- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- 2VP-1594-971/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12334-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- T. B., J. E.
- Advokatai
- Rūta Visocnik, Julija Manako-Galminė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Lukrecijai Vaitelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Gretos Žutautės pareiškimą (aktą) dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys T. B., J. E., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja antstolė Greta Žutautė pateikė teismui 2025-11-27 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-188-42829, kuriuo prašo spręsti klausimą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-10-22 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-63-715/2022 reikalavimų nevykdymo.
Akte nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/25/01829 pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-10-22 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-63-715/2022 dėl teismo patvirtintos T. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Išieškotojas T. B. el. paštu raštais informavo, jog J. E. nevykdo 2025-10-22 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-63-715/2022 dėl bendravimo su vaikais tvarkos. 2025-11-26 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė raštą, kuriame nurodoma, jog vaikų teisių pažeidimus padarė mama J. E. ir vaikų tėvas T. B..
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys T. B. ir J. E. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad 2022-01-13 Telšių apylinkės teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2-63-715/2022, numatytos vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos priverstinis vykdymas šiuo metu neatitinka geriausių vaikų interesų. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai D. B. ir G. B. su tėvu T. B. nebendravo apie 4 metus. Toks ilgas nebendravimo laikotarpis lėmė emocinio ryšio nutrūkimą, o vaikai šiuo metu išreiškia aiškią ir nuoseklią poziciją – nenorą bendrauti su tėvu bei baimę bendrauti su tėvu. Vaikų nuomonė nėra epizodinė ar situacinė – ji formavosi ilgesnį laiką, galimai atspindi vaikų vidinį nesaugumo jausmą ir santykio nebuvimą. Šiuo metu šeimai yra teikiama intensyvi atvejo vadybos pagalba, kurios tikslas – stabilizuoti vaikų emocinę būklę, stiprinti jų saugumo jausmą ir atkurti vaikų ir vaikų tėvo emocinius ryšius. Priverstinis bendravimo tvarkos taikymas gali privesti vaikus prie neigiamos vaikystės patirties. Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad neigiamos vaikystės patirtys didina narkotikų, rūkymo, suicidinio elgesio ir kitą riziką. Priverstinis bendravimo tvarkos taikymas taip pat galėtų sukelti vaikams papildomą emocinę įtampą, sustiprinti nerimą ir pasipriešinimą, o tai prieštarautų vaiko interesams bei galėtų turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių. Vaiko psichikos sveikatai, savijautai įtaką gali daryti ne tik jo tarpusavio santykis su tėvu, bet ir tėvo bei motinos tarpusavio santykis. Suaugusiems, atsakingiems už savo nepilnametį vaiką tenka pareiga elgtis sąžiningai ir teisingai, siekiant užtikrinti vaiko gerovę, o ne patenkinti asmeninius interesus. Vaiko tėvams būtina rasti tarpusavio kompromisą ir gerbti vienas kitą, kad būtų sukurtas ir užtikrintas vaikų saugus ryšys su abiem tėvais. Taip pat abu tėvai turi stengtis mažinti vaikų patiriamą emocinę įtampą tam tikrų situacijų metu, atkurti vaikų saugumo jausmą ir psichologinę pusiausvyrą, kadangi sveikam, saugiam vaiko asmenybės formavimuisi būtinas visavertis ir nuolatinis vaiko bendravimas su abiem tėvais, pozityvus tėvų tarpusavio kontaktavimas, tėvų pagarba ne tik vaikui, bet ir vienas kitam. Bendravimo atkūrimas turi būti palaipsnis, orientuotas į vaiko emocinį pasirengimą, o ne grindžiamas prievarta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. B. prašė tenkinti antstolės pareiškimą. Paaiškino, kad taikos sutartis, sudaryta tarp jo ir J. E. dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nebuvo vykdoma nuo pat pradžių. Neturėdavo galimybės bendrauti su vaikais. Atvažiuodavo, tačiau J. E. neleisdavo susitikti su vaikais. Kartais gaudavo žinutę iš vaikų motinos, jog vaikai nenori susitikti. Su J. E. pragyveno 13 metų. Po skyrybų vyko bendravimas su vaikais iki kol J. E. susirado sugyventinį. Nuo tada buvo trukdoma bendrauti su vaikais. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, bendravimas buvo apribotas. Tai truko apie pusę metų. Dėl vykdomojo rašto kreipėsi tik 2025 m., nes nepavyko susitarti su vaikų motina taikiai. Su psichologu susitikimas neįvyko, nes J. E. atsisakė, skambučiais pabendrauti su vaikais nepavyksta, nes paskambinęs net neišgirsta vaikų balso. Bendravimas nevyksta nuo 2022 m. Paskutinis atvejo vadybos posėdis organizuotas, nes J. E. nevykdo įsipareigojimų. Vaikų motina atsisakė, kad sūnus dalyvautų programoje. Kai pradėjo gyventi atskirai, dukrai buvo 2 metai, sūnui 7 metai.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens T. B. atstovė prašė tenkinti antstolės pareiškimą, skirti J. E. baudą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nevykdomas daugiau nei 4 metai. Pagalbos plane yra parašyta, kad J. E. atsisako vykdyti įpareigojimus. Dėl to bendravimo tvarkos atkurti nėra galima. Vaikų mama formuoja neigiamą požiūrį į biologinį tėvą. Vaikų mama neatlieka jokių veiksmų, kad tėvo ir vaikų ryšys būtų atkurtas.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. E. prašė atmesti antstolės pareiškimą, paaiškino, kad vaikų tėvui pareiškus norą bendrauti su vaikais po kelerių metų pertraukos, vaikai atsisakė. Vaikams yra 8 ir 14 metų, todėl vaikai patys gali aiškiai išreikšti nuomonę. Vaikų tėvui darant spaudimą, kreipėsi į psichologą, nes pamatė, kad vaikams psichologo pagalba reikalinga. Vaiko teisių apsaugos institucijos įtraukimas dar labiau apsunkina situaciją. Vaikai nuolat apklausinėjami, dėl to traumuojami. Priima rekomendacijas iš psichologo, siūlo vaikams susitikti su tėvu, tačiau vaikai atsisako. Atkurti ryšį nėra taip paprasta. Atsiradus sugyventiniui, vaikų tėvui pranešė, kad jis nebegalės lankytis jos namuose. Tada jis vaikus pasiimdavo, bet klausinėdavo vaikų apie sugyventinį ir apie ją. Po keturių tokių susitikimų sūnus atsisakė eiti į susitikimus su tėvu. Taip pat vaikų tėvas skambindavo sūnui ir sakydavo, kad nužudys mamą. Dukra tėvo neatsimena, nes kai jie išsiskyrė, jai buvo 2 metai, todėl dukra jaučia didelį spaudimą. Sūnus slėpdavosi nuo tėvo, kad nereikėtų susitikti. Dukra nenorėdavo bendrauti su tėvu, atsimena, kaip išsigando jo. Po to dvejus metus tėvas su vaikas nebendravo, vaikai jį pamiršo. Paskutinį kartą buvo bendravęs 2024 m. kovo ar balandžio mėn., po to išreiškė norą bendrauti 2025 m. Tėvas vadindavo sūnų įžeidžiančiais žodžiais. Sugyventinis turi sūnų ir supranta, kaip tėvas turi bendrauti su vaikais, netrukdo jos vaikams bendrauti su tėvu. Vykdo Telšių apylinkės teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, sudaro sąlygas bendrauti telefonu. Kai vaikai nenorėdavo eiti susitikti su tėvu, ji jų neversdavo. Sūnus pats atsisakė dalyvauti programoje su tėvu, taip pat paaiškino apie tai socialinei darbuotojai.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. E. atstovė prašė atmesti antstolės pareiškimą, kadangi objektyviai neįmanoma šiuo metu vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Vaikai jaučia baimę, jiems atrodo, kad jų niekas negirdi. Bendravimo tvarkos korekcija yra būtina ir tai atspindi teismo priimta nutartis kitoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra žymiai nuosaikesnė, pradedant nuo atsargių žingsnių. Kitaip prieiti prie dabartinės bendravimo tvarkos neįmanoma. Pasiūlymai vaikų tėvui yra paremti vaikų nuomone ir psichologų rekomendacijomis. Vaikų mama nuolat būna su vaikais, kurie patiria stresą, jai tenka tvarkytis su visomis pasekmėmis, todėl teigti, kad mama nieko nedaro, negalima.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad priverstinis vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos vykdymas neatitiktų geriausių vaikų interesų, būtų padaryta daugiau žalos. Nurodė, kad šiuo metu yra fiksuota 15 pranešimų dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Ne kartą buvo išklausyta vaikų nuomonė. Domas nurodė, kad su tėvu bendrauti nenori, Guoda nurodė, kad tėvo buvo išsigandusi, bendrauti su tėvu nenori. Kitoje byloje vaikams yra paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Pažeidimai yra nustatomi abiem tėvams.
Pareiškėja antstolė Greta Žutautė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jai pranešta. Byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Greta Žutautė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/25/01829, pradėtą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-10-22 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-63-715/2022, dėl teismo patvirtintos T. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), priverstinio vykdymo. Išieškotojas T. B. el. paštu 2025-10-27, 2025-10-29, 2025-11-06, 2025-11-10, 2025-11-13, 2025-11-17, 2025-11-18, 2025-11-25 informavo antstolę, jog J. E. nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Antstolė 2025-11-27 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-188-42829 ir kreipėsi į teismą.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 1–8 dalys).
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Sprendžiant dėl baudos skyrimo pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-63-715/2022 patvirtinta J. E. ir T. B. sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta T. B. bendravimo su vaikais D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka. Pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką T. B. bendrauja su vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19:15 val.; kas antrą savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis) nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; be to, vaikai ir tėvas gali bendrauti šioje tvarkoje nenustatytu ir neaptartu laiku, kai dėl to yra abiejų tėvų aiškiai išreikštas bendras sutarimas; vaikai ir tėvas neribotai tarpusavyje bendrauja telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis; vaikų motina J. E. įsipareigoja netrukdyti vaikų ir tėvo nuotoliniam bendravimui. Teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje taip pat aptartas tėvo ir vaikų bendravimas atostogų metu, šventinėmis dienomis.
Antstolė 2025-11-27 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-188-42829, kuriame nurodė, jog išieškotojas el. paštu raštais informavo, jog J. E. nevykdo 2025-10-22 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-63-715/2022 dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytas konkretus vaikų ir tėvo T. B. bendravimo laikas, galimybė bendrauti telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Kaip matyti iš antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje esančio 2025-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, laikotarpiu nuo 2022-01-11 iki 2025-09-04 tėvo susitikimai su vaikais atšaukti daugelį kartų. Dažniausia nurodoma neįvykusio bendravimo priežastis – vaikų nenoras susitikti (v. b. l. 19-22).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-194-1008/2026 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. E. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti 2022-01-13 Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-63-715/2022 patvirtintos taikos sutarties 1-25 punktuose nustatytą bendravimo tvarką. Šioje byloje 2026-02-26 teismo nutartimi iš dalies tenkintas T. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta, kad T. B. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais D. B. ir G. B. vieną kartą į mėnesį, dalyvaujant vaikams psichologines konsultacijas teikiančiam psichologui, šio psichologo iš anksto parinktoje vietoje ir paskirtu laiku, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, įpareigojant atsakovę J. E. atvežti vaikus D. B. ir G. B. susitikimams pas psichologą, bei nustatant, kad T. B. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieną šeštadienį nuo 16.00 iki 17.00 val., telefonu ir/ar internetu programinės įrangos pagalba. Šioje teismo nutartyje pažymėta, kad aplinkybė, jog pirmiausia yra būtina atkurti vaikų ir tėvo ryšį, byloje ne kartą nustatyta ir pagrįsta rašytiniais įrodymais; net ir teismo posėdžio metu šalys ir išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad siekiant tinkamai įgyvendinti vaikų interesus ir ieškovo teisę bendrauti su vaikais, reikalinga atkurti ar iš naujo sukurti jų tarpusavio ryšį, todėl, teismo vertinimu, siekiant šių tikslų būtina nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, kad ieškovas ir vaikai apskritai pradėtų bendrauti.
Be to, toje pačioje byloje 2026-02-26 teismo nutartimi nepilnamečiams D. B. ir G. B. yra paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, siekiant nustatyti, kokį psichologinį poveikį vaikams kelia bendravimas su tėvu, kitais šeimos nariais, vaikų ir tėvų ryšį, tėvų įtaką vaikų nuomonei ir emocinei būklei.
Nagrinėjamoje byloje išvadą teikiančios institucijos išvadoje yra pateikta vaikų nuomonė, iš kurios matyti, jog vaikai nenori/atsisako bendrauti su tėvu.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.
Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai. Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė, kad priverstinis teismo sprendimo (nutarties) vykdymas yra susijęs su nepilnamečiais vaikais.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos objektyviai neįmanoma, kadangi pirmiausia reikalinga atkurti ar iš naujo sukurti tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį, ką pažymėjo Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-194-1008/2026 nustatydamas laikiną T. B. bendravimo su vaikais tvarką. Teismas atsižvelgia ir į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, kad priverstinis bendravimo tvarkos vykdymas neatitiktų geriausių vaikų interesų ir tokiu būdu būtų padaryta daugiau žalos vaikams. Pažymėtina, kad vaikų išsakomo nenoro bendrauti su tėvu priežastys, galimai daroma vieno iš tėvų ar kitų asmenų (mamos sugyventinio) įtaka dėl jų pasirinkimo, su kuo bendrauti, bus nustatyta kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu, o šios bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikų nenoras bendrauti su tėvu būtų išimtinai motinos veiksmų (neveikimo) pasekmė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad teismas nenustatė, kad skolininkė J. E. sąmoningai ir piktybiškai būtų vengusi vykdyti teismo sprendimą (nutartį), į tai, jog priverstinis bendravimo tvarkos vykdymas prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti J. E. baudą, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Gretai Žutautei vykdomąją bylą Nr. 0188/25/01829.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.