- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-981-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Kreditorius
- UAB „EDS INVEST 2“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos)I. R. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuotasis asmuo išieškotojas UAB „EDS INVEST 2“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Pareiškėja pateikė skundus dėl antstolio Rimanto Vižainiškioveiksmų ir prašė panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2020-01-20 pranešimą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-20-128-1462 vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01041 bei panaikinti antstolio 2020-01-20 patvarkymą atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą dėl skundo grąžinimo skolininkui, atsisakyti patenkinti skolininko prieštaravimą dėl vertės bei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-20-128-1441 vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01041.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019-11-26 gavo pranešimą iš antstolio, jog jai priklausantis turtas– butas su sandėliuku (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 109 500 Eur. Su nustatytaturtovertepareiškėjanesutiko, nes, josįsitikinimu, turtasbuvoįvertintasnetinkamai, vertinimasneatitinkarealiosrinkosvertės. Pareiškėjaantstoliuipateikė prieštaravimus dėlturtovertėsirkartupateikėduomenisapie tai, kadtoksturtasrinkojeparduodamasuždidesnękainą (nuo 125 000 Eur iki 140 000 Eur). Nurodė, kad jai nebuvopateikta visa turtovertinimoataskaita, todėlkylaabejonėsdėlturtovertinimoteisėtumoirpasirinktųmetodų teisingumo. Nepaskyruspakartotinėsekspertizėsirnenustačiustikrosiosturtokainos, bus pažeistijosinteresai, jipatirsžalą. Pažymėjo, kadantstolisįpareigojojąsusimokėtiužpakartotinęekspertizę, o jai negalint to padaryti, atsisakėskirtipakartotinęekspertizę. Tokiaisveiksmais, josmanymu, antstolissutiko, jog yrapagrindasskirtipakartotinęekspertizę, tačiauišlaidasperkėlė jai, galimaižinodamas, kadjinegalėssumokėtipakartotinėsekspertizėskainos, nesjosvienintelėsgaunamospajamosyrasenatvėspensija. Mano, kadantstolisneteisėtaipareikalavosumokėtiužpakartotinęekspertizę. Pareiškėjosįsitikinimu, paskelbtosvaržytinėsyraneteisėtosbeinepagrįstos, nesturtopardavimokainabuvonustatytapagalrinkosneatitinkančiąkainą. Nurodė, kadskundąturėjopateikti iki 2019-12-16, tačiaudėlobjektyviųpriežasčių (būdamavyresnioamžiaus, neturėdamateisinioišsilavinimo, turėdamaribotastechninesgalimybes) terminąpraleido 1 diena, todėlprašėantstoliojįatnaujinti, atsisakymasatnaujintiterminąyraneadekvatipriemonė. Pažymėjoir tai, kadantstoliodokumentaijai asmeniškainebuvoįteikti, o buvonusiųstijosdukraielektroniniupaštu, todėltoksįteikimas, josvertinimu, nėratinkamas.
3. Antstolis 2020-02-10patvarkymuvykdomojojebylojeNr. 0128/19/01041 atsisakėnagrinėtipareiškėjosskundądėl 2020-01-20pranešimodėlpirmųjųvaržytiniųpaskelbimoNr. S-20-128-1462 panaikinimoiratsisakėpatenkintipareiškėjosskundądėl 2020-01-20patvarkymoatsisakytiatnaujintiskundopadavimoterminą, dėlskundogrąžinimoskolininkui, atsisakytipatenkintiskolininkėsprieštaravimądėlvertėsbeiprašymąskirtipakartotinęekspertizęNr. S-20-128-1441 panaikinimoirjuossuvykdomąjabylapersiuntėteismui.
4. Patvarkyme antstolis nurodė, kad pareiškėjos prašymas panaikinti 2020-01-20 pranešimą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-20-128-1462 nagrinėtinas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą. Atsisakė patenkinti skolininkės prieštaravimą dėl turto vertės nustatymo bei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-20-128-1441. Nurodė, kad pareiškėja nebuvo nurodžiusi skundo padavimo termino atnaujinimo priežasčių, prie skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad terminą ji praleido dėl svarbios priežasties. Antstolis atsisakė patenkinti nemotyvuotą prieštaravimą dėl eksperto nustatytos vertės, atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę ir atleisti pareiškėją nuo ekspertizės apmokėjimo išlaidų. Nutarė paskirti pirmąsias įkeisto turto varžytines bei patvarkymą siųsti skolininkės žinomu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Antolis teigė, kad skolininkė patvarkymą nurodytu elektroniniu paštu gavo, nes dėl jo pateikė skundą. Pažymėjo, kad skolininkė vilkina vykdymo procesą, neatvyksta pas antstolį susipažinti su vykdomąja byla, nepateikia savo kontaktinių duomenų, nepriima registruotais laiškais siunčiamų procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu, neįleido eksperto apžiūrėti įkeisto turto, kol antstolis nepriėmė patvarkymo dėl turto apžiūros ir asmeniškai neatvyko kartu su vertintoju apžiūrėti vertinamo turto. Skolininkė dėl kiekvieno antstolio priimto procesinio dokumento teikia nemotyvuotus prieštaravimus, skundus, prašymus bei vengia atsiskaityti su kreditoriumi, prašo pakartotinės ekspertizės skyrimo, už kurią atsisako mokėti, taip didindama išieškotojo išlaidas vykdymo procese.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotasis asmuo UAB „EDS INVEST 2“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundus, kuriuo su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Pažymėjo, kad formalus skolininkės nesutikimas su jos turto įvertinimu nėra pakankamas pagrindas pakartotinės turto vertės ekspertizei atlikti. Aplinkybė, kad antstolis sutiko paskirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolis tokiais veiksmais pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai ir todėl būtina atlikti pakartotinę ekspertizę, priešingai, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog ekspertizės išvados antstoliui nekėlė abejonių. Siekiant užtikrinti skolininkės teisę pagal įstatymą pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolis sutiko skirti pakartotinę ekspertizę su sąlyga, jog už ekspertizę sumokės skolininkė. Skolininkė negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais, skolininkė skunduose nenurodo argumentų, kurie leistų abejoti atliktos turto vertės ekspertizės teisingumu ir (ar) teisėtumu, pačiu turto vertintoju, jo kvalifikacija. Skolininkė nepateikia vykdomojoje byloje paskirtos ekspertizės nustatyto turto vertės neteisingumo įrodymų, dviejų skelbimų nurodymas negali leisti abejoti skolininkės turtui atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės teisingumu, kadangi tokie teisinės galios neturintys informaciniai duomenys nelaikytini pagrįstais įrodymais, ginčijant eksperto kvalifikaciją turinčio asmens surašytą ekspertizės išvadą. Orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, kai turto rinkos vertės skiriasi daugiau kaip 30–50 procentų, nagrinėjamu atveju skolininkė savo turtą maksimaliai įvertina 140 000 Eur, o pagal turto vertės ekspertizę jis įvertintas 109 500 Eur, taigi, turto vertė pagal turto vertės ekspertizę skiriasi tik apie 22 procentus nuo skolininkės nurodytos. Skolininkei priklausančio turto pirmosios varžytinės neįvyko, nes varžytinėse nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis, kas tik patvirtina faktą, jog turtas pagal turto vertės ekspertizę nebuvo įvertintas pigiai, niekam neišreiškus siekio įsigyti turtą už 87 600 Eur (80 procentų nuo ekspertize nustatytos turto vertės), akivaizdu, jog turto vertė nėra didesnė. Pažymėjo ir tai, kad skolininkė nevyko pas antstolį susipažinti su vykdomąja byla, neteikė savo kontaktinių duomenų, neįleido eksperto apžiūrėti įkeisto turto, skolininkė sąžiningai naudodamasi savo teisėmis galėjo gauti visą informaciją,bendradarbiaudama su antstoliu. Pabrėžė, kad pakartotinė ekspertizė lemtų besitęsiantį sąžiningo kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-29 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą.
7. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas teigė, jog vykdymo procese pagal antstolio patvarkymą turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ir ataskaitą surašė ekspertinės įstaigos vertintojas R. S.. Ekspertizėbuvopaskirta,laikantisLieutovosRespublikoscivilinioprocesokodekso (toliau-CPK)nuostatų.Įvertinęsturtovertinimoataskaitossantraukosturinį (v. b. Nr. 0128/19/01041 l. 118–119), teismaspažymėjo, kadpagrindoabejotivertintojokompetencijaatliktiturtovertėsnustatymoekspertizę, pačiojeataskaitojepadarytomisišvadomisdėlturtorinkosvertės,nėra.Pabrėžtė, kad pareiškėjos pateikti kitų butų pardavimo skelbimai nėra prilyginami vykdymo procese antstolio paskirto vertintojo išvadai ir atitinkamai tokiuose kitų butų pardavimo skelbimuose nurodyta kitų butų vertė nėra laikoma areštuoto turto verte, todėl tokių skelbimų pateikimas savaime nesudaro pagrindo antstoliui nesivadovauti vykdymo procese nustatyta turto rinkos verte ir tuo pagrindu skirti pakartotinę ekspertizę.
8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30–50 procentų mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintinas esmingu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Šiuo atveju, antstolio paskirto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė ir pareiškėjos nurodomų kitų butų pardavimo skelbimuose nustatyta turto rinkos vertė skiriasi 12–22 procentais, todėl šis verčių skirtumas, nėra laikomas esmingu. Tai nėra aplinkybė, dėl kurios būtų galima abejoti vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės teisingumu, dėl ko pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nagrinėjamu atveju nėra.
9. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų motyvų, kurie leistų abejoti vertintojo nustatyta turto verte, o skundus grindžia deklaratyviais teiginiais. Formalusskolininkėsnesutikimassuturtoįvertinimunėrapagrindasatliktipakartotinęekspertizę. Pažymėjoir tai, kadnustatytaturtorinkosvertėnebūtinaituriatitiktipardavimokainą, nesturtasvaržytinėse bus parduotasužaukščiausiąpasiūlytąkainą.Skelbtosskolininkėsturtopirmosiosvaržytinėsneįvyko, nesvaržytinėsenedalyvavonėvienasvaržytiniųdalyvis, kaspatvirtina, jog vertintojonustatytaskolininkėsturtovertėnėra per maža.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
10. Pareiškėjapateikė atskirąjį skundą dėl 2020-03-16 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš emės- pareiškėjos skundą patenkinti.
11. Apeliantėnurodo, kad jai priklausantis turtas buvo įvertintas netinkamai, t. y. žymiai mažesne kaina,negu reali jo rinkos vertė. Teigia, jog iš skelbimų yra matyti, kad panašių butų vertė yra žymiai didesnė. Šiuo atveju pareiškėjai priklausantis turtas buvo įvertintas 109 000 Eur. Į šią kainą įeina ir butui priklausantis sandėliukas, tačiau iš teikiamų skelbimų yra matyti, kad vien panašių butų kaina rinkoje yra didesnė ir gali siekti 125 000 Eur. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjai priklausantis turtas yra įvertintas žymiai mažesne kaina, negu gali siekti minimali rinkos vertė, todėl vertinimas neatitinka realios rinkos vertės ir pareiškėjos teisėms yra padaroma neproporcinga žala, kadangi turtas bus galimai išvaržytas už žymiai mažesnę kainą, negu yra reali jo kaina.
12. Nesutikta su tuo, kad pareiškėjai tenka pareiga apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas, nes antstolis privalo tinkamai įvertinti ir įkainoti turtą. Pareiškėjos pareiga yra pateikti motyvuotus prieštaravimus, kas ir buvo padaryta, todėl laiko, kad antstolis neteisėtai pareikalavo sumokėti už pakartotinę ekspertizę ir taip eliminavo galimybę turtą įkainoti tinkamai ir pagrįstai.
13. Pažymi, kad pranešimas apie varžytinių paskelbimą jai nebuvo įteiktas, o buvo nusiųstas jos dukrai elektroniniu paštu, todėl toks įteikimas, jos vertinimu, nėra tinkamas.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotasis asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad skolininkės turto antrosios varžytynės įvyko, didžiausia pasiūlyta kaina- 67 478 Eur. Tokia potencialaus pirkėjo pateikta aukščiausia kaina už turtą patvirtina išvadą, jog turto vertintojo parengtoje turto rinkos vertės ekspertizėje nurodyta turto vertė (109 500 Eur) nėra per maža. Pareiškėjai skunde nepateikus naujų argumentų ir (ar) įrodymų, kurie leistų abejoti atliktos turto vertės ekspertizės teisingumu ir (ar) teisėtumu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta.
17. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nepatenkino jos skundo dėl antstolio 2019-04-23 patvarkymo, kuriuo antstolis atsisakė patenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl antstolio 2020-01-20 patvarkymo atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą, dėl skundo grąžinimo skolininkui, atsisakyti tenkinti skolininkės prieštaravimą dėl vertės bei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-20-128-1441 vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01041. Apeliantė tvirtina, kad jos prieštaravimai turėjo sukelti abejonę dėl tikrosios patalpų vertės, dėl ko antstolis turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai- skolininkas, išieškotojas ir antstolis- privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis- tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intravires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
19. Iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų motyvų darytina išvada, kad iš esmės šiuo atveju yra skundžiami antstolio veiksmai, nustatant turto vertę ir nesutinkant atlikti pakartotinės ar naujos ekspertizės. Pabrėžtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (esant CPK 67 straipsnio ir 65 straipsnio įtvirtintiems nušalinimo pagrindams). Ši vykdomosios bylos šalių teisė pareiškėjai buvo išaiškinta 2019-08-06 patvarkymu (v. b. Nr. 0128/19/01041 l. 90), kuriais buvo paskirtos ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti. Patvarkyme nurodyta, kad ekspertizę pavesta atlikti UAB „Newsecvaluation“. Pareiškėja turėjo teisę įstatymo nustatytu terminu reikšti jai nušalinimą, tačiau šia savo teise nepasiraudojo, nors antstolis šią teisę pareiškėjai ir buvo išaiškinęs. Pagal CPK 704 straipsnio nuostatas, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, kuris iki varžytynių paskelbimo (varžytynių pradžios) į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtų ne mažesnę pinigų sumą kaip nustatyta turto vertė arba mažesnę sumą, kurios visiškai pakanka įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, o turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, surašant nustatytos formos aktą. Įstatymo nustatytu terminu pareiškėja nepateikė prašymo (pranešimo) dėl siūlomo pirkėjo ar termino pasiūlyti pirkėją pratęsimo, antstolio depozitinėje sąskaitoje nubuvo gauta lėšų, kurias būtų pervedęs siūlomas pirkėjas už perkamą turtą.
20. Pareiškėja teigia, kad nustatytos patalpų rinkos kainos yra neadekvačios, lyginant su analogiškų patalpų kaina, esančia tame pačiame mikrorajone. Pareiškėja remiasi internete patalpintais skelbimais apie parduodamą turtą. Pažymėtina, kad skelbimuose yra nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, o ne reali sandorio kaina, kuri, sudarant realų sandorį, gali būti sumažinta. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė- apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pateikiami nekilnojamojo turto skelbimai negali paneigti ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės ar sukelti antstoliui abejonių dėl šios vertės.
21. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi šiuo atveju vykdomojoje byloje antstolio paskirtam ekspertui UAB „Newsecvaluation“, kuris ekspertizę atlikti pavedė darbuotojui R. S., atlikus areštuoto turto ekspertizę ir nustačius šio turto vertę, šio turto verte turi būti laikoma būtent šio eksperto nustatyta turto vertė, kuri yra nurodyta šio eksperto pateiktame ekspertizės akte.
22. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Sukelti abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės galėtų aplinkybės, patvirtinančios turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis- nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).
23. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
24. Pareiškėjos pateikiami prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet faktais apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.Laikantis CPK nustatytų taisyklių, butas iš pirmųjų varžytinių nebuvo parduotas dėl to, kad neatsirado pirkėjų. Todėl tokia situacija patvirtino, kad siekiant butą parduoti iš antrųjų varžytinių, jo kaina turėjo būti mažesnė. Butas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių 2020-04-06, kuriose laimėtojo aukščiausia pasiūlyta kaina- 67 478 Eur. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ekperto nustatyta turto kaina nėra žema, kadangi už tokią kainą nepavyko parduoti.
25. Apeliantė taip pat nurodo, kad pranešimas apie varžytinių paskelbimą jai nebuvo asmeniškai įteiktas, o buvo nusiųstas jos dukrai elektroniniu paštu, todėl toks įteikimas, jos vertinimu, nėra tinkamas. Dėl minėto pareiškėjos argumento pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė, pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą,nenurodė naujų aplinkybių apie netinkamą jos informavimą. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo klausimu, kurie nėra nuginčyti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada ir jos motyvų nekartoja. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
26. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes apeliantės pareikštam skundui teisingai išspręsti, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-16 nutartį.