Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1974-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
2A-1974-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16318-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1974-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16318-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.8.9; 2.5.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 13 796,31 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 18-19). Nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį jis ir atsakovas susitarė dėl stogo montavimo darbų atlikimo, kuriuos ieškovas turėjo atlikti pagal turėtą verslo liudijimą. Nors ieškovas pradėjo vykdyti sutartus darbus, tačiau atsakovas dėl ieškovui nežinomų priežasčių vengė sudaryti rašytinę rangos sutartį dėl stogo dengimo darbų atlikimo. Dalinai atlikus stogo dengimo darbus, 2014 m. sausio mėnesį buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti stogo montavimo darbus sutartyje nustatytais terminais ir kainomis. Darbai turėjo būti atlikti panaudojant atsakovo medžiagas. Nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 1 400,00 Lt dydžio avansą bei įsipareigojo mokėti už kiekvieną atliktą darbų etapą atskirai. Ieškovas sutartyje nustatytais terminais atliko daugiau kaip pusę sutartyje numatytų stogo dengimo darbų, tačiau atsakovas atliktų darbų nustatytais terminais neapmokėjo. Kadangi atsakovas nereagavo į ieškovo raginimus atsiskaityti, ieškovas buvo priverstas 2014-02-27 sustabdyti stogo dengimo darbų atlikimą. Po savaitės, 2014 m. kovo mėnesį, atvykęs į statybvietę ieškovas pamatė visiškai kitus žmones, kurie tęsė stogo dengimo darbus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į antstolį Mindaugą Dabkų, kuris 2014-04-03 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo ieškovo atliktus stogo dengimo darbus: pilnai įrengtus murlotus, įrengtas medines perdangas, sumontuotas gegnes, pilnai įrengtas statramsčius, įstrižaines, skersinius, stygas ir sijas, užtemptą ant stogo plėvelę, sugrėbestuotą stogą. Atliktų darbų kaina pagal lokalinę sąmatą, atliktą asmens, turinčio teisę eiti statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos priežiūros vadovo pareigas, ir taikant sutartyje nurodytus įkainius sudaro 15 196,31 Lt, todėl atėmus sumokėto avanso sumą, atsakovo skola ieškovui už atliktus stogo dengimo darbus sudaro 13 796,31 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 45). Nurodė, jog jis neturėjo ir neturi jokio nekilnojamojo turto, esančio Pikutiškių k., Vilniaus r. sav. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad statosi namą, tačiau pažymėjo, jog su ieškovu rangos sutarties nepasirašinėjo ir pinigų ieškovui nemokėjo bei su juo nebendravo. Atsakovo prašymu, statybomis rūpinosi jo pažįstamas Ž. N., kuriam atsakovas duodavo pinigus ir kuris ieškojo statybininkų. Kadangi ieškovas turi statybininko išsilavinimą, jis turėjo žinoti, kad atlikti darbai turi būti užfiksuoti ir perduoti, ir tik tokiu atveju gaunamas atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybės naudai iš ieškovo R. D. 36,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 106-114). Teismas nurodė, kad neigdamas rangos sutartinius santykius, atsakovas neįrodinėjo parašo Rangos sutartyje netikrumo fakto. Vien atsakovo žodinių paaiškinimų apie parašo netikrumą nepakanka tokiam faktui konstatuoti, todėl teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad Rangos sutartyje yra ne atsakovo parašas yra neįrodyta. Vadinasi, ieškovą ir atsakovą siejo faktiniai rangos teisiniai santykiai. Ieškovas, pasirašydamas Rangos sutartį veikė pagal verslo liudijimą, t.y. kaip verslininkas, savo ruožtu atsakovas minėtą sutartį pasirašė kaip fizinis asmuo. Minėta Rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo įrengti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pagal atsakovui išduotą statybos leidimą statomo gyvenamojo namo stogą, todėl šalių sudaryta Rangos sutartis pripažintina vartojimo rangos sutartimi, o atsakovas pripažintinas vartotoju. Teismas nustatė, jog atlikęs grebėstavimo ir stogo uždengimo plėvele darbus ir nesulaukęs atsakovo atsiskaitymo už minėtų darbų etapą, ieškovas sustabdė sutarties vykdymą, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas, atlikęs minėtus statybos darbus, buvo pranešęs atsakovui apie pasirengimą perduoti atsakovui atitinkamų darbų rezultatą. Byloje nesant šalių ar vienašališkai pasirašyto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, ieškovui kaip rangovui bei verslininkui, kuriam nustatyti didesni atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, kyla pareiga įrodyti jo nurodomas aplinkybes, t.y. įrodyti darbų atlikimo faktą, atliktų darbų apimtį bei pagrįsti darbų kainą. Byloje pateiktas antstolio 2014-04-03 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina ieškovo atliktų darbų apimties, nes antstolis minėtu protokolu konstatavo bendrą stogo dengimo atliktų darbų apimtį, tačiau toks protokolas savaime neįrodo subjekto, atlikusio konkrečius darbus ir jų apimties. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieškovas vykdė ginčo namo stogo dengimo darbus, tačiau leistinais įrodymais nepagrindė, kokius stogo rangos darbus jis faktiškai atliko, t.y. neįrodė faktiškai atliktų darbų apimties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai juos aiškino, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Apylinkės teismas savo sprendime neatsakė į svarbiausią klausimą: jei stogas galų gale buvo uždengtas čerpėmis ir nebuvo įrodyta, kad kiti atsakovo rangovai atliko kitus, nei čerpių klojimo darbus, tai kas tuomet atliko stogo konstrukcinius darbus? Jeigu atsakovas pasamdė kitus rangovus čerpėmis užkloti stogą, tai vienareikšmiškai reiškia tai, kad atsakovas ieškovo atliktus stogo dengimo darbus pradėjo naudoti pagal paskirtį – stogo konstrukcijos nėra savitikslės, o daromos tam, kad būtų galima užkloti stogo dangą – čerpes. Tai rodo, kad ieškovas tinkamai atliko stogo konstrukcijų montavimo darbus, už kuriuos jam turi būti tinkamai atlyginta;Byloje esanti Rangos sutartis, kurioje kalbama apie pilną stogo įrengimą, liudytojų parodymai apie tai, kad buvo dirbama kartu su ieškovu įrenginėjant konkrečias stogo konstrukcijas, antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas rodo, kad ieškovas atliko stogo konstrukcijų montavimo darbus. Atsakovas neįrodė, kad jam stogo konstrukcinius darbus atliko kitas rangovas. Įrodymų visuma rodo, kad egzistuoja didesnė tikimybė, kad ieškovas atliko atsakovui rangos sutartimi sulygtus darbus (išskyrus čerpių dengimą), nei kad neatliko ir pirmosios instancijos teismas turėjo tą įvertinti, tačiau aukščiau įvardintus įrodymus vertino formaliai;Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės rėmėsi prielaidomis, kas sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tam, kad pasakyti, kokie statybos darbai per kiek dienų gali būti atlikti, būtinos specialiosios žinios statybos srityje, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, ar tokias specialias žinias statybos srityje teismas turėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 126-127). Atsiliepime nurodė, kad nesinaudojo ieškovo darbų rezultatu, nes stogo darbus atliko kiti rangovai. Pažymėjo, jog Rangos sutarties su apeliantu nepasirašinėjo, liudytojų parodymai minėtą faktą patvirtino. Antstolio faktinių aplinkybių protokolas neįrodo, kad apelianto nurodomi darbai buvo atlikti jo. Rašysenos ekspertizės byloje neprašė skirti, nes manė, jog pakaks pateiktų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas R. D. (rangovas), dirbantis pagal 2014-02-07 išduotą Verslo liudijimą Nr. GJ742560-1 (b.l. 21), ir atsakovas A. Š. (užsakovas) pasirašyta Rangos sutartimi susitarė, jog ieškovas atliks stogo grebėstavimo, plėvelės tempimo bei čerpių dangos darbus objekte, esančiame Pikutiškių k., Vilniaus raj., sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o atsakovas su ieškovu atsiskaitys sutartyje numatytais terminais ir tvarka (b.l. 30-31). Rangos sutartimi ieškovas sutartyje numatytus darbus įsipareigojo atlikti etapais: nuo 2014-02-12 iki 2014-02-26 – stogo grebėstavimą ir plėvelės tempimą; nuo 2014-02-27 iki 2014-03-28 – stogo čerpių dangos uždėjimą. Atsakovui nevykdant savo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovas 2014 m. vasarį sustabdė stogo įrengimo darbus. Tolimesnius stogo įrengimo darbus tęsė kiti atsakovo pasamdyti asmenys. Kadangi po Rangos sutarties nutraukimo atsakovas už ieškovo atliktus stogo dengimo darbus neatsiskaitė, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus stogo montavimo darbus priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė, kokius stogo rangos darbus jis faktiškai atliko, t.y. neįrodė faktiškai atliktų darbų apimties. (b. l. 106-114).

Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai juos aiškino, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Pasak apelianto, aplinkybė, kad atsakovas pasamdė kitus rangovus čerpėmis užkloti stogą, vienareikšmiškai reiškia, jog ieškovas tinkamai atliko stogo konstrukcijų montavimo darbus, be kurių būtų išvis neįmanomas tolimesnis stogo užklojimas čerpėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir grindžiami tik prielaidomis.

Vadovaujantis CK 6.694 str. 1 d., užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; ir kt.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas (rangovas), 2014 m. vasarį sustabdęs stogo įrengimo darbus, apie atliktus darbus nepranešė atsakovui (užsakovui), dėl ko šis neturėjo pagrindo pradėti darbų priėmimo. Kitaip tariant, apeliantas neišviešino, kokius darbus iki Rangos sutarties nutraukimo jis atliko ir už kokių darbų atlikimą jam turėtų būti atlyginta sutartyje nustatyta tvarka.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Šalys Rangos sutartimi būtent ir susitarė, jog užsakovas su rangovu atsiskaito po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Vadinasi, nesant šalių ar vienašališkai pasirašyto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, ieškovui kaip rangovui bei verslininkui, kuriam nustatyti, didesni atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, kyla pareiga įrodyti darbų atlikimo faktą, atliktų darbų apimtį bei pagrįsti darbų kainą (CPK 178 str.). Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad kiti darbininkai nebūtų galėję dengti stogo čerpėmis, jei jis nebūtų atlikęs stogo montavimo darbų iki stogo dengimo čerpėmis, savaime neįrodo, jog ieškovas atliko visus stogo montavimo darbus iki jo dengimo čerpėmis.

Pasak apelianto, byloje esanti rangos sutartis, kurioje kalbama apie pilną stogo įrengimą, liudytojų parodymai apie tai, kad buvo dirbama kartu su ieškovu įrenginėjant konkrečias stogo konstrukcijas ir antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas rodo, kad ieškovas atliko stogo konstrukcijų montavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus rašytinius įrodymus, kuriais remiasi ieškovas, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad visus aukščiau įvardintus įrodymus Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino formaliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovo į bylą pateiktas 2014-04-03 antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina ieškovo atliktų darbų apimties. Pažymėtina, jog Rangos sutartį ir vykdomus stogo dengimo darbus apeliantas nutraukė 2014 m. vasario mėnesį, o antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą surašė tik 2014-04-03, todėl šiuo protokolu negalima nustatyti, kokie stogo montavimo darbai buvo atlikti tą dieną, kai ieškovas nutraukė darbus. Konstatuotina, kad nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2014-04-03 dalis darbų jau galėjo būti atlikti naujų atsakovo pasamdytų darbininkų. Negana to, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad jau po savaitės laiko nuo darbų nutraukimo dienos, grįžęs į statybų vietą, jis rado kitus darbininkus, kurie tęsė stogo montavimo darbus.

Vertindamas liudytojų parodymus, kuriais apeliaciniame skunde taip pat remiasi apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog liudytojų parodymai ir ieškovo paaiškinimai nesutampa dėl darbų atlikimo eigos ir terminų. Dėl nurodyto, kilus abejonių dėl liudytojų parodymų objektyvumo, ir jų prieštaringumo su ieškovo paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais parodymais kaip esminiu įrodymu byloje.

Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės rėmėsi prielaidomis, kas sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tam, kad pasakyti, kokie statybos darbai per kiek dienų gali būti atlikti, būtinos specialiosios žinios statybos srityje, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, ar tokias specialias žinias statybos srityje teismas turėjo.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).Skunde nurodydamas aukščiau minėtus teiginius, apeliantas nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Skunde nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, yra visiškai nepagrįsta.

Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų parodymais ir jais remdamasis argumentavo ir grindė savo sprendimą. Apeliantui nurodytina, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl nurodyto, nėra pagrindo teiginiui, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, todėl toks apelianto argumentas atmetamas kaip neįrodytas.

Skunde apeliantas nurodė, kad pasakyti, kokie statybos darbai per kiek dienų gali būti atlikti, būtinos specialiosios žinios statybos srityje, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, ar tokias specialias žinias statybos srityje teismas turėjo. Kaip jau minėta, priimdamas ginčijamą sprendimą teismas rėmėsi ir liudytojų O. K. ir V. L., kurie yra asmenys, atliekantys statybos darbus, parodymais. Jei bylos nagrinėjimo metu ieškovui būtų kilę abejonių dėl teismo turimų žinių statybos srityje trūkumo, jis galėjo kreiptis į teismą su prašymu tokį ekspertą iškviesti, tačiau tokio prašymo nepareiškė.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, pateikė 2014-07-01 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 639479 484 Lt sumai ir 2014-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Serija JBP Nr. 10461 (b. l. 128-129). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, jos atsakovas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas išreiškė dar teikdamas atsiliepimą į ieškinį (b. l. 45), tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu šių išlaidų atsakovo naudai nepriteisė (b. l. 106-114). Susipažinus su įrodymais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, manytina, kad šias išlaidas atsakovas patyrė tik pirmosios instancijos teisme, nes mokėjimas advokatui už suteiktas teisines paslaugas atliktas 2014-07-01, t.y. dar iki apeliacinio skundo pateikimo dienos 2015-01-21 (b. l. 120). Atsižvelgiant į tai, jog įrodymai, pagrindžiantys atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti tik su atsiliepimu į apeliacinį skundą, t.y. jau išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovo prašymas netenkinamas. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė