, turto vertei nustatyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-341-2007). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 510, 512 straipsniai). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga
15. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-29/2010; Nr.3K-3-315/2014; kt.).
16. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
17. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto.
18. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
19. Nors apelianto A. A. teigimu Sigito O. G. kontoroje išieškoma baudų suma sudaro tik 225,91 Eur, tačiau iš pateiktų vykdomųjų bylų bei išrašo iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad S. O. G. kontoroje iš apelianto vykdomi išieškojimai UAB „Visagino energija“, UAB „Visagino būstas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai ir bendra išieškoma suma 4 170,00 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 89-90). Taigi išieškoma suma viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytą ribą, todėl apelianto teiginiai, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo iš jam priklausančio būsto, yra nepagrįsti. Be to, CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų, o ne tik vieno ar kai kurių reikalavimus. Taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungia prie išieškojimo, išieškomas sumas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Pažymėtina, kad apelianto atžvilgiu yra užvestos 26 vykdomosios bylos, todėl prisijungus kitiems antstoliams prie išieškojimo, išieškoma suma dar padidėtų.
20. CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Nors apeliantas A. A. ir teigia, kad planuoja grąžinti skolą, tačiau nei antstoliui, nei pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, kad skolą galima išieškoti per įstatyme numatytą terminą, todėl konstatuotina, kad apelianto teiginiai apie skolos sumokėjimą, yra deklaratyvūs, nes iki šiol, skolos nėra mokamos, jos nuolat didėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko A. A. teiginiai, jog antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš paskutinio jam priklausančio būsto, yra nepagrįsti.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Be to, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-202-1075/2020). Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nuostatos antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-90/2009).
22. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, tačiau siekiant išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros, priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Nagrinėjamu atveju antstoliui S.O. G. kilus abejonių dėl buto rinkos vertės dėl rinkoje vykstančių pokyčių, jis pagrįstai skyrė turto ekspertizę (CPK 681, 682 straipsniai).
23. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei pagrįstai, nenustatęs antstolio veiksmų neteisėtumo, atmetė pareiškėjo A. A. skundą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.