- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-62-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00490-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto Vyriausiojo PK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Aidas Mažeika
Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Š. J. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 16 d. nutarimas Nr.10-ANR_N-16299-2021, kuriuo Š. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, paskirta 11 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. liepos 16 d. nutarimu Š. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį paskirta 11 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m kovo 4 d., 7 val. 24 min., Vilniaus r. sav., Antežerių k., prie namo Ežero g. 2F, vairuodamas automobilį, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemones apgadino.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustojo Š. J. atstovo advokato apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog administracinėn atsakomybėn Š. J. patrauktas pagrįstai. Teismas konstatavo, kad Š. J. manymas, jog jis važiuoja pagrindiniu keliu buvo klaidingas ir objektyviai nepagrįstas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nubaustojo atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutarimą ar nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai išsamiam nusižengimo tyrimui atlikti. Teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
3.1. Apeliantas pastebi, kad automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. J. išvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos, kurioje yra dešimt nuosavų gyvenamųjų namų, todėl jis turėjo praleisti keliu važiuojantį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą Š. J..
3.2. Advokatas nurodo, kad siekdamas patikrinti tokią pareiškėjo poziciją, skundą nagrinėjantis teismas šioje byloje paskyrė eismo įvykio ekspertizę. 2020 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės akte nurodyta, kad „šioje eismo situacijoje, tikėtina, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, iš kelio vedančio į šalia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Š. J., ir techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Taigi, ekspertai visiškai patvirtino vertinimą, kad V. J. išvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos, todėl dėl eismo įvykio yra kaltas ne Š. J., bet V. J..
3.3. Advokatas, nesutikdamas su apylinkės teismo argumentais, kas yra laikoma pagrindiniu keliu, kokiais kelio ženklais žymimi pagrindinis ir šalutinis keliai, šių terminų apibrėžimais, bei remdamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, teigia, kad vieta, kur įvyko eismo įvykis, nelaikytina sankryža, kad tai yra išvažiavimas iš šalia kelio esančios teritorijos, todėl teismo argumentai, susiję su kelio ženklais ar kitais požymiais, nurodančiais pirmumo teisę sankryžoje, šioje situacijoje negali būti taikomi. Pastebi, kad Kelių eismo taisyklėse nėra kelio ženklo, nurodančio ar įspėjančio apie išvažiavimą iš šalia kelio esančios teritorijos, teismo išvardinti kelio ženklai tokiu atveju taip pat nėra įrengiami, jokio ženklo nebuvo ir šioje situacijoje ir tai yra aplinkybė patvirtinanti, kad eismo įvykis įvyko V. J. išvažiuojant iš šalia kelio esančios teritorijos.
3.4. Advokatas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse byloje Nr.N3-856/2006; Nr. N444-777/2009), nurodo, kad Kelių eismo taisyklėse trūksta nuoseklumo, vartojant terminus „kelias“ ir „esanti šalia jo teritorija“. Dėl to vertinant, konkrečią teritoriją kaip vientisą, ar esančią šalia kelio, reikėtų atsižvelgti ne tik į kelių eismo taisyklėse vartojamas sąvokas, bet ir konkretaus kelio išsidėstymą ir kitas aplinkybes, iš kurių vairuotojas objektyviai galėtų spręsti apie važiavimo tvarką tokioje teritorijoje.
3.5. Atkreipia teismo dėmesį, jog teritorijoje, iš kurios išvažiavo V. J., yra dešimt gyvenamųjų namų ir tai nėra atskira gatvė, jame esantys namai turi tos pačios Ežero gatvės gausybę akligatvių, kurie veda prie kelių namų. Todėl nėra logiška manyti, kad visi šie akligatviai yra lygiareikšmiai keliai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Š. J. pagrįstai nusprendė, kad V. J. išvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos.
3.6. Advokatas nesutikdamas su teismo išvada, jog ekspertizės akte nenurodyta, kuo remiantis buvo nustatyta, kad Š. J. važiavo pagrindiniu keliu ir V. J. turėjo jį praleisti ir, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią ekspertizės akto išvadą. Pažymi, kad eksperto nuomone, Ežero gatvė, kuria važiavo automobilis „Subaru Forester“, yra pagrindinis kelias, o į Ežero gatvę prisijungianti, pažymėta kelio ženklu Nr. 611 „Akligatvis“ yra tos pačios Ežero gatvės atšaka, kuria važiavo „Kia Sorento“, yra laikytina išvažiavimu į šalia esančias teritorijas. Todėl pastarasis automobilis turėjo duoti kelią „Subaru Forester“ automobiliui.
3.7. Advokato teigimu, pagal kelių ženklų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, ženklas Nr. 107 „Sankryža“ turi būti įrengtas prieš lygiareikšmių kelių susikirtimus, kurie vairuotojams gyvenvietėse matomi iš trumpesnio nei 50 m., o ne gyvenvietėse – trumpesnio nei 150 m. atstumu arba kai tai gali padidinti eismo saugumą. Dviejų kelių susikirtimas, ties kuriuo įvyko transporto priemonių susidūrimas, kelio ženklu Nr. 107 „Sankryža“ ar kitais pirmumo ženklais nepažymėta, tai yra aptariamu atveju Vilniaus rajono savivaldybė privalėjo įrengti minėtą ženklą. Advokatas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, o administracinė atsakomybė negali būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau nenuoseklų teisinį reguliavimą suprato kitaip nei atskiras valstybės institucijos pareigūnas.
3.8. Akcentuoja, jog šioje byloje kyla abejonės dėl Š. J. kaltės. Bylos aplinkybės nepagrindžia neabejotinos išvados, kad jis susiklosčiusioje situacijoje, nesant tai nurodančio kelio ženklo, suvokė, jog įvažiuoja į lygiareikšmių kelių sankryžą ir privalo duoti kelią iš dešinės į ją įvažiuojančiai transporto priemonei. Tuo tarpu institucija, darydama išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo Š. J. veikloje, iš esmės rėmėsi vien tik objektyviu įvažiavimo į sankryžą faktu ir nesuteikė pakankamos reikšmės vairuotojo klaidą nulėmusioms aplinkybėms. Advokato teigimu, kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ne Š. J., o V. J., todėl byla grąžintina Institucijai išsamiam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kad atsakomybėn būtų patrauktas kaltas asmuo. Alternatyviai advokatas taip pat prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. J. prašo Š. J. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo, jog sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, pirmumo ženklų nėra, abiejų kelių kelio dangos yra vienodos - asfaltuotos. Kelio ženklinimas taip pat nenustato, jog pirmiau nurodyta sankryža būtų nelygiareikšmė. Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir ekspertizės akte. Todėl sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, turi būti laikoma lygiareikšme sankryža. Vadovaujantis KET 155 punktu, Š. J., vairavęs „Subaru Forester“ automobilį, lygiareikšmėje sankryžoje privalėjo duoti kelią iš dešinės pusės artėjusiai jo vairuotai transporto priemonei „Kia Sorento“. Todėl eismo įvykis įvyko dėl pareiškėjo Š. J. veiksmų
Šalies argumentai
4.2. V. J. teigimu, net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo lygiareikšmė, Š. J. vis vien turėjo ir galėjo išvengti eismo įvykio. Š. J. negalėjo nematyti iš dešinės pusės artėjusios transporto priemonės „Kia Sorento“, kadangi kelias, kuriuo važiavo Š. J. buvo žemėjantis ir besisukantis į kairę. Š. J. galėjo ir turėjo išvengti eismo įvykio, jeigu nebūtų viršijęs leistino greičio arba būtų stabdęs. Maža to, net ir neturint specialiųjų žinių, yra akivaizdu, jog lygiavertėje sankryžoje manevrą atlikęs ir nuo įsukimo daugiau nei 10,3 m nuvažiavęs „Kia Sorento“ automobilis galėjo ir turėjo būti matomas iš didesnio nei minimalaus stabdymo atstumo - 24,8 m (35,1 m - 10,3 m).
4.3. Atsiliepime nurodoma, jog ekspertizės aktas dalyje dėl nelygiareikšmės sankryžos vertinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo turinys toje dalyje yra tarpusavyje prieštaraujantis, o ekspertizės akto išvados toje dalyje neišplaukia iš tyrimo eigos, todėl priimant nutarimą teisėtai ir pagrįstai nesivadovauta šia ekspertizės akto dalimi. Ekspertizės akte neteisėtai ir nepagrįstai pasisakoma ne fakto, o teisės klausimais. Be to, ekspertizės akto nepagrįstumą ir neteisėtumą pagrindžia ir tai, jog šio akto 2 lapo 1 punkte neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, jog Š. J. tariamai vairavo automobilį „Kia Sorento“, o jis - „Subaru Forester“. Kitų byloje pateiktų įrodymų visuma pagrindžia esant priešingai situacijai – jis vairavo automobilį „Kia Sorento“, o Š. J. - „Subaru Forester“. Šis prieštaringumas lėmė neteisingas ekspertizės išvadas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus byloje esančią medžiagą, pagrindo išvadai, kad byloje neteisingai nustatytos inkriminuoto ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, yra netinkama jų teisinė kvalifikacija ar paskirta neteisinga administracinė nuobauda, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 115 punkte vienareikšmiškai numatyta, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
6. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, jog aptariamoje sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, pirmumo ženklų nėra, abiejų kelių kelio dangos yra vienodos – asfaltuotos. Kas iš esmės reiškia, kad kelio ženklinimas nenustato, jog sankryža būtų nelygiareikšmė. Tokią aplinkybę patvirtina ir teismo iniciatyva atliktos ekspertizės išvada (t. 1, b. l. 60), kurioje pažymėta, kad Ežero g. ir asfaltuoto kelio, kuris prisijungia iš dešinės pusės ir pažymėtas kaip aklakelis yra Ežero gatvės dalis, važiuojamųjų dalių sankirta jokiais pirmumo kelio ženklais nepažymėta, bei policijos pareigūno Daliaus Pestinio 2020 m. kovo 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog Vilniaus raj. Antežerių km., Ežero g. 2F sankryžoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nėra jokių pirmumo ženklų (t. 1, b. l. 11). Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 12), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 36-41) kita administracinio nusižengimo medžiaga. Todėl akivaizdu, kad sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo nustatyta važiavimo tvarka (išskyrus kelio ženklą Nr. 611, kuris vadinasi „Aklakelis“). Nors apeliantas savo kaltę kategoriškai neigia, teigdamas, kad tuo pačiu keliu važinėja dešimt metų ir yra įsitikinęs, kad Ežero g. yra pagrindinė, tačiau pastarieji nubaustojo teiginiai nėra niekuo pagrįsti, ir tik patvirtina aplinkybę, kad pastarasis asmuo tikėtina sąžiningai klysta, klaidingai, savo naudai vertindamas susidariusią situaciją kelyje.
7. Nubaustojo atstovas teigia, jog vieta, kur įvyko eismo įvykis, nelaikytina sankryža, teigia, jog tai yra išvažiavimas iš šalia kelio esančios teritorijos, tačiau tokie advokato teiginiai nėra pagrįsti. Iš byloje esančio Viliaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. birželio mėnesio rašto, matyti, kad aklakelis, esantis nuo pagrindinės Ežero g. link Taikos g. 1, Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj. yra įtrauktas į Vilniaus savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ir aklakelis yra užregistruotas kaip Ežero g. Aklakeliui suteiktas 12 m. gatvių raudonųjų linijų plotis (t. 1, b. l. 87). Taigi, byloje nustatyta, kad susikirtime yra kelias neturintis kitame gale išvažiavimo, jis pažymėtas kelio ženklu Nr. 611 „Aklakelis“ ir yra kelias su ypatumais. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, kurioje nebuvo jokio pirmumo ženklo, kelio dangos buvo vienodos, ir nors kelias iš kurio išvažiavo V. J. buvo pažymėtas kelio ženklu „Aklakelis“, tačiau tuo atveju, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka jose nėra aiškiai nustatyta, tuomet važiuojant per jas, reikia vadovautis Kelių eismo taisyklių 115 punkte nustatyta tvarka, kai kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Būtent šio reikalavimo Š. J. nesilaikė.
8. Pastebėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 16 d. nutarime Nr.10-ANR_N-16299-2021, teisingai pažymėta nuoroda į KET 115 punktą. Tuo tarpu, Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio vietoje nebuvo pirmumo kelio ženklo, taip pat į tai, kad kelio dangos buvo vienodos, teismas įvertino aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko lygiaverčių kelių sankryžoje, todėl važiuojant per jas, reikėjo vadovautis KET 155 punkte nustatyta tvarka (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties 5 lapo 3 pastraipa). Apylinkės teismas savo nutartyje plačiau nepasisakė, kodėl šiuo atveju taiko KET 155 punkto reikalavimus, o ne KET 115 punktą, kuris nurodytas policijos komisariato nutarime. Tačiau Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, jog kelių sankirta, kurioje įvyko eismo įvykis būtų nelygiareikšmė, o minėto policijos nutarimo grafoje pažeidimo esmė buvo nurodyta, jog Š. J. vairuodamas automobilį, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės važiuojančiam automobiliui su juo susidūrė ir abi transporto priemones apgadino. Taigi, šiuo atveju papildoma teismo nuoroda į KET 155 punkto reikalavimo pažeidimą, Š. J. teisės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nepažeidė. Tokia papildoma nuoroda į KET reikalavimų pažeidimą nelaikoma esminiu proceso pažeidimu dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nubaustasis yra patyręs vairuotojas, turintis nemenką vairavimo patirtį, todėl KET reikalavimus, privalėjo žinoti ir esant sudėtingesnei situacijai, įvertinti atsakingai, vadovaujantis atsargumo, rūpestingumo ir mandagumo principais.
9. Advokatas savo skundą grindžia byloje atliktos ekspertizės išvados rezultatais, kuri anot jo, visiškai patvirtino vertinimą, kad V. J. išvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos, todėl dėl eismo įvykio yra kaltas ne Š. J., bet V. J.. Atsakant į šį skundo argumentą pastebėtina, jog iš tiesų ekspertizės akte pateikta informacija, kad šioje eismo situacijoje, tikėtina, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, - iš kelio vedančio į šalia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Š. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Tačiau pažymėtina, kad byloje esančiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog jeigu kliūtis buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu nuo susidūrimo vietos, tai automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo Š. J. veiksmai, - laiku nemažino automobilio judėjimo greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
10. Nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Automobilis „Kia Sorento“ vairuojamas V. J., iš įvažiavimo į šalia esančias teritorijas suko į dešinę, į Ežero gatvę. Tuo metu, Ežero gatve važiavo automobilis „Subaru Forester“, kuris, judėdamas didesniu nei automobilis „Kia Sorento“ greičiu, priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį. Po susidūrimo automobilis „Subaru Forester“ buvo sustabdytas ir liko stovėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis „Kia Sorento“ pavažiavo į priekį ir buvo sustabdytas nenustatytoje vietoje. Automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi (priekiniu bamperiu, dešinės pusė, priekiniu sparnu, variklio dangčiu, dešinės pusės priekiniu žibintu, radiatoriaus grotelėmis atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį (užpakalinį bamperį, bagažinės dangtį). Jeigu automobilio „Subaru Forester“ vairuotojui Š. J., važiuojančiam 50 km/h greičiu, kliūtis, buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu iki susidūrimo vietos, tai vairuotojas, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Neįvažiuodamas į Ežero gatvę prieš artėjantį automobilį „Subaru Forester“, automobilio „Kia Sorento“ vairuotojas V. J. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo (t. 1, b. l. 55-63).
11. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, šioje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ekspertizės akto išvadą, jog Š. J. važiavo pagrindiniu keliu. Toks teiginys teismo įvertintas kaip nepagrįstas, kadangi ekspertizės akte nenurodyta, kuo remiantis šis faktas buvo nustatytas. Laikytina, kad tokia išvada yra padaryta be jokio teisinio pagrindo. Kaip jau minėta šioje nutartyje byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio vieta nebuvo pažymėta jokiais pirmumo ženklais (tai beje pažymėta ir ekspertizės akte). Svarbu yra tai, kad automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi, tai yra priekiniu bamperiu, dešinės pusės priekiniu sparnu, variklio dangčiu, dešinės pusės priekiniu žibintu, radiatoriaus grotelėmis, atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį, tai yra užpakalinį bamperį, bagažinės dangtį. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į automobiliams padarytus apgadinimus, į išsibarsčiusias šukes, kurios užfiksuotos didesniu nei 10, 3 m atstumu nuo sankryžos, ekspertizės akte nurodytu eismo įvykio vietos planu (t. 1, b. l. 60), eismo įvykio vietos schema, esančia byloje (t. 1, b. l. 12), darytina išvada, kad automobilis ,,Kia Sorentra“ iš sankryžos į Ežero gatvę link Žirgų gatvės įvažiavo anksčiau nei automobilis „Subaru Forester“ priartėjo prie minėtos sankryžos, todėl automobilio „Subaru Forester“ vairuotojas Š. J. turėjo ir galėjo reaguoti į esamą situaciją ir priimti atitinkamus veiksmus, siekiant išvengti eismo įvykio. Nors byloje nėra tikslių duomenų kokiu greičiu važiavo anksčiau minėti automobiliai (išskyrus Š. J. paaiškinimus, kad jis važiavo 50 km/val. greičiu), tačiau šiuo atveju reikšmingi yra V. J. paaiškinimai duoti 2020 m. kovo 4 d. iš karto po įvykio, nes jie patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Pastarasis nurodė, kad jis apie 7 va.17 val. įvažiavo į ežero gatvę, matė iš kairės pusės artėjantį automobilį, kuris buvo dar toli, lijo lietus. Jis, spustelėjo akseleratorių, pravažiavo 10 metrų ir pajuto smūgį į užpakalinį bamperį. Smūgis buvo stiprus, todėl nubloškė jo vairuojamą automobilį apie 20 metrų. Nurodė, jog jokių kelio ženklų prie išvažiavimo nėra, todėl jis vadovavosi dešinės rankos taisykle (t.1, b. l. 14).
12. Nors apeliantas ir jo gynėjas, kategoriškai nesutikdami su apylinkės teismo išvadomis reikalauja priimti naują nutarimą ar nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai išsamiam nusižengimo tyrimui atlikti, Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl yra atmetami. Apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas grąžinti bylą tyrimo įstaigai gali ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, tačiau tik išimtiniais atvejais – kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ,Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-5692-2020 administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla jau buvo grąžinta nutarimą surašiusiai Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Visi minėtoje nutartyje nurodyti reikalavimai Institucijos pareigūnų buvo išpildyti, todėl dar kartą siųsti bylą, kaip nurodo gynėjas, išsamiam nusižengimo tyrimui atlikti, bylą nagrinėjant apygardos teisme nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Byloje nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, apklausti suinteresuoti asmenys arba jų atstovai, paimti paaiškinimai, teismo iniciatyva atlikta ekspertizė, jos išvados įvertintos. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokį papildomą ir kokios apimties tyrimą turėtų atlikti Institucija, kokių esminių įrodymų byloje dar trūksta. Todėl remiantis visu tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas motyvais, kurie, šiuo konkrečiu atveju, nelaikytini pakankamais sprendimui grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti, kadangi esant įrodytai administracinio nusižengimo esmei, teismas gali pats nekliudomai, išsireikalauti įrodymus, pakeisti veikos kvalifikaciją ir pan., jeigu tai pripažintų būtina.
13. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo skundžiamą nutartį. Patikrinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad Š. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir KET 115 punktą. Nutraukti administracinę teiseną, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį jokio teisinio pagrindo nėra.
14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o Š. J. atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Š. J. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.