Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Laiduotojas R. K. teisiamajame posėdyje prašymą dėl laidavimo palaikė, parodė, kad R. A. yra jo krikšto sūnaus mama. Pažįsta ją apie 6-7 metus. Kartą per mėnesį susitinka su R.. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jie apie šią bylą kalbėjo, sakė jai, kad niekas vaikų nemuša. R. gailisi. Jis pastarajai sakė, kad ji eitų į kursus. Jie profilaktiškai su žmona lankė kursus apie vaikų auklėjimą. Jis neteistas, nėra baustas už administracinius nusižengimus, dirbantis. Telefonu bendrauja kartą į savaitę su R., kalbėjo ir apie vaikus, jų auklėjimą, kai viskas prasidėjo. Jo žmona su R. ir R. dažniau susitinka. Jis yra R. ir R. vaiko krikšto tėtis. Nepateisina jų (kaltinamųjų) elgesio. Mano, kad galės daryti įtaką ir stengsis daryti jiems gerą įtaką. Dirba salės darbuotoju „(duomenys neskelbtini)“, darbo grafikas - 4 dienos laisvos, 4 dienas dirba. Jie (kaltinamieji) prižiūri krikšto vaiką A.. Nematė jų fizinio kontakto, kad prieš vaikus naudotų, bet barnius girdėjo. Pagrindiniai konfliktai buvo R. ir G.. Konflikto metu neišeidavo, ramindavo R..

Laiduotojas R. S. teisiamojo posėdžio metu prašymą palaikė, parodė, kad kaltinamuosius pažįsta apie 6-7 metus. Jie su R. yra geri draugai. R. išsipasakoja apie šeimos problemas. Kalba su R. apie R. A. vaikus. R. jam papasakojo apie G.. Jie su R. bendrauja kiekvieną dieną. Jis pas juos gyvena jau pora mėnesių ir tikriausiai gyvens iki pavasario, nes savo namuose darosi remontą. R. su R. kalba apie vaikus, bet nenoriai, nes nemaloni situacija. Pastariesiems jis išsakė savo nuomonę, kaip elgtųsi dėl vaikų. Mano, kad įtaką jiems padarytų, nes savo nuomonę išsakė. Jis prisideda pinigais prie nuomos, perka kartu maistą. Už būstą prisideda 20-50 Eur. Kai yra finansinių išlaidų (kaltinamiesiems), jis prisideda. Jis finansuoja kaltinamųjų šiuos teismus, savo namuose daro remontus, todėl prašo, kad nebūtų užstato. R. reikia išsišnekėti, jis ateina, jie kalbasi, mato, kad tai jam padeda. Nebuvo su R. susipykę. Jis (duomenys neskelbtini) dirba, prie pilstymo linijos, AB „(duomenys neskelbtini)“. Pažįsta G. K. nuo 10 metų. G. yra reikli, daug ko prašo. G. būna gera, kai vykdai jos norus. G. prašydavo daug, nuvežti pas drauges, veždavo ją išsimaudyti, mokė G. vairuoti, pirkdavo auskarų ar dar kažko, pavalgyti bulvyčių ar dar kažko. Drabužių nepirkdavo, bet visokių smulkmenų tekdavo.

G. pirkdavo ir iš geros širdies, ir būdavo prašymai iš jos. Nuperki tą dieną jai kažką, gerai bendraus, nenuperki nebendraus. 2022 m. bendraudavo su A. ir G. maždaug porą kartų per savaitę. G. dažniausiai jo prašydavo atvažiuoti ir jis atvažiuodavo. Jis pirmiausia su R. A. susipažino, po to tik su R.. Negali pasakyti, kuris greičiau pasiduoda emocijoms. R. turėjo laiduotoją, o R. paprašė jo būti laiduotoju.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji R. A., R. A., prokuroras V. K., nukentėjusiųjų atstovės advokatės I. M. ir K. P. bei kaltinamųjų gynėjas advokato padėjėjas P. R. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2,3 dalyse, kaltinamojo R. A. kaltė (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 140 straipsnio 3 dalį) ir kaltinamosios R. A. kaltė (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį) įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytoja (nepilnametė) G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jai buvo, jei gerai atsimena apie 10 metų amžiaus, pas ją ir mamą atsikraustė gyventi mamos R. draugas, šiuo metu sutuoktinis, R. A.. Apie pusę metų laiko, jų su R. santykiai buvo geri, o paskui pradėjo nesutarti. Nesutarimai buvo, pavyzdžiui dėl tvarkos ir dėl kitų dalykų, kurių neatsimena. Jei gerai atsimena, 2019 m. gruodžio 17 d. gimė jos brolis A.. Gimus broliui prasidėjo didesni konfliktai su R.. 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, jai grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš Anglijos (svečiavosi pas tėtį), vieną dieną sukonfliktavo su R. dėl to, kad jis kraustė jos daiktus (R. dažnai jai nematant krausto jos daiktus). Pradėjo ant R. šaukti, kad jis nelįstų prie jos daiktų, jis pagriebė jai už plaukų, už kurių skaudžiai tempė ir tada ji jam pradėjo draskyti ranką, kad paleistų ją. Jos mama R. viską matė ir pamačiusi, kad jau verkia, nes jai skaudėjo, liepė R. ją paleisti. R. ją paleido ir tuo viskas baigėsi. Dėl šio įvykio, jos mama nei paguodė nei bendravo. Kokią savaitę laiko buvo ramu, kol kartą neišgirdo, kad R. pasakojo savo sūnui, jos broliui A., kad ji jam yra ne sesė, jį nuteikinėjo prieš ją. Ji pasakė, kad A. yra jos brolis ir tai R. labai nepatiko. R. paėmęs savo rankinę prikrautą daiktų, metė jai į pilvą, dėl ko jai labai skaudėjo. Taip pat tuo pačiu jai atėmė mobilaus ryšio telefoną. Mama jos niekada neužstojo prieš R. ir bandė su ja kalbėti vien dėl to, kad ji prieš R. neparašytų skundo. Taip pat, 2022 m. lapkričio mėn. jai teko su mama kartu vykti į R. darbą, tai yra išvalyti objektą, už jį padirbėti, kadangi R. tingėjo. Už šį jos atliktą darbą jai net ačiū R. nepasakė, o kai jam dėl to papriekaištavo, jis jai numetė 20 Eur ir užsimojo jai trenkti, bet ją apgynė šalia buvęs dėdė, R. brolis V.. 2022 m. gruodžio 31 d. jai būnant pas krikštatėvius, sulaukė skambučio iš mamos R., kad skubiai grįžtų namo, nes, jei greitai negrįš, parodys jai kas bus. Tada jai grįžus namo, mama su R. pradėjo ant jos šaukti, kad ji kažką pasakė apie juos, jos jaunesnio brolio tėčiui M.. Ir liepė krautis daiktus, kad mat ją išveš į „malalietkas“. Ji nesuprato kas vyksta ir tada mama iš jos atėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir reikalavo, kad pasakytų savo mobilaus ryšio telefono kodą, o R. supykęs, kad nieko nesakė, priėjęs iš už nugaros jai sučiupo skaudžiai už kaklo ir liepė sakyti savo mobilaus ryšio telefono kodą (ant kaklo buvo likusios žymės ir kelias dienas jai skaudėjo kaklą). Iš skausmo ji net suklupo, nes jai pritrūko dar oro. Mama tiesiog viską stebėjo ir pritarė R.. Kai ją jis paleido, jai labai skaudėjo, tada greitai iš brolio L. telefono paskambino savo diedukui A., pasakyti, kad ją muša ir greitai ji išbėgo į laiptinę, kurioje apie pusvalandį ar valandą laiko sėdėjo ir verkė. Galiausiai parėjo namo ir ėjo pavalgyti. Tada prie jos priėjusi jos mama vėl reikalavo, kad jai pasakytų savo mobilaus ryšio telefono kodą, bet ji nesakė. Tuomet mama jai pradėjo laužti jos kairės rankos pirštus ir tuo pačiu užlaužė jos dešinę ranką. Iš skausmo ji net suklykė, bet išsitraukusi savo dešinę ranką jai trenkė per petį, kad ją paleistų. Kiek

jai žinoma, po jos skambučio diedukui, mama telefoną atėmė ir iš jos brolio L.. Tada vėl ji išbėgo į laiptinę, iš kurios sugrįžusi ji jau namuose rado atėjusius diedukus R. ir A. J. (pas kuriuos šiuo metu ir gyvena). Kiek jai žinoma, jos mama pati iškvietė policijos pareigūnus tetai R., kadangi ši dėl jos konfliktavo su R.. R. ją jau kuris laikas vadina „kūrva“, „kekše, mergše“, kad su visais gulinėja į lovą, kadangi turi draugą, kuris nepatinka R. ir šiuo klausimu nuteikė jos mamą. Ją mama taip pat yra pavadinusi kekše, aiškino, kad nenusigertų ir panašiai. Iki šios dienos nei ji, nei jos brolis L. nėra atgavę atimtų iš jų mobilaus ryšio telefonų. Turi jaunesnį brolį L. S., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. 2022 m. gruodžio 31 d., kad jis atiduotų mamai savo telefoną, R. timptelėjo L. už rankos, dėl ko mano, L. turėjo skaudėti. Šią dieną daugiau smurto jos brolio atžvilgiu nebuvo. Bet anksčiau yra buvę, kad broliui R. yra skaudžiai tampęs ausis, kelis kartus matė, kaip yra broliui L. trenkęs delnu ir kumščiu per galvą ir per nugarą. Brolis arba kentėjo patiriamą R. smurtą arba vienas sau paverkdavo. Mama taip pat nenusileidžia R., broliui yra trenkusi diržu per kojas, trenkusi delnu per galvą (smurtauja taip, kad nesimatytų mėlynių). Jos brolis turi raidos sutrikimą, jis yra lėtesnis ir ramus, todėl jis yra tiek pribaugintas, kad apie tai bijo kažkam pasakotis. Ji taip pat bijojo apie patiriamą smurtą pasakotis. Po šio įvykio ji gyvena pas diedukus R. ir A. J., per šį laiką nėra mama paskambinusi ir pasidomėjusi kaip jai sekasi. Kiek žino, mama visiems jos draugams ir pažįstamiems skambinėja ir pasakoja apie ją kokia ji negera ar panašiai (1 t. b.l. 69-73).

Liudytojas (mažametis) L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena su tėčiu, gyvena dviese. Gyvena adresu - (duomenys neskelbtini). Apie mėnesį laiko gyvena su tėčiu. Iki tol gyveno su mama adresu - (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyveno mama R. A., patėvis R. A., brolis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir sesuo G. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (pavardės sesers neatsimena). Jiems sekėsi gyventi blogai. Jį ir jo sesę mušė mama su R.. Paskutinį kartą jį mušė, jei gerai atsimena vasarą. Su diržu jį mušė vieną dieną mama, kitą dieną R. mušė su diržu. Dėl ko jį mušė, neatsimena. Mušė jį abu po vieną kartą, su diržu per šlaunis. Jam skaudėjo dėl to verkė. Neatsimena kada, bet kadangi lėtai ruošė namų darbus, R. savo delnu vieną kartą trenkė jam per sprandą. Jam skaudėjo ir jis verkė. Apie tai, kad jį mušė niekam nepasakojo, bet tai matė jo sesuo G.. Nuo mušimo, ant jo kūno žymių neliko. Taip pat matė kaip 2022 m. gruodžio 31 d. vakare jo sesę G. smaugė, tai yra už kaklo laikė mama R.. Mama prašė sesers telefono pin kodo, o sesei atsisakius jį pasakyti, mama paėmė sesei už kaklo ir ją smaugė. Kiek matė sesuo dėl to verkė. Tada sesei nuėjus pas diedukus A. J. ir R. J. į namus, jiems papasakojo kas vyksta namuose. Sesei pirma grįžus namo, iš paskos atėjo minėti diedukai, kurie juos su sese gynė. Mama su diedukais susipyko ir iškvietė mama policiją. Jo 2022 m. gruodžio 31 d. niekas nemušė. Taip pat yra matęs anksčiau kaip sesei su šlepete yra trenkęs arba R. arba mama sesei į jos kairės pusės šoną. Sesuo jam sakė, kad jai skaudėjo ir verkė. Apie tai, kad sesę muša, niekam nepasakojo. Su mama pabendrauja kai ateina į mokyklą. Su patėviu R. nebendrauja. Mama jo nėra atsiprašiusi dėl mušimo. Pas mamą nenori grįžti gyventi, kadangi jį vėl gali mušti tiek mama R., tiek patėvis R.. Nori gyventi pas savo tėtį. Jo sesuo šiuo metu gyvena pas diedukus, su ja jie gerai sutaria. Jei gerai atsimena, prieš savaitę buvo vienai dienai susitikęs su mama jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuri jam susitikus darė spaudimą, liepė kažką sakyti, bet neatsimena ką tiksliai. Kiek matė, jo sakomus žodžius mama įrašinėjo į telefoną, jis tų mamos sakomų žodžių nenorėjo sakyti, bet ji jam liepė, todėl pasakė. Spaudimą jam darė tik mama, jie buvo bute tik dviese. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t. b.l. 86-89).

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra G. K., iš jos mamos pusės, močiutės brolio žmona. Šiuo metu su vyru A. jiems paskirta laikina globa minėtos mergaitės G.. Taip atsitiko, kad 2022 m. gruodžio 31 d. vaiko teisių atstovai, iš G. namų, adresu (duomenys neskelbtini), ją jiems perdavė globoti, kadangi prieš ją panaudojo fizinį smurtą mama R. A. ir jos sutuoktinis R. A.. Kiek G. pasakojo, kad ši nepasakė savo mobilaus ryšio telefono kodo, jai supykęs R. buvo iš už nugaros pagriebęs už kaklo, dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą. O po kurio laiko, mama R., jai užlaužė vienos rankos pirštus, o kitą ranką užsuko, kad ši vis nepasako savo telefono kodo. Po šio įvykio, G. iš savo brolio L. S. paskambino A. į telefoną ir pasakė, kad prieš ją smurtaujama. Tada ji su A. greitai atvyko pas G. į namus. Paklausus R. ir R. kodėl jie nesutaria su G., tai abu pradėjo rėkti ant jos, kad ji ja rūpinasi, R. pradėjo rėkti ir sakyti, kad „aš ją užmušiu“. Tada R. pati iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę ir pamatę kokia namie situacija, pranešė vaiko teisių specialistams, kad atvyktų į namus dėl panaudoto smurto prieš nepilnamečius. Ant G. kaklo matėsi spaudimo žymės. Dabar, kol G. gyvena pas ją, prieš kelias dienas jai bendraujant su V. A. (R. broliu, kuris 2023 m. sausio 7 d. yra išvykęs į Vokietiją dirbti ir, jei viskas bus gerai, iki vasario 6 dienos grįš), kuris papasakojo jai, kad mama R. jam sakė, kad kai G. grįš namo pas ją, ji mergaitei padarys pragarą, jai bus sunkūs laikai. Todėl tikisi, kad mergaitė G. nebus grąžinta mamos globai. Ji asmeniškai nėra mačiusi R. ar R. smurto prieš vaikus, tačiau G. buvo anksčiau apie patiriamą smurtą užsiminusi, bet nenorėjo skųsti mamos ir R. policijai. Taip pat, G. pasakojusi, kad tiek mama R. tiek jos sutuoktinis R. yra mušę L. S.. O kaip L. yra mušę, G. nepaklausė. Kiek jai žinoma, L. yra labai stipriai įbaugintas mamos ir R., kad šis nieko nepasakotų apie tai kas vyksta namuose. Jis turi raidos sutrikimą, todėl yra labai ramus ir mažiau atviras. Jo vis pasiteiravus ar prieš jį namuose smurtaujama, vaikas nuleisdavo galvą ir nieko nesakė. 2023 m. sausio 2 d. jai važiuojant kartu su G., jos broliu L. ir L. tėčiu M. viename automobilyje, ji jo pasiteiravo ar jį mušė R., jis jai atsakė taip. Kiek jai žinoma, L. gyvena pas savo tėtį M., tai vaikas pasikeitė į gerą pusę, tapo drąsesnis, linksmesnis ir iškalbingesnis (1 t. b.l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad yra R. A. tikras dėdė, ji yra jo mirusios sesers dukra. Ji yra jo artima giminaitė, jam yra paaiškinta, kad gali neduoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį, parodymus duoti jis sutinka. Su R. ir jos šeima, vaikais, jis su žmona visada bendravo ir palaikydavo ryšį, nuo vaikystės labai dažnai padėdavo prižiūrėti G.. Tiek G., tiek L. yra su žmona vežę į Palangą, žodžiu palaiko artimą ryšį. Dabar pasižiūrėjo į telefoną, kad 2022 m. gruodžio 31 d. 15:26 val. ir 15:57 val. yra priimti įeinantys skambučiai iš R. teleono Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis tiksliai neprisimena sekos, bet vienu metu jam skambino R. ir sakė, kad tarp jos ir G. įvyko konfliktas, G. pabėgo iš namų neapsirengusi. R. klausė ar ji ne pas juos, nes jie gyvena netoliese, o kitą kartą gal skambino ir G. iš mamos numerio, nes dabar paklausė G. telefonu paskambinęs jai, kam, jam ar jo žmonai ir iš kurio numerio skambino, kai verkdama pasakė, kad ją mušė, tai ji pasakė, kad neprisimena ar skambino jam iš L. ar iš mamos numerio, bet L. numerio tarp priimtų skambučių nerado. Taigi, kai jie su žmona nuėjo beveik iki R. namų, paskambino R. ir pasakė, kad G. negrįžusi. Tada jis žmonai pasakė, kad ji eitų pas R. į namus, o jis nuėjo atgal iki namų pažiūrėti ar nėra G., nes išsigando, kad jei ji pusnuogė lauke kur nors, kad nesušaltų, bet G. neradęs, atėjo pas R.. Kai ėjo pas R., tai jau iš toli girdėjo, kad tiek R., tiek R. baisiai rėkė ant jo žmonos. Atėjus, jie sakė su žmona, kad jie neskriaustų ir nemuštų vaikų, bet jie ant jų šaukė, pyko ant jų, kad jie gina vaikus. Pradėjo šaukti, kad ji jiems iškvies policiją. Kai jau jie buvo bute, atėjo G., ji buvo pasislėpusi keliais aukštais aukščiau, tame daugiabutyje. Kadangi R. paskambino policijai, po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir vaikų teisių specialistai. Vaikų teisių specialistai svarstė kam perduoti vaikus, todėl jie iškart nedvejodami sutiko globoti G., o dėl L., paskambino jo tikram tėčiui M., nes su juo palaiko ryšį ir pranešė jam apie situaciją, tai jis iškart atvažiavo į R. namus. Vaikų teisių specialistai leido jam išsivežti L., nors R. pradėjo šūkauti, kad jis girtas, nors nieko panašaus nebuvo, jis M. buvo visiškai blaivus. Kas įvyko gruodžio 31 dieną R. namuose tarp G., R. ir R., jis tiksliai nepasakys, todėl, kad jis stengėsi G. nieko neklausinėti, kad nekelti jai neigiamų emocijų. G. minėjo, kad iš jos ir iš L. buvo atimti telefonai, kad atėmė R. ar R. ir kad R. G. buvo paėmęs už kaklo, jį spaudė, jai labai skaudėjo ir net buvo likusios žymės, o kai buvo policijos pareigūnai, tai jam atrodo, kad fotografavo G. kaklą. Dar ji sakė, kad mama jai buvo užlaužus ranką, kad jai skaudėjo. Kad R. su R. mušė ir skriaudė G. ir L., jis yra tikras, nes G. ne kartą prasitardavo, kad ją ir L. muša, bet ji prašydavo niekam nepasakoti, nes sakydavo, kad bus dar blogiau, tiek G., tiek L. buvo jų įbauginti. Aišku R. su R. jų nedaužydavo, kaip suprato mušdavo su diržu ar trenkdavo ranka per pakaušį ar tampydavo ausis. L., kai gyveno pas R., beveik nebendraudavo niekada, būdavo toks lyg kaip užguitas, tylus, negalėdavo beveik iš jo ištraukti žodžio, bet kai jis dabar pagyveno su tėčiu, tai nesivaizduojamai jis pasikeitė, labai linksmas, judrus ir laimingas vaikas tapo, jis kartu su tėčiu pas juos atvažiuoja į svečius arba G. važiuoja jo aplankyti pas tėtį. Dar nori paminėti, kad kai G. pasisakydavo, kad juos skriaudžia mama su R.. Liudytojo A. J. parodymu, jie su žmona R. ir R. pasakydavo, kad neskriaustų vaikų, bet pastarieji visada supykdavo ir būdavo nepatenkinti, kad taip sako, bet niekada neneigdavo, kad jie jų nemuša. Nuo tada kai G. yra pas juos, R. visiškai su ja nebendravo ir nesistengė palaikyti ryšio. Kažkada R. buvo atvykusi su R. į mokyklą pas L. ir tuo metu koridoriumi ėjo G., G. papasakojo, kad R. ją pamatęs, pavadino „žiūrke“. Nori paminėti, kad R., nuo tada kai pradėjo bendrą gyvenimą su R., pasikeitė į blogą pusę, tapo piktesnė, agresyvesnė, greitai išeinanti iš kantrybės. Kiek žino, prieš maždaug 5 metus buvo situacija, kad dėl smurto prieš vaikus, pas R. lankėsi vaikų teisių specialistai ir G. pasakojo, kad tuo metu R. ir R. elgesys buvo trumpam pasikeitę į gerą pusę, bet paskui vėl jie juos skriausdavo (1 t. b.l. 111-114).

Liudytoja A. P. (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo 2022 m. gruodžio 31 d., vakare, iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus koordinatoriaus gavo pranešimą vykti nurodytu adresu, kadangi nepilnametė šeimoje patiria smurtą. Nuvyko su kolege D. M. į (duomenys neskelbtini), kur prie namo stovėjo policijos automobilis, lauke buvo nepilnametė G. ir vyresnio amžiaus moteris su vyru, kaip G. juos įvardino, kad tai jos netikri seneliai. Ji su G. kalbėjosi policijos automobilyje. G. papasakojo, kad prieš ją ne pirmą kartą smurtauja mama su patėviu. Dėl ko būtent įvyko konfliktas 31 dieną, ji tiksliai dabar nepasakys, bet lyg mama norėjo iš G. paimti telefoną, o ji mamai nedavė, dar G. sakė, kad ji draugauja su vaikinu, o mama yra prieš jų santykius. Tą vakarą G. pasakė, kad jai patėvis buvo paėmęs rankomis už sprando, o mama laužė jai ranką ir užlaužė pirštus. Kad G. meluotų, jai įtarimų nesukėlė, nes ji kalbėjo įtikinamai, aiškiai ir nuosekliai. Tyrėja paminėjo, kad pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, jos su kolege nurodė pareigūnams, kad G. galimai meluoja apie įvykio aplinkybes, tačiau jos to su kolege nesakė. Dėl sužalojimų, tai taip, jų nematė, akivaizdžių, atvirose vietose tikrai nesimatė, tačiau jos neturi teisės apžiūrinėti vaikų, todėl jei sužalojimai buvo po rūbais ar po plaukais (jei ant kaklo), tai tikrai galėjo ir nepastebėti. Bendraujant su G., ji pasakė, kad turi brolį L. ir prieš jį taip pat smurtauja mama su patėviu, todėl nuėjo su kolege į butą. Nuėjus į butą, tai pirmas įspūdis, kad ta šeima labai netvarkingai gyvena, namuose netvarka, o mama su patėviu labai agresyvūs, nuo pat atėjimo iki pat kol išvyko, jie abu ant jų su kolege šaukė, rėkė, atsisakė pasirašyti dokumentus. Ką jie šaukė joms, net negalėtų pakartoti, visiškai jokios naudingos informacijos, tiesiog viską kategoriškai neigė arba visiškai nėjo į kontaktą ar civilizuotą diskusiją. Kai prieš tai kalbėjosi su G. automobilyje, ji sakė, kad gindamasi nuo mamos, trenkė jai, bet ne į veidą, o kažkur kitur, tai negali pasakyti ar pas mamą buvo kokie sužalojimai, nematė, tik matė, kad mamos veidas buvo visas raudonas, bet ten akivaizdžiai matėsi, kad jos veidas buvo raudonas iš pykčio ir rėkimo. Su L. viename iš kambarių nuėjo pabendrauti jos kolegė, o paskui jos jį nusivedė į policijos automobilį ir su kolege bendrai su juo kalbėjo, tačiau su L. sekėsi sunkiai bendrauti, nes kai kuriuos jo žodžius buvo sunku suprasti, neaiškiai dėliojo sakinius, tačiau jam pavyko joms paaiškinti, kad jis patiria smurtą, tik dabar neprisimena ar patiria iš mamos, patėvio ar abiejų. Pas L. jokių sužalojimų nematė. Pabendravus su vaikais, nusprendė juos perkelti į jiems saugią aplinką. G. sutiko pas save apgyvendinti jos netikri seneliai, su kuriais pabendravus, jie labai geranoriškai sutiko ją priimti, o L. atvyko pasiimti tikrasis tėvas. Paklausus L. ar jis nori vykti su tėčiu, jis apsidžiaugė ir tikrai labai pas jį norėjo. Tiek seneliams, tiek L. tėčiui buvo patikrintas blaivumas, visi buvo blaivūs. Beja, namuose dar buvo vienas vaikas, kuriam gal dveji metai, tačiau apie tai, kad prieš jį smurtaujama, jos duomenų negavo, todėl buvo nuspręsta jį palikti namuose su tėvais (1 t. b.l. 117-120).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas V. A. parodė, kad jam išaiškinta teisė neduoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį, tačiau jis sutiko duoti parodymus. R. A. yra jo brolis, tačiau jų mamos skirtingos, bet tėtis tas pats. Su R. nėra labai broliškai artimi, tačiau kartais susiskambina ir kai būna Lietuvoje, kartais atvyksta pas R. į svečius, bet dažniausiai R. jo labiausiai prireikia, kai reikia kokios pagalbos ar pasiskolinti pinigų. R. gyvena su žmona R., jų bendru vaiku A. ir dar R. vaikais L. ir G.. Kol nebuvo šeimoje A., kiek žino, santykis su vaikais buvo neblogas, tačiau kai gimė A., tai su G. ir L. R. ir R. pradėjo blogai elgtis. R. gražiai elgiasi tik su A., jį lepina, o ant G. ir L. visada šaukia. Pas juos namuose praktiškai normalaus bendravimo nėra, visada pakeltas tonas ir šaukimas. Vieną kartą, 2022 m. gal spalio ar lapkričio mėnesį buvo pas juos svečiuose ir G. pasakė R., kad jis jai skolingas pinigų, kadangi ji su mama ėjo valyti objekto už R., nors už tai pinigus gauna jis ir tuomet jis labai susinervino, paėmė 20 Eur, mestelėjo link G. ir ranka užsimojo jai link veido, tačiau jis pastarojo ranką sustabdė, kitaip jai būtų trenkęs. Jis yra R. prigrasinęs, kad vaikų nemuštų, nes kitaip jis sulauks pasekmių, tai jis prie jo dažniausiai tvardosi. Yra buvę taip, kad atvykęs pas juos į svečius, pasiūlė užsakyti picų. Atvežė picas, visi valgė, tada A. L. išstūmė iš virtuvės, L. liko valgyti koridoriuje, G. parsivedė L. atgal, bet A. stūmė L., tuomet G. patraukė A., pasakė jam, kad negalima taip elgtis, o A. tada užsiožiavo ir pradėjo verkti, kad buvo sudrausmintas, tada R. pradėjo staugti ant G., išsireikšdamas „sūka“, „kūrva“, „ko tu mano vaiką stumdai“, jis tuomet pakėlė balsą ir liepė R. nešaukti ir pasakė, kad niekas jo vaiko nestumdo, tada jis pasikeitė ir likusį laiką tylėjo. Dar buvo atvejis, kai buvo pas juos svečiuose, visi buvo kambaryje išskyrus R. su A., jie buvo kitame kambaryje. Tarp G. ir mamos buvo kilęs šioks toks barnis, nes mama liepė G. prižiūrėti Airidą, o ji nesutiko, sakė, kad nori laiko skirti sau, o ne vien prižiūrėti brolį, tuomet R. nuėjo pas R. į kambarį, kažką ten pakalbėjo, grįžo pas juos, pasakė G., kad ji prižiūrės A., G. atsakė, kad nežiūrės, tuomet R. priėjusi prie jos trenkė jai delnu per veidą. G. buvo susiėmus už žando, jis ją guodė, paskui kalbėjo su R., aiškino, kad taip elgtis negalima, kad nei mušti negalima, nei vaiką visada versti prižiūrėti brolį, nes ji ir kitos veiklos gyvenime turi, bet R. su R. turi savo požiūrį, tiksliau jie galvose yra susikūrę kažkokį kitokį pasaulį, yra kategoriški arba viską nurašo tam, kad jie neturi kantrybės, kad kitaip neįmanoma su G. susikalbėti. Bet kiek yra kalbėjęs su R. tėvu, jis minėjęs, kad vaikystėje pas ją buvo raidos atsilikimas, tačiau jie niekur nefiksavo, tai tiki, kad jai trūksta socialinių įgūdžių, kaip reikia elgtis šeimoje ir kaip auklėti vaikus. Kas liečia L., tai namuose jis būdavo labai užguitas, jis dažniausiai sėdėdavo kambaryje ant lovos ir žiūrėdavo televizorių. Jei jis televizoriaus nežiūrėdavo, tai R. ant jo rėkdavo, kad jis jam maišosi po kojom ir panašiai, todėl vaikas bijodavo kalbėt ar kažką kitą veikti. Nuo tada, kai jau vaikai gyvena ne pas juos, dalyvavo L. gimtadienyje, tai vaikas visiškai pasikeitęs, bendrauja, domisi viskuo, pasidarė linksmas. Beja, kai A. dar buvo labai mažiukas, G. jį ištisai turėdavo prižiūrėti, ji yra sakiusi, kad net neidavo kartais į mokyklą, nes turėdavo prižiūrėti brolį. O kai jau A. paaugo, tai jau R. pats jį labiau pradėjo prižiūrėti, tačiau kiek būna svečiuose, A. visada duodamas išmanusis telefonas, o su juo pačiu visiškai neužsiimama. Dar prieš maždaug du metus, G. ir pati R. pasakojo, kad tarp G. ir R. buvo kilęs konfliktas, dabar tiksliai neprisimena kas ten vyko, G. sakė, kad R. ją mušė, o R. pasakė, kad „nieko baisaus“ ten nevyko, tik R. patampė G. už plaukų, bet kaip supranta, tada R. įkalbėjo G. nesikreipti į policiją, nes bus blogai. R. tada jam sakė, kad jis nieko nedarė G.. Jis ką mato, kad R. ypač ant G. yra labai „užsisėdęs“, jos nemėgsta, su ja nesiskaito, labai dažnai ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, o pats sako, kad G. jo negerbia, todėl jis neturi su ja kantrybės, bet jis jam aiškina, kad pagarbą reikia užsitarnauti, tačiau jam tai sunkiai suprantama. Pabendravus su giminėm, suprato, kad R. anksčiau buvo pakankamai rami moteris, tačiau susidėjus su R., tapo labai nervinga. Pas juos šeimoje yra tikrai didelių bendravimo ir elgesio problemų, tiek R., teik R. reikėtų priverstinai lankyti kažkokius pykčio valdymo, vaikų auklėjimo kursus (1 t. b.l. 123-126).

Ikiteisminis tyrimas 2023 m. sausio 6 d. pradėtas dėl to, kad Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, 2023 m. sausio 2 d. gautas Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, jog motina R. A. ir patėvis R. A. galimai smurtauja prieš mažametį L. S., gim. (duomenys neskelbtini). ir nepilnametę G. K., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 6-36).

Iš 2023 m. sausio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nurodytu adresu matomas devynių aukštų daugiabučio tipo gyvenamasis namas, ant kurio matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, po kuriuo yra kitas užrašas – „(duomenys neskelbtini)“. Į namo vidų yra patekimas per vidiniame namo kieme esančias laiptines. Per pirmas nuo dešinės pusės laiptinės duris, patenkama į namo vidų. Palipus laiptais, dešinėje pusėje matomos rudos spalvos durys, ant kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Pradarius šias duris, patenkama į buto vidų, kur tiesiai yra koridorius, kuris nusidriekia į dešinę pusę. Koridoriaus kairėje pusėje, matoma lentyna, kurioje yra sudėta avalynė. Šalia lentynos, ant žemės matoma sudėta įvairi avalynė, siurblys, šalia kurių, kairėje pusėje yra uždarytos durys. Koridoriaus dešinėje pusėje, matomas stalas ir fotelis, ant kurių sudėti rūbai. Šalia fotelio, ant žemės padėta kuprinė, avalynė. Koridoriuje, tiesiai matomos praviros šviesios spalvos durys, pro kurias patenkama į kambarį. Kambario kairėje pusėje matomas langas ir durys, pro kurias yra patekimas į balkoną, palangė su įvairiais daiktais. Kambaryje tiesiai, matomas išlankstomas stalas, eglė, spinta, kurioje sudėti įvairūs daiktai, televizorius. Šalia spintos, jos dešinėje, matomas juodos spalvos staliukas su indais, šalia jos dar viena spinta. Apačioje staliuko matomi išmėtyti rūbai. Kambario dešinėje pusėje matoma sofa, ant kurios netvarkingai sudėta patalynė, rūbai. Šalia sofos, dešinėje pusėje, matoma kita spinta ir dar viena sofa, ant kurios taip pat netvarkingai sudėta patalynė, rūbai. Kambario viduryje matomas ilgintuvas, prie kurio prijungti įvairūs laidai, šalia jo avalynė. Grumtynių pėdsakų ar kitų konfliktui būdingų pėdsakų nėra. Tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta, nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t. b.l. 37-39).

Iš 2023 m. vasario 21 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) įvykius pagal adresą (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 23 d., buvo užfiksuoti du įvykiai, tai 2022 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nurodyta kad „Prieš 30-60 min., bute pranešėjos dukra 16 metų, su ranka sudaužė pranešėjai veidą. Taip pat vyksta aršus žodinis konfliktas tarp namuose esančios pranešėjos dėdės žmonos, dukros ir pranešėjos. Nepilnamečių 3, GMP nereikia. Visi laukia vietoje“. Dėl įvykio pradėtas medžiagos patikslinimas (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Patikrinimas“, yra įkeltas vyr. patrulio E. J. Tarnybinis pranešimas Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir vyresniojo tyrėjo E. G. Tarnybinis pranešimas Dėl įvykio aplinkybių. Kadangi tarnybiniai pranešimai gali turėti įtakos ikiteisminiam tyrimui tirti, jie prijungiami prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). ROIK (duomenys neskelbtini), buvo gautas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas dėl galimo fizinio smurto prieš nepilnamečius, kurio pagrindu ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 127-128).

Iš 2022 m. gruodžio 31 d. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėja R. A. (mama), kuri paaiškino, kad tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas, dėl dukros soc. tinklo "(duomenys neskelbtini) " paskyroje įkelto vaizdo įrašo, kur jos dukra įraše gulėjo lovoje su savo vaikinu. Taip pat R. A. paaiškino, kad konflikto metu dukros G. K., kambaryje norėjo paimti jos telefoną, tačiau ši jo negrąžino, ko pasekoje dukra vieną kartą dešine ranka iš delno jai trenkė į veido kairįjį žandą ir taip pajuto trumpalaikį fizinį skausmą. G. K. paaiškino, kad jos miegamajame kambaryje įvyko žodinis konfliktas su mama R. A., dėl įkelto vaizdo įrašo į soc. tinklą „(duomenys neskelbtini)“. G. K. teigė, kad mama pavydi jos santykių su vaikinu ir įvairiausiais būdais bando pakenkti santykiams, išskirti. Tačiau G. K. minėjo, jog jos santykiai yra stiprūs ir niekaip mamai jų išskirti nepavyks. Po žodinio konflikto prie jos priėjo patėvis R. A., kuris abejomis rankomis jai sugrėbė už kaklo galinės pusės ir ją pradėjo spausti į žemę, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Po smaugimo G. K. minėjo, kad mama R. A., sugriebė už rankų ir pradėjo tampyti, taip nukrito ant lovos, toliau mama pribėgusi su kaire ranka kumščiu trenkė į jos kairės

pusės žandą ir rankomis sugriebė už jos rankų. Dešinę rankos plaštaką spaudė, o kairės rankos pirštus laužė. G. K. teigė, kad visais minėtais veiksmais mama sukėlė jai fizinį skausmą. Buvo iškviesti vaikų teisių specialistai (1 t. b.l. 129-132).

Iš 2022 m. gruodžio 31 d. Tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2022 m. gruodžio 31 d. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) buvo atvykusios Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės D. M. ir A. P.. Vaiko teisių apsaugos specialistai pabendravę su pranešėja R. A. bei vaikais G. K. ir L. S. priėmė sprendimą vaikus paimti iš galimai nesaugios aplinkos. G. K., Vaiko teisių apsaugos specialisčių sprendimu buvo perduota tetai R. J.. L. S. buvo perduotas tėvui M. S.. Vaiko teisių apsaugos specialistės nurodė jog šiuo metu akivaizdaus smurto šeimoje atvejo nemato, kadangi ant vaikų jokių sužalojimų nėra. Neatmetė galimybės, kad G. K. apie įvykio aplinkybes meluoja. Taip pat nurodė jog surinktą medžiagą perduos tikslinti. Įvykio vietoje objektyvių duomenų apie tai kad įvykio metu buvo įvykdyta BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika negauta, todėl šaukimai įvykio dalyviams neįteikti. Įvykio vietoje filmuota B0F1EC60939E (1 t. b.l. 133).

Iš 2023 m. kovo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo pateikti kūno kameros trys vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_1231_163956_007“, apatiniame kampe matomas užrašas DPB30_EA07BA 2022/12/31, nurodytas laikas 16:39:48. Vaizdo įrašo trukmė yra 05:07 min. Matoma, kad policijos pareigūnai atvyko prie daugiabučio namo, prie kurio laiptinės stovi žmonės. Policijos pareigūnams išlipus iš automobilio ir nuėjus prie žmonių, matoma, kad tai ikiteisminiame tyrime apklausti nukentėjusioji nepilnametė G. K., jos mama įtariamoji R. A. ir liudytojai R. ir A. J.. R. R. pasako pareigūnams, kad tai ji išsikvietė pareigūnus ir kviečia užeiti. Rodydama į R. J. pasako, kad ji čia neregistruota, o registruotas tik A. J. Besiginčydami visi užeina į pirmame aukšte, dešinėje pusėje esantį butą. R. J., būnant tarpduryje pasako pareigūnams, kad yra sumušta nepilnametė mergaitė. Pareigūnas paklausia R. J., kas ji tokia, ji atsako, kad ji to buto šeimininko žmona. Bute matomas dar vienas vyras, ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju R. A.. Pareigūnai paprašo R. J. išeiti iš buto, kad būtų mažiau chaoso. G. K. parodo pirštu į R. A. ir pasako, kad jis taip pat ten neregistruotas, tai reikia ir jį išvyti. Pareigūnas pasitikslina pas R. A. ar ji kvietė policiją, ji atsako, kad taip, nes jai trenkė „į snukį“ ir nurodo, kad tai padarė G. K. G. K. atsako, kad ji netrenkė, nurodo, kad ji gynėsi, nes mama ją mušė, o R. A. ją smaugė. R. A. pasako, kad ji meluoja. G. K. pasako, kad nemeluoja, kad viską taip pat matė ir brolis, bet pasako, rodydama į mamą, kad ji liepė broliui meluoti. G. K. susigraudinusi vėl pasako, kad R. A. ją smaugė, o nuo mamos gynėsi. Pareigūnai paprašo, kad G. K. ir mama su R. eitų į skirtingus kambarius. Pareigūnai, nuėję su R. A. ir R. A. į virtuvę, paklausia, kas įvyko. R. A. papasakojo, kad ji „užgaudė“ dukrą (G. K.) su devyniolikmečiu vaikinu, kuris vartoja narkotikus, kuris taip pat neseniai išėjęs iš kalėjimo. Ji dukros paprašė „to dalyko nedaryti“. R. A. parodo policijos pareigūnams telefoną, pasako, kad reikalauja pin kodo. R. A. pasako: „jinai tai man, kad pin kodą, man į snukį, o jie (galimai R. ir A. J.) užstoja, sako, tegu draugauja su narkomanu“. R. A. pradeda pasakoti, kad jie nori nuo G. K. tą vaikiną „atfutbolint“, bet ji neklauso, sako jam, kad jis jai neaiškintų, „šoka prieš jį“, tai kartais jam nervai nelaiko ir jis „kepštelna į subinę“ ir garsiai svarsto ar čia smurtas, jeigu jisai vaiką auklėja. Taip pat pasako, kad visi vaikai yra prižiūrėti nei smaugiami, nei mušami. R. A. atneša pareigūnams visų asmenų dokumentus ir toliau pasakoja, kad auklėja dukrą (G. K.), aiškina, kad jai tas vaikinas netinka, kad ji „(duomenys neskelbtini)“ pamatė įkeltą nuotrauką, kur dukra su tuo vaikinu lovoje guli. Dar paaiškina, kad visas konfliktas vyko būtent dėl pokalbio apie tą netinkamą vaikiną, o kai R. A. paprašė dukros pin kodo, dukra jai „kirto“. Vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_1231_164456_008“, apatiniame kampe matomas užrašas DPB30_EA07BA 2022/12/31, nurodytas laikas 16:44:54. Vaizdo įrašo trukmė yra 05:00 min. Matoma ta pati vieta, kaip ir pirmame vaizdo įraše. Pareigūnas pasitikslina pas R. A., ką konkrečiai padarė dukra, ji pasako, kad „kirto į veidą“ su delnu ir parodo sau delnu trenkdama per kairės pusės skruostą. Pareigūnas paklausia jos ar ji juto fizinį skausmą, ji atsako, kad ne. Paklausia ar ji nori ikiteisminio tyrimo, ji atsako, kad ne. Pareigūnas pasitikslina ar smurto artimoje aplinkoje nebuvo, ji atsako, kad ne. Vienas pareigūnas nueina į kambarį, kur yra G. K. ir mažametis L. S., kuris ikiteisminiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju. Pareigūnas paprašo, kad L. S. išeitų į kitą kambarį. Pareigūnas pradeda kalbėtis su G. K., jis paklausia ar ji žino, kur yra problema, ji atsako, kad patėvyje, nes patėviui ji nepatinka. Pareigūnas kalbasi su G. apie santykius su vaikinu ir apskritai apie vaikinus. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų duomenų neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „2022_1231_164955_009“, apatiniame kampe matomas užrašas DPB30_EA07BA 2022/12/31, nurodytas laikas 16:49:53. Vaizdo įrašo trukmė yra 05:00 min. Matoma ta pati vieta, kaip ir ankstesniame vaizdo įraše. Pareigūnas toliau kalbasi su G. K. Pareigūnas pradeda kalbėti apie to vakaro konfliktą ir G. K. pasako, kad tiek mama, tiek patėvis ją mušė. Priduria, kad tai matė brolis. Pareigūnas paklausia, kaip ją mušė. Ji atsako, kad kai ji mamai nepasakė telefono kodo, patėvis ją smaugė, o mama matė ir patėviui pritarė, nieko jam nesakė. Pasakė, kad atėjo iš galo, paėmė ranka už kaklo ir taip suspaudė, kad ji „sukrito“ ant žemės. Paskui viskas aprimo, o po kiek laiko atėjo mama, vėl prašė kodo, bet ji mamą ignoravo, žiūrėjo televizorių ir mama ją pradėjo „daužyti“. Pareigūnas paklausia „kaip daužė?“ Ji atsako, kad ją mama trankė, ji parkrito ant lovos ir mama ją visaip trankė, o paskui pradėjo laužti pirštus, tuomet ji neapsikentusi skausmo pradėjo „klykti“ ir trenkė mamai per ranką, bet ne per veidą. Kai ji ištrūko iš mamos, nubėgo į laiptinę, pamatė, kad eina kaimynas, tuomet ji prie kaimyno pasiėmė iš buto batus ir sėdėjo laiptinėje, kol atėjo „diedukas“. Pareigūnas pasitikslina ar dėl visų šių jos išvardintų veiksmų ji juto stiprų fizinį skausmą, ji atsako, kad taip. Pareigūnas paklausia ar viską matė jos brolis, ji atsako, kad taip, bet pasako, kad mama „pričiešino“ brolį, jam prigrasino, kad jis meluotų. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t. b.l. 136-139).

Žemesnės instancijos teismas

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos gailisi. Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo