- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2-151-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- A. P., L. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto 17-jo notarų biuro
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Rasa Užkuraitienė
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei D. P., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovams A. P., L. B., atsakovų atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Lašui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P., L. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto 17-jo notarų biuro notarei, dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m., jos bei atsakovo A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti 1994-11-04 statybos leidimo Nr. C-73 perregistravimą 1996-03-15 L. B. vardu neteisėtu ir negaliojančiu bei nustatyti, kad ginčo statinio statytojai yra ji ir A. P., pripažinti negaliojančiu 1996-11-25 statinio priėmimo naudoti aktą, kuriame nurodyta, kad statytoja yra L. B., pripažinti negaliojančia 2000-10-07 tarp L. B. ir M. P. sudarytą gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, bei taikyti restituciją.
Ieškovė nurodė, kad ji santuokoje su atsakovu A. P., atsakovams nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje iš santuokoje įgytų lėšų, siekdami įsirengti stomatologinę kliniką, rekonstravo ūkinį pastatą. Pašlijus santykiams šeimoje, išaiškėjo, kad atsakovas A. P., statybos leidimą perrašė savo sesers vardu, nors pastaroji jokių statybos darbų neatliko, statinys buvo įregistruotas atsakovės L. B. vardu, kurį dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė perleido savo motinai M. P.. Ieškovė teigia, kad apie statinio įregistravimą atsakovės vardu tapo žinoma tik 2005 m. gruodžio 1-15 d. vykusiame teismo posėdyje. Šis sandoris pažeidžia jos, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvės, teises ir turi būti pripažintas negaliojančiu bei taikyta restitucija. Dėl tų pačių priežasčių naikintinas statybos leidimo perrašymas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Atsakovės L. B. ir M. P. elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie statinius, sandorį sudarė be jos sutikimo. Sandoris sudarytas siekiant paslėpti turtą. Šis sandoris neteisėtas, juo nebuvo siekiama sukurti jokių teisinių pasekmių. Kadangi ji-ieškovė nedavė sutikimo perleisti nuosavybę, todėl statybos leidimo perregistravimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Dėl tų pačių priežasčių naikintinas 1996 m. lapkričio 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nurodant, kad statytojai yra ieškovė ir A. P..
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad statybos leidimas, siekiant rekonstruoti atsakovei L. B. priklausantį ūkinį pastatą, buvo išduotas abiem atsakovam-L. B. ir A. P.. Ginčo pastatą statė atsakovė L. B., lėšas statybai skyrė M. P.. Ieškovės sutikimo perrašyti statybos leidimą nereikėjo, kadangi leidimas nėra turtas, o tik dokumentas, suteikiantis teisę įgyti turtą. Be to, ieškovė yra praleidusi ieškininės senaties terminą, kadangi pažymėjimas, kuriame yra pateikti duomenys apie L. B. vardu įregistruotą turtą, buvo pateiktas nagrinėjant bylą dėl santuokinio turto padalijimo. Atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais dėl sužinojimo momento apie jos teisių pažeidimą
Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nei ieškovė, nei atsakovas A. P. nebuvo statinio, kuriam buvo išduotas leidimas rekonstrukcijai, savininkai. Todėl atsakovei, kaip ginčo statinio savininkei, pateikus statybos leidimą, statinys teisėtai buvo įregistruotas jos vardu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. P. susituokė 1980 m. sausio 26 d. Šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ). 1994 m. lapkričio 4 d. A. P. išduotas statybos leidimas Nr. C-73 (t. 1, b. l. 188, 2 t. b.l. 3-4 ) ūkinio pastato rekonstrukcijai. Pateikti prie statybos leidimo duomenys patvirtina, jog rekonstrukcijos metu buvo siekiama įrengti stomatologinį kabinetą, ir kad atsakovė L. B. išreiškė sutikimą, kad jos nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą rekonstruotų namų valdos bendrasavininkis A. P. (t. 1, b.l. 140-154). Šalys savo paaiškinimuose pripažįsta, kad ginčo statinio rekonstrukcija buvo pradėta 1995 m. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 10-11) matyti, kad pastato baigtumas 100 proc., jo statybinė vertė 147415 Lt, pažymėjime statinio statybos metai nurodyti 1994 m. Atsakovas A. P. 1996 m. kovo 21 d. statybos leidimą notarine tvarka perrašė sesers-atsakovės L. B. vardu, 1996 m. lapkričio 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktu (t. 2 b.l. 24) statinys pripažintas tinkamas naudoti, L. B. 2000 m. spalio 7 d. padovanojo ginčo statinį motinai M. P. (t. 1, b. l. 99).
Pagal 1970 m. SŠK 21 straipsnį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas santuokos metu abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Turto įsigijimo momentas – po santuokos sudarymo – yra svarbiausias požymis nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimą. Santuokinis turtas gali būti įgyjamas visais nuosavybės įgijimo būdais, tarp jų ir pagaminant naują daiktą. Įstatymas preziumuoja santuokoje įgyto turto teisinį režimą kaip jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Tai reiškia, kad ieškovė neturi įrodinėti faktų, kurie, remiantis įstatymu, yra preziumuojami (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Šalis, prieš kurią taikoma prezumpcija, norėdama šią nuginčyti, turi pateikti leistinų įrodymų. Byloje nustatyta, kad leidimas statybai buvo išduotas, ginčo pastatai pradėti statyti ir statyba baigta ieškovės ir atsakovo santuokos metu. Nekilnojamojo registro duomenys, kurie nėra nuginčyti, patvirtina, kad iki statybos leidimo perrašymo bei iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo buvo pastatytas visas statinys. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta speciali norminė taisyklė, nereikalaujanti įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šioje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, dalyvavę kitoje prijungtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo (prijungta Kauno miesto apylinkės teismo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurioje šalys nurodė, kad šeimyninių ryšių nepalaiko apie šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 1997-09-01, t.y. nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos. Šią aplinkybę konstatavo ir teismas, priėmęs sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, priimti teismų sprendimai įgijo prejudicialumo (nenuginčijamumo) savybę tiems asmenims. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsakovai nurodė, kad ieškovė jau iki statybos pradžios nebevedė bendro ūkio su atsakovu A. P., tačiau paminėta įstatyminė taisyklė leidžia teismui daryti išvadą, kad šioje civilinėje byloje nebegali būti ginčijami ar kitaip aiškinami teismo jau nustatyti faktai bei teismo įvertintas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinys. Aptarti įrodymai, teismo vertinimu, įrodo, kad ieškovė su A. P. santuokoje įgijo ginčo pastatą jį pastatydami. A. P., teismo vertinimu, šios prezumpcijos nepaneigė. Todėl ginčo pastatas nuo jo pastatymo momento buvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (1970 m. SŠK 21 straipsnis). Toks turtas galėjo būti perleistas tik abiejų sutuoktinių valia.
Atsakovų argumentai, kad ginčo pastatas yra L. B. asmeninė nuosavybė, nepagrįsti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė aiškiai išreiškė valią, jog atsakovas A. P. įgytų nuosavybę į rekonstruojamą statinį (1 t., b.l. 143). Gaudamas leidimą statybai valią sukurti turtą taip pat išreiškė ir atsakovas A. P.. Surinkti byloje įrodymai taip pat patvirtina, kad ūkinio pastato rekonstrukcija turėjo tikslinę paskirtį – rekonstrukcijos metu buvo siekiama įrengti stomatologinę kliniką. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad stomatologines paslaugas iš šalių tarpo turėjo teisę teikti tik ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad prie ginčo statinio atsakovė L. B. neprisidėjo. Tai, kad statybos leidimas buvo perrašytas siekiant nuslėpti turtą, teismo vertinimu, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog visą su statyba susijusią dokumentaciją, klausimus, susijusius su šio turto teisine registracija (1 t., b.l. 189, 190) atsakovės L. B. vardu atliko atsakovas A. P.. Atsakovės L. B. atstovas D. B. nurodė, kad ginčo namo statybomis nesirūpino, dažnai būdavo užsienyje, tuo pačiu teismui negalėjo nurodyti statybos proceso eigos, už kokias lėšas buvo įsigytos statybinės medžiagos. Atsakovė L. B. nurodė, kad sirgo, reikalus buvo pavedusi tvarkyti broliui A. P.. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė L. B. būtų sudariusi įgaliojimą A. P. atlikti už ją veiksmus, susijusius su turto registraciją šiose įstaigose, be to negalėjo teismui taip pat apibūdinti ginčo statinio statybos proceso, eigos, įdėtų lėšų, negalėjo paaiškinti, kodėl elektros apskaita į ginčo namą yra įrengta per broliui priklausančią gyvenamojo namo 1A dalį. Be to, ji pripažino faktą, kad ginčo statiniu nesinaudojo ir nurodė, kad jame gyvena A. P.. Aplinkybę, jog faktinis ginčo statinio statytojas buvo atsakovas A. P., patvirtina ir tai, kad notarine tvarka perrašius leidimą, atžymos leidimų registracijos knygoje nebuvo atliktos. Spręsti, kad ginčo pastatai buvo statomi naudojant atsakovės L. B. lėšas, gautas pagal 1996 m. liepos 28 d. pinigų dovanojimo sutartį, pagrindo nėra, kadangi sutartis dėl piniginių lėšų gavimo sudaryta po statybos užbaigimo.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų tenkintinas reikalavimas ginčo pastatus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau šis sprendimas neužkerta kelio ginčo šalims įrodinėti savo indėlį į bendrai sukurtą turtą ir reikalauti nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kitoje byloje sprendžiant turto padalinimo klausimą.
Ieškovė taip pat prašo pripažinti statybos leidimo Nr. C-73 perregistravimą 1996 m. kovo 15 d. L. B. vardu negaliojančiu bei nustatyti, kad ginčo statinio statytojai yra ji ir A. P., panaikinti 1996 m. lapkričio 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, ar pripažįstama nuosavybės teisė į turtą, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad byloje nėra teisinio poreikio naikinti ginčijamus administravimo subjektų individualius teisės aktus – statybos leidimo perregistravimą 1996 m. kovo 15 d. L. B. vardu ir 1996 m. lapkričio 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra ir teismo sprendimas ar nutartis. Įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui dėl ieškovės ir atsakovo A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į ginčo pastatus, šis sprendimas, o ne ankstesni administravimo subjektų individualūs teisės aktai, bus pagrindas registro duomenims sutvarkyti ir įrašams registre pakeisti įstatymo nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-304/2008).
Todėl nustačius, kad ginčo turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra teisinės būtinybės naikinti viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų. Šiais aktais neteisėtai sukurtos teisinės pasekmės pakeičiamos išsprendžiant nuosavybės turtinius santykius. Teismui konstatavus, kad ginčo pastatai yra junginė sutuoktinių nuosavybė, remiantis teismo sprendimu atsiranda teisinis pagrindas šiuos pastatus atitinkamai registruoti registre.
Ieškovė ginčydama ginčo statinio dovanojimo sandorį nurodo, kad sandoris pažeidžia jos teises. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčo pastatus teisiškai įregistravus L. B. vardu ir 2000 m. spalio 7 d. dovanojimo sutartimi perleidus M. P., buvo pažeista ieškovės teisė dalyvauti disponuojant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustatyta, jog atsakovai A. P., L. B. yra brolis ir sesuo, atsakovė M. P., mirusi 2008 m. liepos 28 d., yra jų motina. Šie asmenys yra giminaičiai, sandorio sudarymo metu gyveno vienoje namų valdoje, todėl jiems visiems buvo žinoma apie ginčo pastato statybos aplinkybes, šeimoje kilusią nesantaiką ir pradėtus teisminius ištuokos bei turto dalybų procesus. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad atsakovai perleisdami ieškovei ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį pastatą, o M. P. juos įgydama, elgėsi nesąžiningai. Teismas sprendžia, kad šia sutartimi jos šalys siekė padėti A. P. faktiškai išsaugoti didesnę santuokinio turto dalį, tai patvirtina, kad atsakovė L. B. neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su šio turto teisine registracija, ginčo statiniu nesinaudoja. Teismas pažymi, kad nors ieškovė nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu prašo pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, tačiau įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus, kurių pagrindu grindžiamas sandorio negaliojimas, teismas sprendžia, jog sandoris pažeidė ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, teises, todėl neteisėtai perleidus ieškovei priklausantį turtą, sandoris neatitinka įstatymų reikalavimų (1964 m. CK 47 straipsnis). Teismui nustačius šioje byloje artimosios giminystės faktą tarp sandorį sudariusių asmenų bei sandorio neatlygintinumą, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, ir spręstina, kad ginčijamo sandorio šalys yra nesąžiningos.
Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties institutą ir nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie tai, kad ginčo pastatas yra L. B. nuosavybė iš 1997 m. spalio15 d. detalizuoto pažymėjimo, kuriame nurodyta, jog pastatas 3A3p registruotas L. B. vardu, kadangi šis pažymėjimas buvo pateiktas 2000 metais, iškeliant civilinę bylą dėl santuokinio turto padalinimo. Teismas su šiais atsakovų argumentais neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjant bylą ieškovė D. P. nurodė, kad turto dalybų metu ją domino tik turtas registruotas jos ir sutuoktinio vardu, kad ginčo objekto neįtraukė į turto dalybas, nes ji buvo įsitikinusi, kad jis neįregistruotas, ir dėl susitarimo sūnui perrašyti stomatologinę kliniką po jos įregistravimo. Ieškovė nurodė, kad ji daug metų nežinojo apie sudarytus sandorius, jai nekilo jokių abejonių dėl statomo pastato, nekilo jokių įtarimų, nes su A. P. buvo susitarimas pastatą pridavus eksploatacijon, įregistravus perleisti sūnui.
Ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne tik su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taikant ieškinio senaties institutą svarbu atsižvelgti į ginčo esmę, ginčo materialinių teisinių santykių pobūdį, šalių elgesį ginčo objekto atžvilgiu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto Savivaldybės statybos leidimų registracijos knygoje Nr.31 buvo įrašytas 1994 11 04 A. P. išduotas statybos leidimas C-73, po kurio išdavimo buvo pastatytas statinys, 1996 m. atlikti kadastriniai matavimai naujai pastatytam statinyje su statinio šifru 3A3p. Byloje nekyla ginčas, kad statybos leidimo išdavimo metu ir po jo šalys gyveno toje pačioje namų valdoje. Iš byloje surinktų įrodymų spręstina, kad projektuojamo pastato numeris (šifras) nurodytas 01 (Statybos leidimas C-73), statytojo užsakyme pastatas įvardijamas kaip ūkinio pastato rekonstrukcija 2I1p. Taip pat byloje nustatyta, kad santuokinio turto dalybų proceso metu namų valdos (duomenys neskelbtini) Kaune bendraturte buvo ir L. B.. Teismas, įvertinęs detalizuotame pažymėjime pateiktus duomenis, daro išvadą, kad ieškovei iš jo dokumento turinio netapo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad statybos leidimas dėl stomatologinės klinikos, statomos vietoj L. B. ūkinio pastato 2I1p, yra perregistruotas, pakeista statinio paskirtis į gyvenamojo namo, suteiktas gyvenamojo namo šifras 3A3p ir tai, kad būtent ginčo statinys su šifru 3A3p įregistruotas 1996 11 25 individualaus statinio priėmimo naudoti akto pagrindu nekilnojamojo turto registre L. B. vardu. Pažymėtina, kad iš šio detalizuoto pažymėjimo negalėjo būti žinoma, jog ginčo pastatas jau perleistas M. P.. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apie pareiškimą dėl statybos leidimo perrašymo, 1996-11- 25 individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, ieškovė galėjo sužinoti po 2005 m. gruodžio mėnesį vykusio teismo posėdžio, kada gavo informaciją iš Kauno apskrities archyvą, kuriam 2003 m buvo perduota iš Kauno miesto Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus ginčo pastato dokumentai. Teismo vertinimu, tikėtina, kad L. B. pasyvus elgesys statytos stomatologinės klinikos, vėliau gyvenamojo namo atžvilgiu, o A. P. faktiniai nuolatiniai, aktyvūs veiksmai ginčo pastato atžvilgiu jį statant, tvarkant dokumentus įvairiose institucijose, jį valdant, naudojant, prižiūrint nedavė pagrindo ieškovei sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 812 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 8, 135, 2 t. b.l. 5), o 4257,18 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 16). Ieškovės reikalavimai dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir sutarties pripažinimo negaliojančia buvo patenkinti. Už tenkintus ieškovės reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma yra 4832,78 Lt. Ieškovei atidėjus 4257,18 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, minėta žyminio mokesčio suma priteisiama lygiomis dalimis iš atsakovų A. P. ir L. B., tai yra po 2128,59 Lt valstybei bei po 287,8 Lt ((5089,18 Lt – 4257,18 Lt – 2x118,20 Lt (nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalyje)):2) žyminio mokesčio bei po 500 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis) priteistina iš atsakovų A. P. ir L. B. ieškovei D. P.. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Iš atsakovų A. P. ir L. B. priteistina po 14,23 Lt, o iš ieškovės D. P. – 14,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti dalinai.
Pripažinti niekine 2000 m. spalio 7 d. tarp L. B. ir M. P. sudarytą gyvenamojo namo dovanojimo sutartį.
Pripažinti gyvenamąjį namą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , Kauno m., ieškovės D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Iš ieškovės D. P. priteisti 14,23 Lt pašto išlaidų valstybei.
Iš atsakovų A. P. ir L. B. valstybei priteisti po 2128,59 Lt žyminio mokesčio ir po 14,23 Lt pašto išlaidų.
Iš atsakovų A. P. ir L. B. ieškovei D. P. priteisti po 287,8 Lt už byloje sumokėtą žyminį mokestį bei po 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos teismą.