Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-11-30 · Civilinė byla Nr. e2-11264-950/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
e2-11264-950/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05900-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
V. L.
Advokatai
Aurelijus Gruodis, Nerijas Makauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11264-950/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05900-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui,dalyvaujant atsakovei V. L., jos atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. 2020 m. balandžio 9 d. ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. P. (toliau - ir ieškovas) pateikė 2020 m. balandžio 9 d. ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. L. (toliau - ir atsakovė): 5200,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. paskolino atsakovei 5200,00 Eur sumą. Tuo pagrindu atsakovė pasirašė du paprastus neprotestuotinus vekselius, t.y. atsakovė parašu patvirtino, kad pinigus gavo ir įsipareigojo pagal vieną iš vekselių skolą grąžinti iki 2020 m. sausio 17 d., pagal kitą - iki 2020 m. sausio 20 d. Jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatomis, tinkamai neinformavo atsakovės apie paprastųjų vekselių apmokėjimus, todėl praleido įstatyme numatytą terminą vykdomųjų įrašų išdavimui notarų biure. Nors šiuo atveju jo turimi vekseliai neteko vertybinių popierių teisinio statuso, tačiau jie tapo paprastais rašytiniais įrodymais, liudijančiais skolos faktą. Ne kartą ragino atsakovę, kad ši savo įsipareigojimus įvykdytų, tačiau V. L. ignoravo visus prašymus ir skolos negrąžino. Todėl ji turi būti priteista teismo tvarka.

Ieškovas D. P. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su atsakove yra pažįstamas 4-5 metus. Bendraudavo darbiniais klausimais. Jo išsilavinimas aukštasis, statybos srities. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniu prižiūrėtoju, darbo kryptis - dujos, šildymas, santechnika. Atsakovė nuolat skambindavo jam ir konsultuodavosi dėl gyvenamųjų namų įdujinimo. 2020 m. gruodžio 9 d. jam paskambino atsakovė ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) remontuoja namą. Prašė pakonsultuoti, nes dujotiekis maišo, negali atlikti darbų. Jie susitarė susitikti. 2020 m. gruodžio 10 d. nuvažiavus paaiškėjo, kad jis nieko padėti negali. Tada pokalbis nukrypo į tai, kad atsakovė neturi pinigų ir negali užbaigti rekonstrukcijos darbų. Prašė paskolinti pinigų 2-3 savaitėms. Pati atsakovė nurodė, kad pasirašys vekselį. 2020 m. gruodžio 11 d. jis vėl atvyko pas atsakovę su pinigais. Abu vekselius pildė atsakovė. Paskolos sumą dalijo į du vekselius, kad vekselių nereikėtų tvirtinti notarų biure. Vekselių pasirašymo metu, jis atsakovei perdavė pinigus. Pinigus jis atsivežė iš namų, kur juos laikė grynaisiais, artėjančioms šventėms. Pinigus atsivežė būtent 2020 m. gruodžio 11 d. ir juos perdavė atsakovei (duomenys neskelbtini). Pasibaigus pinigų grąžinimo terminui, ne kartą skambino V. L., rašė SMS žinutes, prašė susitikti. Tačiau atsakovė tik tempė laiką ir pinigų negrąžino, negrąžinimo priežasčių nenurodė. Gautų vekselių per įstatyme numatytą terminą nepateikė vykdyti, nes pasitikėjo atsakove, nemanė, kad ji pinigų negrąžins. Ankščiau niekada nebuvo pasirašęs vekselių. Skolinęs iki to laiko buvo tik savo seseriai. Adresu (duomenys neskelbtini) dujotiekio jis netvarkė. Minėtu adresu tvarkė kaminus. Užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę sutartį. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ surado, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar objekte (duomenys neskelbtini) matė atsakovę.

D. P. atstovas advokato padėjėjas N. M. teismo posėdžio metu teisiniai argumentais pagrindė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė V. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo D. P. pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad niekada nėra gavusi iš ieškovo jokių pinigų, juolab, jokiame dokumente nėra patvirtinusi apie pinigų gavimą. Ieškovo į bylą pateiktuose vekseliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimas, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti tiek pinigų perdavimą, tiek ir paskolos sutarties sudarymą. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė nei paskolos sutarties sudarymo fakto, nei pinigų perdavimo.

Atsakovė V. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovą ir ją sieja darbiniai klausimai. Ieškovas užsiimdavo dujų įvedimu, pridavimu ir pan. Ji skambino ieškovui ir pasiūlė įvesti dujas objekte (duomenys neskelbtini), kuriame yra 13 butų. Tuo metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, organizavo darbus, todėl būtent ji tarėsi su ieškovu dėl dujotiekio darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakovas. Ieškovas sutiko organizuoti dujotiekio įvedimo darbus. Tačiau dujotiekio įvedimo darbai strigo, nes, anot ieškovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas jai liepė pasirašyti vekselius, kaip garantą, jog bus pilnai atsiskaityta už dujotiekio įvedimo darbus. Nežinodama ką daryti, ji pasirašė du vekselius. Tai padarė, nes nežinojo, ar tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaičiusi už dujotiekio įvedimo darbus, ar nėra. Vekselių pasirašymo metu ji jokių pinigų negavo. Abu vekseliai buvo pasirašyti objekte (duomenys neskelbtini). Vekselius pildė ji. Vekselius pasirašė, nes norėjo, kad kuo greičiau būtų įvestas dujotiekis adresu (duomenys neskelbtini). Vekselyje nurodžiusi adresą (duomenys neskelbtini) ji susimaišė, nes pačios įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini), o ofisas - (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, vekselius turėjo atsivežęs ieškovas. Ieškovas nurodė pildyti du vekselius, kad nereikėtų jų tvirtinti notarų biure. Praėjus kiek laiko, ji sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė už dujotiekio įvedimo darbus. Ankščiau buvo pasirašinėjusi vekselius. Turi paskolinių santykių su banku. Be to, yra turėjusi ir paskolinių santykių su fiziniais asmenimis - yra skolinusi pinigus. Tačiau pinigai visada būdavo perduodami per notarą arba pavedimu. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ieškovas siuntė jai SMS žinutes, reikalaudamas atiduoti pinigus. Į minėtas žinutes nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už dujotiekio įvedimo darbus pilnai atsiskaitė. Ieškovas ilgą laiką melavo jai, kad nėra atsiskaityta. Prašė ieškovo atiduoti jai vekselius, tačiau jis nesutiko.

Atsiliepimas

V. L. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktų faktinių duomenų nustatyta, kad:

2019 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašytas paprastasis (neprotestuotinas) vekselis 2500,00 Eur sumai. Šio vekselio davėjas, skolininkas - V. L., kreditorius - D. P.. Numatytas vekselio apmokėjimo terminas - 2020 m. sausio 17 d.;

2019 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašytas paprastasis (neprotestuotinas) vekselis 2700,00 Eur sumai. Šio vekselio davėjas, skolininkas - V. L., kreditorius - D. P.. Numatytas vekselio apmokėjimo terminas - 2020 m. sausio 20 d.;

atsakovė V. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad abu paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius (toliau - ir Ginčo vekseliai) pasirašė ji, ant jų yra jos parašai (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str.);

ieškovas D. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad yra praleidęs terminą patenkinti savo reikalavimus pagal Ginčo vekselius Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta supaprastinta tvarka ((Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

Ieškovas D. P. 2020 m. balandžio 9 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. L. bendrą Ginčo vekseliuose nurodytą sumą - 5200,00 Eur. Šį savo reikalavimą grindė tuo, kad 2019 m. gruodžio 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis perdavė (paskolino) atsakovei 5200,00 Eur sumą. Pastaroji paskolintos pinigų sumos negrąžino.

Atsakovė V. L. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsikirsdama į ieškinį teigė, kad pasirašė Ginčo vekselius, tačiau tai padarė spaudžiama ieškovo, nežinodama tikrosios faktinės situacijos dėl dujotiekio įvedimo adresu (duomenys neskelbtini). Realiai jokių pinigų iš D. P. ji negavo, jie nei pagal Ginčo vekselius, nei jokiu kitu pagrindu, jai perduoti niekada nebuvo. Su ieškovu jos jokie paskolos teisiniai santykiai nesieja.

Teismas pažymi, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas, vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka - vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta „Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka“).

Pagal Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 79 str. 1 d. 3 p. ir 4 p., paprastajam vekseliui taikomos minėto įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 1 d. ir 6 d. nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju - per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti. Vekselio turėtojui Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui, tačiau ji nebegali būti įgyvendinama supaprastinta tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas būtent dėl Ginčo vekselių pagrindu atsiradusios skolos priteisimo, kai Ginčo vekselių gavėjas (t.y. ieškovas D. P.) nepasinaudojo vekseliu (t.y. Ginčo vekseliais) kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą iš Ginčo vekselių davėjos (t.y. atsakovės V. L.) be teismo (t.y. išduodant vykdomąjį įrašą pagal Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą).

Pažymėtina, kad naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 (motyvuojamosios nutarties dalies 25 p.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

Ieškovas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad: 2019 m. gruodžio 10 d. susitiko su atsakove V. L.; pokalbis nukrypo į tai, kad atsakovė neturi pinigų ir negali užbaigti namo rekonstrukcijos darbų; prašė paskolinti pinigų 2-3 savaitėms; Ginčo vekselių pasirašymo metu, t.y. 2019 m. gruodžio 11 d., jis perdavė (paskolino) atsakovei V. L. 5200,00 Eur sumą; pinigus atsivežė iš namų, juos laikė grynaisiais, artėjančioms šventėms. Iš tokių ieškovo paaiškinimų vienareikšmiškai matyti, kad D. P. savo reikalavimą dėl Ginčo vekseliuose nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

Jau anksčiau minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 (motyvuojamosios nutarties dalies 32 p.)), yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio ar formos trūkumų, tai sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, toks vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

Tai reiškia, kad tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo rekvizitų neatitinkančio vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas yra kildinamas iš paskolos teisinių santykių, tai tokio reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. - 6.880 str.) bei bendrąsias procesines įrodinėjimo taisykles.

Kad Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo rekvizitų neatitinkantis vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus, t.y. turi būti vertinama: (1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); (2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t.y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t.y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. - 6.195 str., aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 (motyvuojamosios nutarties dalies 37 p.); ir kt.).

Iš pačio ieškovo D. P. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų yra akivaizdu, kad jis 5200,00 Eur sumą tariamai perdavė atsakovei V. L. surašant Ginčo vekselius, t.y. 2019 m. gruodžio 11 d. Tačiau ieškovas D. P. nepateikė jokių pakvitavimų ar kitų objektyvių dokumentų, kurie liudytų, kad jis iš tiesų 2019 m. gruodžio 11 d. perdavė atsakovei minėtą pinigų sumą. Patys Ginčo vekseliai surašyti itin lakoniškai - „<...> pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 2500,00 Eur / 2700,00 Eur tiesiogiai D. P. <...>“. Toks Ginčo vekselių užpildymas yra visiškai abstraktaus pobūdžio, savaime neleidžiantis konstatuoti, kad pinigai pagal tokius vekselius buvo perduoti. Tokios išvados taip pat neleidžia daryti tiek gramatinė, tiek lingvistinė Ginčo vekselių analizė. Ginčo vekseliuose nėra jokių papildomų įrašų ar prierašų (bet kokios formos), liudijančių, kad D. P. perdavė, o V. L. gavo paskolos dalyką - 5200,00 Eur pinigų sumą. Ieškovas nepateikė ir jokių netiesioginių įrodymų, kurie leistų daryti bent minimalią prielaidą, kad jis 2019 m. gruodžio 11 d. realiai turėjo tokią, gana nemažo dydžio, pinigų sumą (pvz. savo banko sąskaitos išrašo, liudijančio tokios nemažos pinigų sumos išgryninimą; asmens turto deklaracijos už 2018 m., liudijančios jo tiek bankuose, tiek namuose turimų (laikomų) piniginių santaupų dydį; ar pan.). Teismas nelogiškai ir sunkiai tikėtinais laiko ieškovo paaiškinimus, kad 5200,00 Eur sumą jis laikė grynaisiais namuose, o tokia suma jam buvo reikalinga tiesiog artėjančioms šventėms. Pažymėtina, jog būtent tokios vekselio, kaip paskolos teisinius santykius liudijančio, dokumento aiškinimo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai analogiško pobūdžio civilinėse bylose (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-794-259/2020; ir kt.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovas D. P. leistinomis ir pakankamomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jis 2019 m. gruodžio 11 d. turėjo 5200,00 Eur sumą ir ją paskolino atsakovei V. L. (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.). Todėl yra pagrindas ieškovo D. P. 2020 m. balandžio 9 d. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, privalo paskirstyti ir ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kadangi ieškovo D. P. 2020 m. balandžio 9 d. ieškinys buvo atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių atsakovės V. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 7,04 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškovo 2020 m. balandžio 9 d. ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš D. P. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 263 str., 265 str., 270 str.,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 9 d. ieškinį.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 7,04 Eur (septynis eurus ir 04 ct.).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas