- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- II-1-269/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01292-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Š. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui R. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla) pagal pareiškėjo Š. J. įgalioto atstovo advokato A. M. 2020-04-23 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus AVPK, ir Institucija) 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5692-2020 (toliau-nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20111577142 teisėtumo ir pagrįstumo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus AVPK 2020 m. balandžio 3 d. priėmė nutarimą, kuriame nustatė, kad Š. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2020 m. kovo 4 d. 07.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį SUBARU FORESTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje, nedavė kelio iš dešinės važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemonės apgadino. Š. J. paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur dydžio bauda (b.l. 6).
Šalies argumentai
Skundu prašoma panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai. Skunde nurodyta, kad su šiuo nutarimu nesutinka nes yra įsitikinęs, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Įstatymo Nr. XIII-1932 2019-01-11 redakcija) 2 straipsnio 62 punkte nurodyta, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Automobilis Kia Sorento valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. J. išvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos, kurioje yra 10 nuosavų gyvenamųjų namų. Pažymėtina, kad tai akligatvis, kuris nėra atskira gatvė, t. y. jame esantys namai turi tos pačios Ežero gatvės numeraciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad Kelių eismo taisyklėse (toliau-KET) trūksta nuoseklumo, vartojant terminus „kelias“ bei „esanti šalia jo teritorija“ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-856/2006). Dėl to vertinant, konkrečią teritoriją kaip vientisą, ar esančią šalia kelio, reikėtų atsižvelgti ne tik į KET vartojamas sąvokas, bet ir į konkretaus kelio išsidėstymą ir kitas aplinkybes, iš kurių vairuotojas objektyviai galėtų spręsti apie važiavimo tvarką tokioje teritorijoje (nutartis adm. byloje Nr. Nr. N444-777/2009. Š. J. paaiškinime nurodė, kad Ežero gatve važinėja daugiau kaip 10 metų kiekvieną dieną, prie išvažiavimo, kuriame įvyko eismo įvykis, yra ženklas akligatvis, todėl jis yra įsitikinęs, kad gatvė, o ne akligatvis yra pagrindinė. Taip pat jam, kaip vietiniam gyventojui, yra žinoma, jog šiame akligatvyje yra tik keletas gyvenamųjų namų, ilgą laiką akligatvis net nebuvo asfaltuotas. Pastebėtina tai, kad Ežero gatvės bendras ilgis yra apie 1,7 km, šioje gatvėje yra gausybė akligatvių, kurie veda prie kelių - keliolikos namų, todėl būtų nelogiška manyti, jog visi šie akligatviai yra lygiareikšmių kelių sankryžos su pagrindine gatve. Ne mažiau svarbu ir tai, kad V. J. taip pat yra tos pačios gatvės gyventojas ir puikiai žino nurodytą eismo situaciją joje. Darytina išvada, kad įvykio metu V. J. išvažiavo iš nuosavų namų teritorijos, nepraleido keliu važiuojančio Š. J., todėl administracine tvarka už sukeltą eismo įvykį baustinas jis. Teisės teorijoje blanketinėmis teisės normomis vadinamos tos normos, kurių esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. ANK 417 straipsnio 7 dalies dispozicija yra blanketinė teisės norma, nes nukreipia į KET. Pripažįstant asmenį kaltu tokio nusižengimo padarymu, nutarime turi būti nurodama kokį KET punktą šis asmuo pažeidė, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl nurodytų priežasčių bylą prašo grąžinti sprendimą priėmusiai institucijai išsamiam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime nurodoma, kad išnagrinėjus surinktą medžiagą matyti, kad eismo įvykio schemoje vieta, kur įvyko abiejų transporto priemonių susidūrimas, kelio pirmumo ženklais nepažymėta. Schemoje pavaizduotas vienintelis informacinis kelio ženklas Nr. 611 ,,Aklakelis“. Gatvėje, iš kurios išvažiavo automobilis KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra keletas namų, gatvei suteiktas pavadinimas Ežero g. Iš to sprendžiama, kad sankryža yra lygiareikšmė, joje važiavimo tvarka neaptarta. Institucijos nuomone, išnagrinėjus surinktą medžiagą, Š. J. veika, kuomet jis 2020 m. kovo 7 d. 07.24 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį SUBARU FORESTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje, nedavė kelio iš dešinės važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, įrodyta. Prašo nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti (b.l. 1).
Teismo posėdyje pareiškėjas Š. J. palaikė savo skundą ir papildomais nurodė, kad maždaug apie 7.30 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės. Lijo lietus. Privažiuojant susikirtimo su iš dešinės pusės esančiu keliu jam prieš pat automobilį įvažiavo sukanti automobilis „Kia Sorento“. Pradėjo stabdyti ir vengdamas susidūrimo nusukinėjo į kai susidūrimo išvengti nepavyko. Teismo posėdyje nurodė, kad jis prieš eismo įvykį važiavo apie 50 km/h greičiu (b.l. 42-48).
Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 07.17 val. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, matė iš kairės pusės artėjantį automobilį, kuris buvo toli. Jis buvo sustojęs. Lijo lietus. Pavažiavo apie 10 metrų ir pajuto smūgį į užpakalinį bamperį. Smūgis buvo stiprus, kad nubloškė jo automobilį apie 20 metrų. Nesutinka su eismo įvykio ekspertizės išvada (b.l. 42-48).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai.
Iš skundžiamo nutarimo turinio teismas sprendžia, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą buvo padaryta išvada, kad aptarto 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio kaltininkas yra Š. J., kuris vairuodamas automobilį SUBARU FORESTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje, nedavė kelio iš dešinės važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir abi transporto priemonės apgadino (b.l. 6).
Tuo tarpu nagrinėjant bylą teismas savo iniciatyva paskyrė teismo eismo įvykio ekspertizę, byloje yra pateikta informacija, kad šioje eismo situacijoje, tikėtina, kad automobilio „Kia Sorento“ vairuotojo V. J. veiksmai, - iš kelio vedančio į šalia esančias teritorijas įvažiuodamas į pagrindinį kelią sudarė kliūtį pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „Subaru Forester“, vairuojamam Š. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
Jeigu kliūtis buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu nuo susidūrimo vietos, tai automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo Š. J. veiksmai, - laiku nemažino automobilio judėjimo greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvyk kilimu.
Šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Automobilis „Kia Sorento“ vairuojamas V. J., iš įvažiavimo į šalia esančias teritorijas suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu, (duomenys neskelbtini) gatve važiavo automobilis „Subaru Forester“, kuris, judėdamas didesniu nei automobilis „Kia Sorento“ greičiu, priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį. Po susidūrimo automobilis „Subaru Forester“ buvo sustabdytas ir liko stovėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o automobilis „Kia Sorento“ pavažiavo į priekį ir buvo sustabdytas nenustatytoje vietoje.
Automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi (priekiniu bamperiu, dešinės pusė, priekiniu sparnu, variklio dangčiu, dešinės pusės priekiniu žibintu, radiatoriaus grotelėmis atsitrenkė į automobilio „Kia Sorento“ užpakalinę dalį (užpakalinį bamperį, bagažinės dangtį).
Jeigu automobilio „Subaru Forester“ vairuotojui, važiuojančiam 50 km/h greičiu, kliūtis, buvo sudaryta didesniu nei 35,1 m atstumu iki susidūrimo vietos, tai vairuotojas, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.
Neįvažiuodamas į Ežero gatvę prieš artėjantį automobilį „Subaru Forester“, automobilio „Kia Sorento“ vairuotojas V. J. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo (b.l. 55-63).
Skundžiamame nutarime tokia situacija neįvertinta, kas teismui leidžia teigti, kad skundžiamo nutarimo išvada, jog eismo įvykio kilimą lėmė tik Š. J. veiksmai, yra ankstoka.
Be to, pabrėžtina, kad tiek Vilniaus apskrities AVPK 2020 m. kovo 4 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-17444-2020, tiek nutarime, nenurodyta, kokie KET punkto reikalavimai buvo pažeisti.
Taigi siekiant nustatyti, kurio iš eismo dalyvių aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą kuris buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis-apgadintomis transporto priemonėmis, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. galimai papildomai apklausti Š. J. ir V. J. dėl eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio ir kt.), galimai atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje bei esant reikalui kitus galimus veiksmus, numatytus ANK 593 straipsnyje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie jų judėjimo trajektorijas ir susidūrimo mechanizmą, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, galimai gauti eismo įvykio eksperto paaiškinimus bei surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą sutinkamai su ANK 609 straipsnio reikalavimais, nurodant už nusižengimą nustatantį teisės aktą, t.y. ne tik nusižengimo, numatytos kvalifikacijos, bet KET kurių pažeidimas būtų priežastiniame ryšyje su transporto priemonių apgadinimais.
Aukščiau teismo aptartų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų negalima ištaisyti teisme, nes Institucija naujo administracinio nusižengimo protokolo savo inciatyva nepateikė, o teismas jo surašyti neturi teisės, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai nusižengimui tirti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,-
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-Girgždės 2020 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5692-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20111577142 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nutarimą surašiusiai šiai Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.