Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, D. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu D. G. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtų švelnesnių bausmių, ir D. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį bei šiais teismų procesiniais sprendimais įskaitytus laikotarpius.

Civilinės ieškovės UAB „M“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. G. civilinės ieškovės UAB „M“ naudai priteista 965,77 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. G. nesutinka su jo padarytų veiksmų (vagysčių iš parduotuvės) kvalifikavimu kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl padarytų vagysčių kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos

6. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, norėdamas pasipelnyti. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-55-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, pavyzdžiui, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos teismų praktikoje suformuotus kriterijus dėl tęstinės nusikalstamos veikos vagysčių bylose, pagrįstai, motyvuotai ir teisingai nuteistojo D. G. padarytas aštuonias vagystes iš parduotuvės „M“, esančios (duomenys neskelbtini), kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

8. D. G. 2024 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog vogdavo alkoholinius gėrimus, nes juos lengviau realizuoti, t. y. dažniausiai juos parduodavo Vilniaus turguose, o už gautus pinigus įsigydavo narkotinių medžiagų, parūkyti. Žinodavo, kad reikės toliau vogti, nes būdavo bloga, pikta, šalta, reikėjo galvoti, ką pavalgyti, bet tai jau antraeilis reikalas. Pavykdavo pavogti pirmą kartą, manydavo, kad pavyks ir antrą. Galima taip sakyti, kad gyvendavo iš neteisėtai pasisavinto svetimo turto (t. 2, b. l. 16-21). Iš esmės analogiškos pozicijos D. G. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vagystes padarė turėdamas sumanymą vogti iš šios parduotuvės kiekvieną dieną po kelis kartus, turėdamas tikslą pavogtus alkoholinius gėrimus parduoti ir gauti materialinės naudos. Tikslių datų nepamena, tačiau nurodytomis dienomis eidavo vogti į tą pačią parduotuvę, nes buvo pastebėjęs, kad parduotuvėje prie monitoriaus dažnai nebuvo apsaugos darbuotojų. Tuo pasinaudodamas, pavogė nurodytą kiekį alkoholinių gėrimų. Vogė brangius gėrimus, nes už juos gauna daugiau pinigų. Pavogtą alkoholį parduodavo Kalvarijų turguje skirtingiems nepažįstamiems asmenims, pinigus išleisdavo narkotikams, nes tuo metu buvo nuo jų priklausomas (t. 1, b. l. 82-85). Kaip matyti iš paties nuteistojo duotų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis, darydamas pirmąją vagystę, iš anksto turėjo sumanymą (bent jau abstraktų) ir dėl kitų vagysčių padarymo. Jis žinojo, jog pavykus padaryti vieną vagystę, bandys ir antrą kartą. Šiam tikslui sąmoningai pasirinko atitinkamą parduotuvę, nes pastebėjo, jog joje prie vaizdo stebėjimo kamerų (monitorių) dažnai nebūdavo apsaugos darbuotojų. Pripažino, jog vagystės iš esmės buvo jo pragyvenimo šaltinis.

9. Tai, kad atskirus nusikalstamos veikos epizodus jungia bendra kaltininko tyčia, D. G. savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką, iš esmės vertina kaip susiformavusį gyvenimo būdą, patvirtina ir kiti išoriniai (objektyvieji) nusikalstamos veikos požymiai. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo vagiama sistemingai ir reguliariai iš to paties šaltinio, t. y. parduotuvės „M“, esančios (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, ši parduotuvė buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o sąmoningai, pastebėjus, jog apsaugos darbuotojai neprižiūri vaizdo stebėjimo kamerų. Tarp padarytų vagysčių buvo nedideli laiko tarpai, jos visos padarytos per beveik 1 mėnesį, panašiu būdu. Vagiami buvo analogiško pobūdžio daiktai, t. y. greitai ir lengvai Vilniaus turguose realizuojami alkoholiniai gėrimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. G. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo reikšmingesnių nuolatinių ir reguliarių pajamų, todėl akivaizdu, kad vogtų daiktų realizavimas (pardavinėjimas) buvo jo lėšų prasimanymo šaltinis. Šias lėšas, kaip pats teigia, panaudodavo narkotinių medžiagų įsigijimui, kadangi tuo metu buvo nuo jų priklausomas. Taigi, nors apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. teigia, kad jo veiksmai negali būti laikomi viena tęstine nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek paties nuteistojo parodymai, tiek ir aptartos nusikalstamos veikos padarymo bei nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės patvirtina, jog D. G. siekė iš nusikalstamos veikos pelnytis nuolat ir jo veiksmai negali būti vertinami kaip atskiri, pavieniai teisės pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, kvalifikavęs D. G. vagystes kaip vieną, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina, taip pat tai nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Dėl bausmės

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti (kaip nurodoma apeliaciniame skunde – bausmės negriežtinti, palikti 10 mėnesių bausmę). Mano, kad švelnesnės bausmės skyrimas užtikrintų jo resocializaciją, sudarytų sąlygas dirbti ir atlyginti civilinį ieškinį.

12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam D. G. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. D. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, D. G. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už kitų nusikalstamų veikų padarymą, taigi, nusikalto būdamas recidyvistas, todėl tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Kaip matoma iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. G. praeityje yra daug kartų teistas, o didžioji dalis jo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusi su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu (t. 1, b. l. 109-125). Apeliantas baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 95-108). Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „SODRA“ duomenimis, D. G. paskutinį kartą dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu atlikinėja bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kaip pats teigia, nusikalstamą veiką padarė norėdamas įsigyti narkotinių medžiagų, kadangi buvo nuo jų priklausomas. Prieš pradėdamas atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, 3 mėnesius gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, teigia jų nevartojantis jau pusę metų, norintis pradėti dirbti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog D. G. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio – tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Nors nuteistasis bando keisti savo gyvenimo būdą, t. y. gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, teigia jų nebevartojantis, deklaruoja norą dirbti, šiuo metu pagrindo teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parinkus apeliantui švelnesnę bausmę, nėra. Kaip minėta, D. G. už turtinių nusikalstamų veikų padarymą yra teistas daugybę kartų, jis taip pat baustas ir administarcine tvarka už smulkias vagystes, būdamas darbingo amžiaus – nedirba, o neteisėtas svetimo turto savinimasis iš esmės yra tapęs jo gyvenimo būdu, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nustatyta, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti parinkus apeliantui švelnesnę bausmę.

16. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Ši nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje nėra nurodytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas, taikomas BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas – trys mėnesiai. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną D. G. atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs jo asmenybę tiek neigiamai (praeityje daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, o paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), tiek teigiamai (gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų vartojimo, deklaruoja norą dirbti) apibūdinančius duomenis, pagrįstai už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai taikytas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta galutinė bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas, nurodytas apeliaciniame skunde, akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo.

18. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis ginčija skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimą su ankstesne 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. prašo šios ir ankstesniais teismų sprendimais paskirtų bausmių tarpusavyje nebendrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, nes baudžiamojo įstatymo nuostatos numato pareigą teismui už nusikalstamų veikų padarymą asmeniui paskirtas bausmes subendrinti.

19. Asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas, privalu paskirti bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskirti galutinę subendrintą bausmę jas apimant arba visiškai ar iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį teismas, bendrindamas už kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir atskirais nuosprendžiais ar nutartimis paskirtas bausmes, taiko jų apėmimo būdą tik tuomet, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi nesant nei vienos ir aptartų sąlygų, atskirais teismo nuosprendžiais ar nutartimis asmeniui paskirtos bausmės turi būti subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 arba 4 dalimis, t. y. visiškai ar iš dalies jas sudedant. Šiuo atveju, nenustatęs nei vienos iš paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas visiškai pagrįstai parinko bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdą. Be to, bausmes teismas sudėjo iš dalies, o ne visiškai, kas iš esmės yra palankiau nuteistajam, bei nurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, taip pat į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo paties charakteristiką (tiek teigiamai, tiek ir neigiamai jį apibūdinančius duomenis), šiuo atveju visiškai pagrįstai buvo parinktos artimos minimaliam pridedamos dalys, bendrinti dar palankiau nuteistajam (ar iš viso nebendrinti), nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

20. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo D. G. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 129,17 Eur.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

22. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas, todėl vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis, nuteistajam D. G. buvo parinktas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas advokatas Arūnas Alekna. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Apeliantas šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, taigi D. G. finansinė padėtis, kaip ir galimybės ateityje gauti pajamas, yra apsunkintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. G. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.