Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-526-859/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16255-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.2.; 1.2.9.8.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1. (S)

2023 m. rugsėjo 18 d.

sekretoriaujant Jurgitai Galik, Laurai Baziukevičiūtei, Elžbietai Liubartovič, Simonai Zdanevičienei,

vertėjaujant Julijai Portnovai ((duomenys neskelbtini) kalba – kaltinamajam ir nukentėjusiosios vertėjui), Jusufi Muhammadzoda ((duomenys neskelbtini) kalba – nukentėjusiajai iš rusų kalbos),

nukentėjusiajai F. S. ir jos, bei nedalyvavusių (duomenys neskelbtini) nukentėjusiųjų I. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), F. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Z. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), atstovei advokatei Ana Ustinovič,

teismo psichologei Romualdai Civilkienei (epizodiškai) ir VTAT įgaliotajai atstovei Z. B. (nukentėjusiajai, atstovams ir vertėjui esant kitoje teismo patalpoje (salėje 101), užtikrinant dalyvavimą per „ZOOM“ platformą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 283 straipsnio 6 dalis),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (jo teigimu bei LITEKO duomenimis), nedirbantis,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. S. S. piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis - jis, (duomenys neskelbtini) vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini) vaikai), tėvas, piktnaudžiavo teise ir pareiga auklėti savo vaikus, būti atsakingam už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. 12.00 val., sistemingai, tiksliai nenustatytomis datomis ir laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, tyčia fiziškai smurtaudavo prieš savo (duomenys neskelbtini) vaikus, mėtydamas į juos įvairius smulkius namų apyvokos daiktus, kojomis ir rankų kumščiais suduodamas pastariesiems nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas sukeldamas (duomenys neskelbtini) vaikams fizinį skausmą, taip ilgalaikiai sistemingai psichiškai ir fiziškai juos gniuždė. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

2. S. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį bei šį terorizavo:

2.1. Jis, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. 12.00 val., sistemingai, tiksliai nenustatytomis datomis ir laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, savo (duomenys neskelbtini) vaikų akivaizdoje, tyčia smūgiuodamas rankomis ir spardydamas kojomis nenustatytą smūgių skaičių savo sutuoktinei F. S. į įvairias kūno vietas, kandžiodamas jos kūną, sukėlė šiai fizinį skausmą, bei padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Sistemingai baugino F. S. naudodamas psichinę prievartą, grasinimus, kad jeigu ji kam nors papasakos apie naudojamą smurtą, jis ją nužudys. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

3. Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino iš dalies, sutiko duoti parodymus ir teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 2 ir 11 dienomis parodė, kad jo sūnui buvo sulaužyta nosis. Negali įrodyti, nes pasieniečiai juos pagavo, sulaužė USB laikmeną, atminties kortelę, ten buvo nufilmuota, kad buvo sulaužyta nosis. Ji (teismo pastaba -Nukentėjusioji) jį apgavo, sakė kad neveikė internetas kol nenuėmė gipso. Kai buvo (duomenys neskelbtini) prie sienos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ten mėnesį jie gyveno (duomenys neskelbtini) su šeima ir kitais žmonėmis. Gyveno visą kovo mėnesį, buvo labai šalta ir dienos metu šalta. <...>Su sūnumi nuėjo kirsti malkų, <...> Kai su sūnumi I. nešiojo malkas, jam dėl įtampos bėgo kraujas iš nosies. Jis sakė, kad po įvykio kuomet (duomenys neskelbtini) jis buvo partrenktas automobilio. Jis jam parodė vaizdo įrašą, kuomet buvo sužalotas jo veidas. <...> (duomenys neskelbtini) pasieniečiai sulaužė jų powerbank‘ą, SIM korteles. Sūnui bėgo kraujas iš nosies vieną kartą prie laužo, kitą kartą ruošė malkas. Dėl šių įvykių jį apgavo vaikų motina, nepasakė. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). Nemėgsta melo. Kai jo dukra F. miegojo antrame aukšte lovoje, jos mama ją pažadino porą kartų sakė nusileisk į apačią, ji nusileisdavo. Prieš nusileidžiant dukra pasakė, kad ji mokysis viršuj, o motina pasakė nusileisti į apačią. Kai nusileisdavo, mama sakė „kodėl tu manęs neklausai“ ir kumščiais mušė per galvą F. Du kartus nešė per ledinį vandenį vaikus. Blogai (duomenys neskelbtini). Kol atsikėlė ir ėjo jas išskirti, ji sudavė savo sportbačių F. per galvą. Jo motina sakė, kad ji muša vaikus, broliai skambino. Jis viską prisiminė ir paėmė ją (teismo pastaba - Nukentėjusiąją) už alkūnės srities ir pastūmė. Neprisimena ar ji atsitrenkė, jis tik matė, kad jo vaikas laikėsi už galvos. Jam gaila vaikų, kaip ji juos auklės, jie bus tokie patys kaip ir ji. Nuo to momento jis su ja nebendravo, ji jam kelia pasibjaurėjimą iki šiol. Praėjo gal savaitė arba dvi kai jie atvyko į (duomenys neskelbtini). Jie gyveno (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Praėjo dvi savaitės kol gavo rūbus ir pradėjo eiti į žmonės. Jie (duomenys neskelbtini). Neleidžia, kad jo dukra nešiotu aptemptus rūbus. Vyresnė dukra Z. Jiems davė vasarinius rūbus, jie buvo aptemti, jam nepatiko. (duomenys neskelbtini) davė rūbus. Šaukė ant dukros. Ji gėdijosi vilkėti rūbus kuriuos nešiojo kai buvo (duomenys neskelbtini), jis sakė kai užgis jo koja, nupirks naujus. Tie drabužiai buvo išskalbti ir sudėti. Jauna mergina norėjo rengtis kaip aplinkiniai. Jo giminaitės visuomet aprengtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis turi rūpintis kol jos neištekėjusios. Kai šaukė ant jos ji apsivilkdavo savo rūbus, kuriuos vilkėdavo (duomenys neskelbtini). Nebuvo jokių įkandimų, visi turėjo telefonus. Jis sutiksi išsiskirti. Jis paėmė sutuoktinę ir išmetė. Ji tylėjo. Nekreipė į ją dėmesį, rūpinosi dukra. Ji (teismo pastaba - Nukentėjusioji) mušė jo dukrą jo akivaizdoje. Jis skambino ir klausė, kodėl tu muši vaikus lazda, ji sakė, kad to nedarė. Po to matė tai savo akimis, suprato, kad nei jo motina, nei jo broliai jam nemelavo. I. jį kelis kartus apgavo, pasakė, kad nuėjo žaisti futbolą. Ten toks (duomenys neskelbtini) vyriškis, (duomenys neskelbtini). Jis sakė, jo sunūs gerai žaidžia futbolą. Pas I. ant kelio guzas ir jam skauda, norėjo (duomenys neskelbtini), bet nepasitikėjo gydytoja, galvojo galimai (duomenys neskelbtini). Išsigando. Iš kur moteris žino kaip kalbėti su vyru. Ji neišsilavinusi, jis yra (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini). Pasakė (duomenys neskelbtini), kad neleidžia jam žaisti futbolą, nes jam skauda koją. I. slapta paėmė savo sportbačius ir žaidė futbolą. Vieną dieną (duomenys neskelbtini) paklausė ar gali jo sūnūs žaisti. Atsidūrė nepatogioje padėtyje, kad sūnus jį apgavo. (Duomenys neskelbtini) juokiasi dėl to, kad jis jį neva apgaudinėja. Vakare jis (teismo pastaba – I.), (duomenys neskelbtini) ir trindavo koją. (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad jam skauda koją, o žaisdamas futbolą ne. Pas daktarą buvo dukra, sūnus, sutuoktinė. I. parodė tik tai, kad koja buvo išbrinkusi, o sužalojimo ne. Kai jis vaikšto jam neskauda, bet kai reikia (duomenys neskelbtini) skauda. Aprėkė jį, arba tu žaisk futbolą arba neverk. Nemuša, nekandžioja, geriau rėks. Jeigu muštų arba kandžiotų, pasakytų. Jeigu to nedarė, niekada to ir nepasakys. Kai buvo mažas, žaidė futbolą, tėvas šaukė, kodėl neprižiūrėjo gyvulių. Yra vaido įrašai, kaip jie žaidžia, šoka. Kai jie kirto sieną, juos sulaikė 6-7 dieną. Visą mėnesį buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ruošė maistą, jų vaikai taip pat gamino maistą. Yra vienišos moterys be vyrų, kurie negali vienu metu laikyti vaiko ir gaminti. Jis užaugino (duomenys neskelbtini) vaikus savo šeimoje, prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) brolius, nes jo mama daug dirbo, turėjo prievolę (duomenys neskelbtini). Kaimynė gamindama maistą duodavo savo dukroms, jo vaikui. Myli vaikus. Maistą gamindavo abi dukterys ir sutuoktinė. Jis turėjo pinigų, turėjo dolerius, davė tam darbuotojui, jis pakeitė į eurus. Jo pažįstamas turi parduotuvę, prekiauja mėsa. Skambino jam, jis atsiuntė savo žmogų, davė jam pinigų. Pirkdavo mėsos, svogūnų, bulvių. Vaikai arba ji (teismo pastaba - Nukentėjusioji) gamino maistą. Tualetas lauke, pirtis lauke, valgyti lauke. (Duomenys neskelbtini) kiekvieną rytą beldžiasi, klausia kuo jiems reikia, ko nereikia. Yra vaizdo įrašai pas jį telefone, pas ją (teismo pastaba – Nukentėjusiąją) telefone. Jeigu sako, kad kandžiojo vaikus, tai nufilmuok. Sakė, kad jis ją (duomenys neskelbtini) mušė ir metų amžiaus vaiką mušė. Jam (duomenys neskelbtini), jau puse gyvenimo matė. Nešė ją ir savo vaikus per ledinį vandenį, kad jie turėtų ateitį. Buvo davęs dangtelį, kad jie gertų vandenį. Jis (duomenys neskelbtini). Iš pradžių norėjo pasilikti (duomenys neskelbtini). Atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl geresnės vaikų ateities. Atvykę vyras ir moteris jį sulaikė. Klausė, kur jį veža, ar deportuoja. Sakė ne, dėl to, kad naudoja smurtą prieš žmoną. Gegužės 9 dieną jį sulaikė, 17 dieną parašė pareiškimą dėl jos. Kas muša, kas rašo pareiškimus ir kas kalės. Gegužės 17 dieną jį paėmė iš areštinės. Paskambino per wi-fi ryšį. Kalbėjo su nukentėjusiosios broliu. Sakė kodėl jis kišasi į svetimą gyvenimą. Jis pasakė, kad ji skundėsi. Nenorėjo su ja bendrauti, ji jam melavo, sakė, kad jo motina ir broliai meluoja. Jis jam grasino, kad jis neišeis. Iš pradžių kaltino, kad ją mušė, paskui vaikus. Ji neišsilavinusi, negali (duomenys neskelbtini). Ji nežino kaip elgtis, jai brolis sakė kaip elgtis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Skambino savo numeriu, tuo kuris pas ja telefone. Ji neatsiliepia, perdavė I. Jo vaikai normaliai su juo bendravo. Kodėl vaizdo įrašė vaikas prie jo šoka? Pykosi per žinutes. Jos brolis jam grasino. Jis nurodinėjo kaip elgtis jai ir vaikams. Jo vaikai naivūs kaip ir jis pats. Nežino kodėl vaikai dabar prieš jį. F. ruošia pamokas. Jis sutinka, kad jie mokytųsi. Negalėjo vaikščioti normaliai, tik pradėjo vaikščioti, pradėjo padėti (duomenys neskelbtini). K. jam keitė pinigus, pirko maistą ir dabar taip daro. Nuolat tai buvo. Buvo trys pirkimai. Jie neperka iš parduotuvės. Vienintelė vieta pas S., jie ten perkame mėsą. Jo brolis pasakė, kad S. jį pažįsta, todėl pasakė, kad jis jo brolis. S. pasakė, kad iki šiol jo sūnus jam skambina. Jo sūnūs moka už produktus. Jo 3 000 yra jų rankose. Ji uždirba pinigus. Iki to momento kai išvežė jį policija, jis mokėjo už produktus. Trys kartus per mėnesį prašė, kad atvežtų. Vieną kartą su kitomis moterimis ėjo į „Maximą“. Nespėjo daugiau, nes suėmė policija. Nuo balandžio 7 iki 9 gegužės. (duomenys neskelbtini) su vaikais buvo mėnesį. Trys mėnesiai namuose su vaikais, nuolat dirbo, vaikus auklėjo ji. Nuo pabėgimo iš (duomenys neskelbtini) ir patekimo į (duomenys neskelbtini). Vasario pabaigoje atvyko prie (duomenys neskelbtini) sienos su (duomenys neskelbtini). Buvo (duomenys neskelbtini) apskrityje. (Duomenys neskelbtini) buvo savaitę. Dar 4 dienas vaikščiojo. (Duomenys neskelbtini) jo sutuoktine nedirbo. Jis gaudavo atliginimą (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini), jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini). Jo šeima (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Žmona manipuliavo vaikais. Niekada nerėkė ant vaikų. Kada jam skaudėjo kojos, kai prie jo dukra taip rengdavosi jis pyko, kai sūnus jį apgaudinėjo, jis supyko ir pradėjo rėkti. Kai pernešė per ledinį vandenį trys kartus, jie nesušlapo. Juos maitino (duomenys neskelbtini), mesdavo maistą per tvorą. Atsiradę čia jie pradėjo meluoti. Telefonu klausė, kodėl muša vaikus, sakė, kad taip nedarė. Jis nežinojo kur pas ją sužalojimai. Kai griebė ją už rankos ir metė. Po to su ja nekalbėjo. Visiškai neigia fizinį smurtą, jis rėkė ant jų. Dėl maisto tai fantazija. Ji sakė, kad kandžiojo, tai fantazija. Ji sakė, kad neleidžia vaikams išeiti iš kambario. Kaip jie gamindavo, eidavo į tualetą, į dušą. Eilės tvarka visi šluojo grindis. Mokykla yra (duomenys neskelbtini). Jis neleido sūnui eiti į futbolą, nes jam skaudėjo koją. Trys kartus atsakė, o jis toliau žaidė futbolą. Du kartus jie atsisakė nuo produktų. Jo brolis siunčia pinigus, norėjo padėti, daugiau nepadės. Jis vaikų neatsisako, čia yra dėl jų. (Duomenys neskelbtini) didelė, kas jo ieškos. Nori, kad jo vaikai nebūtų tokie kaip ji, kad būtų išsilavinę. Ką galėjo, pirmiausiai ji išmoko skaityti (duomenys neskelbtini). Neteisingai skaitė. Niekada nepakėlė rankos, tai yra melas. Kai ji mušė jo dukterį, jis koliojo ją ir sakė, kad jo motina ir broliai nemelavo. Nuo to momento su ja nebendravo. Nebuvo jokių šeimos santykių. Jie buvo dviese pirty. Nėjo, jam buvo šlykštu, nes jį apgavo. Nenorėjo ir dėl to ji surengė šį spektaklį ir nuteikė vaikus prieš jį. Daugiau jokių sumušimų nebuvo. Kai ją nustūmė, gal atsitrenkė į lovą. Nežino iš kur pas ją kraujosruvos. Jam nepakaks jėgų nužudyti. Gali taip pat fantazuoti: jis ją nužudė, jo vaikus išmetė į vaikų namus, kokia bus ateitis? Sūnui po patirtos avarijos bėga kraujas iš nosies. Vieną kartą matė miške, kitą čia. Kodėl kraujo dėmės ant sienos nežino. Ji jį kaltina, kad sužalojo jai nosį. (Duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir ten yra žmonių, kodėl žmonės nieko nesakė? Kam jam daryti tos veiksmus? Čia jo vaikai. Į vaikus jokių daiktų nemėtė. Nebuvo taip, tai fantazija. Už ką jam taip daryti? Kai buvo (duomenys neskelbtini), dukrai (duomenys neskelbtini), dėl šalčio negalėjo (duomenys neskelbtini). Jaunesnioji F. Ji (duomenys neskelbtini), motina. Juos surado, atvažiavo greitoji ir išvežė ją ir abi dukras. Kitą dieną ją atvežė. Ji pati jam pasakė, parodė, kad gydytojai kažką lašino, yra (duomenys neskelbtini), ji bijojo, paprašė nufotografuoti. Kelios nuotraukos yra jos telefone. Per praeitą posėdį sakė tiesą. Jo sūnus nekalbėjo apie įkandimus.

3.1. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju S. S. davė tokius parodymus:

3.1.1. 2022 m. gegužės 10 d. apklaustas įtariamuoju, įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, parodė, kad savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažįsta. Parodymus duoti sutinka. Jis kartu su savo žmona F. S. gyvena kartu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežinau) 2022-04-04 dieną kartu su savo 4 (duomenys neskelbtini) vaikais: Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jie atvyko iš (duomenys neskelbtini) srities. Jį ir jo visą šeimą viename kambaryje, pažymėtame (duomenys neskelbtini) numeriu. Jo santykiai su vaikais yra normalūs, nesipyksta. Tarp jo ir žmonos santykiai yra normalūs, konfliktų nėra buvę. Niekada nera pakėlęs rankos prieš savo žmoną ir vaikus. Prieš savo žmoną yra pakėlęs balsą, vieną kartą rankomis yra pastūmęs, bet fizinio smurto prieš ją nenaudojo niekada. Kas įtarime nurodyta, kad jis prieš savo žmoną naudoja fizinį smurtą yra visiškai netiesa, prieš savo žmona jis jokio fizinio smurto nėra naudojęs. Tikrai nemušė savo žmonos rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, į pilvo ir galvos sritį. Tikrai visiškai neigia viską dėl ko yra kaltinamas. Prieš savo vaikus taip pat jokio fizinio smurto nėra naudojęs. Jo vaikai yra labai geri, auksiniai vaikai. Kaltės dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, neprisipažįsta visiškai. Mano, kad jo žmona yra prieš jį nusiteikusi priešiškai. Jo žmona pati naudoja prieš jų mažamečius vaikus fizinį smurtą. Dukrai F. yra sudavusi rankų kumščiais ne mažiau 6 kartus į galvos sritį, prieš maždaug dvi savaites. Tai matė jis, jo sūnus I. ir dukra Z. Jis šaukė žmonai, kad ji taip nedarytų, bet nenorėjo kištis į jos dukters auklėjimą. O prieš savaitę dar dukrai F. sportbačiu yra sudavusi į galvos sritį. Dar jo žmona yra prieš dvi savaites sudavė rankos delnu į nugaros sritį sūnui M. Jis norėjo apginti vaikus, nes duktė F., skaitė arba (duomenys neskelbtini) arba lietuvių kalbą, dėl to, kad duktė blogai mokosi, jis prieš ją smurtavo. Tada vaikas verkė. O duktė sakė jos netrankyti, nes tada ji iš vis negali nieko prisiminti. Vaikas gulėjo antrame aukšte ir skaitė (duomenys neskelbtini), motina pasakė, kad nusileistų ir skaitytų prie stalo, bet duktė paprieštaravo. Jo žmonai nepatiko jo pastabos, kadangi jis gynė vaikus. Prie jo žmona mušė tik dukrą F., ir sūnų I., ir sūnų M. pastūmė į nugarą vieną kartą. Prieš dukrą Z. prie jo nėra smurtavusį. Gegužės 08 d., M. (duomenys neskelbtini) sūnus, kuriam yra (duomenys neskelbtini), atidarė duris (kol kiti vaikai buvo mokykloje) ir kaimynė ((duomenys neskelbtini) sudėjimo) vardo nežino, bet ji mano, (duomenys neskelbtini) tautybės (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kamb., pamatė, kad jis žmoną buvo apsikabinęs ir jo žmona šaukė, kad jis ją paleistų, bet jie taip žaidė. Kaimynė pagalvojo, kad jie barėsi, jis mano, kad kaimynė ir iškvietė policiją. Nes ši kaimynė jų aukšte prižiūri tvarką ir neteisingai supratusi jų suaugusiųjų žaidimus iškvietė policijos pareigūnus. Tuo, kuo apkaltino jį žmona, jis visiškai neprisipažįsta. Jo žmona apšmeižė jį, nėra jokių jos kaltinimus pagrindžiančių įrodymų, kad jis prieš ją smurtavo. Tegul žmona parodo ant kūno, kur yra jo įkandimai ir sumušimai, nes jis jos nelietė. Jeigu žmona sako, kad jis prieš ją smurtavo visą mėnesį, bet (duomenys neskelbtini) yra budėtojas prižiūrintis viską, kodėl tuomet ji nesikreipė, jeigu neva prieš ją jis smurtavo. Daugiau nieko pasakyti apie įvykį neturi (b. l. 162-164, 165-166, t.2);

3.1.2. 2022 m. birželio 29 d. apklaustas įtariamuoju, įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), parodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų. Jis nieko nedarė savo šeimai ir prieš žmoną, nei prieš savo vaikus niekada nėra pakėlęs rankos ir fiziškai prieš juos nesmurtavo. Tik vieną kartą prieš savo žmoną (duomenys neskelbtini), kai dar neturėjo vaikų. Yra trenkęs savo žmonai į petį pirštų galiukais. Daugiau po šio įvykio nėra nei karto jai trenkęs ir prieš ją smurtavęs. Visa tai kas yra nurodyta įtarime yra melas. Jis yra įsitikinęs 99 procentais, kad ją kažkas primokė meluoti. Niekada jo žmona nėra ankščiau kvietusi pareigūnų. Jie jau (duomenys neskelbtini) kartu gyvena kartu. Tarp jų yra buvę ginčų, pasipykdavo, kaip ir visi, bet visada susitaikydavo ir niekada nėra prieš savo žmoną smurtavęs. Prieš savo vaikus niekada nėra naudojęs fizinio smurto. Jis savo rankų kumščiais ir kojomis nėra niekada smurtavęs prieš savo vaikus. Jis savo vaikus labai myli, dėl jų ir atvyko į Lietuvą ieškoti dėl geresnio gyvenimo savo šeimas. Ne dėl savęs ir savo žmonos atvyko čia. Kokia esmės važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir mušti savo vaikus. Mano, kad jo sutuoktinės brolis Š. M.moko, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jo žmoną yra (duomenys neskelbtini), kadangi jiems teko gyventi (duomenys neskelbtini), su vaikais ir žmona, vos nenumirė nuo bado ir šalčio. Ir (duomenys neskelbtini). Viskas vyko šių metų kovo mėnesį. Jis visą tai atlaikė, o jo žmonai buvo sunku, vaikai jauni, žmona yra silpnoji lytis. Kaltės dėl nusikalstamos veikos neprisipažįsta visiškai. Jis prieš savo žmoną ir vaikus nesmurtavo, fizinio smurto nenaudojo. Jis yra normalus žmogus, neišprotėjęs, kaip ji rašė. Jis taip mano, iš to kokį įtarimą jam pateikė. Jo žmona meluoja. Ir jis galvoja, kad jos brolis jai rodo kitą kelią. Blogą, dėl kurio jį uždarė ir atskyrė nuo šeimos. (duomenys neskelbtini) kambario kaimynė, vardo neprisimena ir nenori žinoti, bet galimai (duomenys neskelbtini) tautybės. Ši kaimynė buvo pas juos į kambarį užėjusi keletą kartų, Ji ir jos trys vaikai buvo pas juos užėję. Jis jos vaikus vaišino saldainiais. Kai jų 4 vaikai išėjo į mokyklą. Jis matė, kaip ta kaimynė stovėjo prie durų ir girdėjo jo ir žmonos žaidimus ( apie tai nekalbės, tai suaugusiųjų žaidimai) kambaryje ir ta kaimynė girdėjo jo žmonos riksmus. Prieš jų žaidimus su žmona, kuomet viską matė kaimynė, jo žmona davė kraujo Vilniuje kažkokioje ligoninėje, kur tiksliai nežino, bet tai buvo maždaug dvi savaitės prieš. Galimai tai buvo (duomenys neskelbtini), jis turi savo žmonos rankos nuotrauką savo telefone. Jo žmonos rankoje buvo mėlynės. Bet tai nuo kraujo davimo. Su savo vaikais sutaria gerai. Jeigu jis jų nemylėtų, jis juos paliktų. Dėl tariamos kaimynės nebuvo susipykęs, nesupranta jų kalbos. Jis yra nekaltas (b. l. 11-12, 13-14, t.3);

3.1.3. 2022 m. lapkričio 11 d. apklaustas įtariamuoju, įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, parodė, kad neprisipažįsta. Pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir pozicijos.Prieš savo šeimą, t. y. žmoną F. S. ir jų (duomenys neskelbtini) vaikus: Z. S., I. S., F. S., M. S., niekada nėra pakėlęs rankos ir fiziškai prieš šeimą smurtavęs. Jis įtarime nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. gyvenant kartu su visa šeima (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambario patalpose, nesmurtavo prieš savo (duomenys neskelbtini) vaikus. Jų nemušė kumščiais, nespardė kojomis į įvairias kūno vietas ir nemėtė į juos įvairių daiktų. Jis savo žmonos nekandžiojo, taip pat kitų įtarime nurodytų veiksmų jis nedarė. Viskas kas įtarime nurodyta yra melas. Taip pat prieš savo sutuoktinę F. S. nenaudojo fizinio smurto ir jos neterorizavo. Jai savo rankų kumščiais niekada nėra sudavęs ir kojomis jos nespardė. Kaltės dėl nusikalstamos veikos neprisipažįsta. Viskas kas yra nurodyta įtarime yra netiesa. Dėl visko yra kaltas jo žmonos brolis M. Š., (gyvenantis (duomenys neskelbtini)) kuris nuo pat pradžių buvo prieš jų santuoką. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 62-63, 64-66, t.3).

4. Teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 16 d. peržiūrėtos Kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktos fotonuotraukos, darytis: 1) 2022-04-21, 2) 2022-04-23, 3) 2022-04-20, 4) 2022-04-07, 5) 2022-04-13, 6) 2022-04-07, 7) 2022-04-07 (4 T., b. l. 115-125, 126 yra vokas su USB ir su fotonuotraukomis).

5. Teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 2 d. peržiūrėjus Kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktus vaizdo įrašus, teismo priimtus 2023 m. kovo 16 d. (1) 2022-05-07, 2) 2022-05-03, 3) 2022-05-03 kartojasi, 4) 2022-05-03, 5) 2022-04-25, 6) 2022-04-22, 7) 2022-04-13, 8) 2022-04-14), nustatyta, kad įrašai yra USB laikmenoje yra aplankas „(duomenys neskelbtini)“ Visi įrašai yra 2023-03-07:

5.1. Pirmas įrašas - Vaikas sako, kad tu mane kankini visada i kad tu mane kandžioji. Sako „nekandžiok manęs“. Vyro balsas sako „ar tu busi mano sūnelis?„ Vaiką kažkas žadina, jis nenorėdamas sako „ne“. Vaikas sako netrukdyti jam. Tėvas klausia švelniu tonu „aš visada tau trukdau?“. Tėvas riaumoja ir kažką daro vaikui. Tėvas klausia „aš tave pažadinsiu?“ Vaikas atsako „taip“. Vaikas sako „nekandžiok manęs“. Tėvas klausia „aš tave pažadinau ar pažadinsiu?“, vaikas atsako „taip“. Tėvas stengiasi jį pažadinti ir klausia „ar busi mano sūneliu“. „Busi mano sūnelis?“ „Gerai miegok“. (Teismo pastaba - Kaltinamojo pastebėjimas: nebuvo žodžio apie įkandimus. Vertėjas blogai verčia ar jis neprigirdi. Mano vaikas sako man „pas mane dingsta miegas“, o jis išvertė, kad „tu mane kandžioji“; nėra žodžio „įkandimas“; jis sako „tu trukdai man miegoti“. Vertėjas: aš išgirdau, kad vaikas sako „nekandžiok manęs, man nepatinka“; aš negirdėjau, kad vaikas sakytų, kad „tu trukdai man miegoti“; „nekandžiok manęs, man nepatinka“.).

5.2. Antras vaizdo įrašas - Tėvas: Ar tu pavalgei? Ar tu sočiai pavalgiai? Ar tu nesotus? Vaikas: koks tavo reikalas? Tėvas: tada įdėk sau dar. Įdėk sau dar ir padaryk tai greičiau, kaip tavo tėvas. Vaikas: aš alkanas. Tėvas: kaip pasisveikinti lietuviškai? Vaikas: laba diena. Tu filmuoji? Tėvas: tu matai, kad aš su kamera. Aš tave filmuoju.

5.3. Trečias vaizdo įrašas - Be garso.

5.4. Ketvirtas vaizdo įrašas - Nutilk tu stovi ant (duomenys neskelbtini) / skaitai (duomenys neskelbtini). Užversk (duomenys neskelbtini). (Teismo pastaba - Kaltinamojo pastebėjimas: pas mus priimti kai skaitai (duomenys neskelbtini), tavo visos mintys (duomenys neskelbtini), negalima blaškytis. norėtų matyti veidą. Nukentėjusioji daro emocinį spaudimą sūnui. Matosi, kad sūnus nenori, ginčijasi su ja. Vertėjas: tai buvo vyro balsas. Vyras sako, užversti (duomenys neskelbtini).).

5.5. Penktas vaizdo įrašas – Be žodžių.

5.6. Šeštas vaizdo įrašas - Vyras: Žiūrėk kokios akys. Kalba apie akys. „Spalva gali pasikeisti“. „Mama turbūt užsiėmusi, todėl numetė jį mums, kad jį prižiūrėtume“. (Teismo pastaba - Kaltinamojo pastebėjimas: nukentėjusioji sako, kad kur mes bebūtume, mums duoda vaikus. Vertėjas: dialektą aš suprantu. Sunku suprasti, nes juokiasi ir kalba vienu metu. Galima ir nukentėjusiąją paklausti ar ji tai sakė, bet manau, kad taip gali būti.

5.7. Septintas vaizdo įrašas - Kažkas garsiai beldžiasi į duris ir jis šiek tiek barasi (nesako kas). Bendrai aptaria situacija (duomenys neskelbtini), kur yra bendra virtuvė ar vonia, kažkas įjungia karštą vandenį ir neišjungia. Jeigu tu neatidarytum durų, tas žmogus pasiųstų. Vaikas sako „aš kažką pakabinsiu ant sienos“ Vyro balsas už kadro sako „mano sūnus šaunuolis“, „mano sūnus stiprus, jis originalus“, „ne visi gali taip šokti, žiūrėkit, žiūrėkit“. Vyras kalba apie save, „tai jo mamos vyras“ Ji kažką klausia pas berniuką “ar tu kažką turi?”

5.8. Aštuntas vaizdo įrašas - Gamina plovą, pabaigoj kausią „ar yra padėjėjas?“ (4 T., b. l. 115-125, 126 yra vokas su USB su įrašais).

6. Nukentėjusioji F. S. (gimusi (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 39)), sutiko duoti parodymus prieš savo vyrą (teismo pastaba – kaltinamąjį), teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. balandžio 7 d. parodė, kad nuo pat pradžių, kai pradėjo gyventi santuokoje, jis nuolat naudojo prieš ją smurtą, nuo pat pradžių jų santykiai buvo įtempti. Į (duomenys neskelbtini) jis atvežė juos apgaule. Kai buvo (duomenys neskelbtini), jis neleisdavo jai niekur eiti, taip pat neleido jai su bet kuo kalbėti, jeigu jis pastebėdavo, kad su kuo kalba, įtempdavo į kambarį, pradėdavo mušti ir sakydavo, kam tu su kažkuo kalbi. Labai dėkinga administracijai, kad paaiškėjo šitie faktai, kad gali kalbėti, nes bijojo, jiems buvo uždrausta kalbėti. Kai verkė, buvo verčiami sakyti, kad verkia, nes ilgei namų. Tą dieną, kai kirto sieną, ji susirgo ir ją paguldė į ligonę. Kai išėjo iš ligoninės, vaikai buvo alkani ir pasakė, kad jiems nedavė valgyti, nes jis pasakė, kad kuomet jis bus alkanas, tada visi gaus pavalgyti. Kai (duomenys neskelbtini) sulaikė, atvežė į patalpas, ji pakliuvo į ligoninę su dviem vaikais, o du vaikai liko su tėvu. Kai atvežė iš (duomenys neskelbtini), du berniukai ir vyras liko, o ją su mergaitėmis nuvežė į ligoninę, nes ji buvo nušalusi kojas, reikėjo patikrinti. Kai grįžo iš ligoninės, jie kartu vakarieniavo, vaikai pasakė, kad jie alkani. Jie buvo atskiram kambary ir vyras juos visus mušė, kad vaikai pasiskundė, kad buvo alkani ir liepė nekelti balso, kai mušė. Vaikai norėjo pasiskųsti ir sakė jam, kad jis papasakotų visą tiesą, o jis pasakė, kad jeigu papasakos, jis policijos nebijo, jeigu kažkas papasakos policijai, tai policija išveš visus į mišką, o miške jis visus pakas, užmuš. Jie bijojo pasakyti, bijojo, kad vėl bus išvežti į mišką, bijojo ir dėl to, kad jis visada savo grasinimus įvykdydavo. Bijojo, kad jis gali daryti visus nelegalius dalykus. Nepasitikėjo policija, nes jų šalyje ji kreipėsi, jais nepatikėjo, todėl ir nepasitikėjo policija. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), jis sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) policija yra (duomenys neskelbtini), todėl jie gali prievartauti ir mušti, todėl nepasitikėjo. Jis sakė, kad (duomenys neskelbtini) ypatingai negailestingi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Buvo skirtingos priežastys, viena iš priežasčių buvo ta, kad vyresnysis sūnus lankė futbolą, jam tas nepatiko. Taip pat jam nepatikdavo, kad jaunesnis sūnus triukšmavo. Buvo nepatenkintas, iš pradžių barėsi, po to pradėdavo mušti, o kai visi užstodavo, mušė ir juos. Tai tęsėsi mėnesį ar pusantro ir būdavo maždaug kas dvi dienas, ypatingai, kai sėdėdavo už stalo ir valgydavo, jis pradėdavo smurtauti, o kai jie pradėdavo verkti, jam būdavo vienodai, jie negalėdavo valgyti, nes verkė, o jis toliau tęsė valgymą. Jisai mušdavo, buvo atvejis, kai sužalojo sūnui nosį, nosis kraujavo, kai jie vonioje prausėsi, jeigu kas nors paklausdavo, kodėl kraujas, turėdavo pasakyti, kad jis žaisdamas futbolą nugriuvo. Kai jie verkė ir kažkas pastebėdavo, turėjo pasakyti, kad ilgėsi tėvynės ir namų, jie nedrįsdavo skųstis, nes nepasitikėdavo policija, galvodavo, kad ji čia tokia pati, kaip ir pas juos. Kai verkė, jis neleisdavo garsiai verkti, jie verkė tyliai, bet kai išeidavo, jie vis tiek verkdavo tyliai. Kai leisdavo kalbėti telefonu, kai ji kalbėjo su broliu, jis klausydavo, ką kalba, nes jis jais nepasitikėjo. (teismo pastaba – Nukentėjusioji savo žodžių patvirtinimui pasako – „Jeigu jis vyras, galite jo paklausti, tegu jis prisipažįsta“). Ypatingai jis pavydėjo, kai ji kalbėjo su kažkuriuo giminaičiu vyru. Buvo praktika, kad jis naudojo peilį, tuomet jo bijojo. Jis mušimo metu pridėjo peilį prie gerklės, ir pasakė, kad nieko nebijo, pagrasino. Tai buvo jos atžvilgiu ir vyresnio sūnaus I. Tai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Lietuvoje taip irgi buvo, neprisimena datos, čia buvo praeitais metais (duomenys neskelbtini) metu, galėjo būti balandžio – gegužės mėnesį. Jis tai darė be priežasties visą laiką. Tai buvo vieną ar dvi dienas, kai jį sulaikė policija, I. su F. norėjo žaisti futbolą, vyras buvo nepatenkintas, kai jie valgė, jis norėjo suduoti sūnui šaukštu per galvą. Ji norėjo atremti tą smūgį ir ranka uždengė sūnui galvą. Jai ant rankos atsirado dėmė toje vietoje, kur jis sudavė šaukštu, taip pat buvo dėmė ant kairės rankos, už kurios ją suėmė ir nustūmė, koja atsitrenkė. Buvo virš dešinės rankos riešo smūgis nuo šaukšto, mėlynė. Po to stipriai sugriebė už kairės rankos ir ten atsirado mėlynė ir paskui nustūmė į lovą ir ji koja atsitrenkė į lovą ir ten buvo mėlynė. Tą dieną, kai jis buvo išvežtas ir atskirtas, taip pat jis mušė. F. norėjo nueiti į futbolą, jis buvo prieš, kad ji eitų, jis ją sumušė ir po to jį išvežė policija. Tą dieną jis iš pradžių sumušė F., o ji užstojo ją, ir jis sumušė ir ją, o po to vyresnis užstojo jas abi, tada jis paėmė jo rankas ir tada jis sumušė ir vyresnį sūnų. Sūnus norėjo užstoti ją, paėmė ją už rankos ir patempė ją į savo pusę. Neatsimena, ar buvo sumušimo žymių tą dieną, nes tą dieną jų niekas neapklausė, jie buvo išgąstyje. Nebuvo nei vienos normalios dienos, kad jie galėtų normaliai pavalgyti, kai jie sėsdavo prie stalo, jis pradėdavo konfliktuoti, bartis ir mušdavo juos. Prieš pradedant valgyti, ji norėdavo, kad vaikai (duomenys neskelbtini), o jis išsityčiodavo, išsijuokdavo ir neleisdavo normaliai valgyti. Visą laiką, jis ragino, kvietė muštis vyresnį sūnų, jis norėjo įrodyti, kad dar pajėgus, kad jis gali susidoroti su 3 tokiais kaip sūnus. Ir tuo pačiu jis norėjo įrodyti, kad jis labai svarbus žmogus ir kad jis viską gali. Viską ką ji pasakojo, tai buvo tiesa. Jis viską darė savaip. Jeigu jie gamino maistą, tai tik tokį, kuris jam patikdavo. Jeigu gamino maistą, kurį norėjo vaikai, jis barstė i tą maistą druską. Jis ragino sūnų kovoti su juo, norėdamas tuo parodyti, kad jis yra stipriausias. Nori pabrėžti, kad sako tik tiesą. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini). (teismo pastaba – Nukentėjusioji savo žodžių patvirtinimui – „Jus net negalite įsivaizduoti, ką jis gali pasakyti save pateisindamas. Jeigu jis yra sąžiningas žmogus, tai kodėl jis filmavo kada vaikai valgė ir nefilmavo kai mušė sūnų, kuris suvalgė saldainį, kurį turėjo suvalgyti tėvas. Jeigu jis yra sąžiningas ir bijo (duomenys neskelbtini), tegul jis papasakoja, kad mus persekiojo, klausėsi kai mes kalbėjomės telefonu“). Kai kažkas iš vaikų kalbėjo telefonu, jis darė vaizdą, kad eina į tualetą o pats klausėsi jų pokalbio. Jis naudojo visus budus. Gąsdino juos, neleido kalbėti su kitais žmonėmis. Kadangi jie gyveno (duomenys neskelbtini), gąsdindavo tuo, kad jie negali išeiti į lauką, nes čia žmonės (duomenys neskelbtini). Jis visą laiką kontroliavo jų elgesį. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) ir kai pasisveikindavo arba užkalbindavo žmones, jis klausdavo kodėl su jais sveikinosi. Paskui namuose jis juos mušdavo ir bandė sužinoti kokie santykiai su žmonėmis juos sieja. Jie netgi bijojo eiti į viešą tualetą, kad iš baimės nesutikti žmonių ir kuo mažiau su jais kontaktuoti, kad po to negrįžti namo ir nebūti sumuštiems. Jis visą laiką mėtydavo įvairius daiktus, kurie pasitaikydavo jam po ranka. Buvo atvejis, kai metė į sieną stiklinę taurę ir ji sudužo, dabar liko pėdsakas. Buvo atvejai kai jiems sėdint už stalo jis mėtė į juos karštą maistą. Kai jis buvo supykęs, naudojo visas priemones: mušdavo ir kojomis, ir rankomis, o taip pat kandžiojosi. Savo vyresnį sūnų I., buvo įkandęs už peties, į galvos sritį ir i nugaros sritį. Kai jau gyveno (duomenys neskelbtini), I. pamėgo žaisti futbolą, kaltinamajam nepatiko, todėl jis kandžiodavo I. Lietuvoje jis kandžiojo tik I., bet kai gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kandžiojo visus. Ji neatkreipdavo dėmesio nes jis (duomenys neskelbtini), be to, jiems tai buvo įprasta. Kadangi tai vykdavo visada, jie prie to priprato ir nefiksavo. Žinojo, kad nesulauks jokios pagalbos. Net norėjo (duomenys neskelbtini), kad nekęsti tokios kančios. Kai jie dar (duomenys neskelbtini), jis buvo dėl kažko supykęs ant vyresnio sūnaus, jis įstūmė jį į laužą ir ji ieškojo pelkės. Tuo metu buvo labai šalta, buvo šiltai apsirengę. Vyresnysis sūnus buvo apsirengęs į trys striukes ir kai jis nustūmė jį į laužą, visiškai buvo sudegusi viršutinė striukė, bet randų nebuvo. Jis darė tokius veiksmus, apie kuriuos jai, kaip moteriai, gėda pasakyti viešai. Ta žymė, kuri buvo ant jos rankos tarp alkūnės ir plaštakos atsirado tokiomis aplinkybėmis: kai sūnus I. grįžo iš futbolo, tėvas buvo labai piktas. Valgio metu jis mušdavo jį šaukštu per galvą. Ji ištiesė savo ranką ir uždengė jo galvą, gavo šaukštu į ranką, ko pasėkoje atsirado šita žymė. Kitos dvi žymės, kurios buvo užfiksuotos, buvo padarytos tą pačią dieną. Kita žymė ant rankos atsirado dėl to, kad jis buvo paėmęs ją už rankos kur atsirado žymė, pastūmė ją, tuo metu ji atsitrenkė į lovą ir mėlynė buvo toje vietoje, kur ji prisilietė koja į lovą. Jis dažnai konfliktavo su I. dėl to, kad I. užstodavo ją ir kitus vaikus. Todėl buvo piktas ant jo ir mušė jį. Tą dieną kai ji grįžo iš ligoninės ant jos rankos buvo dvi kraujosruvos, viena vidinėje dalyje nuo lašelinės, tačiau kita kraujosruva išorinėje rankos dalyje atsirado nuo smūgio sudavimo. Nes tą dieną kai grįžo iš ligoninės, jis taip pat ją sumušė. Z. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) I. kai grįžo į (duomenys neskelbtini). Gegužės 5 d., nuo 21 val. iki 22 val. buvo namuose. Iš mokyklos jie grįžo ankščiau, nes pasakė, kad nebus pamokos, bus (duomenys neskelbtini). Visi vaikai mokėsi (duomenys neskelbtini). Kadangi visi mokėsi lietuvių kalbos ir žaidė, jie buvo vienoje patalpoje. Kai rašė pareiškimą, tuo metu nepasitikėjo policija, bet iš tikrųjų kaltinamasis mušė visus. Pradėjo pasitikėti policija nuo tada, kai kaltinamasi atėjo į (duomenys neskelbtini) ir gražiai elgėsi su ja ir vaikais. Juos apklausinėjo ir (duomenys neskelbtini) ir įstaigoje. Su jai elgėsi gerai. Nuo kovo 16 d. 2023 pradėjo pasitikėti policija, nes ji uždavė klausimą, jeigu ji viską papasakos ar jie ją apgins. Jie pasakė, kad taip ir ji viską papasakojo. Patvirtiną, kad gegužės 9 d. 2022 m. ji nepasakė, kad sumušė vaikus, nes tuo metu nepasitikėjo policija. Kovo 16 dieną pradėjo pasitikėti. Gegužės 9 d. nesakė, nes bijojo. Vyras gąsdino, kad čia gyvena (duomenys neskelbtini) ir jie gali pakenkti. Pasitikėjo policija, nes jie elgėsi su jais geriau negu (duomenys neskelbtini). Kartais jai skauda galvą ir ji dažnai pamiršta. Gali būti, kad pamiršo teisme pasakyti apie kandžiojimus. I. nepasakė tos informacijos, pasakė tik tą dieną kai F. neleido eiti į futbolą. Tą dieną jis sumušė I. ir kandžiojo jam galvą. Kai teisme duodavo parodymus, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) vertėjui, jai buvo gėda prie jo, ji nepasakė visos tiesos. Nepasakė daug ką apie jų intymius santykius. (Duomenys neskelbtini) buvo kitas vertėjas, teisme buvo kitas vertėjas. Pirmiausiai jai gėda prieš (duomenys neskelbtini). Yra daug klausimų apie kuriuos jai gėda kalbėti. Galbūt ji pamiršo ir geriau apie tai neklausti. Prisiekia prieš (duomenys neskelbtini), kad jis stipriai mušė ją per galvą ir dėl to pradėjo pamiršti. Apie kandžiojimus sužinojo iš sūnaus I. žodžiu. Pati to nematė, pasitiki sūnumi. Kadangi buvo (duomenys neskelbtini), jis kandžiojosi ir pirštu badė jiems į akis. I. jai papasakojo daug vėliau negu tai buvo, bet jis skundėsi kad skaudėjo. Nėra tikra, nes visada blogai jautėsi, galbūt ir sakė, galbūt vertėjas neišvertė. Ji netvirtina būtent tai, kad vertėjas ne viską išvertė. Ji dažnai blogai jaučiuosi, galėjo pamiršti. Dabar jai taip pat skauda galvą, bet tvirtina, kad jis juos nuolat mušė ir kandžiojo ir jiems tai tapo įprasta. Ji ir policijoje, ir teisme teigė, kad jis kandžiojo, tyrime dalyvavo advokatas. Kreipėsi į gydytojus, kai vyras buvo išvežtas. Kai jie gyveno kartu su vyru, kelis kartus kreipėsi pas gydytoją dėl kojų skausmo. Vieną kartą kreipėsi I. dėl savo kojų. Juos išvežė į ligoninę tiesiai iš (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), I. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), o ją išvežė į ligoninę. Buvo nušalusios jų kojos. Dėl kitų sumušimų žymių į medikus nesikreipė. Ji pati gamindavo maistą. Kaltinamasis produktus užsisakinėjo pas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini). Jam patikdavo sriuba ir jis neleisdavo gaminti kito maisto. Jeigu gamino tai, ką mėgsta vaikai, jis pilė į maistą (duomenys neskelbtini). Produktus paruosdavau kambary, o gamindavau virtuvėje. Jis darė tai kambaryje ir pripildavo (duomenys neskelbtini), nes jis galėdavo valgyti maistą kur yra daugiau (duomenys neskelbtini), o vaikai ne. Mes gaminome dviejų rūsių patiekalus, tai sriuba ir (duomenys neskelbtini). Gaminant pusfabrikačius, jis pats įpildavo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad jis galėdavo valgyti, o vaikai ne. Kaltinamasis nedalyvavo gaminant sriubą, nes ji buvo gaminama paprastai, o gaminant (duomenys neskelbtini) jis dalyvavo ir įpildavo didesni kieki (duomenys neskelbtini). Mes gaminome vieną kartą ir valgėme per pietus ir vakarienę. Ryte negaminome. Pagrinde valgėme kiaušinius ir uogienę su duoną. Kaltinamasis nežaidė su vaikais, šaipydavosi iš jų ir mušė. Aš prašiau, kad jis valgant mokytų juos (duomenys neskelbtini), o jis kalbėjo asilo balsu ir sake kad jo pareiga yra ne mokyti, o mušti. Jis neleisdavo man dalyvauti vaikų auklėjime, viską darė pats. Sakydavo vaikams, kad mama yra beprotė ir neklausykit jos. Kai kaltinamasis būdavo (duomenys neskelbtini), aš auklėjau vaikus, jie manęs klausydavo. O kai jis auklėjo, duodavo jiems lazdą ir liepė mušti mane. Tik jis auklėjo vaikus kuomet jis gyveno su mumis. Viską ką jis sakė, vaikams buvo kaip įsakymas. Visi vaikai mokėsi kartu, dar pratimus, piešė, bet negaudavo namų darbų. Kai vyras gyveno (duomenys neskelbtini), vaikai išmoko skaityti (duomenys neskelbtini). Juos mokė kaimynas. Tėvas matė (duomenys neskelbtini), kad vaikai savarankiškai skaito (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vieną kartą nuėjo į parduotuvę, bet kai jis įsigydavo produktus, jis pats juos suvartodavo. Kai jis buvo nusipirkęs saldainių ir sūnus juos suvalgė, kaltinamasis sumušė sūnų. Vaikai bijojo, nevalgė tų produktų, kuriuos jis atnešdavo. Kai atvažiavo, turėjo 2 000 dolerių. Prieš jam išeinant iš namų, jis reikalavo atiduoti tuos pinigus. Šie pinigai buvo iš namo pardavimo. Jis norėjo juos paimti, ji pasakė kad šie pinigai vaikams. Pinigai visa laiką buvo pas kaltinamąjį. Pinigai visą laiką buvo laikomi ant spintos, jis jais disponavo, bet kai atvažiavo policija, jis galimai apie juos pamiršo. Buvo pikta ant jo, nes jis sulaužė sūnui nosį ir todėl neatidavė pinigų. Niekada niekas neprašė prižiūrėti vaikų, buvo tik vienas atvejis kai kaimynė paliko jai prižiūrėti vaiką 5 min. Kaltinamasis mušdavo sūnų, bet po to duodavo jam pinigų, kad jis parduotuvėje nusipirktų ledinukų ar ledų. Vaikas džiaugdavosi, kad gavo pinigų. O kaltinamasis jį filmuodavo telefonu. 1 t b. l. 74-77 nustatyta, kad ant sienos yra I. kraujas. I. po mokyklos norėjo eiti į futbolą, tėvas jam neleido. I. nenuėjo į futbolą, gulėjo ant grindų. Tėvas liepė jam atsistoti. I. buvo įsižeidęs, todėl neatsistojo. Kaltinamasis sudavė jam gulinčiam, I. atsitūpė, kaltinamasis sudavė jam per veidą. Kai tėvas sudavė jam per veidą, I. atsitrenkė nosimi į sieną, todėl ant sienos atsirado jo kraujas iš nosies. Taip pat buvo kraujas ant jo patalynės ir ant pagalvės. Tėvas visą laiką sakydavo dėl mokyklos, kad jis mokėsi ir niekuo netapo, todėl sūnus irgi niekuo netaps. Jis buvo prieš ir sumušė, neleido eiti į mokyklą, bijojo kad jie išmoks (duomenys neskelbtini) ir ten iš jų trauks informaciją. Ji sako tiesą. (Duomenys neskelbtini) atstovų akivaizdoje jis leisdavo eiti vaikams į mokyklą. Vaikams sakė eiti į mokyklą tik žymėtis. Tikrai neprisimena, ką buvo pasakiusi, nes jis dažnai mušė jai per galvą. Jis tuo naudodavosi ir visiems sakydavo, kad yra kvaila. Ji gavo gydimą, nežino ką jai diagnozavo, vartoja vaistus, bet nežino kokie tai vaistai. F. kreipėsi pas gydytoją dėl galvos skausmo, nes jis mušdavo ją per galvą. Iki šiol vaikams sako, kad skaudą galvą. Jai truputėlį pagerėjo, bet iki šiol kenčia. Išsigydė ne iki galo. Vis dar geria vaistus. Jis dažnai tyčiojosi iš jų. Kai jiems būdavo sunku, jis fotografavo ir juokėsi iš jų. Dokumentuose yra migracijos tarnybos klaida. Klaidingai nurodyta vaiko gimimų data.

7. Teismas perskaitė nukentėjusiosios parodymus (2 tomas bylos lapas 7), duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji parodė:

7.1. 2022 m. gegužės 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole - kad su sutuoktiniu ir keturiais (duomenys neskelbtini) vaikais 2022 m. balandžio 8 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Juos visus apgyvendino kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Ji negali išeiti iš kambario, nes jos vyras ją pilnai kontroliuoja. Vaikai lanko mokyklą. Kol vaikai būna mokykloje, ji tik ruošia maistą ir savarankiškai mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos. Vyras nuolat naudojasi mobiliuoju telefonu, daugiau nieko nedaro, net į lauką neišeina. Kai vaikai būna namie, turi būti tyla, nes vyras pradeda pykti dėl triukšmo, dėl skleidžiamų garsų. Dėl to, jis taip pat kelia ranką. Prieš ją jis kelią ranka ir dėl to, jeigu laiku nebūna paruošta valgyti. Nuo to laiko, kai jie atvyko čia gyventi, vyras fiziškai smurtauja nuolat. Būna, kad smurto proveržiai tęsiasi kelias dienas., kol vyras nurimsta. Po to būna viena ar dvi ramios dienos ir vėl kartojasi iš naujo. Vyras ją muša rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas., tačiau dažniausiai muša į galvos sritį ir pilvą, kad neliktų žymių, taip pat ją kandžioja, ji nuolat patiria fizinį skausmą. Prieš vaikus fiziškai smurtauja taip pat. Muša juos jai matant ir taip pat, kad neliktų žymių. Apie vyro naudojamą smurtą nei ji, nei vaikai niekam nepasakojo. Prieš kelias dienas ji norėjo (duomenys neskelbtini) dėl tokio vyro elgesio, norėjo (duomenys neskelbtini), tačiau ją atkalbėjo dukra. Šiandien, būnant kambaryje, iš ryto jai miegant, vyras kelis kartus koja sudavė jai į pilvo sritį. Ji miega ant grindų. Pas ją ant kūno yra sumušimo žymės. Vaikai nuolat mato, kai jų tėvas smurtauja prieš ją. Vyras pykčio metu plėšia rūbus nuo vaikų. Norėtų, kad vyro gyvenamoji vieta būtų atskirta nuo jų gyvenamosios vietos, vyras jai grasina, kad jeigu ji kam papasakos apie jo naudojamą smurtą, ją nužudys. (Duomenys neskelbtini) su juo ji bijo, bet atskirus vyrą nuo jos ir vaikų, jis su juo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-17).

7.2. 2022 m. gegužės 16 d. – kad 2022 m. balandžio 8 d. ji, kartu su savo sutuoktiniu S. S. ir keturiais (duomenys neskelbtini) vaikais: Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., (duomenys neskelbtini), I. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Su visa šeima gyveno viename kambaryje pažymėtame (duomenys neskelbtini) numeriu. Nuo tada kai atvyko į (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini), ji iš kambario neišeina, nes jos vyras jos neišleidžia. Nueina tik į tualetą ir grįžta atgal. Jis yra labai agresyvus. Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini), ir per visą šį laikotarpį tiek (duomenys neskelbtini), tiek jiems pabėgus į (duomenys neskelbtini), tiek čia Lietuvoje jis pastoviai prieš ją ir vaikus fiziškai ir psichologiškai smurtauja. Dabar jos vaikai lanko mokyklą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Vaikams būnant mokykloje ji visą laiką yra kambaryje, ruošia maistą ir savarankiškai mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos. Atvykus čia į Lietuvą vyras jos nieko nedaro, tik naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, net į lauką neišeina. Kai vaikai būna namie, turi būti tyla, kadangi vyras pradeda pykti dėl keliamo triukšmo, dėl skleidžiamų garsų, dėl šių priežasčių jis irgi smurtauja, tiek prieš ją, tiek prieš vaikus. Nuo to laiko, kai jie atvyko į Lietuvą gyventi, vyras fiziškai ir psichologiškai smurtauja nuolat, tai vyksta kas antrą dieną. Vyras S. S. muša ją rankomis ir kojomis ir su šalia jo esančiais daiktais į įvairias kūno vietas, tačiau dažniausiai muša į pilvo ir galvos sritį, kad neliktų žymių, taip pat kandžioja ją, ji nuolat patiria fizinį skausmą. Tai pat jis muša vaikus į galvos sritį ir į pilvo sritį, kad neliktų žymių. Ji negali šauktis pagalbos ir rėkti, nes vyras ją tampo už plaukų ir uždaro burną, per tiek metų pastovaus smurto ji jau priprato, kad negali rėkti. Vaikams daro tą patį, vaikams net neleidžia verkti. Ji niekada nežiūri su kokios pusės ranka ar koja jos vyras ją muša ir suduoda smūgius. Ji nuo to laiko, kai atvažiavo į Lietuvos Respubliką, negali nurodyti, kokiomis dienomis buvo naudojamas smurtas prieš ją ir prieš jos vaikus, bet gali pasakyti, kad tai vyksta kas antrą dieną. Čia Lietuvoje pas jos vyrą irgi buvo smurto proveržiai, kurie tęsiasi po kelias dienas, kol vyras nurimsta, po to diena arba dvi būna ramios ir po to vėl kartojasi iš naujo. Prieš vaikus fiziškai smurtauja taip pat, muša juos jai matant ir taip, kad neliktų žymių. Apie vyro naudojamą smurtą nei ji, nei jos vaikai niekam nepasakojo. Gyvenant (duomenys neskelbtini) ji norėjo (duomenys neskelbtini), nes negali taip gyventi, čia (duomenys neskelbtini) tai pat norėjo (duomenys neskelbtini) dėl tokio vyro elgesio, norėjo (duomenys neskelbtini), tačiau dukra ją atkalbėjo. 2022 m. gegužės 9 d. būnant kambaryje, iš ryto jai miegant, vyras jai kelis kartus sudavė koja į pilvo sritį. Ji miega ant grindų po to 3 valandas, jai neleido išeiti iš kambario, vaikai visą tai matė, nes buvo namuose. Tą pačią dieną atvažiavo policijos pareigūnai, jie pakvietė ją pakalbėti, ir kai ji grįžo į kambarį, jos vyro jau nebuvo. Ji nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Dabar, kai vyras yra sulaikytas, jos vaikai yra atsigavę, jie eina į lauką žaisti, o ji vis dar bijo, kad vyras tuojau ateis ir vėl pradės ją ir jos vaikus mušti. Tai pat čia (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis, kuris (duomenys neskelbtini) irgi smurtavo prieš jos vaikus ir ją, ji jo bijo, kad jis neateitų ir su ja nesusidorotų. Norėtų, kad vyro gyvenamoji vieta būtų atskirta nuo jų gyvenamosios vietos, vyras čia Lietuvoje jai grasino, kad jei kam nors papasakos apie jo naudojamą smurtą, ją nužudys. (duomenys neskelbtini) porą kartų kreipėsi į policiją dėl vyro smurto, bet ten visai kitokie įstatymai, ir vyras grįžęs po pokalbio iš policijos dar labiau ją mušė. Jos vyras su kitais asmenimis labai gražiai bendrauja, niekada nepagalvosi, kad namuose smurtauja prieš žmoną ir vaikus. Ji visus (duomenys neskelbtini) gyveno uždaryta kambariuose tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tiek čia Lietuvoje, ji bijo dabar žmonių, dabar kai vyras uždarytas, ji išeina į lauką ir mato kaip gyvena žmonės, kaip jos vaikai pradėjo šypsotis. Nori, kad jos vyras gyventų atskirai nuo jos ir vaikų, kad jis nesiartintų prie jų. Labai bijo, jeigu jis išeis, kad jai bus dar blogiau. Po įvykio, kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji buvo nuvažiavusi atlikti teismo medicinos ekspertizę dėl patirtų sužalojimų (b. l. 7-9, 14-15, t. 2).

7.3. 2022 m. birželio 28 d. – kad adresu (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, jau tiksliai neprisimena, bet iki gegužės dienos, kuomet parašė pareiškimą, maždaug apie mėnesį laiko. Jos vyras S. S. fiziškai ir psichologiškai smurtauja prieš ją ir jų (duomenys neskelbtini) vaikus (Z., I., F., M. S.) nuolat, nuo pat atvykimo momento. Vyras prieš juos smurtaudavo kaip jam užeidavo, būdavo ir kiekvieną dieną smurtaudavo, būdavo į savaitę vieną kartą arba du kartus. Jo visa šeima yra labai agresyvūs ir taip jam yra priimtina elgtis. Ji augo su jo šeima, ji žino, kaip jis elgiasi. Jai buvo (duomenys neskelbtini) kai ji už jo ištekėjo. Iš pradžių agresijos iš jo nebuvo, santykiai buvo gražūs. Maždaug po pusantro mėnesio nuo santuokos, kai kažkas atsitiko su jos vyro broliu (duomenys neskelbtini), nes jis (duomenys neskelbtini), jos vyras išvyko į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) laiko, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), pradėjo prieš ją smurtauti ir agresyviai elgtis. Ji neturėdavo jam žodžių ką pasakyti, nes jis visada mušdavo, grasindavo. Ji jo bijodavo. Ji su vaikais normaliai negali išsimiegoti. Ji visada, net kai jo dabar šiuo metu nėra šalia, ji bijo, nes ji žino, koks jis yra, koks jis pavojingas yra. Jos vyro (duomenys neskelbtini) broliai (duomenys neskelbtini) gyvena. Ji žino kokia yra jo šeima ir, kad jeigu norės, jie ją susiras ir kažką gali jai blogo padaryti. Jie visi yra bebaimiai, jie nebijo žudyti, nebijo smurtauti, nebijo sėdėti kalėjime. Ji du kartus su (duomenys neskelbtini) buvo išėjusi į miestą į parduotuves (kokiais parduotuves tiksliais neprisimena), ir ji išėjo su didele baime, kad ją suras ir kažką jai ir jos šeimai blogo padarys. Vieną kartą ji buvo išėjusi su visais vaikais ir (duomenys neskelbtini), o kitą kartą tik su dukra Z. ir (duomenys neskelbtini). Jos vyras visą laikotarpį prieš jas smurtaudavo, jam nebuvo skirtumo kaip ir iš ko trenkti joms, dažnai smurtaudavo kumščių pagalbą, spardydavo kojomis, jeigu pamatydavo šalia esančius daiktus, mušdavo ir su jais į įvairiais kūno vietas. Vyras smurtauja prieš visus vaikus, jeigu netyčia vaikas kažką padarydavo, tai jis užpykdavo ir už tai smurtaudavo prieš visus, bausdavo ir vaikus, ir ją. Jos (duomenys neskelbtini) vaikas, kuriam yra (duomenys neskelbtini) M. negalėdavo ramiai miegoti, jis atsikeliant sapnuodavo, kad jį tėvas muša, ji jį ramindavo, kad viskas gerai. Ir visi jos vaikai atsikelia ir rėkia, nes jie bijo tėvo, kad jis juos skriaus. Visą gyvenimą jis juos kankindavo, mušdavo, smurtaudavo. Kai jie gyveno (duomenys neskelbtini) būdavo taip pat. Kol jie neatvyko į Lietuvą, jie galvodavo, kad taip yra normalu ir kad visi taip elgiasi. Bet, kai atvyko į Lietuvą, pamatė ir suprato, kad žmonės kitaip elgiasi ir nesmurtauja prieš savo šeimas. Ji (duomenys neskelbtini) kelis kartus yra kvietusi policiją dėl vyro smurto, bet ten kitokie įstatymai, policija tik sulaikydavo ir viskas tuo baigdavosi, gal jos vyras jiems duodavo pinigų, už pinigus ten daug ką galima padaryti. Jis jai grasindavo, kad jeigu dar kartą iškvies, jis su peiliu juos visus nužudys ir pasėdės kalėjime. Kai buvo (duomenys neskelbtini), jos visą laiką būdavo namuose ir negalėdavo išeiti. Kuomet gyveno (duomenys neskelbtini) 8 mėnesius jos praleisdavo namuose, nei karto nebuvo išėję į lauką. Jos negalėdavo išeiti į lauką, nors galėdavo, į tualetą galėdavo išeiti tik slaptai, labai ramiai, nes jis jas gąsdindavo, kad jeigu išeis į lauką, į jas šaus (duomenys neskelbtini). Prasidėjus (duomenys neskelbtini) visi išvyko, pabėgo ir jie irgi taip pat. Jis sakė, kad (duomenys neskelbtini) ir, kad jie išvyksta kur bus ramiau. Ir jie turėjo jo klausyti. Nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini), ji geria vaistus, jai šiek tiek yra ramiau nuo jų. Ji keitė jau du kartus vaistus, bet vis tiek labai bijo ir negali ramiai gyventi, kai žino, kad kažkur gali būti jos vyras su jo broliais. Pas juos šalyje yra įstatymas tiems, kurie turi pinigų arba pažįstamų. Kai jie atvyko čia į Lietuvą, jie suprato, kad yra kitaip, yra įstatymai ir žmogaus taisyklės, o iki šiol jos gyveno kaip gyvūnai, gyvūnai geriau gyvena. Ji bebūnant čia, du kartus bandė (duomenys neskelbtini). Viena kartą (duomenys neskelbtini), kitą kartą (duomenys neskelbtini). Bet jos dukra ją atkalbėjo, nes sakė, kad brolis išsigąs ir labai bijos. Gegužės 05 dieną jos vyras S. S. kambaryje, kuriame gyveno kartu su visais vaikais ((duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš ryto galimai apie 9-10 val ryte jiems besėdint užėjo vyras į kambarį ir kelis kartus sudavė savo koja jai į pilvo sritį, kurio metu patyrė stiprų fizinį skausmą. Visad mušdavo daug daugiau, ir į galvos sritį ir jai ir jos vaikams. Jis visada namie bebūnant būna ir su telefonu žaidžia ir niekur neišeina. Tą dieną jų vaikas (jeigu gerai prisimena dukra – F.) kalbėjo garsiau šiek tiek ir jam labai nepatiko. Sakė, kad užsičiauptų ir kabinėdavosi prie smulkmenų. Jis prieš F. pradėjo smurtauti. Ji pradėjo ją ginti ir sakyti, kad ji dar tik vaikas, ji nesupranta. Tuomet dėl to jis ir pradėjo ją mušti. Taip pat, jeigu jis pasakydavo, kad jis nori valgyti ir jeigu minutę pavėluodavo padėti ant stalo, jis iš kart mušdavosi. Kai jis nori pradėti muštis, jis uždaro duris ir langus, kad niekas negirdėtų ir sakydavo jiems užsičiaupti, o jie kentėdavo ir tylėdavo, nes jo bijodavo. Tik maždaug po trijų valandų jie galėdavo išeiti ir kvėpuoti oru. O iki to laiko jie nuolatos verkdavo. Įvykio dieną, mano, niekas nematė, kad vyras jas mušą. Jie turėdavo patylėti ir niekas neturėdavo girdėti. Jokia kaimynė pas juos į kambarį nebuvo užėjusi. Mano, kad niekas negalėjo girdėti ar matyti, kaip jis prieš juos smurtauja, nes jis tai daro tyliai. Yra labai daug ką ji galėtų papasakoti, bet ji net geriant vaistus negali ramiai miegoti, nes yra pas ją (duomenys neskelbtini). Ji ir jos visi vaikai bijo jo. Dabar truputį geriau ir jos vaikai truputį jaučiasi geriau. Vaikai vis dar sapnuoja dėl didelės baimės, bet ji vaikus ramina, kad buvo blogai, bet daugiau taip nebebus ir ateis geresni laikai. Jos vaikai labai susirgo ir yra stipriai sužaloti dėl tokių vyro poelgių. Ji vis dar negali ramiai miegoti ir ji kiekvieną dieną kenčia stiprius galvos skausmus (b. l. 22-23, t.2).

8. (Duomenys neskelbtini) nukentėjusiųjų parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje 2023 m. balandžio 11 d. (BPK 276 straipsnio 2 dalis):

8.1. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) Z. S., (gimusi (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 43)), ikiteisminiame tyrime apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2022 m. birželio 30 d. parodė, kad pakalbės apie tėtį. Jos tėtis yra labai blogas, labai žiaurus, kankina jas visą laiką, labai negeras. Jis negeras yra jiems visiems: mamai, broliui, seseriai. Mamą muša, su kumščiais duoda per galvą, neduoda joms ramiai valgyti, pradeda daužyti stiklą. Yra mušęs mažą broliuką. Tėtis yra visus jas mušęs į galvą. Lietuvoje tėtis yra mušęs į galvą jas visus. Joms visą laiką sakydavo būti kambariuose, neleisdavo eiti į lauką. Ji turi liudytoją, ji prisiekia, kad sako tiesą. Jis yra mušęs mažą brolį, jam buvo lūžus nosis, bėgo kraujas, viską matė kaimynės. Visą laiką jos gyveno taip, kad niekur nėjo, iki šiol jos nėjo į mokyklą, užaugo visą laiką uždaroje aplinkoje ir visą laiką mušė. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visą laiką irgi būdavome uždaroje patalpoje. Užaugo kankinami iki šiol ir tik atvažiavus į Lietuvą suprato, kad gali būti kitaip, nes yra žmogaus teisės. Tėtis mamai suduodavo daugiausiai į kairę ranką, į koją. Kai suduodavo su šauktais tai likdavo mėlynės. Kitur, kad suduotų mamai, tai nematė. Tėtis visą laiką uždaro duris kambaryje ir mušasi, kad nematytų ir negirdėtų kiti žmonės, kaimynai. Kai duodavo su kumščiais į galvą, mėlynių nelikdavo, bet buvo jaučiamas labai stiprus skausmas. Kiekvieną dieną joms skaudą galvą, nes kiekvieną dieną duoda joms į galvą. Mamą tėtis visur mušė, bet daugiausia į galvą su viskuo, kas būna po ranka: ir su šaukštais, ir su puodeliais. Mama išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir norėjo (duomenys neskelbtini), bet ji jai neleido. Į Lietuvą atvažiavo ketvirtą mėnesį. Tėtis visą laiką ir visada mušdavosi. Su ja tėtis irgi nelabai gerai elgėsi. Visą laiką irgi muša, kai valgo, kai ne taip pažiūri, visą laiką. Dauguma smūgių būna į galvą, į kairį šoną. Jis labai gudrus ir muša į tas vietas, kad kitas žmogus nepastebėtų. Anksčiau buvo mėlynių kairiajame šone. Daugiausiai muša į galvą, bet mėlynių nežiūrėjo ir nepastebėjo. Tėtis muša dauguma su kumščiais, kartais ir su koja. Su kojomis pataiko dauguma į nugarą. Visada grasindavo, kad jis nebijo mirties, visus jas nužudys, kad jis nebijo nieko. Dar grasino su peiliu visiems. Jos matydavo ant žemės kraują jos, mamos, brolio. Jie visi būdavo kruvini. Mažajam broliui bėgo kraujas iš burnos čia Lietuvoje. (Duomenys neskelbtini) kai tėtis sudavė broliui į nosį, ji sulūžo. Ir jai bėgo kraujas iš nosies, ir mamai, visiems. Jis visą laiką grasina juos nužudyti. Dabar jis skambina iš kitų draugų, pažįstamų numerių ir grasina. Sakė, kad jeigu atvažiuos į (duomenys neskelbtini), tai juos nužudys, o jis ramiai sėdės kalėjime. Broliui I. tėtis yra sudavęs su puodeliu į nosį, į burną ir iki šiol ant sienos yra kraujas. Lietuvoje kažkokio sulaužęs nėra, bet muša į galvą, kad po plaukais nesimatytų. Jis mušasi kiekvieną dieną, jiems skauda galvas, jie geria vaistus. Per šventinę dieną irgi yra mušęsis. Kai atėjo kaimynės, jis pradėjo kabinėtis ir vėl mušėsi. F. mušė visą laiką. Kaip ir jiems visiems mušė į galvą su kumščiais. Visą laiką grasindavo, dėdavo peilį prie gerklės ir sakydavo, kad jas nužudys, kad nieko nebijo ir žinos ką su jais daryti. Jis Lietuvoje žino įstatymus, todėl peilį laikydavo stipriai, bet žinojo, kad turi nelikti žaizdų. Mažiausią brolį dažniausiai spardydavo su kojomis, pakeldavo jį ir mesdavo. Visą laiką labai stipriai pakeldavo, mesdavo ant žemės. Mažas brolis labai bijo tėčio ir jos visi labai jo bijo. Čia Lietuvoje viskas buvo. Visą laiką mušėsi. Jos stengėsi, kad nemuštų jų, bes visą laiką mušėsi. Mažajam broliui buvo likę mėlynių nugaroje. Gal tai galėjo girdėti vieni kaimynai vyras ir moteris. Matyti nematė, nes jis uždarydavo langą. Jos rėkdavo, bet jis su ranka užčiaupdavo joms burną ir sakė užsičiaupk. Girdėti galėjo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) kambario. Jos gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje. Gal (duomenys neskelbtini) ir žino apie sužalojimus, nes jie visą laiką paprašydavom vaistų nuo galvos skausmo. Tiksliai neatsimena kiek kartų, bet yra jos mamą nuvedę pas gydytoją, gavo vaistus. Peiliu grasino Lietuvoje. Jai nuo tų smūgių labai galvą skaudėjo. Tas (duomenys neskelbtini), kuris veda jos mamą pas gydytoją žino, dėl ko jie eina pas gydytoją. Šiandien tas vyras, kuris juos atvežė irgi žino. Tos moterys, kurios atvedė juos, irgi žino. Ji taip mano. Kiekvieną dieną kai yra Lietuvoje, tėtis ją muša. Jeigu pavėluoja jam atnešti maistą, tai tas maistas būna ant galvos. Jis jas Lietuvoje mušė kiekvieną dieną. Tėtis visą laiką mušdavo į galvą, kad neliktų mėlynių. Visą laiką juos mušdavo namuose, kambariuose, o kai išeidavo į lauką tai visi galvojo koks yra geras. Mama nėra jos mušusi, tik tėtis. Mama visą laiką gerai elgėsi. Tėtis visą laiką meluoja. Tėtis visą laiką mušėsi, neleisdavo valgyti kol jis pats nenorėjo. Ji mato, kad tėtis surūko cigaretę arba uostomą tabaką, alkoholio ar kitų medžiagų nevartoja (b. l. 78-81, t. 2).

8.2. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) I. S. (gimęs (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 40)), ikiteisminiame tyrime apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. birželio 30 d., parodė, kad jo vardas I. S., jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), jam yra (duomenys neskelbtini). Sutinka pakalbėti apie tėtį. Pažada sakyti tik tiesą. Jie pakalbės apie tai, kad tėtis labai blogai elgėsi, mušėsi kiekvieną dieną. Jis pamiršo kada atvyko į Lietuvą, bet žino, kad čia yra apie du mėnesius. Tėtis jį mušė Lietuvoje, spardė su koja, mindavo su koja į galvą, į nugarą, į koją gulint jam ant žemės, trenkė su puodeliu, buvo sulūžus nosis, bėgo kraujas. Iki šiol valom kraują, kuris neatsivalo. Tėtis sakė keltis, jis atsikėlė. Kalbėjom, kalbėjom, kumščiu davė į nosį, jis nukrito. Vieną kartą kai trenkė, nukrito ant žemės. Jis save gynė, kad dar nepataikytų. Jis užsidengė veidą ir tada jis spardė jam į galvą. Gal 10 kartų, gal dar daugiau. Lietuvoje, tuo metu kai tėtis mušė brolį pasakė, kad prisiekia, jog juos nužudys. Tėtis jį mušė kiekvieną dieną kai atvyko į ..Lietuvą, Tėtis jį mušė visur: į kojas, ranką, veidą, nosį, galvą, visur. Tos vietos kur tėtis muša, lieka juoda. Kai jis gavo į nosį, prie akies pajuodavo. Vienas vyras, kuris viršuje jų gyveno, matė kai jis ėjo į tualetą nusiprausti ir klausė, kas atsitiko, bet pasakė, kad viskas gerai. Kas tas vyras nežino, bet jeigu eitumėte kartu, galėtų jį parodyti. Tėtis visur mušdavo, patys žinot, kad jeigu muš į nugarą - mėlynių neliks. Jis mušdavo, kad neliktų mėlynių, bet ant kojų likdavo mėlynės. Apie tai kas pas juos vyksta gal galėjo girdėti kaimynės, kurios gyvena šalia. Visą laiką, kai juos pradėdavo mušti, jis uždarydavo duris, langus. O kai pavargdavo juos mušti, tada jiems sakydavo, nes jie verkdavo, nusiprausti, kad niekas nematytų. Kol jiems nepagerėdavo, jų neišleisdavo į lauką. Kai tėtis mušė jo mamą, jai liko mėlynė rankoje, po akimis. Visi klausė kas atsitiko, o ji atsakydavo, kad nukrito. Mamos klausinėdavo moteris koridoriuje, jis nežino. Kelis kartus tėtis mamai trenkė su puodeliu, net sienoje liko žymė. Visą laiką grasindavo jiems peiliu ir sakydavo, jog prisiekia, kad juos nužudys. Mamą dar mušė kumščiu. Yra buvę, kad jo (duomenys neskelbtini) brolį metė į ugnį. Tėtis su jais visais elgėsi vienodai. Sakė, kad jie ne jo vaikai, mama - ne jo žmona. Sesę daugiausiai mušė į galvą, nugarą. Kiekvieną dieną jo (duomenys neskelbtini) sesei skauda galvą, ji verkia. Sesę mušė su rankomis, o jį ir mamą - su viskuo. Kelis kartus su kojomis yra mušęs jo sesę. Sesei Z. į nosį nemušė, labai mušė galvą. Sesei F. labai daug mušdavo j veidą, kodėl - nežino. Yra „(duomenys neskelbtini)“ jų šventė po (duomenys neskelbtini), tėtis baigė (duomenys neskelbtini), o sesė F. sakė, kad nori išeiti su draugais. Tėtis pasakė, kad ne. Sesė paklausė kodėl negali, tada jis atsikėlė ir su (duomenys neskelbtini) davė į galvą, pradėjo muštis. Jis sakė, kad su (duomenys neskelbtini) negalima muštis, tada mušė jį. Kai jis mušė sesę su (duomenys neskelbtini), tai sesė bandė jį pagauti, kad nenukristų. Jie (duomenys neskelbtini) labai gerbia. Tada pradėjo muštis su rankomis, koja. Pataikė visur: į galvą, į visą kūną. Su koja spardė juos. Jie vieną kartą norėjo valgyti, jam kažkas nepatiko ir tada su koja spardė. Sesę F. į galvą mušdavo su kumščiu, o į veidą su plaštaka. Ant veido matėsi, kad veidas labai raudonuoja, kad daug verkia. Mažesniam broliui trenkdavo į galvą. Mažesnį brolį paimdavo ir mesdavo. Tai mėnesį jie Lietuvoje taip gyveno. Broliui skaudėdavo, verkdavo. Visada, kai jis verkdavo ir sakydavo, kad jam skauda, dar jį mušdavo ir sakydavo tylėk. Žymių pas brolį nepastebėjo, bet kai muša tai jos vis tiek lieka. Kai mamą primušė, ji norėjo (duomenys neskelbtini). Jeigu sesė nebūtų atėjusi, tai ji būtų (duomenys neskelbtini). Dėl smurto jam labai skaudėjo. Skaudėjo kai mušdavo čiurnas, blauzdas. Tas vietas ir skaudėjo. Mama labai gera. Mama Lietuvoje niekada nemušė. Tėtis jiems grasino, kad jeigu kažką pasakys, jis juos nužudys. Labai džiaugiasi, kad yra Lietuvoje. Šalia tėčio jaučiasi blogai. Jis jo bijo. Jie nenori, kad tėtis grįžtų namo. Kai tėtis jam sužeidė nosį jis kreipėsi į medikus. Daktarė sakė, kad jam sulūžo nosis ir vieną dieną galima padaryti (duomenys neskelbtini). Kai tėtis išėjo, po dviejų savaičių kreipėsi į gydytoją. Būnant Lietuvoje jam tėtis trenkė su puodeliu į nosį ir tada sulaužė nosį. Gydytojas jį apžiūrėjo maždaug po dviejų savaičių, jis tiksliai neatsimena. Kai tėtis jam sulaužė nosį, tada tėtis išsikraustė, išėjo ir tada jis nuėjo pas daktarę. Daktarė buvo ten, kur (duomenys neskelbtini). Jie dabar visi eina (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-39, t. 2).

8.3. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) F. S. (gimusi (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 41)), ikiteisminiame tyrime apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. rugpjūčio 23 d. sutiko duoti parodymus apie savo tėtį ir parodė, kad jaučia sunkumą nuo pat gimimo dienos. Į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini) metu. Jie buvo (duomenys neskelbtini), juos nuvežė į ligoninę, grįžo, norėjo labai valgyti, tėtis neleido, pasakė, kol jis nėra alkanas, tu nevalgysi. Kiti šeimos nariai liko su (duomenys neskelbtini). Tėtis elgėsi blogai kai norėjo valgyti. Kai grįžo po ligoninės, vakare prisėdo valgyti, mama pasiūlė, kad vaikai į sriubą įdėtų duonos gabaliukus, tėtis nesutiko ir kai mama pradėjo su Juo ginčytis tėtis pradėjo mamą mušti su kumščiu per galvą. Tai buvo (duomenys neskelbtini) prie tos vietos, kur buvo (duomenys neskelbtini). Pirma jas (duomenys neskelbtini) sulaikė (duomenys neskelbtini), nuvežė į ligoninę, ten buvo vieną dieną, po to grąžino į tą vietą kur buvo (duomenys neskelbtini), o po to nuvežė į (duomenys neskelbtini). Kai atsidūrė (duomenys neskelbtini), jas visus patalpino į vieną kambarį, tėtis draudė išeiti iš kambario, tik nueiti į virtuvę ir vėl grįžti į kambarį. Naktį, kai miegojo, tėtis atidarė langą, buvo šalta, mama paprašė uždaryti langą, tėtis pasakė, kai jos buvome (duomenys neskelbtini) Jums nebuvo šalta, o dabar šalta, mama pasakė, kad tada nebuvo kitos išeities, tėtis įsižeidė ir pradėjo jas visus mušti. Jis mušė jas visus, stengėsi nepataikyti į veidą, kad nematytų kiti (duomenys neskelbtini) esantys žmonės, ir smūgius suduodavo į galvą ir kūną. Jos palenkdavo galvas, tėtis visiems suduodavo į galvą, sesei sudavė į skrandį. Jai suduodavo į galinę pusę pakaušio. Kai tėtis sudavė per galvą, jai skaudėjo, ji sakė, kad jai skauda. Jis visada pykdavo, kai kažką sakydavo, tuomet Jis vėl jas mušdavo. Tėtis mušė per inkstus, per nugarą, stengėsi nepataikyti į veidą, kad kiti žmonės nepamatytų. Kai tėtis ją mušė per nugarą. Jautė skausmą, tačiau nesiskundė, nes žinojo. Jeigu pasiskųs, tai gaus dar smūgių. Mušimo vietose liko žymių, tačiau jos niekam nesiskundė, mama tas vietas tepė vazelinu ir sakė niekam nesakyti. Kai joms būdavo šalta, tėtis liepdavo eiti į virtuvę, o kai virtuvėje, koks vyras pasisveikindavo su mama, tėtis pradėjo pavydėti ir kai grįždavo tėtis mušdavo jas visus. Kaip Jau minėjo, kai kažkas iš berniukų ar mama kalbėdavosi su kuo nors, tėtis labai pykdavo, kai grįždavo tėtis mušdavo mamą, o kai jos bandydavo mamą užstoti, tėtis mušdavo ir jas visus. Jos bandydavo stoti prieš mamą, kad tėtis nepasiektų mamos, tačiau tėtis kojomis su avalyne mušdavo mamą. Ir jas visus mušdavo. Tėtis atsimušinėjo kojomis, kad neitų toliau, būdavo pataikydavo su koja į žandikaulį, taip pat pirštais į akis bandė pataikyti. Tėtis pataikė į žandikaulį vyresniajam broliui. Taip pat tėtis dieną miegodavo, naktį broliams neleisdavo miegoti. Žaisdavo su jaunesniuoju broliu, bandydavo pataikyti pirštais į akis. Kai Jaunesnysis brolis sakė, kad Jam skauda, tėtis sakydavo, kad Jis žaidžia. Viename kambaryje gyveno visa jos šeima, šeši žmonės. Kaimynas vienas gyveno kambaryje. Prie žmonių tėtis elgėsi gerai, glostydavo jas ir kitus vaikus per galvą, o kai grįždavo Jis būdavo piktas ir jas mušdavo. Visada tėtis surasdavo priežastį jas sumušti. Jos du ar tris mėnesius gyveno kartu, ir tėtis jas mušdavo beveik kiekvieną dieną. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), kai tėtis dirbo (duomenys neskelbtini), vesdavosi dirbti ir vyresnįjį brolį. Jaunesnis brolis paprašė nupirkti žaislinį kiaušinį. Paprašė vyresniojo brolio, kad tėčiui apie tai primintų. Kai vyresnysis brolis tėčiui apie tai priminė, tėtis brolį mušė. Kai tėtis su broliu grįžo, brolis buvo labai sumuštas. Jam iš burnos ir iš nosies bėgo kraujas. Tėtis mušė vyresnįjį brolį dušo kambaryje. Tėtis turėjo peilį, peilį pridėjo broliui prie kaklo, kai mama bandė užstoti, tėtis ir mamai grasino peiliu. Tai įvyko (duomenys neskelbtini). Tėtis neleisdavo joms valgyti, visada vakare kai valgydavo tėtis sukeldavo skandalą. Sakydavo, kad jai nereikia nei žmonos nei vaikų, kad Jeigu Jis išvyks į (duomenys neskelbtini), Jam nereikia nei žmonos nei vaikų. Jautėsi labai blogai, girdėdama, kad tėtis jų nenori. Mama jas užstodavo, sakydavo, tėčiui, kam jis juos muša. Jie Jau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) brolis ir sesuo. Jie Jau gali (duomenys neskelbtini). Tėtis sakydavo, kad Jis (duomenys neskelbtini), tie mokslai Jam nieko nedavė. Jis vis tiek dirba (duomenys neskelbtini). Tėtis sakė, kad joms geriau sėdėti namie, ir jas visus mušdavo. Paskutinę dieną, kai tėtis buvo su jais, jis mušė mamą, mušė ją, ir Jį sulaikė. Ten (duomenys neskelbtini) surengdavo išvykas, ėmė vaikus į mokyklą, mama norėjo, kad ji dalyvautų, tėtis pyko, neleisdavo važiuoti į išvyką, ar mokyklą, ir tai buvo priežastis jas su mama mušti. Tėtis vertė mamą jas mušti, tai filmavo telefonu, vėliau siųsdavo įrašus savo broliams, kurie gyvena čia Lietuvoje. Jos neturėjo telefono ir negalėjo nufilmuoti kaip tėtis jas muša. Tėtis liepė mamai mušti ją, mama paklausė kam mušti, tėtis prigrasino, kad Jeigu Jos nemuši, tai Jis muš mamą. Mama sudavė jai per veidą vieną kartą, pasakė, kad daugiau nemuš. Tada tėtis metė avalynę į mamą. Jos sumušimų niekas nematė. Kartą kreipėsi pas gydytoją dėl galvos skausmo, kada tai buvo nepamena, bet važiavo kartu su tėčiu. Tėtis nesuteikė galimybės kam nors papasakoti apie sumušimus, nes neleido išeiti iš kambario, o kai kur nors eidavo, tėtis eidavo visada kartu. Vieną kartą kai tėtis sumušė brolį ir Jam bėgo kraujas, jis nuėjo į dušo kambarį. Jį pastebėjo vienas iš kaimynų, paklausė kas nutiko, brolis Jam nieko nepasakojo, tačiau dabar tas kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini). Tėtis mesdavo stiklinę į mamą, į brolį metė šaukštą, mama bandė užstoti, jie negalėjo priešintis, nes tėtis buvo stipresnis ir Jis sakydavo, kad jis vienas Juos du gali mušti. Kai tėvą išvežė, jis siųsdavo balso pranešimus, kad jas sumuš ir užmuš. Jeigu Jam kas nors dėl Jų atsitiks. Jie dabar bijo, nes tėčio broliai yra (duomenys neskelbtini). Jie bijo išeiti, nes broliai ar Jis gali pamatyti. Tėtis neleidžia jiems niekur eiti, bet jie nori mokytis. Vieną kartą buvo įvykis, kai visi buvo virtuvėje, tėtis su jaunesniuoju broliuku buvo kambaryje, kai grįžo pamatė, kad broliukas sumuštas. Mama paklausė, kodėl sumušė vaiką, tėtis pasakė, kad Jis suvalgė saldainį, kuriuos Jis pats mėgsta. Mama pasakė, kad dėl vieno saldainio nereikėjo vaiko mušti. Tada tėtis buvo piktas ir mušė ir mamą (b. l. 115-118, t.2).

8.4. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) M. S. (kaltinamajame akte nurodomas kaip M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 42), ikiteisminiame tyrime apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. liepos 21 d. parodė, kad tėtis su juo elgėsi blogai. Jį mušė. Mušė kumščiais per galvą kiekvieną dieną. Jautėsi negerai. Nežino, už ką jis jį mušė. Kai jį mušė tėtis blogai barėsi. Jis dažniau mušdavo jo seseris negu jį, vieną kartą jis išsukinėjo seseriai ranką, kad ji neverktų. Jis jį mušdavo įvairiais būdais, kartais mesdavo peilį ar stiklinę, kartais pataikydavo į rankas, kartais į galvą, būdavo juoda, skaudėjo tas vietas. Gyvena su mama ir su kitais, tai brolis ir dvi seserys, jie (duomenys neskelbtini). Su kitais tėtis elgėsi irgi negerai, jis mušė visus juos, jei vienas iš jų nusikalsdavo, jis mušdavo juos visus - pvz. jei jie valgo jo maistą, jis juos muša. Jis uždarydavo iš vidaus duris ir mušdavo juos, uždarydavo duris ir langus, kad kiti negirdėtų. Kai jie buvo miške, jis mėtė juos į ugnį, tai buvo (duomenys neskelbtini). Jis tai darė du kartus, vieną kartą (duomenys neskelbtini), o kitą kartą (duomenys neskelbtini). Brolis vyresnis už jį, jis pats žino, kiek jam metų, yra dvi seserys, kiekvienas iš jų žino, kiek jiems metų. Viena sesuo (duomenys neskelbtini) vyresnė už (duomenys neskelbtini), o kita (duomenys neskelbtini) vyresnė už (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini). Kad tėtis juos muša, kažkas pasakė, bet jis nežino kas. Jie nesakė, kad tėtis juos muša, jei būtų pasakę, jis vėl juos muštų už tai. Lietuvos policija juos priėmė, apgyvendino juos (duomenys neskelbtini). Iš pradžių gyveno viename kambaryje, paskui, kai kaimynai kurdai išvyko į (duomenys neskelbtini), policija išvalė tą kambarį ir jie persikraustė. Kai ten gyveno, jie buvo uždaryti, nes jie neturėjo kortos, negalėjo niekur išeiti. Nežino, kiek laiko tėtis su jais negyvena, bet kai išėjo, jie apsidžiaugė, pradėjo gyventi normaliai. Jis išėjo, nes juos mušė. Visi kaimynai žinojo, kad jis juos muša. Kai tėtis išėjo, jis tą dieną juos mušė. Jauniausia sesuo kažkuo prasikalto ir todėl jis juos visus mušė. Jis paėmė jį už kojų ir metė jį į žemę veidu ir pas jį iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jautėsi negerai, svaigo galva. Jis mušdavo juos kiekvieną dieną, vyresnei seseriai iš nosies bėgo kraujas, vyresnio brolio nosis dėl to kreiva. Paskutinę dieną tėtis pasakė mamai, kad gali ją papjauti peiliu, sėsti į kalėjimą nebijo. Jis sakė, kad jei sės į kalėjimą, tai prieš tai juos visus papjaus, tėtis rankose turėjo peilį, pridėjo jį mamai prie kaklo ir pasakė, kad kalėjimo nebijo ir ją nužudys. Jis jautėsi negerai, jam pasirodė, kad mama (duomenys neskelbtini). Tą dieną tėtis pridėjo peilį prie gerklės, jis dar ją mušė, trenkė kumščiu į veidą jai. Jis juos mušė kiekvieną dieną. Kai tėtis mušdavo mamą, jie stengdavosi mamai padėti, o tėtis už tai juos bardavo ir reikalaudavo išeiti. Kai tėtis juos mušdavo, jie verkdavo ir (duomenys neskelbtini). Tėtis jiems grasindavo, jei kviesim pagalbą, tai juos nužudys, užrakins duris ir išeis. Jis nenori, kad jis grįžtų, nenori matyti jo veido. Ačiū lietuviams, jie geri žmonės, ačiū, kad jį išvežė. Tėtis liepdavo apsirengti taip, kad mėlynių nesimatytų. Tėtis yra sakęs jam ir visiems jiems, kad juos užmuš. Tiki, kad jis galėjo juos nužudyti ir pabėgti iš čia. Kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), jis laikė juos užrakinęs name ir sakė, kad niekur neitume, nes juos nužudys čia. Kol buvo tėtis, jie gyveno viename kambaryje, kai jo jau nebuvo, davė antrą kambarį. Tėtis miegodavo ant sofos vienas tame viename kambaryje, o jis miegojo su mama ant grindų, jie turėjo tik vieną čiužinį. Jie visi turėjo po vieną čiužinį ir miegojo ant grindų, o tėtis turėjo tris čiužinius. Tėtis su jais nežaisdavo, jis sakė, kad jie ne jo vaikai, kad jie svetimi ir būtume toliau nuo jo. Kai gyveno viename kambaryje, švenčių nebuvo, tik išėjus tėčiui pas juos buvo šventė. Tėtis turėjo mobilų, bet juo naudojosi tik pats, niekam neduodavo. Jis per telefoną žiūrėjo blogus dalykus. Matė kaip tėtis prieidavo prie jų su telefonu (nesupranta žodžių filmuoti telefonu reikšmės). Jis jį mušė kumščiais į kaktą ir per visas kitas vietas irgi (rodo). Kai išvežė tėtį paskutinę dieną, jam iš nosies bėgo kraujas, atėjo policija, tėtis pareikalavo, kad eitų toliau, kad jie to nematytų. Policija nematė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Nesakė policijai, kad jam bėgo kraujas, nes jie bijojo, kad policija jį grąžins ir jis vėl juos muš. Būdamas Lietuvoje lankė mokyklą. Kai kurie mokykloje žinojo, kad turi mėlynių, klausė, kodėl tėtis juos muša, o jis atsakydavo, kad tėtis jų nemuša. Dar nori pasakyti, kad atsimena viską, ką su jais darė, jis to nepamirš, nori, kad jį deportuotų, kad jis išvažiuotų, nenori matyti jo veido. Kai atvyko čia, turėjo duonos, o jis jiems nedavė, sakydavo, kad jie jam svetimi, eitume iš čia. Jie ilgai gyveno (duomenys neskelbtini) ir išmoko kalbėti (duomenys neskelbtini). Duonos jiems nedavė, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kartais jiems duodavo duonos, cukraus, šokolado. Jie nori, kad jį deportuotų į (duomenys neskelbtini) ir niekada čia negrįžtų. Nenori matytojo veido, girdėti jo balso (b. l. 63-66, t. 2).

9. Liudytoja K. S. teisiamajame posėdyje 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. kovo 1 d. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), kaltinamojo nepažįsta. Kai atėjo dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perduodavo informaciją apie asmenis, kurie turėjo poreikiu (duomenys neskelbtini) įvertinimui, konsultacijai. Viena iš seimus buvo šita šeima. Kreipėsi iš ištaigos, kur dirbo (duomenys neskelbtini) J. S. Ar žmogus pažeidžiamas, kiek jis pažeidžiamas turi įvertinti per kelias savaites. J. dėl šios šeimos kreipėsi, nes buvo šeimoje nuolatinio smurto atvejis. Apie smurtą ji sužinojo iš nukentėjusiosios. Bet ne ji pati kreipėsi, nes bijojo. Ji pasakė savo broliui, o jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Brolis pasakė draugui, o informacija pasiekė (duomenys neskelbtini) darbuotoją B. Nežino tikslių šio darbuotojo pareigų. Jis padeda komunikuoti su (duomenys neskelbtini). J. iš jo apie šeimą sužinojo. Ir tada kreipėsi pas ją. J. pasakė, kad vyras smurtavo prieš visą šeimą. Šeima yra emociškai paveikta ir reikia psichologinės pagalbos. J. laikotarpio neminėjo kiek buvo smurtaujama. (Duomenys neskelbtini) išsaikino, kad smurtas vyko pačiame (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiąja pirmiausia bendravo. Bendravo jos kalba su vertėju. Bendravimas vyko sklandžiai, suprato per vertėją nukentėjusiąją. 2022 m. birželio mėnesio pirmą savaitę nukentėjusiąją priėmė, pamatė, kad ji emociškai paveikta, susiausdinusi. Matėsi, kad jai buvo sunku ja, kaip nauju žmogumi, pasitikėti. Jos teigimu ji patyrė daug neigiamų dalykų, nes pasitikėdavo žmonėmis. Jos nespaudė, davė laiko, užmezgė kontaktą, pradėjo kalbėtis. Po 2 savaičių pradėjo bendrauti. Apie problemą pirmame susitikime buvo užsiminta. Pasakojo apie tai, kad ji patyrė smurtą iš savo vyro. Tai patyrė ir vaikai. Minėjo, jog jos vyras mušė juos ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir anksčiau, mušė per galvą, vietas, kur nebūtų matomos smurto žymės. F. buvo patyrusi galvos traumą, vaikus irgi mušė. Buvo grasinama, kad ji apie tai negali niekam sakyti, nes kitaip vyras pasakys, kad ji nestabili, sakė, kad vyras turi (duomenys neskelbtini) pažįstamų, kurie tai patvirtintų. 3-4 konsultacijoje nukentėjusioji papasakojo atviriau, kas vyko. Iš jos matėsi kūno reakcijos, emocijos, drebėjo, verkė. Iš darbo patirties žinių, tai pas ją buvo emocinis susijaudinimas, balsas trūkčiojo. Nukentėjusioji pradėjo pasakoti apie tai, kad vyras smurtavo jos ir vaikų atžvilgiu, tuo metu ji buvo labai susijaudinusi, verkė, balsas trūkčiojo. F. sakė, kad jai buvo labai sudėtinga apie tai kalbėti, tokią pačią išvadą padarė ir ji. Paklausus jos, kaip ji jaučiasi apie tai kalbėdama, ji atsakė, kad kiekvieną kartą pasakodama apie tai, ji lyg iš naujo patiria tuos pačius išgyvenimus. Nukentėjusioji konsultacijų metu papasakojo, kad dar esant (duomenys neskelbtini), po to, (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), kaltinamasis stengėsi mušti tas kūno vietas, ant kurių nesimato kraujosruvų. (Duomenys neskelbtini) kaltinamasis smurtavo prieš savo sūnų I., sužalojo jam nosį, bėgo kraujas, apie tai patvirtino ir pats sūnus. Kaltinamasis yra smurtavęs prieš savo dukras, F. patyrė galvos traumą. Nukentėjusioji papasakojo, kad visą santykių laikotarpį vyras neleisdavo niekur išeiti, grasindavo susidoroti, jei pastaroji bandytų pasiskųsti. F. kreipėsi į policiją (duomenys neskelbtini), tačiau pagalbos nesulaukė, pareigūnai nurodė vyrui užtildyti savo žmoną, kad daugiau nesikreiptų į policiją, dėl šios priežasties nukentėjusioji bijojo prašyti pagalbos, buvo įsitikinusi, kad niekas jai nepadės. Nukentėjusiosios žodžiais, jai visą laiką buvo draudžiama išeiti iš namų, ji jautėsi kaip kalėjime. Kaltinamasis grasino nukentėjusiajai, kad jeigu ji bandys kam nors pasiskųsti Lietuvoje, jis įtikins aplinkinius, kad ji serga psichine liga, padarys taip, kad ji būtų uždaryta į psichiatrinę ligoninę, atims vaikus. F. pati nepasisakė apie tai, kad patiria smurtą, pagalbos sulaukė iš aplinkinių, sakė, kad dėl to pasijautė geriau. Jos kompetencija leidžia teigti, kad nukentėjusioji turi su vyro smurtu susijusi (duomenys neskelbtini), paveikta emocinė būsena, negali miegoti naktį, jaučia baimę, kad vyras gali grįžti ir bandyti keršyti, situacija vėl kartosis. Nukentėjusiajai reikalinga nuolatinė (duomenys neskelbtini), tęsiama psichologines konsultacijas ir (duomenys neskelbtini). Lietuvoje šiuo metu gyvena kaltinamojo šeima, todėl vaikai bijo, kad per jo šeimą gali būti susidorota su jais, taip nurodė nukentėjusioji. Kaltinamasis, pasak nukentėjusiosios, yra minėjęs, kad jeigu ne jis pats, tai jo artimieji susidoros su ja ir vaikais. Dėl smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, jos žodžiais Lietuvoje vyras smurtavo prieš ją, sudavė smūgius į pilvą, tam, kad paklustų, bijotų jo, neprieštarautų. Kaltinamasis smurtaudavo dėl įvairių priežasčių, net jeigu nukentėjusioji pasakydavo ką nors, kas jam nepatikdavo. Su nukentėjusiąja bendravo su visais kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikais, pasak F., labiausiai (duomenys neskelbtini) reikėjo dukroms F. ir Z., sūnui buvo sudėtinga apie tai kalbėti, tačiau minėjo, kad tėvas jį mušė, trenkė į nosį, daugiau kalbėti apie tai nenorėjo. Sūnus išreiškė norą apginti mamą ir seseris nuo tėvo smurto, todėl trenkė tėvui. Sūnus prisiminęs šiuos įvykius supykdavo, sakė, kad nekenčia savo tėvo. Konsultacijos dažniausiai vyko su dukra F., ji patyrė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sapnuoja košmarus, išgąstį. F. konsultacijų metu buvo labai nedrąsi, klausinėjo, kas bus, jeigu tėtis sugrįš, prireikė apie dviejų konsultacijų, kol įgavau jos pasitikėjimą, tačiau F. kalbėdavo su baime, jausdavo didelį stresą, tai atsispindėjo fiziškai, pasireikšdavo rankų drebėjimu. Prireikus vykti į teismą, tai stipriai paveikdavo F. psichologiškai. Visi šeimos vaikai pradėjo lankyti mokyklą, F. ir Z. bijojo, kad kai išeis už (duomenys neskelbtini), jų lauks tėvas arba jo šeima ir tuomet niekas negalės joms padėti. Apie smurto detales F. nepasakojo, kadangi jautė dar didesnį stresą nei motina, prašė apie tai nekalbėti, nurodė, kad tėvas Lietuvoje smurtavo prieš visus šeimos narius. Priėmė sprendimą, kad pokalbis apie detales atneštų daugiau žalos, nei naudos, nežino, kaip pasikeitė šeimos tarpusavio bendravimas po to, kai tėvas buvo atskirtas nuo šeimos, prasidėjus konsultacijoms, jis jau buvo atskirtas, gali pasakyti tik tiek, kad F. ir jos dukros bijojo visko aplink, konsultacijų metu situacija palaipsniui keitėsi. Nukentėjusioji ir vaikai labai bijo tikimybės, kad gali grįžti tėtis, vaikų teigimu, jie nenori matyti tėčio dėl patirto smurto, grasinimų, baimės. Dukra Z. pasakojo, kad tėvas savo vaikams pasakė, kad nieko nebijo, gali susidoroti su bet kuo, tiek su savo vaikais, tiek su kitais žmonėmis ar gyvūnais. Su Z. bendravo prieš jai pradedant lankyti mokyklą ji sakė, kad labai bijo sutikti tėtį ar jo šeimos narius. Pasakė, kad ją lydės (duomenys neskelbtini), tada Z. papasakojo tėčio žodžius apie susidorojimą su bet kuo. Negali pasakyti dėl smurto žymių, (duomenys neskelbtini) J. S. tuo metu dirbo su šia šeima, ji pasakė, kad šeimoje buvo patiriamas smurtas, todėl vaikams reikia skirti daugiau dėmesio. (Duomenys neskelbtini) taip pat papasakojo apie nukentėjusiosios patiriamą smurtą, apie tai, kad ji bijo pripažinti, kalbėti apie tai, dėl minėtų aplinkybių pradėjo dirbti su nukentėjusiąja ir jos vaikais. Remiantis savo kvalifikacija ir patirtimi, gali teigti, kad nukentėjusioji ir jos vaikai patyrė smurtą, sprendžiant iš fiziologinės reakcijos, visi šeimos nariai patirtus išgyvenimus išreiškė skirtingai, sūnus per pykčio emociją, nukentėjusioji ir dukra Z. per baimę. Nežino apie tai, kaip tėvas rūpinosi vaikais, nebendravo apie teigiamus dalykus, vaikai nenorėjo kalėti apie tėvą, papasakojo tik apie patirtą smurtą, tačiau konkrečių smurto priežasčių nenurodė. Vienintelė nurodyta priežastis – noras apginti motiną, taip pat, vaikai sakė, kad nenori gyventi kartu su tėvu dėl patiriamo smurto ir dėl griežto auklėjimo, kuris pasireiškė vienintelės nuomonės ir tėvo nustatytų taisyklių šeimoje buvimu. Psichologinėse konsultacijose daugiau asmenų nedalyvavo, remiantis etikos kodeksu, konsultacijos vykdavo su kiekvienu šeimos nariu atskirai, šeimai esant kartu, apie smurtą nekalbėjome. Psichologinės konsultacijos fiksuojamos žurnale, nurodytas konsultacijos data ir laikas, dalyvavę asmenys, konsultacijos temos, turinys neatskleidžiami, tai yra konfidenciali informacija. Kliento medicininiuose dokumentuose atsispindi informacija apie konsultacijas be detalių. F. minėjo, kad patyrė smūgius į galvą, kokioje vietoje tai buvo padaryta, negali pasakyti. Konsultacijos fiksuojamos žurnale, nurodoma tik konsultacijos data ir dalyvavęs asmuo, kita informacija fiksuojama psichologo asmeniniuose užrašuose. Yra pabaigusi (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbo patirties.

9.1. Ikiteisminiame tyrime 2022 m. rugsėjo 21 d. liudytoja parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nelabai prisimena kada, bet įstaigos, kurioje dirba VŠĮ "(duomenys neskelbtini)" vadovė U. V. jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) buvo pradėjusi dirbti (gal dirbo (duomenys neskelbtini)). Prieš įsidarbinant gavo informacijos, su kokiomis šeimomis reiktų pabendrauti. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. S. ją informavo su kokiomis šeimomis bendrauti, kurie yra paveikti smurto artimojoje aplinkoje.Jai (duomenys neskelbtini) jau apie dvi savaites nebuvo S. šeimos vyro. Ji maždaug birželio mėnesį nusprendė pasikalbėti su visa šeima. Pirmiausiai pasikalbėjo su S. šeimos motina, nes tokia tvarka. Pradžioje reikia gauti žodinį sutikimą, kad leistų pabendrauti ir su (duomenys neskelbtini) vaikais. Taip pat ji pati išsakė poreikį, kad labiausiai visa situacija galėjo paveikti F., Z. ir norėjo, kad taip pat pakalbėtų su I., nes jis nelabai atsiveria jai, apie mažiausią brolį M. ji neminėjo. Pirma jų konsultaciją motina su ja labai atsargiai kalbėjosi, bet po truputį jos susipažino. Ji jos nespaudė ir leido jai pačiai atsiverti. Per antrą konsultaciją, kuri vyko maždaug po savaitės ji jau labiau atsivėrė, pasakojo apie savo šeimą, apie gyvenimą (duomenys neskelbtini), apie savo gyvenimą. Bet matyti, kad jai atsivėrimas "kainuoja" labai daug ir tai matyti iš jos emocijų, kad pas ją yra daug bėjėgiškumo. Apie savo vyrą S. ji pasakojo, kad jis smurtavo prieš ją ir jos visus vaikus (duomenys neskelbtini), pasakojo, kad gyveno kaip kalėjme, negalėjo visa šeima laisva valia išeiti kažkur. Taip pat yra minėjusi, kad (duomenys neskelbtini) jos vyro šeima taip pat smurtavo prieš ją naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Vyro šeima gyvena taip pat šiuo metu kažkur (duomenys neskelbtini), bet tiksliai negali atsakyti kur. Ji pasakojo, kad visa šeima bijo, nes jie yra be galo išgąsdinti vyro ir vyro šeimos. S. vyras jai nuolat kartojo ir grasindavo, kad tik pabandykit kažkur kreiptis ir su jais susidoros. Ji taip pat sakė, kad jos vyras, čia bebūnat Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), prieš juos smurtavo, jiems grasindavo, kad su jais susidoros, kad jis padarys viską, kad ji atrodytų, jog būtų su psichikos sutrikimais ir ją uždarys ir atims vaikus. Taip pat visa šeima šiuo metu bijo, nes yra jos vyro ryšių ir (duomenys neskelbtini), bijo dėl vaikų, kurie šiuo metu lanko mokyklą, kad kažkaip gali juos surasti ir jiems pakenkti. Dėl bendros jos būsenos, kiekviename pokalbyje jaučiama nuolatinė įtampa, išgastis ir baimė. Yra sutrikusi miego kokybė. Jaučiama, kad yra paveikta jos būsena, ji labai yra susirūpinusi dėl savo vaikų. Ir jai buvo sunku pasiryžti kalbėti apie savo vyrą. Ji ilgai galvojo ar pranešti, apie patiriamą smurtą, nes nežinojo ar kažkas padės jiems. Bet (duomenys neskelbtini) visi juos palaikė ir pasiryžo surizikuoti ir papasakoti apie naudojamą smurtą. Taip pat ji skundėsi nuolatiniu galvos skausmu. Kaip iš jos suprato dėl prisiminimų ir baimės, dėl ateities, kad vyras gali surasti būdų kaip atkeršyti. Ji labiau galėtų išskirti iš visų vaikų F., nes su šia mergaite jos dirbo daugiausiai ir stabiliai. Ji labai dažnai skundžiasi galvos skausmais. Tiek jai, tiek (duomenys neskelbtini) J. Yra pasakojusi, kad ji net naktį atsibunda ir vaikščioja dėl to, kad sapnuoja košmarus ir labai bijo tamsos, nes tamsoje nesaugu. Iš jos pasakojimų, suprato, kad ji patiria (duomenys neskelbtini). Jai sukyla nerimas, dreba rankos, sunku kvėpuoti, stiprūs galvos skausmai. Būtent dėl didelio galvojimo ir ateities baimės. Prisiminimų dėl patirto smurto.Bijo būti užpulti einant iš mokyklos namo (duomenys neskelbtini), tėčio šeimos, (kadangi tėčio šiuo metu nėra), bet žino, kad jo šeimos narys yra (duomenys neskelbtini)). Mano, kad gali būti jai patirti (duomenys neskelbtini), kuomet kažkas iš šeimos (tiksliai negali nurodyti) ir nurodę, kad tėvas sutrenkė jai galvą. Nuolatinė baimė yra, kad tėtis vėl grįš į šeimą ir prieš visus smurtaus. Ji taip pat bijo, kad teisme, kai bus apklausta, jos vertėjai nesupras tiksliai ką nori pasakyti ir dėl jos grįš vėl tėtis. Dėl atsikrų epizodų nėra klaususi kaip tėtis prieš ją smurtavo. Nes tai vaikus veikia labai emociškai. Jiems reikia skirti daugiau laiko. Bet nurodė, kad prieš ją smurtavo ir yra jai trenkęs (kur tiksliai nenurodė) (duomenys neskelbtini). Jų teigimu pagrindinis smurtas buvo prieš mamą, bet taip pat ir prieš juos naudodavo fizinį smurtą ir grasinimus.Su I. turėjo galbūt apie 3 konsultacijas. Jis yra uždariausias vaikas iš visų. Jie bendrai yra visi malonūs ir bendraujantys iki tol kol kalba ateina apie tėtį. Jis minėjo, kad tikisi, kad jo tėtis į šeimą daugiau nebegrįš ir pasakojo apie tai, kad pagaliau gali atsipalaiduoti, ir daryti tai ką nori. Bet konkrečių įvykių jis nepasakojo. Jis nurodė, kad būnant (duomenys neskelbtini) tėtis smurtavo. Bet jis nenorėjo kalbėti apie tėti, atsisakė. Jis nurodė, kad jeigu pajaus poreikį jis norės pasikalbėti. Jiems yra labai emociškai sunku prisimenant apie visus įvykius. Visi vaikai labiau nori kalbėtis apie save, apie savo tikslus. O ne apie įvykusį smurtą ir visus prisiminimus. Merginos pasakoja atvirai, bet nenori leistis į detales labai. Ji kaip (duomenys neskelbtini), bijo sugriauti įgytą pasisitikėjimą jais, jeigu ji per daug klausinės apie tėtį ir juos spaus, kad nebūtų atvirkštinio proceso. Tiesiog leidžia jiems pasakoti patiems kiek norisi.Taip pat Z. ir M. irgi yra nurodę, kad prieš juos tėtis smurtauja. Su M. yra turėjusi gal pora pokalbių - žaidimų formą. Jis nurodė, kad nenori, kad grįžta tėtis, nes nieko negali padayti, kad apgintų mamą. Jis nurodė, kad stengiasi nieko nesakyti mamai, jeigu blogai jaučiasi, nenori, kad ji nerimautų. Bet jis nieko konkrečiai apie tėtį nenurodė, ji jo konkrečiai ir neklausė.O Z. minėjo, kad tėtis smurtavo, konkrečiai epizodo taip pat negali įvardinti, nes nenurodė. Ji jiems visiems sakė, kad jeigu jie norės visada gali krieptis.Matyti iš kūno kalbos, kad motina ir F. yra paveiktos labiausiai, jaučiama didelė panika ir baimė. Miego problemos taip pat pas šiuos asmenis labiausiai pasireikšė. Visai šeimai atrodo, kad kažkas iš S. S. artimųjų gali kažką blogo padaryti ir niekas negalės jiems padėti. Jie nuolat kalba apie tai, kad jiems šiuo metu yra labai gerai, kuomet nėra tėčio šalia. Iki tol, kol buvo tėtis šalia, jų teigimu visi gyveno kaip kalėjme ir nuolatinėje baimėje dėl ateities ir dėl savo sveikatos ir gyvybės. Visai šeimai buvo sunku patikėti, kad gali būti kitaip. Visa šeima yra labai mandagūs ir malonūs, turi savo tikslų, turi labai gerų bendravimo įgūdžių. Čia tikrai mamos nuopelnas, (ji labai dėl jų pergyvena, kad jie turėtų išsilavinimą ir, kad niekas jiems nekenktų), nes visi labai padėkoja ir šypsosi ir stengiasi visada būti pozityvūs. Visada šeima klausinėja kaip kiti laikosi, kaip laikosi darbuotojai ir pan. Tarp motinos ir vaikų yra tikrai labai stiprus ir geras tarpusavio ryšys. Vaikai yra labai imlūs ir noriai mokosi, vaikai sako, kad jiems motina kartoja, jog labai svarbu yra išsilavinimas ir yra vertybė, kad jeigu turės išsilavinimą turės gerą ateitį. Šiuo metu pagrindinis jos darbas yra apie ateities planus, apie ta, kaip atpažinti emocijas ir negatyvias mintis, atsipalaidavimo technikos. Jie iš esmės šiuo metu supranta kam yra reikalingas (duomenys neskelbtini) ir noriai bendradarbiauja ir labai laukia konsultacijų. Ankščiau jie to nesuprasdavo, nes pas juos šalyje tokio žmogaus nėra. Jos šeima klausia dažnai "ar gali būti, kad grįš tėtis į šeimą"? Nes labai bijo tėčio, kadangi ir toliau bus smurtaujama ir negalės lankyti mokyklos. Visa šeima nori pamiršti viską ir susikoncentruoti į ateitį.Daugiau nieko papasakoti neturi (b. l. 139-141, t. 2).

10. Liudytojas T. Z. teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 1 d. parodė, kad liudytoja H. I. K. K. pasišalino iš (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju šeimos santykiai ją nesieja. Pažįsta kaltinamąjį, (duomenys neskelbtini) kuruoja jo šeimą, nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Šeima buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji atvežta kartu su vyru. Šeimai buvo parūpinta gyvenamoji vieta, kol bus sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnus iškvietė ji, tada, kai 2022 m. gegužės mėn., (duomenys neskelbtini) darbuotojas B. K. informavo ją apie tai, kad į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) asmuo, kreipęsis į jį iš kitos (duomenys neskelbtini), kuris gavo informaciją per kitus asmenis iš (duomenys neskelbtini) apie įvykius šeimoje. Išsikvietė (duomenys neskelbtini) J. S., paprašė jos atskirai kitame pastate pabendrauti su nukentėjusiąja be pašalinių asmenų, paklausti apie situaciją. Kadangi B. laisvai kalba (duomenys neskelbtini) kalba, paprašė paklausti nukentėjusiosios apie situaciją šeimoje, susitikimo metu buvo gauta informacija apie tai, kad šeimoje smurtaujama, nukentėjusioji verkė, sunkiai rinko žodžius, sake, kad bijo imtis kokių nors priemonių. F. patvirtino apie smurtą jos atžvilgiu, akcentavo, jog nenori (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji sutiko plačiau papasakoti apie viską tada, kai pasakiau jai, kad ji bus apsaugota teisėsaugos, ji sutiko, iškviečiau policiją. Kaltinamajam buvo lengviau pabėgti iš (duomenys neskelbtini) kartu su šeima, nei tai padaryti vienam. Nukentėjusioji papasakojo apie tai, kad ištekėjo būdama (duomenys neskelbtini), visa santuokos laikotarpį patyrė smurtą, kai vyras turėjo problemų su teisėsauga, jis pasakė, kad šeima turi išvykti iš (duomenys neskelbtini) kartu su juo, antraip jis susidoros su žmona ir vaikais. Iškvietė policiją tą pačią dieną, kai nukentėjusioji patvirtino, kad sutinka priimti pagalbą iš teisėsaugos, prieš atvykstant policijos pareigūnams nukentėjusioji papasakojo, kad būnant Lietuvoje ji nuolat patirdavo smurtą, vyras neleisdavo niekur išeiti jai ir vaikams, atsirado minčių apie (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis smurtavo dėl įvairių priežąsčių, pavyzdžiui, pasakius kažką ne taip. Toks gyvenimo būdas šeimoje buvo tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Nukentėjusiosios žodžiais, vyras neleisdavo niekur išeiti, kad ji arba vaikai niekam negalėtų papasakoti apie patiriamą smurtą, F. nepasakojo, dėl kokių priežasčių vyras smurtavo. Esant Lietuvoje vyras pirkdavo ir gamindavo maistą, tuo tarpu F. rūpinosi vaikais, tvarkydavo namus. Priežasčių, kodėl tarp sutuoktinių kildavo konfliktai, kaltinamoji nenurodė. Vėliau dirbo policijos pareigūnai, toliau procese nedalyvavo. Pastebėjo, kad po to, kai kaltinamasis buvo išvežtas, nukentėjusiajai buvo sudėtinga išeiti (duomenys neskelbtini), stengėsi išgyventi iš to, ką įsigydavo (duomenys neskelbtini), nedalyvavo užimtumo užsiėmimuose, sakė, kad nežino kaip elgtis, yra (duomenys neskelbtini), todėl bijojo išeiti (duomenys neskelbtini), bendrauti su kitais žmonėmis. Nukentėjusioji ir dabar bijo, kad kaltinamasis gali grįžti į (duomenys neskelbtini). Pradinėje situacijos stadijoje su nukentėjusiąja dirbo (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) L., vėliau psichologinę pagalbą teikė K. F. papasakojo, kad būdama (duomenys neskelbtini) buvo mušama vyro, buvo mušamas ir jų (duomenys neskelbtini) sūnus, tai nutiko (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai bendravo su F., ji neminėjo, kad patyrė smurtą tą dieną, tačiau sake, kad esant (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo vyras, datų konkrečiai neįvardijo. Per mėnesį, kurį šeima praleido nuo atsikraustymo į (duomenys neskelbtini) iki minėto pokalbio, nebuvo informacijos apie F. patirtus sužalojimus. (Duomenys neskelbtini) labai griežtai reaguoja į signalus apie smurtą šeimose, iš karto imasi priemonių, tokios informacijos nebuvo gauta. Išskyrė kaltinamojo aktyvumą, kuris bendraudavo su (duomenys neskelbtini), norėdavo įsitraukti į tokią veiklą kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jose aktyviai dalyvaudavo. Šios šeimos vaikai lankydavo ugdymo įstaigas tiek, kiek tai priklauso pagal amžių, tačiau liudytoja išskyrė mažesnį vaikų aktyvumą, negu bendraamžių vaikų žaidžiant (duomenys neskelbtini). Jaunesnis vaikas M. žaisdavo lauke, vyresnis sūnus I. neišeidavo iš pastato fojė. Mano, kad vaikams nebuvo draudžiama išeiti iš namų, dukras matydavo labai retai, tik einant į pamokas. Nebuvo medikų užfiksuotų pažeidimų ant nei vieno iš šeimos narių kūnų, iki policijos atvažiavimo nebuvo gauta jokios informacijos apie patirtas traumas, sužalojimus. Medikai (duomenys neskelbtini) lankydavosi du kartus per savaitę, visiems (duomenys neskelbtini) buvo peteikiami klausimynai, buvo vertinamas pažeidžiamumas. Tą dieną, kai buvo išgirsta F. šeimos situacija, buvo pradėtas pažeidžiamumo nustatymas. Šeimai atvykus į (duomenys neskelbtini), nebuvo patikrinta sveikatos būklė, tai vykdoma per 6 savaites nuo atvykimo, nebent asmuo pats kreipiasi dėl sveikatos apžiūros. Buvo vertinamas pažeidžiamumas, F. sake, kad turi problemų dėl (duomenys neskelbtini), neminėjo, kad turi sužalojimų ant kūno, pasakojo apie kraujosruvas ant rankų, bet tuo metu jos jau buvo išnykę, policijos pareigūnai nuvežė ją medicininei apžiūra. Po to, kai F. nurodė, kad patyrė smurtą, buvo apkandžiota, tą pačią dieną buvo iškviesta policija. Nukentėjusioji neišreiškė poreikio medicininei pagalbai, iki tol, kol nukentėjusioji papasakojo apie patirtą smurtą, jai nebuvo apie tai žinoma. Nežino apie vaikų sužalojimus, nėra girdėjusi apie tai, kad kaltinamasis būtų sužalojęs nosį savo sūnui.

10.1. Ikiteisminiame tyrime 2022 m. birželio 28 d. liudytoja parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), čia dirba nuo (duomenys neskelbtini), S. šeimyna atvyko šių metų (duomenys neskelbtini), kartu su visais 4 (duomenys neskelbtini) vaikais. Visa šeimyna buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) kambaryje. Apart vyro, visa šeima nebuvo linkę bendradarbiauti ir kontaktuoti. Palyginus su kitais (duomenys neskelbtini) buvo labai uždara šeima. Vyras visada bendraudavo dažniausiai su jų darbuotojais. Jis aprūpindavo šeimą visais maisto produktais ir reikalingi daiktais. Jos vėliau sužinojo iš motinos, kad jiems nebuvo neleidžiama išeiti iš kambario, ypač mergaitėms ir motinai. Berniukai išeidavo kartais į lauką pažaisti. Vyresnis vaikas visą laiką praleisdavo mokyklos teritorijoje. O jaunesnis kartais išeidavo į lauką pažaisti ir kalbindavo suaugusiuosius. O mergaitės dažniausiai būdavo kambaryje. Asmeniškai ji jų niekad nematydavo. Dabar, kai nėra vyro šalia, visi yra aktyvūs. Vyresnis vaikas, pasirodo yra geras futbolo žaidėjas, žaidžia. Visi dabar yra aktyvūs ir žingeidūs, įsilieja įvairiais veiklas. Motina taip pat, šiek tiek turi sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jai nebuvo problemų. Bet vėliau pas jas jai nustatė problemas. Šiuo metu vartoja vaistus, (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji lankėsi pas (duomenys neskelbtini) ir vizito metu jai išrašė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji drąsiau kreipiasi, kad nori kažkur dalyvauti. Ji išmoko prašyti pagalbos. Ankščiau už ją viską vyras tvarkydavo ir visus finansus tvarkydavo vyras, taip teigė motina. Ar buvo naudojamas smurtas, jos to nežino, nes iš kart imamės veiksmų ir sprendžiam situaciją. Jokių signalų ir iš kitų gyventojų ir šeimynų nebuvo, kad kažkas matytų ir sakytų. Tik gyventojai minėjo, kad jie labai uždari ir niekas jų nemato. (duomenys neskelbtini) darbuotojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - B. K. gavo pranešimą, iš kažkokio pažįstamo (duomenys neskelbtini), kad pas juos gyvena šeima ir reikia atkreipti dėmesį į vyrą, nes jis smurtauja prieš savo žmoną ir (duomenys neskelbtini) vaikus. Todėl per pažeidžiamumo nustatymo metu, jos išsikvietė moterį, kad nustatyti informaciją. Pažeidžiamumo informacijos nustatymas vyksta su kiekvienu asmeniu. Maždaug per 3-4 savaites vyksta pokalbiai su visais gyventojais. Tikslu išsiaiškinti apie žmones daugiau, nustatyti ligas ir pan., Jie iš pradžių pasikvietė moterį, bet vyras gan piktai klausė, kodėl jos ją vedasi ir, kad jį pirmiau kviestųsi. Jos atsakė, kad pakvies ir jį, nes reikia su visais pasikalbėti. Pažeidžiamumo nustatymo metu moteris prisipažino, kad prieš ją ir jos vaikus smurtauja fiziškai. Ji minėjo, kad ji gindama savo vaikus, gaudavo visus vyro smūgius. Kad ji bijo, kad neleidžia jos vyras jai ir jos vaikams išeiti į lauką, kad turi būti kambaryje. Ji daug joms papasakojo apie savo šeimą. Pasakojo, kad vyras ją ir (duomenys neskelbtini) buvo suspardęs, kad ji gulėjo reanimacijoje. Kad (duomenys neskelbtini) vaiką jam būnant (duomenys neskelbtini), buvo prispardę ant grindų. Ji viską po to policijai papasakojo, policija viską užfiksavo. Jie jos pasiteiravo, ar ji sutinka priimti pagalbą, kad bus iškviesta policija, ir ji sutiko, ji sutiko rašyti pareiškimą. Jie eigos apie šeimas raštiškai neveda, tiesiog pokalbiu metu aiškinasi aplinkybes. Šiuo atveju ji sutiko ir viską pateikė pati. Per 3 savaites, kol visa šeima gyveno, nebuvo jokio kreipimosi pagalbos. Tik tuo metu, kuomet jie ją pasikvietė ir ji viską papasakojo. Iki tol niekas nieko nepastebėjo ir smurto požymių nematė. Dėl kaimynės jos nieko nežinojo iki šiol. Jokio ženklo - nieko nebuvo (b. l. 127, t.2).

11. Liudytojas B. K. teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 6 d. parodė, kad iš pradžių jam paskambino (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus ir pasakė, kad yra kažkokių problemų pas jų žemietį. Paskambino F. K., jis gyvena (duomenys neskelbtini) tiksliai nežino kur. Jis skambino, nes F. giminaičiui skambino ir pasakė, kad F. turi problemų (duomenys neskelbtini). F. žinojo, kad jis dirba toje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad toje pačioje (duomenys neskelbtini) yra F. Iki to pokalbio nežinojo apie ką eina kalba. Paskui jis paklausė, ar gali duoti telefono numerį. Leido duoti savo telefono numerį tam F. giminaičiui, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Š. pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) tokia šeima, kur yra tokių problemų, kad moteris norėjo (duomenys neskelbtini), bet ją atkalbėjo dukra. Jam paskambino Š. ir pasakė, kad tokia situacija, kad yra šeimoje nesusipratimai. Pasakė, kad ją sumušė vyras ir ji norėjo (duomenys neskelbtini). Kai jam S. tą pasakė, paklausė, ar jis gali nurodyti kažkokį vardą, kad pasitikslintų (duomenys neskelbtini). Jam pasakė F. vardą. Š. tiksliai neatsimena kokie, bet F. giminaičiai. F. brolis papasakojo apie jos gyvenimą Š., apie gyvenimą (duomenys neskelbtini). Pasitikslino, kad minėta šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir apie tai informavo vadovybę, nes nenorėjo, kad įvyktų (duomenys neskelbtini). Pakalbėjo su (duomenys neskelbtini) direktore ir tada atvyko policija ir paklausė dėl F. ir vaikų. Nebandė kalbėti su F. ir jos vyru, nes žino jų (duomenys neskelbtini), tai nelabai priimtina, turi būti artimas žmogus, kad pakalbėtų. Pradėjo stebėti, kai jau pasakė direktorei. Pastebėjo, kad vaikai eina tik į mokyklą. Jaunesnis sūnus eina atskirai nuo kitų vaikų. Apie kitus vaikus nieko negali pasakyti. Paklaus, bet jis nesakė, jis nueidavo į kitą pastatą, ne, ten kur gyveno tėvai. Yra du pastatai (duomenys neskelbtini) - vienas pastatas ten (duomenys neskelbtini) ir parduotuvė, o kitame pastate (duomenys neskelbtini). Tas vaikas buvo atskirai (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini). Kai paklausė, kodėl jis nenori eiti, jis nesakė kodėl, jis nenorėjo eiti namo. Daugiau nieko nepastabėjo, šios šeimos nepažinojo. Žino tai, ką paskui kalbėjo dukterys ir žmona. Betarpiškai girdėjo, kai jos kalbėjo. Buvo pokalbis su policija, buvo ten ir girdėjo. F. pasakojo situaciją, kas buvo. Iš pradžių ji bijojo, nenorėjo nieko sakyti, po to (duomenys neskelbtini) direktorė ją įkalbėjo, pasakė, kad čia galioja įstatymai ir ji nebijotų. Ji sakė, kad sutuoktinis ją nužudys, jei tai pasakys, kelis kartus pakartojo, kad grasino jai. Yra (duomenys neskelbtini). Baigė (duomenys neskelbtini). Jautė, kad ji bijo, jautė tą baimę ir iš vyresnės dukros. Girdėjo iš F., ji kelis kartus pakartojo, kad vyras grasino, kad nužudys, jeigu jie kalbės apie situaciją ir konfliktus šeimoje. Vyresnė dukra irgi taip sakė, kad bijo tėčio grasinimo. Tai girdėjo, kad buvo atvykę vaikų teisių tarnybos atstovai, irgi dalyvavo tame pokalbyje. Vardas dukros – Z. Tiksliai neprisimena, bet kiti vaikai daug pasakojo vaikų teisių atstovams, pasakojimai buvo apie tai, kaip juos mušė tėvas, kaip grasino. Nedirba jau tame (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Neteko girdėti kaltinamojo parodymų. Iki to laiko matė kaltinamąjį ir kalbėjosi įprastai, nieko nematė, nieko nepajuto. Kaltinamasis dirbo, padėjo (duomenys neskelbtini) kažkiek, žinojo, kad kažką darė (duomenys neskelbtini), padėdavo darbuotojams, jeigu kažko prašė. Pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir galėtų suteikti pagalbą. Čia buvo jo noras, ne prievolė. Tai buvo kaip (duomenys neskelbtini), jeigu matydavo, kad kažkas netvarkoje. Kad jo šeima dalyvautų kažkur nematė iki to, po to matė, kai vyresnis sūnus labai norėjo padėti. Čia buvo tada, kai kaltinamasis jau negyveno kartu. Prisiminė, kad vieną kartą matė, kad dirbo kartu su tėvu, nešė (duomenys neskelbtini). Po to, kai nebuvo tėčio, sūnus visą laiką padėdavo, labai darbštus berniukas. Tai juto, kad po tėčio atskyrimo, jie tapo linksmesni, jau mato, kad su visais bendrauja, ypatingai dukterys. Labiau dukterys bendraudavo su kitais gyventojais ir darbuotojais. Galima sakyti, kad pasidarė laisvesni bendravime, jis taip ir mano, kad jie pasijuto laisvesni. Jie sakė, kad jis kontroliavo ir neleisdavo kalbėti apie šeimos reikalus. Būtent neleisdavo bendrauti apie situaciją šeimoje. Pasakojo viena iš dukterų, kad jis sumušė jaunesnį sūnų už tai, kad jis suvalgė tortą ar kažkokį saldumyną, kurį turėjo suvalgyti tėvas. Jam atrodo, kad čia Z. pasakojo. Nieko negirdėjo iš kaltinamojo. Apie tėvą nieko negali pasakyti, tik matė jo gerus santykius su darbuotojais. Neprisimena, ar matė juos visus kartu, kaip jie elgėsi. Be tėvo matė, kad labai gerai elgėsi vienas su kitu, tai matė, kai jau tėvas negyveno kartu. (Duomenys neskelbtini) buvo parduotuvė, nežino, kaip jie apsipirkdavo. Davė numerį pardavėjo, kuris prekiauja mėsa, kaltinamajam. Jis paprašė telefono numerio, pasakė telefono numerį, paprastai šeimoje perka vyrai maistą. Nori patikslinti, kad žino, kad jis skambino S. ir užsakė mėsos. Nežino, ar jis dar pirko kažkur maisto. Ten yra taisyklės, kas kambariuose rūpinasi tvarka.

11.1. Ikiteisminiame tyrime 2022 m. liepos 18 d. liudytojas parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) jau apie (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) gyvena S. šeima. Gegužės 7 d. Su juo susisiekė S. žmonos giminaitis (galimai pusbrolis) gyvenatis (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per "(duomenys neskelbtini)" programėle ir pasakė, kad S. šeimos tėvas grąsina bei smurtauja prieš žmoną ir savo 4 vaikus, iš kurių yra (duomenys neskelbtini) vaikai. Pusbrolis papasakojo, kad S. žmona jau kviesdavo policijos pareigūnus gyvenant (duomenys neskelbtini), bet jis duodavo (duomenys neskelbtini) ir viskas būdavo užglaistyta. Šeimai atvykus į (duomenys neskelbtini), motina galvojo, kad ir čia bus tas pats kaip ir gyvenant (duomenys neskelbtini), kad nėra prasmės kreiptis į policiją ir dėl šių priežasčių, ji (duomenys neskelbtini) bandė (duomenys neskelbtini). Bet tai susižinojo jos vyriausioji dukra ir ją atkalbėjo, motinai pasiūlė pabendrauti su giminaičiais. Dukra kreipėsi į savo giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), tuomet iš (duomenys neskelbtini) giminaičiai, sužinoję apie šią situaciją paskambino (duomenys neskelbtini) gyvenančiam pusbroliui. S. pusbrolis paskambino iš pradžių ne jam, o čia (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vardu F. pavardės nežino ir šis asmuo paminėjo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena ši šeima ir jis gali jiems padėti. Dėl šios priežasties, gavęs šią informaciją jis pranešė (duomenys neskelbtini), bet jis pranešė ne iškart. Apie 2-3 dienas stebėjo ir bandė bendrauti su S. šeima. Motina ir vaikai nelabai buvo linkę bendrauti, lyg kažko bijodami, o tai nėra būdinga (duomenys neskelbtini). O tėvas elgėsi įprastai, savimi pasitikintis iš jo pusės baimės nebuvo, jis noriai bendravo su juo. Iš to jis suprato, kad kažkas yra negerai su šeima ir pranešė (duomenys neskelbtini), kurios vardas "T". Taip pat jis pastebėjo, kad šeima nenori ne tik su juo bendrauti, bet ir su visomis kitomis šeimomis gyvenančiomis (duomenys neskelbtini). Taip pat pastebėjo, kad išvykus S. šeimos vyrui ir vaikų tėvui visa šeima nustojo bijoti ir įsiliejo į (duomenys neskelbtini) veiklą. Jis pats asmeniškai nematė jokių smurto požymių, nei pačio smurto veiksmų. Prieš skambutį jis buvo šiek tiek bendravęs su šeima, jau prieš skambutį buvo atkreipęs dėmesį, kad šios šeimos elgesys yra neįprastas, bet gavęs skambutį jis daugiau pasidomėjo šią šeimą (b. l. 134, t.2).

12. Liudytoja H. I. K. K. ikiteisminiame tyrime 2022 m. birželio 28 d. parodė, kad atvyko į Lietuvą (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, vyru ir (duomenys neskelbtini) vaikais. Juos apgyvendino (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte (duomenys neskelbtini) kambaryje. Jie visą laiką su šeima šiame kambaryje ir gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvena (duomenys neskelbtini) šeima. Ji su šia šeima asmeniškai nebendravo, jos vaikai ir vyras taip pat nėra visiškai bendravę. Tik iš matymo yra matę, pasisveikinę ir viskas. Jokių garsų nėra niekada girdėjusi iš (duomenys neskelbtini) kambario, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini) šeima. Kiek jai žinoma ten gyvena tik 3 vaikai, (duomenys neskelbtini), žmona ir vyras. Į šį kambarį niekada nėra užėjusi, bendravusi taip pat nėra. Jų kalbos labai skiriasi ir jie nesusikalba. Ar šioje šeimoje yra naudojamas fizinis smurtas, jai nėra žinoma, nieko niekada nėra mačiusi ir girdėjusi, todėl nieko pasakyti neturi (b. l. 123, t.2).

13. Kaltinamasis su Nukentėjusiąja ir (duomenys neskelbtini) vaikais 2022 m. balandžio 7 d. pateikė prašymus dėl (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis perkeltas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 93-98).

14. Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) 2022 m. gegužės 9 d., 15:11 val. (teismo pastaba - skambučio pradžios laikas), užregistruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovas pranešė, jog per interviu su (duomenys neskelbtini) moterimi, šį pasisakė apie kasdienį smurtą artimoje aplinkoje,kurį patiria iš savo vyro. Įtariama, kad vyras (duomenys neskelbtini) smurtauja prieš savo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). GMP atsisakė. Moteris rašys pareiškimą. Vadovas prašo, kad vyras būtų bent kelioms dienoms atskirtas nuo šeimos. Atskirai pažymėta, kad Nukentėjusioji nesinaudoja mobiliojo ryšio ir kitomis susisiekimo priemonėmis (1 t., b. l. 104-105).

15.1. 2022 m. gegužės 9 d. apžiūrėta įvykio vietą– (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta iki pastato kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Kambarys nebuvo apžiūrėtas. Fotografuota (1 t., b. l. 44-52).

15.2. 2022 m. liepos 22 d. apžiūrėta įvykio vietą kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus, žemiau lango dešinės pusės kampe aptiktos dvi rudos spalvos dėmės, nuo kurių paimtos dvi nuoplovos su galimai biologiniais pėdsakais nuo sienos. Fotografuota (b. l. 53-63, t. 1).

16. Duomenys apie (duomenys neskelbtini) vaikus, Nukentėjusiąją, gyvenančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie kurių galimą vaikų teisių pažeidimą pranešimas iš Vilniaus 2 PK registruotas 2022 m. gegužės 10 d. Įvykio data 2022 m. gegužės 9 d., 15:15 val., pagal (duomenys neskelbtini) vadovo pranešimą (1 t., b. l. 107, 108-132):

16.1. F. S., gimusi (duomenys neskelbtini) <...>atvirai pradėjo pasakoti, kas vyksta šeimoje. Ji teigė, kad tėvas nuolat naudoja fizinį smurtą prieš ją, sesę, brolius ir motiną. Motina negali pasipriešinti tėvui, nes jo bijo. <...> tėvas nuolat grasina juos visus nužudyti. Tėvas neleidžia jų į lauką, liepia būti namuose. Į mokyklą neina, nes tėvas neleidžia. F. drąsiai dalinosi prisiminimais, kaip šeimoje yra smurtaujama. (teismo pastaba – apie tėvo smurtą iki atvykstant į Lietuvą) <...> Vieną kartą motina bandė (duomenys neskelbtini). Mergina teigia, kad labai bijo tėvo. <...> tėvas ją mušdavo, bet nepriekabiavo. Prieš kelias dienas (duomenys neskelbtini) vyko šventė, tai prieš tai jis sumušė ją, sesę, motiną ir neleido išeiti iš kambario <...> Per pokalbį, mergina jaudinosi, jos balsas drebėjo, kelis kartus apsiverkė. <...> kai tėvo nėra, dabar ji jaučiasi labai gerai, apsidžiaugė. Ji gali laisvai eiti į lauką, mokyklą. Jaučiasi laiminga kol tėvo nėra šalia. Su motina sutaria gerai. Motina stengiasi apsaugoti ją nuo tėvo;

16.2. Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini) <...> Pokalbyje mergina ilgai tylėjo, pradėjo verkti, kaip sesė papasakojo, kaip tėvas mušdavo jaunesnį brolį. <...> Tėvas ją mušdavo, bet nepriekabiavo. Mergina pasakojo, kad ji dabar jaučiasi laisvai, kai nėra tėvo. <...> (teismo pastaba - pasakojo apie gyvenimą savo šalyje, kai neleisdavo mokyklon, nesirūpino vaikais ir jų sveikata) <...> niekas nedrįso kalbėti, kas vyksta šeimoje <...> kai nėra tėvo, mergina jaučiasi laisvai. Nebijo išeiti į lauką. Su mama sutaria gerai;

16.3. M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) <...> per pokalbį berniukas buvo išsigandęs. <...> Jis patvirtino, kad tėvas smurtavo prieš jį ir prieš seseris. Vaikas teigė, kad bijo tėčio. Kai tėvo nėra, berniukas jaučiasi laimingas. Gali eiti į lauką, bendrauti su bendraamžiais vaikais. Vaikas teigė, kad nenori, jog tėtis grįžtų į šeimą;

16.4. I. S., gimęs (duomenys neskelbtini) <...> Vaikas buvo futbolo treniruotėje, todėl su juo pasikalbėti nepavyko. Prieš pokalbį VTAS specialistės buvo sutikusios berniuką. Vaikas padėjo VTAS darbuotojams. Vaikas atrodė linksmas, apsirengęs tvarkingais rūbais. Vėliau jis pribėgęs prie sesės prašė išleisti jį į futbolo treniruotę.

16.5. Bendrauta ir su Nukentėjusiąja - Moteris atrodė pavargusi, nusiminusi. Informavo, kad vyras nuolat prieš ją smurtauja.<...> Moteris neslėpė, kad vyras smurtauja ir prieš vaikus. Kai vyras yra uždarytas areštinėje, moteris yra pasimetusi. Pagal jų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra labai blogai. Bijo, kaip ji turi gyventi toliau (1 t., b. l. 107, 108-132).

17.1. I. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 174-175, 176-178, 188):

17.1.1. Dokumento data 2022 m. gegužės 26 d. – skundžiasi kojų skausmu, (duomenys neskelbtini). Simptomai prasidėjo prieš du mėnesius. Traumas neigia. Skausmas atsirado po fultolo žaidimo. Labiau skauda (duomenys neskelbtini) <...>;

17.1.2. Dokumento data 2022 m. birželio 14 d. – prieš savaitę savaime atsirado skausmas d. (duomenys neskelbtini) srityje, buvo patinusi, hematoma, patinimas ir skausmas sumažėjo. Prieš tai jautė silpnumą, troškulį, dažną (duomenys neskelbtini). <...>;

17.1.3. Dokumento data 2022 m. birželio 16 d. – atvyko siūlių išėmimui. Prakirsta smakro žaizda susiūta 2022 m. birželio 7 d.. Diagnozė – apatinio žandikaulio srities žaizda;

17.2. F. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 174-175, 179-187, 188):

17.2.1. Dokumento data 2022 m. gegužės 3 d.<...> Bendravimas apsunkintas. Skundžiasi pilvo skausmu, (duomenys neskelbtini), juosmens skausmu. <...> Pirmą kartą tokie simptomai atsirado, kai atkeliavo į Lietuvą, daug laiko praleido (duomenys neskelbtini), peršalo įbridę į upę. <...> Diagnozė. (duomenys neskelbtini);

17.2.2. Dokumento data 2022 m. gegužės 26 d. <...> Skundžiasi galvos skausmu, simptomai prasidėjo prieš 1 sav., skausmas (duomenys neskelbtini) srityje, plinta į (duomenys neskelbtini). Skundžiasi skausmu (duomenys neskelbtini) srityje, atsirado po to, kai prieš 2 savaites sumušė tėvas. Skausmas stipresnis judant, įkvėpus <...> Diagnozė – galvos skausmas <...> krūtinės ląstos sumušimas. <...>;

17.2.3. Dokumento data 2022 m. birželio 23 d. Skundžiasi galvos skausmu, simptomai prasidėjo prieš 1 sav., skausmas (duomenys neskelbtini) srityje, plinta į (duomenys neskelbtini). Skundžiasi skausmu (duomenys neskelbtini) srityje, atsirado po to, kai prieš 2 savaites sumušė tėvas. Skausmas stipresnis judant, įkvėpus <...> Diagnozė – galvos skausmas <...> krūtinės ląstos sumušimas. <...>.

17.2.4. 2022 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų išrašas/siuntimas <...> Rekomendacijos: Ilgalaikė nuosekli (duomenys neskelbtini); Neurologo ištyrimas dėl galvos skausmų <...>;

17.2.5. 2022 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija. Išvada: Konsultacijai palydi mama ir (duomenys neskelbtini). <...> Šeimos tėvas smurtautojas, prieš 2 mėnesius uždarytas į areštinę, mušdavo visus šeimos narius, F. taip pat. Mamos pasakojimu, vyras smurtavo visuomet, mušė nuo ankstyvos vaikystės <...>. Supykęs vyras mušdavo rankomis, bet kokiu pasipainiojusiu daiktu, spardydavo, mergaitei ne kartą buvo sudavęs per galvą. Pas gydytojus dėl to nesikreipė, mamos žodžiais, dabar dukrai galvą skauda kasdien, naktimis neramiai miega, būna (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) sudėtingas, mergaitė šiek tiek kalba (duomenys neskelbtini) kalba, mama taip pat silpnai kalba (duomenys neskelbtini) kalba. Anamnezę surinkti sudėtinga. Rekomenduotas neurologo ištyrimas dėl galimai patirtų galvos smegenų traumų, nuosekli (duomenys neskelbtini) pagalba, dienos užimtumas <...> Situacijai negerėjant, kreiptis pakartotinai;

17.2.6. Dokumento data 2022 m. rugpjūčio 11 d. <...>skundžiasi galvos skausmu, simptomai prasidėjo, skausmas (duomenys neskelbtini) srityje, plinta į (duomenys neskelbtini). Vargina (duomenys neskelbtini). <...> Lietuvoje gyvena apie (duomenys neskelbtini) <...> Šeimos tėvas smurtautojas, prieš du mėnesius uždarytas į areštinę. Mušdavo visus šeimos narius. F. taip pat. Mamos pasakojimu, vyras smurtavo visuomet, mušė nuo ankstyvos vaikystės <...>. Supykęs vyras mušdavo rankomis, bet kokiu pasipainiojusiu daiktu, spardydavo, mergaitei ne kartą buvo sudavęs per galvą. Pas gydytojus dėl to nesikreipė, mamos žodžiais, dabar dukrai galvą skauda kasdien, naktimis neramiai miega, būna (duomenys neskelbtini). Diagnozė – Galvos skausmas <...> Kitos reakcijos į stiprų stresą <...>.

17.2.7. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Siuntimas konsultacijai dėl galvos skausmų pas gydytoją vaikų neurologą.

18. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada nurodyta, kad: 1) Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą, kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. S. genotipu. 2) Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą, kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su I. S. genotipu. 3) Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 8×10-23 (b. l. 65-73, 74-78, t. 1; b. l. 25, 40, 89-90, 119 t. 2).

19.1. 2022 m. gegužės 10 d. Nr. G 1442/2022 (01) - kad remiantis F. S., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis pateikta išvada:

1. F. S. nustatyta odos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje.

2. F. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.

3. Visi F. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti, labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2022-05-10, į tai nurodo panašus jų mal-cromorfologinis vaizdas apžiūros metu.

4. F. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. Individualūs žalojančio daikto ar įrankio požymiai F. S. nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti apie žalojančių daiktų skaičių.

6. Individualūs žalojančio daikto ar įrankio požymiai (forma, dydis) F. S. nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo.

7. Įvertinus F. S. nustatytų sužalojimų lokalizaciją, nebūdingi griuvimui ir savęs žalojimui.

8. F. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti, labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2022-05-10.

9. F. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 16-18, 19-20, t. 2).

2022 m. rugsėjo 16 d. Specialisto išvadoje Nr. G 2950/2022 (01) pateikta išvada, kad – 9. F. S. kūne sužalojimų nekonstatuota (2 t., b. l. 91-92, 93-95);

19.2. 2022 m. rugsėjo mėnesio Nr. G 2951/2022 (01) – I. S. kūne sužalojimų nekonstatuota (2 t., b. l. 42-44);

19.3. 2022 m. rugsėjo 20 d. Specialisto išvadoje Nr. G 2951/2022 (01) – 1. I. S. (duomenys neskelbtini) nustatyta žaizda smakre (2022-06-07), poodinė kraujosruva (2022-06-14) dešinėje pėdoje <...> Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos (2 t., b. l. 44-45).

20. 2022 m. gegužės 11 d. buvo registruotas S. S. pareiškimas dėl Nukentėjusiosios smurtą prieš vaikus (1 t., b. l. 87, 88). Pareiškėjui pranešta, kad pareiškimas bus nagrinėjamas su šia baudžiamąja byla (1 t., b. l. 89-90).

Dėl nukentėjusiųjų asmens duomenų, esamų byloje, patikslinimo pagal pateiktų pasų kopijas.

21. Baudžiamojoje byloje nurodyti netikslūs šių nukentėjusiųjų duomenys patikslinami pagal pateiktų pastarųjų pasų kopijų duomenis:

- nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) M. S. (nurodoma kaltinamajame akte), patikslinti, nurodant, kad pilnas nukentėjusiojo vardas yra M. S. Patikslinti pagal pateiktą pastarojo pasą ir šio gimimo datą, laikant ją (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 42), vietoje nurodomos (duomenys neskelbtini) neteisingos „(duomenys neskelbtini)“ datos (4 t., b. l. 19);

- patikslinti pagal pateiktą nukentėjusiosios Z. S. gimimo datą, laikant ją (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 43), vietoje nurodomos (duomenys neskelbtini) neteisingos „(duomenys neskelbtini)“ datos (4 t., b. l. 19);

- patikslinti pagal pateiktą nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) I. S. gimimo datą, laikant ją (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 40), vietoje nurodomos (duomenys neskelbtini) neteisingos „(duomenys neskelbtini)“ datos (4 t., b. l. 19);

- nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) F. S. (nurodoma kaltinamajame akte), patikslinti, nurodant, kad nukentėjusiojo vardas yra F. S. (gimusi (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 41)).

22. Toks anketinių duomenų patikslinimas nepažeidžia nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamojo teisės į gynybą bei neturi reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai. Toks tikslinimas nelaikytinas kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimu, todėl netaikytinos BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos.

23. Šie nuosprendžio duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

24. Kaltinamasis neprisipažino jo šeimai (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, sistemingai smurtavęs savo (duomenys neskelbtini) vaikų ir Nukentėjusiosios (teismo pastaba - sutuoktinės) atžvilgiu. Pripažino vieną kartą nustūmęs sutuoktinę, kai ši smurtavo prieš dukrą F. Dėl to, po šios bylos iškėlimo, pateikė pareiškimą policijai (Nuosprendžio 20 pastraipa). Visgi, pirmiausia įvertintini Kaltinamojo parodymai šiame baudžiamajame procese, kurie, ypač pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje, kito tiek, kiek Kaltinamasis buvo įsitikinęs savo nebaudžiamumu. Taip, apklaustas įtariamuoju 2022 m. gegužės 10 d., praėjus parai po sulaikymo, S. S. parodė, kad jo santykiai su vaikais yra normalūs, nesipyksta. Tarp jo ir žmonos santykiai yra normalūs, konfliktų nėra buvę. Niekada nėra pakėlęs rankos prieš savo žmoną ir vaikus. Prieš savo žmoną yra pakėlęs balsą, vieną kartą rankomis yra pastūmęs, bet fizinio smurto prieš ją nenaudojo niekada. <...> Jo vaikai yra labai geri, auksiniai vaikai. <...> Mano, kad jo žmona yra prieš jį nusiteikusi priešiškai. Jo žmona pati naudoja prieš jų mažamečius vaikus fizinį smurtą. Dukrai F. yra sudavusi rankų kumščiais ne mažiau 6 kartus į galvos sritį, prieš maždaug dvi savaites. Šaukė žmonai, kad ji taip nedarytų, bet nenorėjo kištis į jos dukters auklėjimą. Prieš savaitę dukrai F. sportbačiu yra sudavusi į galvos sritį, o prieš dvi savaites sudavė rankos delnu į nugaros sritį sūnui M. Jis norėjo apginti vaikus. <...> Prie jo žmona mušė tik dukrą F., ir sūnų I., ir sūnų M pastūmė į nugarą vieną kartą. (Nuosprendžio 3.1.1. pastraipa). Apklaustas įtariamuoju 2022 m. birželio 29 d. parodė, kad <...> nieko nedarė savo šeimai ir prieš žmoną, nei prieš savo vaikus niekada nėra pakėlęs rankos ir fiziškai prieš juos nesmurtavo. Tik vieną kartą prieš savo žmoną (duomenys neskelbtini), kai dar neturėjo vaikų. Yra trenkęs savo žmonai į petį pirštų galiukais. Daugiau po šio įvykio nėra nei karto jai trenkęs ir prieš ją smurtavęs. <...> Niekada jo žmona nėra ankščiau kvietusi pareigūnų. Jie jau (duomenys neskelbtini) gyvena kartu. Tarp jų yra buvę ginčų, pasipykdavo, kaip ir visi, bet visada susitaikydavo ir niekada nėra prieš savo žmoną smurtavęs. (Nuosprendžio 3.1.2. pastraipa). Taigi, pradžioje parodęs, kad su vaikais ir sutuoktine santykiai yra normalūs, nesipyksta, konfliktų nėra buvę, palaipsniui pateikdavo vis naują šeimos santykių detalę, o svarbiausia, pripažino, kad prieš sutuoktinę yra naudojęs fizinį smurtą – pastūmimą, neva apginti vaikus, bei vieną kartą gyvenant (duomenys neskelbtini), sudavęs į petį, kaip teigė, pirštų galiukais. Apklaustas teisme, Kaltinamasis parodė, kad sutuoktinė smurtavo tik prieš dukrą F., kurią gindamas, jis pastūmė sutuoktinę sugriebęs už rankos. Apie ikiteisminiame tyrime nurodytą aplinkybę, kad jis matė sutuoktinę smurtavus prieš vaikus I. ir M., nebenurodė, tačiau teigė, kad piktas dėl to, kad sutuoktinė jį apgavo dėl I. sulaužytos nosies.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas teisme, Kaltinamasis nebevaldė savo emocijų ir neigiamai pasisakė sutuoktinės atžvilgiu, ne kartą itin paniekinamai atsiliepė apie Nukentėjusiąją tokiais teiginiais: „Jam gaila vaikų, kaip ji juos auklės, jie bus tokie patys kaip ir ji“; „ji jam kelia pasibjaurėjimą iki šiol“; „Iš kur moteris žino kaip kalbėti su vyru. Ji neišsilavinusi“; „Ji neišsilavinusi, negali nei (duomenys neskelbtini). Ji nežino kaip elgtis, jai brolis sakė kaip elgtis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini).“; „Nori, kad jo vaikai nebūtų tokie kaip ji, kad būtų išsilavinę <...> pirmiausiai ji išmoko (duomenys neskelbtini). Neteisingai skaitė“; „Nebuvo jokių šeimos santykių. Jie buvo dviese pirty. Nėjo, jam buvo šlykštu, nes jį apgavo. Nenorėjo ir dėl to ji surengė šį spektaklį ir nuteikė vaikus prieš jį“; „Pas jo žmoną yra (duomenys neskelbtini), kadangi jiems teko gyventi (duomenys neskelbtini), su vaikais ir žmona, vos nenumirė nuo bado ir šalčio. <...>Jis visą tai atlaikė, o jo žmonai buvo sunku, vaikai jauni, žmona yra silpnoji lytis.<...>“; „Jo šeima (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Žmona manipuliavo vaikais“; „Atsiradę čia jie pradėjo meluoti.“. Dėl kaltinamojo emocijų, kurias šis vis rodydavo bylą nagrinėjant teisme, šis kelis kartus teismo buvo laikinai pašalintas iš teisiamojo posėdžio salės, įspėtas, kad toks elgesys nederamas.

26. Kaltinamasis teisme atskleidė savo požiūrį į sutuoktinę ne vien tik minėtais pasisakymais, tačiau ir galimai nuo seno turima nuoskauda dėl to, kad Kaltinamojo teigimu, kai ji (teismo pastaba – sutuoktinė) mušė jo dukterį, jis koliojo ją ir sakė, kad jo motina ir broliai nemelavo. Neigė smurtavęs prieš (duomenys neskelbtini) vaikus ir sutuoktinę. Savo parodymus grindė melo netoleravimu ir tuo, kad jeigu būtų, kaip nurodyta kaltinime, apie tai pasakytų. Pažymėjo tai, kad (duomenys neskelbtini) kiekvieną rytą klausdavo ko jiems reikėtų. Savo gerus santykius šeimoje grindė pateiktais vaizdo įrašais telefone <...> Vaizdo įrašė vaikas prie jo šoka. <...> Mano, kad sutuoktinė galėjo pateikti taip pat vaizdo įrašą, jeigu sakosi, kad jis smurtavo. Teigė, kad vaikai ir sutuoktinė buvo apžiūrėti pas daktarą. Pažymėjo, kad paleistas iš suėmimo kalbėjo su sutuoktinės broliu, šis jam pasakė, kad sutuoktinė šiam skundėsi. <...> kad ją mušė, paskui vaikus.

27. Iš Kaltinamojo parodymų teisme nustatyta ir tai, kad pastarasis nenuosekliai nurodė ir santykius su vaikais. Parodęs, kad niekada nerėkė ant vaikų, toje pačioje apklausoje parodė, kad nesutikdamas su vaikų poelgiais ant jų supykęs rėkdavo. <...> Neigdamas smurtą prieš (duomenys neskelbtini) vaikus klausiamai atsakė, kam jam tai daryti, tai jo vaikai. Parodė, kad:

- sūnui I. dėl įtampos bėgo kraujas iš nosies. Sūnus jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo partrenktas automobilio. Jis jam parodė vaizdo įrašą, kai buvo sužalotas jo veidas. (duomenys neskelbtini) pasieniečiai supyko, sulaužė jų powerbank‘ą, SIM korteles, ten buvo nufilmuota, kad buvo sulaužyta nosis. <...> Kodėl kraujo dėmės ant sienos nežino; I. jį kelis kartus apgavo, pasakė, kad nuėjo žaisti futbolą. <...> Pas I. ant kelio guzas ir jam skauda, norėjo (duomenys neskelbtini), bet nepasitikėjo gydytoja, galvojo galimai (duomenys neskelbtini). I. slapta paėmė savo sportbačius ir žaidė futbolą. <...> Atsidūrė nepatogioje padėtyje, kad sūnus jį apgavo. (duomenys neskelbtini) juokiasi dėl to, kad jis jį neva apgaudinėja. Vakare I. (duomenys neskelbtini) ir trindavo koją. Skaitydamas (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad jam skauda koją, o žaisdamas futbolą ne. <...> Kai jis vaikšto jam neskauda, bet kai reikia atsiklupti skauda. Aprėkė jį, arba tu žaisk futbolą arba neverk. Neleido sūnui eiti į futbolą, nes jam skaudėjo koją. Trys kartus atsakė, o jis toliau žaidė futbolą;

- jie (duomenys neskelbtini). Neleidžia, kad jo dukra nešiotu aptemptus rūbus. Vyresnė dukra Z. Jiems (duomenys neskelbtini) davė vasarinius rūbus, jie buvo aptemti, jam nepatiko. Šaukė ant dukros. Ji gėdijosi vilkėti rūbus kuriuos nešiojo kai buvo (duomenys neskelbtini), jis sakė kai užgis jo koja, nupirks naujus. Tie drabužiai buvo išskalbti ir sudėti. Jauna mergina norėjo rengtis kaip aplinkiniai. Jo giminaitės visuomet aprengtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis turi rūpintis kol jos neištekėjusios. Kai šaukė ant jos ji apsivilkdavo savo rūbus, kuriuos vilkėdavo (duomenys neskelbtini);

- F. ruošia pamokas. Jis sutinka, kad jie mokytųsi <...> dukra F. miegojo antrame aukšte lovoje, jos mama ją pažadino porą kartų sakė nusileisk į apačią, ji nusileisdavo. Prieš nusileidžiant dukra pasakė, kad ji mokysis viršuj, o motina pasakė nusileisti į apačią. Kai nusileisdavo, mama sakė „kodėl tu manęs neklausai“ ir kumščiais mušė per galvą F. Du kartus nešė per ledinį vandenį vaikus. Blogai valdė kojas. Kol atsikėlė ir ėjo jas išskirti, ji sudavė savo sportbačių F. per galvą. Jo motina sakė, kad ji muša vaikus, broliai skambino. Jis viską prisiminė ir paėmė ją (teismo pastaba - sutuoktinę) už alkūnės srities ir pastūmė. Neprisimena ar ji atsitrenkė, jis tik matė, kad jo vaikas laikėsi už galvos. <...> Daugiau jokių sumušimų nebuvo. Kai ją nustūmė, gal atsitrenkė į lovą. Nežino iš kur pas ją kraujosruvos.<...> Paėmė sutuoktinę ir išmetė. <...> Ji mušė jo dukrą jo akivaizdoje. Matė tai savo akimis, suprato, kad nei jo motina, nei jo broliai jam nemelavo. Jis nežinojo kur pas ją sužalojimai. Kai griebė ją už rankos ir metė. Po to su ja nekalbėjo;

- maistą gamindavo abi dukterys ir sutuoktinė. Jis turėjo pinigų, turėjo dolerius, davė tam darbuotojui, jis pakeitė į eurus. Pirkdavo mėsos, svogūnų, bulvių. Vaikai arba ji (teismo pastaba - Nukentėjusioji) gamino maistą.

28. Kaltinamojo nuomone, 2022 m. gegužės 08 d., kai kaimynė iš (duomenys neskelbtini) kambario pamatė, kad jis žmoną buvo apsikabinęs ir jo žmona šaukė, kad jis ją paleistų, jie taip žaidė, o kaimynė pagalvojo, kad jie barėsi. <...>Ta kaimynė girdėjo jo žmonos riksmus.<...> mano, ji iškvietė policiją, nes neteisingai supratusi jų suaugusiųjų žaidimus. Jo žmona apšmeižė jį, nėra jokių jos kaltinimus pagrindžiančių įrodymų, kad jis prieš ją smurtavo.

29. Minėta, kad Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklus ir kito pagal tai, kaip Kaltinamasis suvokė savo situacijos rimtumą. Pradžioje deklaravęs „normalius“ santykius be konfliktų šeimoje, ilgainiui teikė vis kitas jo santykių su (duomenys neskelbtini) vaikais ir sutuoktine detales, iš kurių akivaizdu, kad santykiai su sutuoktine yra nulemti pirmiausia (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno ši šeima, skirtumu nuo priimtinų šeimos santykių, pagrįstų lygybe ir abipusio pagarba, (duomenys neskelbtini). Jau minėti Kaltinamojo pasisakymai savo sutuoktinės atžvilgiu, nemaža dalis kurių yra itin įžeidžiantys (Nuosprendžio 28 pastraipa), parodo jo didelę nepagarbą savo vaikų motinai, galiausiai savo artimam šeimos nariui. Tokį požiūrį ir pats Kaltinamasis grindė savo asmenine patirtimi vaikystėje ir santykiais savo tėvų šeimoje.

30. Kaltinamojo teisme reikštos emocijos sudaro pagrindą pripažinti, kad Kaltinamojo elgesys teisme, kur ne kartą buvo sudrausmintas, atskleidžia ženkliai ūmesnį jo elgesį savo šeimos aplinkoje, kurioje Kaltinamasis jaučiasi saugus ir jo manymu viršesnis. Neabejotina, kad tokios jo pykčio emocijos, kai šeimos nariai elgiasi ne pagal jį, nulėmė ir Kaltinamojo elgesį šeimos narių atžvilgiu. Konkrečiu atveju, būtent Kaltinamojo sutuoktinė ir (duomenys neskelbtini) vaikai yra vieni objektyviausių įrodymų šaltinių kartu su byloje surinktais kitais įrodymais, kurie patvirtina Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes bei paneigia Kaltinamojo parodymus ir pateiktus įrodymus apie, jo teigimu normalius santykius šeimoje. Priešingai, pačio Kaltinamojo pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, juose užfiksuotas šeimos atskirų narių bendro gyvenimo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), momentas, kaip galima suprasti iš nuotraukų padarymo laiko. Tokias nuotraukas nėra pagrindo laikyti kaltinamojo parodymus patvirtinančiais įrodymais (Nuosprendžio 4 pastraipa). Teisiamajame posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė teisme Kaltinamasis ir jo gynėjas, patvirtina tik epizodinį Kaltinamojo bendravimo su vienu savo vaikų faktą, vieną bendravimo epizodą su sutuoktine, kai jiems buvo paliktas prižiūrėti kaimynų vaikas ir bendras vaizdas šeimos kambaryje bei (duomenys neskelbtini) (Nuosprendžio 5 pastraipa). Vien tokie įrodymai nepaneigia Nukentėjusiųjų nurodytų smurto aplinkybių, kurias patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

31. Analizuojant Nukentėjusiųjų parodymus šiame baudžiamajame procese (Nuosprendžio 6-7 pastraipos), pirmiausia pažymėtina, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, patvirtina jų visų nurodytas aplinkybes apie Kaltinamojo elgesį šeimoje – sistemingą smurtą visų Nukentėjusiųjų atžvilgiu. Vien tai, kad kai kurias Kaltinamojo elgesio aplinkybes Nukentėjusioji sutuoktinė galėjo interpretuoti kiek skirtingai ar negalėjo atsakyti į visus jai užduotus klausimus dėl parodymų nuoseklumo, nesudaro pagrindo abejoti Nukentėjusiųjų parodymų teisingumu. Minėta, kad konkrečiu atveju Nukentėjusiosios šeimos (duomenys neskelbtini) skirtumai nuo esamų (duomenys neskelbtini), yra labai ryškus, ypač vertinant jau minėtą Kaltinamojo požiūrį į sutuoktinę. Nemaža dalimi prie situacijos suvokimo ir nuoseklaus įvykių eigos prisiminimo prisidėjo šios šeimos išgyvenimai, susiję su (duomenys neskelbtini), pavojumi, kurį šeima patyrė (duomenys neskelbtini) bei gyvenimu (duomenys neskelbtini) šaltuoju laiku iki (duomenys neskelbtini) be tinkamų gyvenimui pritaikytų sąlygų. Tokius išgyvenimus, nesaugumą ir sunkumus patyrę asmenys, vertinant jau minėtus (duomenys neskelbtini) skirtumus, galėjo nepasitikėti pašaliniais asmenimis, net it teisėsaugos pareigūnais. Nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) vaikų nepasitikėjimą proceso pradžioje (duomenys neskelbtini) patvirtina ir šio (duomenys neskelbtini) parodymai. Liudytoja K. S. ((duomenys neskelbtini), bendravusi su Nukentėjusiąją nuo informacijos apie smurtą gavimo), parodymuose apibūdino kokios nesaugumo ir nepatiklumo būsenoje pirmų susitikimų pokalbiams buvo Nukentėjusieji. Bendravo ir su (duomenys neskelbtini) vaikais, ypač išskyrė pokalbius su F., kuri dėl patirto smurto išgyvendavo ir (duomenys neskelbtini), galvos skausmus (Nuosprendžio 9 visa pastraipa). Liudytoja T. Z. ((duomenys neskelbtini)), patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiųjų ir Kaltinamojo šeimą (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). <...>Policijos pareigūnus iškvietė ji 2022 m. gegužės mėn., kai (duomenys neskelbtini) darbuotojas B. K. informavo ją apie įvykius (duomenys neskelbtini) šeimoje. Išsikvietė (duomenys neskelbtini). Per susitikimą buvo gauta informacija apie tai, kad šeimoje smurtaujama, nukentėjusioji verkė, sunkiai rinko žodžius, sake, kad bijo imtis kokių nors priemonių. F. patvirtino apie smurtą jos atžvilgiu, akcentavo, kad nenori (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji sutiko plačiau papasakoti apie viską kai buvo užtikrintas jos saugumas. Nukentėjusioji ir dabar bijo, kad kaltinamasis gali grįžti į (duomenys neskelbtini). Pradinėje situacijos stadijoje su nukentėjusiąja dirbo (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) L., vėliau psichologinę pagalbą teikė K. F. papasakojo, kad būdama (duomenys neskelbtini) buvo mušama vyro, buvo mušamas ir jų (duomenys neskelbtini) sūnus, tai nutiko (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai bendravo su F., ji neminėjo, kad patyrė smurtą tą dieną, tačiau sake, kad esant (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo vyras, datų konkrečiai neįvardijo. Per mėnesį, kurį šeima praleido nuo atsikraustymo į (duomenys neskelbtini) iki minėto pokalbio, nebuvo informacijos apie F. patirtus sužalojimus. (Duomenys neskelbtini) labai griežtai reaguoja į signalus apie smurtą šeimose, tokios informacijos nebuvo gauta. (Nuosprendžio 10 visa pastraipa). Liudytojas B. K. ((duomenys neskelbtini)), patvirtino, kad iš Nukentėjusiosios giminaičio skambučio sužinojo apie smurtą Nukentėjusiosios ir Kaltinamojo šeimoje, kad Nukentėjusioji norėjo (duomenys neskelbtini). <...> Pradėjo stebėti, kai jau pasakė direktorei. Pastebėjo, kad vaikai eina tik į mokyklą. Jaunesnis sūnus eina atskirai nuo kitų vaikų. Apie kitus vaikus nieko negali pasakyti. Paklaus, bet jis nesakė, jis nueidavo į kitą pastatą, ne, ten kur gyveno tėvai. Yra du pastatai (duomenys neskelbtini) - vienas pastatas ten (duomenys neskelbtini), o kitame pastate (duomenys neskelbtini). Tas vaikas buvo atskirai tame pastate, kur (duomenys neskelbtini). Kai paklausė, kodėl jis nenori eiti, jis nesakė kodėl, jis nenorėjo eiti namo. Daugiau nieko nepastabėjo, šios šeimos nepažinojo. Žino tai, ką paskui kalbėjo dukterys ir žmona. Betarpiškai girdėjo, kai jos kalbėjo. Buvo pokalbis su policija, buvo ten ir girdėjo. F. pasakojo situaciją, kas buvo. Iš pradžių ji bijojo, nenorėjo nieko sakyti, po to (duomenys neskelbtini) direktorė ją įkalbėjo, pasakė, kad čia galioja įstatymai ir ji nebijotų. Ji sakė, kad sutuoktinis ją nužudys, jei tai pasakys, kelis kartus pakartojo, kad grasino jai. Yra (duomenys neskelbtini). Baigė (duomenys neskelbtini). Jautė, kad ji bijo, jautė tą baimę ir iš vyresnės dukros. Girdėjo iš F., ji kelis kartus pakartojo, kad vyras grasino, kad nužudys, jeigu jie kalbės apie situaciją ir konfliktus šeimoje. Vyresnė dukra irgi taip sakė, kad bijo tėčio grasinimo. Tai girdėjo, kad buvo atvykę vaikų teisių tarnybos atstovai, irgi dalyvavo tame pokalbyje. Vardas dukros – Z. Tiksliai neprisimena, bet kiti vaikai daug pasakojo vaikų teisių atstovams, pasakojimai buvo apie tai, kaip juos mušė tėvas, kaip grasino. <...> (Nuosprendžio 11 visa pastraipa). Gretinant Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus konstatuotina, kad netikėti Nukentėjusiųjų parodymais apie Kaltinamojo sistemingą smurtą šeimoje, šiems gyvenant ir Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.

32. Nustatytas smurto šeimoje aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Taip, iš VTAS darbuotojų atliktų su Nukentėjusiaisiais pokalbių aišku, kad visi Nukentėjusieji akcentavo Kaltinamojo smurtinį elgesį šeimoje (Nuosprendžio 16 visa pastraipa). Tokias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) vaikų konsultacijos pas gydytojus (Nuosprendžio 17 visa pastraipa), ypač dėl nukentėjusiosios F. S., kuri kreipėsi ir dėl skausmų dėl patirto Kaltinamojo smurto, ko pasėkoje jai reikalingas ir (duomenys neskelbtini) (Nuosprendžio 17.2. visa pastraipa).

33. Kaltinamojo smurtą šeimoje patvirtina ir specialisto išvada, kuria iš įvykio vietoje paimtų nuoplovų nuo (duomenys neskelbtini) kambario sienos buvo konstatuota, jog nustatytas nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) I. S. kraujas ir biologiniai pėdsakai (Nuosprendžio 15 ir 18 pastraipos).

34. Nukentėjusiosios patirtą vyro smurtą iš dalies patvirtina ir pačio Kaltinamojo jau minėtas pripažinimas, kad jis stūmė Nukentėjusiąją sugriebęs už rankos, neva gindamas dukrą F., dėl ko Nukentėjusioji galėjo atsitrenkdama susižaloti. Nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtina ir specialisto išvada (Nuosprendžio 19 pastraipa), kuria be kita ko konstatuoti tokie sužalojimai: „1. F. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje. 2. F. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. 3. Visi F. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti, labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2022-05-10, į tai nurodo panašus jų mal-cromorfologinis vaizdas apžiūros metu.<...> 8. F. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti, labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2022-05-10.“.

35. BK 140 straipsnis nustato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą. Šio straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

36. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Be kita ko, teismų praktikoje pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-942/2022, 2K-172-495/2023).

37. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-278-489/2022, 2K-172-495/2023), tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020, 2K-172-495/2023).

38. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

39. Kasacinis teismas ne kartą atkreipė dėmesį ir į tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą nustatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016, 2K-172-495/2023).

40. BK 163 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

41. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas yra vaikas ir šeima. Veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti.

42. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017; 2K-7-196-303/2022).

43. Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnį valstybė privalo užtikrinti, kad „nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių“. Minimo tarptautinio teisės akto 19 straipsnis papildo šį įsipareigojimą, nustatydamas, kad „valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“. Nurodymas „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto“ nepalieka jokių galimybių legalizuoti smurtą prieš vaikus. Fizinės bausmės ir kitos žiaurios ar žeminančios baudimo formos yra smurto formos, kurios yra draudžiamos ir negali būti pateisinamos jokiais siekiamais tikslais, o tokio pobūdžio tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų neteisėti veiksmai, priklausomai nuo jais sukeltų padarinių, užtraukia civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.

44. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių deklaracija (VTAPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, be kita ko, turi užtikrinti tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką (VTAPĮ 20 straipsnio 1 dalis). Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas, taip pat nepriežiūra (VTAPĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017; 2K-7-196-303/2022).

45. Taigi, tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai draudžia tėvams naudoti auklėjimo metodus, kuriais padaroma žala vaikų fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (pvz., fizines bausmes, įvairius žeminančius tikrų ar įsivaizduojamų vaiko pareigų vykdymo ir gerovės užtikrinimo būdus ir pan.).

46. CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikams iki pilnametystės ar emancipacijos galioja tėvų valdžia. Tėvų valdžia – tai visuma teisių ir pareigų, kurias įtvirtina teisės aktai. Konstitucijoje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (38 straipsnio 6 dalis). Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį taip pat sudaro jų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai, taip pat kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas ir kt.).

47. Atsakyti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, gali tik specialusis subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017; 2K-7-196-303/2022).

48. Tam tikrais atvejais tėvai privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kartu teismai ne kartą yra nurodę, jog tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose Nr. 2K-149-1073/2021, 2K-277-788/2016, 2K-7-196-303/2022).

49. Nukentėjusieji šiame baudžiamajame procese atitinka šeimos narių sąvokai (BPK 141 straipsnio 2 dalis). Visi šiame nuosprendyje ištirti ir išanalizuoti įrodymai sudaro vieną nuoseklią įrodymų grandinę ir neginčijamai patvirtina, kad Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir 163 straipsnyje. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

III. Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

50. Kaltinamasis S. S. neteistas, (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skyrius nuo Nukentėjusiųjų. Padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas veikas, už kurias nustatytos tokios sankcijos: BK 140 straipsnio 2 dalis (nesunkus nusikaltimas): viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; BK 145 straipsnio 2 dalis (apysunkis nusikaltimas) - laisvės atėmimą iki ketverių metų; BK 163 straipsnis (apysunkis nusikaltimas): bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Šios nusikalstamos veikos baigtos. Padarytos tyčia. Kaltinamasis suprato pavojingą savo elgesį, numatė pasekmes ir jų norėjo. Vien (duomenys neskelbtini) skirtumai nesudaro pagrindo pateisinti Kaltinamojo elgesio su Nukentėjusiaisiais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes ir kaltinamojo charakterizuojančius duomenis, jo jau aptartą šiame nuosprendyje elgesį ir šio baudžiamojo proceso eigoje (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus šias bausmes: trumpalaikį laisvės atėmimą – arešto bausmę ir laisvės atėmimą: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą - 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę; už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą - 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 163 straipsnyje numatytą nusikaltimą - 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

51. Paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį, po 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės, paskiriant S. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

52. S. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant: 1) išlaikyti savo (duomenys neskelbtini) vaikus; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – vienerių metų įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų F. S., gim. (duomenys neskelbtini), Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., (duomenys neskelbtini), bet ne anksčiau, iki S. S. išklausys visą jam parinktą elgesio pataisos programą (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalis, 5 dalies 4 ir 6 punktai, 72¹ straipsnis).

Dėl laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo įskaitymo (BK 65 ir 66 straipsniai).

Šiame baudžiamajame procese kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2022 m. gegužės 9 d., 19.40 val. (b. l. 150-151, t. 2, b. l. 26, 1 t.).

2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. (b. l. 176-179, t. 2). 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Kaltinamasis buvo paleisti į laisvę (b. l. 194-195, t. 2).

Viso, laikinajame sulaikyme ir suėmime Kaltinamasis išbuvo 9 (devynias) dienas, kuriuos įskaitytinos į paskirtos bausmės laiką.

Dėl kardomųjų priemonių.

Įvertinus būtiną nuosprendžio vertimo paslaugą, iki nuosprendis įsiteisės, nuo 2023 m. spalio 17 d. pratęsti S. S. kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų su įpareigojimais.

Proceso išlaidos.

Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas šiame baudžiamajame procese buvo pripažintas būtinu, kaip ir Nukentėjusiesiems būtinas atstovavimas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTP), prašymas dėl atlyginimo už advokatų išlaidas netenkintinas (5 t., b. l. 3-30, 51-57, 78-98, 102-107).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti voke esamus nukentėjusiųjų ir kaltinamojo seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g.20, Vilniuje (b. l. 79-82, 83, t. 1).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1-5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti S. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme.

Pripažinti S. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti S. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir nuteisti jį 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį, po 30 (trisdešimt) parų arešto bausmių, paskiriant S. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 4 ir 6 punktais, 72¹ straipsniu, S. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant: 1) išlaikyti savo (duomenys neskelbtini) vaikus; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi ir 72¹ straipsniu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – vienerių metų įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų F. S., gim. (duomenys neskelbtini), Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), bet ne anksčiau, iki S. S. išklausys visą jam parinktą elgesio pataisos programą.

Į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – 9 (devynias) dienas (BK 65 ir 66 straipsniai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

Iki nuosprendis įsiteisės, nuo 2023 m. spalio 17 d. pratęsti S. S. šiame baudžiamajame procese taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų F. S., gim. (duomenys neskelbtini), Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant S. S. nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais nukentėjusiaisiais bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 50 (penkiasdešimties) metrų atstumu, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai advokatų išlaidas nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti nukentėjusiųjų ir kaltinamojo lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.