Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2-17/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2-17/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Pareiškėjas
D. P.
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
A. P., L. B.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-17/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2.; 124.2.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria, nurodytos pareiškėjos prašymu, atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-151-555/2009, išnagrinėtoje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P., L. B., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. O. I. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo (civilinė byla Nr. A2-554-431/2011), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. P. 2007 m. birželio 18 d. ieškiniu, pareikštu Kauno apygardos teisme, atsakovams A. P., L. B., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto 17 notarų biuro notarei R. I., prašė: pripažinti A. P. ir D. P. statytojais 1994 m. lapkričio 4 d. statybos leidimo Nr. C-73 pagrindu; pripažinti A. P. ir D. P. nuosavybės teises lygiomis dalimis po ½ dalis į pastatytą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 1996 m. kovo 15 d. A. P. sutikimą perrašyti 1994 m. lapkričio 4 d. leidimą statybai Nr. C-73 L. B. vardu; pripažinti negaliojančiu 1996 m. lapkričio 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą statytojo L. B. vardu dėl rekonstruoto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2000 m. spalio 7 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo tarp L. B. ir M. P., ir taikyti vienašalę restituciją, turtą grąžinant D. P. ir A. P. (c. b. Nr. 2-151-555/2009). Ieškovė nurodė, kad ji santuokoje su atsakovu A. P., atsakovams nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje iš santuokoje įgytų lėšų, siekdami įsirengti stomatologinę kliniką, rekonstravo ūkinį pastatą. Ieškovės teigimu, pašlijus santykiams šeimoje, paaiškėjo, kad atsakovas A. P., statybos leidimą perrašė savo sesers L. B. vardu, nors ši jokių statybos darbų neatliko, statinys buvo įregistruotas atsakovės L. B. vardu, kurį dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė perleido savo motinai M. P., tačiau apie statinio įregistravimą atsakovės vardu tapo žinoma tik 2005 m. gruodžio mėnesį vykusiame teismo posėdyje. Ieškovės nuomone, šis sandoris pažeidžia jos, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvės, teises ir turi būti pripažintas negaliojančiu bei taikyta restitucija; dėl tų pačių priežasčių, naikintinas statybos leidimo perrašymas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Ieškovės teigimu, atsakovės L. B. ir M. P. elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie statinius, sandorį sudarė be jos sutikimo, sandoris sudarytas, siekiant paslėpti turtą; šis sandoris neteisėtas, juo nebuvo siekiama sukurti jokių teisinių pasekmių. Ieškovės nuomone, statybos leidimo perregistravimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi ieškovė nedavė sutikimo perleisti nuosavybę, dėl tų pačių priežasčių naikintinas ir 1996 m. lapkričio 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nurodant, kad statytojai yra ieškovė ir A. P..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu buvo iš dalies patenkinęs ieškinį, pripažindamas niekine 2000 m. spalio 7 d. L. B. ir M. P. sudarytą gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, o gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinęs ieškovės D. P. bei atsakovo A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (c. b. 2-151-555/2009).

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeitė apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė ginčo pastatą pastačiusi su atsakovu santuokoje. Nustatė, jog rekonstruotas ūkinis pastatas iki rekonstrukcijos nuosavybės teise pagal 1989 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą priklausė L. B.; leidimas statybai, atliekant ūkio pastato rekonstrukciją į gyvenamąjį namą, buvo išduotas 1994 m. lapkričio 4 d. dviem užsakovams A. P. ir L. B.; A. P. 1996 m. kovo 15 d. statybos leidimą notarine tvarka pareiškimu perrašė L. B. (jo sesers) vardu, kad ji šį pastatą teisiškai įregistruotų, kadangi pastatas iki rekonstrukcijos nuosavybės teise jai priklausė ir buvo rekonstruotas atsakovų motinos M. P. lėšomis; perrašant šį statybos leidimą, pastato statybos darbai dar nebuvo užbaigti, o A. P. neinvestavo savo lėšų į ginčo pastato statybą ir ginčo pastatas nuosavybės teise jam nepriklausė. Teismo teigimu, aplinkybę, kad ginčo pastatas nebuvo statytas sutuoktinių A. P. ir D. P. lėšomis, patvirtina ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai - Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-305-375/2006, kurioje tarp ieškovės D. P. ir atsakovo A. P. buvo nagrinėjamas ginčas dėl santuokinio turto padalinimo, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006 (CPK 182 str. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad leidimas buvo išduotas dviem statytojams, ieškovė turėjo įrodyti, kiek konkrečiai lėšų panaudota statybai ir kokie darbai buvo atlikti iki leidimo perrašymo vienai L. B.; tačiau ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji ir atsakovas jiems priklausančiomis lėšomis statė ginčo pastatą. Sprendė, jog L. B. pareiškimu pareikštas sutikimas, kad A. P. kartu su ja rekonstruotų pastatą, negali būti laikomas minėto pastato ar jo dalies perleidimu. Be to, teisėjų kolegija konstatavo esant praleistą ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. P. 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų pagrindais nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-151-555/2009. Nurodė, jog apie proceso atnaujinimo pagrindus – atsakovės L. B. psichinę sveikatą – sužinojo iš atsakovo A. P. 2010 m. birželio 11 d. Teigė, kad civilinė byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jai anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes paaiškėjo, jog atsakovė L. B. nuo 1999 m. serga psichikos liga, turi invalidumo grupę dėl psichikos sutrikimo; būdama tokios būsenos, negalėjo pilnai suvokti ir valdyti savo veiksmų, buvo įtakojama kitų asmenų, o sandoris, sudarytas neveiksnaus asmens ar asmens, kuris negali pilnai suvokti savo veiksmų, yra negaliojantis, todėl visos sutartys, sudarytos tarp A. P., M. P. ir L. B. turi būti panaikintos. Pareiškėjos teigimu, atsakovė neatvykdavo į teismo posėdžius Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme, motyvuodama sveikatos būkle, o dalyvaudama viename teismo posėdyje atsakovė L. B. elgėsi keistai, į teisėjo klausimus atsakinėjo nerišliai, bailiai dairydamasi į brolį A. P., laukdama jo nurodymų. Pareiškėjos nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės esminė reikšmė ta, jog, būdama sveikos psichikos, L. B. ginčo sandorių nebūtų sudariusi. Prašo, atnaujinus bylos procesą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-151-555/2009 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus (I b. t., 157-162 l.).

Teismas nustatė, kad naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pareiškėja nurodo atsakovės L. B. psichinės sveikatos būklę, teigdama, kad ši atsakovė sudarė sandorius, būdama nestabilios psichikos, A. P. turint tikslą nuslėpti nuo ieškovės (pareiškėjos) santuokoje įgytą turtą, apie ką ji sužinojo po civilinės bylos išnagrinėjimo, o tuo atveju, jei L. B. būtų supratusi savo veiksmus, tokių sandorių nebūtų sudariusi.

Teismas nurodė, jog, vadovaujantis teismų praktika, naujai paaiškėję faktai ar įrodymai turi atskleisti įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą; naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant, civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Konstatavo, kad faktinė aplinkybė, kuria remiasi pareiškėja, šių reikalavimų neatitinka.

Teismo teigimu, pareiškėjos prašymu išreikalautuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo teisinių santykių metu atsakovė L. B. būtų buvusi neveiksni, t. y. įstatymų nustatyta tvarka pripažinta nesuprantančia savo veiksmų ir negalinčia jų valdyti; todėl ši aplinkybė yra neįrodyta.

Teismas pažymėjo, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomas pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo ir neturėjo būti nustatinėjamos; pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Konstatavo, kad atsakovės gebėjimas suprasti savo veiksmus nebuvo įrodinėjimo dalyku byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo L. B., sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teismo nuomone, D. P. nurodoma aplinkybė, jog sandorių sudarymo metu L. B. buvo neveiksni, neturėtų esminės reikšmės bylos baigčiai, jei ir būtų egzistavusi bylos nagrinėjimo metu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo pastatas nuosavybės teise priklausė L. B. ir nėra bendroji jungtinė D. P. ir A. P. nuosavybė, kad įstatymai reglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo būdus, kad statybos leidimas nėra sandoris, kuriuo perleidžiamos nuosavybės teisės pastatui, kad L. B. įstatymo nustatyta tvarka neperleido A. P. rekonstruojamo pastato ar jo dalies nuosavybės teisės, kad vietoje L. B. nuosavybės teise priklausančio rekonstruojamo pastato nebuvo pastatyta stomatologinė klinika. Todėl atsakovės L. B. veiksmai niekaip nebuvo susiję su nurodytomis D. P. teisėmis.

III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, paskiriant L. B. psichiatrinę ekspertizę (I b. t., 173-174 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ją priėmė šališka teisėja. Teisėja, nebūdama medicinos eksperte, nustatė, jog nebūtina skirti ekspertizės.Proceso atnaujinimas nagrinėjamoje byloje galimas tik paskyrus L. B. psichiatrinę ekspertizę.Teisėjos šališkumą ir neobjektyvumą įrodo neteisingai surašytas teismo posėdžio protokolas, kuriame neįrašyta dalis pareiškėjos teiginių.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. P. ir L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (I b. t., 181-182 l.). Teigia, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisėjos šališkumo įrodymų, priešingai, teisėja, nagrinėdama bylą, patenkino didžiąją dalį pareiškėjos prašymų, nors jie nebuvo susiję su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog buvo būtina skirti psichiatrinę ekspertizę L. B., kurios gebėjimas suprasti savo veiksmus nebuvo įrodinėjimo dalyku byloje. Todėl negali būti atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o pareiškėjos argumentai dėl neteisingai surašyto protokolo nėra susiję su prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimu.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (I b. t., 185-187 l.). Teigia, jog apygardos teismas pagrįstai pasisakė dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų pagrindų nebuvimo, nes, ieškovės prašymu, teismo išreikalautuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad sandorio metu L. B. buvo neveiksni. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl L. B. neveiksnumo, neturėtų esminės reikšmės bylos baigčiai, jei ir būtų egzistavusi bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pagal įstatymą ir teismų praktiką, pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga); be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą; jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-500/2011).

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitikimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams (naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būdingus požymius) bei buvimas pagrindo atnaujinti procesą byloje nustatomi, įvertinus ir pareiškėjo elgesį pagal atidaus, rūpestingo asmens standartus (CPK 3 str. 1 d., CK 1. 5 str.).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturėjo pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą nurodytoje užbaigtoje civilinėje byloje (dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo), kuris motyvuojamas tuo, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, jog atsakovė L. B. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo neveiksni ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų, kuriuos suprasdama nebūtų sudariusi ginčo sandorių. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi pareiškėja neįrodė šios aplinkybės, be to, ginčo nagrinėjimo metu atsakovės gebėjimas suprasti savo veiksmus ir nebuvo įrodinėjimo dalyku byloje, o, jei nurodyta aplinkybė ir būtų egzistavusi bylos nagrinėjimo metu, ji neturėtų esminės reikšmės bylos baigčiai, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad L. B. veiksmai niekaip nebuvo susiję su ieškinyje nurodytomis D. P. teisėmis. Pažymėtina, jog apeliantė atskirajame skunde ir nenurodė argumentų dėl nepagrįstumo apygardos teismo išvadų bei motyvų, susijusių su tuo, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl atsakovės L. B. neveiksnumo nagrinėjamu atveju negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų bei motyvų, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija (CPK 329 str., 185 str.).

Be to, teisinga apygardos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą, remiantis kuriuo, procesas atnaujinamas, jei viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama pagal įstatymą. Nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei nagrinėjant pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, teismui nepateikti duomenys apie atsakovės L. B. neveiksnumą, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, t. y. byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimu L. B. būtų pripažinta neveiksnia (CK 2.10 str., CPK 468 str., 314 str., 338 str.). Be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu ją atstovavo advokatas, o tai reiškia, kad atsakovei buvo suteikta profesionali teisinė pagalba ir užtikrinta tinkama subjektinių teisių gynyba procese (I b. t., 25-27 l.).

Beje, atkreiptinas dėmesys, jog prašant atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu gali remtis tik ta proceso šalis, kuri proceso metu buvo neveiksni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja D. P. negali remtis atsakovės neveiksnumo aplinkybe, prašydama atnaujinti procesą nurodytu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 6 p.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėVytas MiliusNijolė Piškinaitė