Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui Š. J., jo atstovui advokatui Aidui Mažeikai, Institucijos atstovui Vladui Miliui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo Š. J. įgalioto atstovo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16299-2021, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau- Institucijos) 2021 m. liepos 16 d. nutarimu (toliau- Nutarimas) Š. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 7 dalį paskirta 11 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m kovo 4 d. 07:24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones apgadino.

Skunde nurodoma, kad Š. J. (duomenys neskelbtini) gatve važinėja daugiau kaip 10 metų kiekvieną dieną, prie išvažiavimo, kuriame įvyko eismo įvykis, yra ženklas akligatvis, todėl jis yra įsitikinęs, kad gatvė, o ne akligatvis yra pagrindinė. Taip pat jam, kaip vietiniam gyventojui, yra žinoma, jog šiame akligatvyje yra tik keletas gyvenamųjų namų, ilgą laiką akligatvis net nebuvo asfaltuotas. Pastebėtina tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės bendras ilgis yra apie 1,7 km, šioje gatvėje yra gausybė akligatvių, kurie veda prie kelių - keliolikos namų, todėl būtų nelogiška manyti, jog visi šie akligatviai yra lygiareikšmių kelių sankryžos su pagrindine gatve.

Skunde nurodoma, kad įvykio metu V. J. išvažiavo iš nuosavų namų teritorijos, nepraleido keliu važiuojančio Š. J., todėl administracine tvarka už sukeltą eismo įvykį baustinas jis. Eismo įvykio ekspertizėje nurodyta, kad dviejų kelių susikirtimas, ties kuriuo įvyko transporto priemonių susidūrimas, kelio ženklu Nr. 107 „Sankryža“ ar kitais pirmumo kelio ženklais nepažymėtas. Todėl sprendžiant iš pateiktų duomenų visumos, eksperto nuomone, (duomenys neskelbtini) gatvė, kuria važiavo automobilis „Subaru Forester“, yra pagrindinis kelias, o į (duomenys neskelbtini) gatvę prisijungianti, pažymėta kelio ženklu Nr. 611. „Akligatvis“, tos paties (duomenys neskelbtini) gatvės atšaka, kuria važiavo „Kia Sorento“, yra laikytina įvažiavimu/išvažiavimu į šalia esančias teritorijas. Automobilio „Kia Sorento“ vairuotojas įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalėjo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui „Subaru Forester“. Pareiškėjo Š. J. atstovas skunde laikosi pozicijos, kad ekspertai visikai patvirtino vertinimą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ne Š. J., bet V. J., todėl byla grąžintina institucijai išsamiam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti - nubausti kaltą dėl eismo įvykio asmenį.

Skunde nesutinkama su Institucijos nutarime nurodytu teiginiu, kad susikirtime kelio danga yra vienoda, pirmumo ženklų nėra, važiavimo tvarka neaptarta, todėl šiame susikirtime reikia duoti kelią transporto priemonei artėjančiai iš dešinės. Skunde teigiama, kad ekspertai nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) gatvė, kuria važiavo automobilis „Subaru Forester“, yra pagrindinis kelias, o į (duomenys neskelbtini) gatvę prisijungianti, pažymėta kelio ženklu Nr. 611. „Akligatvis“, tos paties (duomenys neskelbtini) gatvės atšaka, kuria važiavo „Kia Sorento“, yra laikytina įvažiavimu/išvažiavimu į šalia esančias teritorijas.“, todėl sprendimą priėmusios Institucijos įsitikinimas, kad jei aklakelis (atšaka) yra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą savaime reiškia, kad tai yra lygiareikšmis kelias, laikytinas klaidingu.

Skunde nurodoma, kad kaltės nustatymas už važiavimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų glaudžiai susijęs su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas. Skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat, skunde teigiama, kad Š. J. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymio-kaltės.

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Ties sankryža pastatytas kelio ženklas „Aklakelis“ nenusako, kad yra įvažiuojama į teritorija, jis nurodo, kad kelias neturi viename gale išvažiavimo. Teritorija - tai tam tikras apibrėžtas ar neapibrėžtas ribas turinti zona, kurią eismo dalyviai gali suprasti ir identifikuoti, pvz.: degalinės teritorija, išvažiavimas iš įmonės teritorijos, netgi išvažiavimas iš gyvenamųjų namų teritorijos, kuri yra atskirta nuo įvažiuojamojo kelio vartais ar pakeliamu užtvaru ir panašiai. Šiuo konkrečiu atveju, kelias paženklintas aklakeliu, nėra privažiavimas tik iki vieno ar dviejų individualių namų, gatvė pakankami ilga, bei tokio pačio pločio ir tokios pačios dangos kaip ir kelias, kuriuo atvažiavo Š. J. vairuojamas automobilis „Subaru“. Objektyviai vertinant, minėta sankryža yra lygiareikšmių kelių sankryža.

Š. J. skundo nagrinėjimo teisme metu savo skundą palaikė ir nurodė, kad visi faktai patvirtina, kad jis važiavo pagrindiniu keliu. Žmonės 2015 išsiasfaltavo kelią ir mano, kad jų kelias lygiavertis. Įvykio metu toje vietoje nebuvo jokio kelio ženklo, šiuo metu ten stovi ženklas, pagal kurį, kelias kuriuos jis važiavo eismo įvykio metu, yra pagrindinis. Kiek prisimena įvykio aplinkybes, kad jam buvo užkirstas kelias. Jis V. J. nematė. Ten važinėja nuo 2000 m. V. J. atvažiavo iš uždaros teritorijos. Kitas automobilis išvažiavo jam prieš pat jį. V. J. išvažiavo iš uždaros teritorijos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, kad automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki užfiksuotų šukių pradžios. Šioje eismo situacijoje, tikėtina, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, - iš kelio vedančio į šalia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Š. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Jeigu kliūtis buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu nuo susidūrimo vietos, tai automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo Š. J. veiksmai, - laiku nemažino automobilio judėjimo greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tikėtina, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Kia Sorento“, vairuojamas V. J., iš įvažiavimo į šalia esančias teritorijas suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu, (duomenys neskelbtini) gatve važiavo automobilis „Subaru Forester“, kuris, judėdamas didesniu nei automobilis „Kia Sorento“ greičiu, priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį. Po susidūrimo automobilis „Subaru Forester“ buvo sustabdytas ir liko stovėti taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis „Kia Sorento“ pavažiavo į priekį ir buvo sustabdytas nenustatytoje vietoje. Automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi (priekiniu bamperiu, dešinės pusės priekiniu sparnu, variklio dangčiu, dešinės pusės priekiniu žibintu, radiatoriaus grotelėmis) atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį (užpakalinį bamperį, bagažinės dangtį). Nustatyti, kokie buvo transporto priemonių greičiai susidūrimo metu, iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima. Jeigu automobilio „Subaru Forester“ vairuotojui, važiuojančiam 50 km/h greičiu, kliūtis, buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu iki susidūrimo vietos, tai vairuotojas, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Neįvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę prieš artėjantį automobilį „Subaru Forester“, automobilio „Kia Sorento“ vairuotojas V. J. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo (administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-269/2021 b. l. 59-63).

Motyvuojamoji dalis

Š. J. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. S. N. nurodo, kad Š. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 155 punktą, kuriame nurodyta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

Pareiškėjas ir jo atstovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko ne lygiaverčių kelių sankryžoje, o automobilis ,,Kia Sorento“ į pagrindinį kelią įvažiavo iš teritorijos prie kelio. Pareiškėjas Š. J. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose iš karto po eismo įvykio (administracinio nusižengimo byla Nr. 1-269/2021 b. l. 15), tiek skundo nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog jis važiavo pagrindiniu keliu, o automobilio ,,Kia Sorento“ vairuotojas V. J. išvažiavo iš šalia esančios teritorijos. Pareiškėjas savo skundą grindė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktu.

Teismas, susipažinęs su jam pateikta medžiaga, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, nesutinka su Pareiškėju ir jo pateiktu eismo įvykio aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad pareiškėjas Š. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas nuosekliai laikosi pozicijos, kad jis važiavo pagrindiniu keliu. Savo 2020 m. kovo 3 d. iš karto po eismo įvykio rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad tuo keliu važinėja daugiau nei 10 metų, teisme nurodė, kad nuo 2000 m., todėl yra įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinė gatvė, be to prie išvažiavimo iš teritorijos stovi akligatvio ženklas. Teismo vertinimu, Š. J. manymas, kad jis važiavo pagrindiniu keliu nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos byloje nėra ginčo, kad vieta, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nėra paženklinta pirmumo ženklais. Kelių eismo taisyklių 3.14.punkte nurodyta, kad pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad Š. J. manymas, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu buvo klaidingas ir objektyviai nepagrįstas.

Skunde teigiama, kad Š. J. pateiktą eismo įvykio aplinkybių vertinimą patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktas, tačiau teismas nesutinka su tokia pozicija. Ekspertizės akte nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų duomenų negalima pateikti kategoriškos išvados, todėl šioje eismo situacijoje tikėtina, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, - iš kelio vedančio į šalia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Š. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Tame pačiame ekspertizės akte padaryta išvada, kad jeigu kliūtis buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu nuo susidūrimo vietos, tai automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo Š. J. veiksmai, - laiku nemažino automobilio judėjimo greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ir asfaltuoto kelio, kuris prisijungia iš dešinės pusės ir žymimas kaip akligatvis (KET ženklas Nr. 611) bei (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, važiuojamųjų dalių sankirta jokiais pirmumo ženklais nepažymėta, tačiau ekspertas padarė išvadą, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, - iš kelio vedančio į šalia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Š. J.. Ekspertizes akte nurodytą teiginį, kad Š. J. važiavo pagrindiniu keliu, teismas laiko nepagrįstu, nes ekspertizės akte nenurodyta, kuo remiantis buvo nustatyta, kad Š. J. važiavo pagrindiniu keliu ir V. J. turėjo jį praleisti, be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią ekspertizės akto išvadą. Kaip jau minėta byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio vieta nebuvo pažymėta jokiais pirmumo kelio ženklais (tai nurodyta ir ekspertizės akte).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi, t. y. priekiniu bamperiu, dešinės pusės priekiniu sparnu, variklio dangčiu, dešinės pusės priekiniu žibintu, radiatoriaus grotelėmis, atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį, t. y. užpakalinį bamperį, bagažinės dangtį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į automobiliams padarytus apgadinimus, į tai, kad šukės užfiksuotos didesniu nei 10, 3 m atstumu nuo sankryžos, darytina išvada, kad automobilis ,,Kia Sorentra“ iš sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo anksčiau nei automobilis „Subaru Forester“ priartėjo prie minėtos sankryžos, todėl automobilio „Subaru Forester“ vairuotojas Š. J. turėjo ir galėjo reaguoti į esamą situaciją ir priimti atitinkamus veiksmus, siekiant išvengti eismo įvykio.

Atkreiptinas dėmesį į pareiškėjo Š. J. nurodytą aplinkybę, kad minėtu keliu, po eismo įvykio vietą važinėja kasdien nuo 2000 m., į jo nurodyta aplinkybę, kad ir anksčiau minėtoje vietoje yra buvę panašių avarinių situacijų, tačiau pavykdavo išvengti eismo įvykių. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas laiko, kad Š. J., būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, žinodamas, kad vietoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, susidaro avaringos situacijos, turėjo būti atidus ir rūpestingas.

Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 62 punktas). Esat aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad eismo įvykio vietoje nebuvo pirmumo kelio ženklo, į tai, kad kelio dangos buvo vienodos, laiko, kad eismo įvykis įvyko lygiaverčių kelių sankryžoje, todėl važiuojant per jas, reikėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 155 punkte nustatyta tvarka.

Pareiškėjo Š. J. atstovas advokatas A. Mažeika nurodė, kad šiuo metu įvykio vietoje yra kelio ženklas Nr. 203 (duoti kelią), kas atstovo teigimu patvirtina, kad Š. J. manymas, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu, buvo pagrįstas. Teismas nesutinka su tokia Š. J. pozicija. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas Š. J. skundą, vertina įvykio metu buvusias aplinkybes, asmenų veiksmus esant toms aplinkybėms.

Teismas, susipažinęs į įvertinęs bylos medžiagą, skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, laiko, kad Š. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, daro išvadą, kad Institucijos 2021 m. liepos 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16299-2021 pagrįstas ir teisėtas, todėl Š. J. skundas netenkintinas ir Institucijos Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Š. J. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16299-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.