Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00183-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.11.8.; 21.11.10

2025 m. lapkričio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. 2025 m. liepos 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnė D. P. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 40-ANR_N-6839-2025, dėl to, kad jis 2025 m. birželio 1 d., 08.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „AUDI A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas 1,29 prom. neblaivumas. D. P. skirta 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, D. P. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent jis neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę, todėl prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi D. P. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, jog įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, tai jog byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų teismui netikėti M. G. nurodytomis ir vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, jomis abejoti ar vertinti jas, kaip melagingas ir nenuoseklias, taip pat atsižvelgus į byloje esančią rašytinę medžiagą, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis, konstatuotina, jog byloje yra užfiksuota pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui daryti pagrįstą išvadą, jog D. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei prašymai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį, panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6839-2025 bei nutraukti administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu dėl neįrodytos kaltės.

4.1. Nurodo, kad nėra tiesioginių įrodymų, kad vairavo jis. Vaizdo įrašuose neužfiksuotas faktas, jog būtent jis buvo prie vairo, kadangi sustojus automobiliui, už vairo sėdėjo jo draugas M. G. Teismas pats pripažįsta, kad matomas tik policijos pareigūnų komentaras („susikeitė vietomis“), o ne faktinis apsikeitimas. Tai yra subjektyvi interpretacija, o ne objektyvus įrodymas.

4.2. Teigia, jog liudytojų parodymai yra prieštaringi. Iš pradžių M. G. teigė, kad vairavo pats. Vėliau jis savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad vairavo apeliantas D. P. Pats liudytojas nurodė, kad tai padarė dėl pareigūnų grasinimų baudžiamąja atsakomybe ir jų daromo spaudimo. Šį faktą jis patvirtino teisme, duodamas parodymus. Teismas visiškai ignoravo šį parodymų prieštaringumą, pasirinkęs tik tuos epizodus, kurie patvirtino kaltinimą.

4.3. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigiama, jog pareigūnų tarnybiniai pranešimai nepagrįstai pripažinti pakankamu įrodymu. Pažymima, jog šiuo atveju nebuvo jokio objektyvaus patvirtinimo, tik pareigūnų žodžiai. Be to, byloje ignoruojamas in dubio pro reo principas, bei ANK 591 straipsnio nuostatos, kuris nustato, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje byloje abejonės akivaizdžios – prieštaringi parodymai, vaizdo įrašuose nesimato fakto, tačiau teismas vietoje to, kad taikytų minėtą principą, šias abejones interpretavo jo nenaudai.

4.4. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl spaudimo liudytojui. Teismas formaliai konstatavo, kad „vaizdo įraše nesimato spaudimo“, tačiau spaudimas gali būti daromas ne tiesiogiai įrašymo metu. Pats liudytojas teisme patvirtino, kad jautėsi verčiamas keisti parodymus, o tai ignoruoti yra procesinė klaida.

4.5. Kartu su apeliaciniu skundu D. P. pateikė prašymą, kuriuo prašo sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties ir Institucijos nutarimo vykdymą iki kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas ir įpareigoti Instituciją grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą iki galutinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi neproporcingai ilgai – 4 mėnesius, o nuobaudos vykdymas (teisės vairuoti atėmimas) pradėtas taikyti iš karto. Toks teisinis režimas faktiškai reiškia, kad jis yra realiai nubaustas dar negavus galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo, o tai prieštarauja teisingumo ir nekaltumo prezumpcijos principams. Atsižvelgiant į jo darbines, šeimines ir socialines aplinkybes, laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas dar iki apeliacinės instancijos sprendimo sukelia itin didelę žalą, kurios vėliau kompensuoti nebus įmanoma. Jeigu apeliacinis skundas bus patenkintas, laikas, kurį jis negalėjo vairuoti, nebebus sugrąžintas.

5. Atsiliepimu į D. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant D. P. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus teisme ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, D. P. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. prašė sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties ir Institucijos nutarimo vykdymą iki kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas ir įpareigoti Instituciją grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą iki galutinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. D. P. teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos specialisto T. B. sprendimu, kuriame išaiškinta, jog D. P. teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma nuo 2­025 m. birželio 1 d. iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog ši teisė sustabdyta vadovaujantis ANK 602 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o galimybės grąžinti teisę vairuoti iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo ANK nenumato, todėl šioje dalyje prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, apeliaciniame skunde pažymėdamas, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir padarė bylos duomenų visuma nepagrįstas išvadas. Pasak apelianto, automobilį vairavo ne jis, o jo draugas M. G., nėra jokių objektyvių įrodymų, įrodančių jo kaltę, kadangi pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas jo vairavimo faktas.

9. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai netenkino D. P. skundo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai rėmėsi liudytojų pareigūnų T. B. bei D. G. parodymais, o pažeidėjo ir liudytojo M. G. paaiškinimais nesivadovavo. Nors D. P. neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau jo kaltė įrodyta alkoholio kiekio matuoklio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais.

10. Nors apeliaciniame skunde D. P. teigia, jog pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose nesimato nei jo vairavimo, nei apsikeitimo su M. G. faktų, tačiau šios aplinkybės įrodomos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudijimais bei vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga. Pareigūnai T. B. bei D. G. tarnybiniais pranešimais nurodė analogiškas aplinkybes, jog 2025 m. birželio 1 d., apie 8.15 val., vykdant policinę priemonę („Blaivumas“), iki priemonės vykdymo vietos likus apie 30-40 metrų atstumui, sustojo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. P. iš vairuotojo vietos perlipo į galinę keleivio vietą, o iš keleivio vietos į vairuotojo vietą perlipo M. G. (kuriam surašytas protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl vairavimo neturint tam teisės) ir pradėjo važiuoti link pareigūnų, automobilis nedelsiant sustabdytas. Šias aplinkybes pareigūnai patvirtino ir duodami parodymus teismo posėdžio metu. Šiuos parodymus neabejotinai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančių pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog automobiliui, neprivažiavus policinės priemonės vykdymo vietos ir sustojus, trys pareigūnai vienu metu ima šaukti, jog asmenys automobilyje keičiasi vietomis. Pažymėtina, kad netikėti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo, kadangi jokių objektyvių duomenų apie šių liudytojų asmeninį suinteresuotumą, siekį pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jį apkalbant, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, byloje nėra. Nei vienas iš pareigūnų iki komentuojamo įvykio D. P. nepažinojo, jokių asmeninių nesutarimų su juo neturėjo, todėl pagrindo melagingai apkalbėti apeliantą neturėjo. Be to, jų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs, detalūs ir logiški, todėl abejonių jų patikimumu ir objektyvumu teismui nekyla. Vien tik tai, jog policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kameros neužfiksavo D. P. vairavimo fakto, savaime nepaneigia pačių pareigūnų galimybės pamatyti šį momentą, apie kurį šiuo atveju jie davė nuoseklius parodymus, kurie jokiais kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti.

11. Apeliaciniame skunde D. P. teigia, jog liudytojo M. G. parodymai yra prieštaringi, įvykio vietoje jis nurodė vairavęs automobilį, paskui, pareigūnams darant jam spaudimą ir grasinant baudžiamąja atsakomybe, pakeitė parodymus ir nurodė, jog automobilį vairavo ne jis, o D. P., o šį faktą patvirtino teisme, duodamas parodymus. Aukštesnysis teismas su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka ir laiko juos apelianto gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, iš pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, jog M. G. nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas, pareigūnas netgi neįspėja jo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, priešingai, asmuo pats, niekaip neskatinamas, pasakoja įvykio aplinkybes, pripažino, kad apeliantui D. P. priklausantį automobilį vairavo pats apeliantas. Važiuodami ir pamatę policijos pareigūnus, nebespėjo sustoti, o jis nespėjo peršokti į vairuotojo pusę. Sakė D. P., kad pastarasis apsisuktų, kad spėtų peršokti. M. G. taip pat nurodė, kad dabar gaus už melagingus, ne pirmą kartą jau taip. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šios vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog M. G. policijos pareigūnui nurodytos aplinkybės yra nepatikimos ar melagingos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad liudytojo M. G. parodymai įvykio vietoje bei teisme, kuriais jis pripažįsta įvykio metu vairavęs automobilį, pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip siekis padėti D. P. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šie asmenys yra pažįstami, be to, šios pozicijos minėtas liudytojas laikėsi tik šalia esant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. P., todėl M. G. suinteresuotumas yra logiškas.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) bei D. P. argumentus ir priėmė teisėtą teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. liepos 11 d. nutarimą D. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.