- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-903-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19931-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo pareiškėjo nuteistojo R. B. skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. B. prašymas dėl leidimo atlikti arešto bausmę poilsio dienomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas bausme – 60 (šešiasdešimties) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 13.58 val. iki 2019 m. spalio 1 d. 10.47 val., ir R. B. paskirta galutinė bausmė – areštas 38 (trisdešimt aštuonioms) paroms, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 8 d. buvo gautas nuteistojo R. B. prašymas dėl leidimo atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistojo R. B. prašymo netenkino ir arešto bausmę paliko atlikti kaip nurodyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su minėta nutartimi nuteistasis Rolandas B. K. apygardos teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės leisti R. B. atlikti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę poilsio dienomis.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodo, jog šioje situacijoje taikytinas Bausmių vykdymo kodekso teisinis reguliavimas, motyvuodamas tuo, jog teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.
Šalies argumentai
4.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė 2018 m. balandžio 25 d., tuo metu, kai galiojo BK 49 straipsnio 5 dalies redakcija, pagal kurią paskyrus iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto, teismas gali nustatyti jį atlikti poilsio dienomis. Šio straipsnio redakcija nustojo galioti 2019 m. liepos 6 d. R. B. nurodė, jog arešto atlikimo tvarka buvo nustatyta ne Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), BK bendrosios dalies normoje, kas yra aiškus ir konkretus baudžiamasis įstatymas.
4.3. Pasak R. B. apylinkės teismo motyvas, kad sunkinančio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgal principas netaikomas baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje, negali turėti teisinės reikšmės, dėl to BK 49 straipsnio 5 dalies pasikeitimas yra aiškintinas ir taikytinas kartu su BK 3 straipsnio 3 dalies teisiniu reguliavimu.
Šalies argumentai
4.4. Nuteistasis cituoja Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį Nr. 1S-252-870/2019, kurioje teismas pasisakė dėl BK 49 straipsnio 5 dalies naujos redakcijos taikymo nurodydamas, jog „esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad šiuo metu galiojanti BK 49 straipsnio redakcija sunkina nuteistojo padėtį“ ir teismas leido nuteistajam arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Skundo autoriaus nuomone ši nutartis turi teisinės reikšmės, kadangi minimoje nutartyje buvo spręstas analogiškas klausimas kaip ir nagrinėjamas šioje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turi būti taikomas BK 3 straipsnio nuostatos, kurios draudžia griežtinti bausmę ar kitaip sunkinti nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.
4.5. Apibendrindamas savo teiginius, nuteistasis prašo, teismo baigiamajame procesiniame dokumente nurodyti BK 49 straipsnio 5 dalies, veikos padarymo metu, galiojusią redakciją, kuri išspręstų teisinę situaciją ir nuteistajam suteiktų galimybę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Nuteistasis nurodo, kad jis turi tris mažamečius vaikus, kuriuos turi nuvežti į ugdymo įstaigas ir darbo metu atlikdamas skirtą arešto bausmę, negalės prisidėti prie šeimos ir vaikų interesų.
5. Nuteistojo R. B. skundas netenkinamas.
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis R. B. siekia pakeisti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, prašydamas nustatyti šią bausmę atlikti poilsio dienomis.
7. Galimybė iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų asmeniui paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis buvo įtvirtinta BK 49 straipsnio 5 dalyje. Tačiau, kaip teisingai konstatuota apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje, BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d. Atsižvelgiant į tai, nuo 2019 m. liepos 6 d. galios neteko ir BVK 59 straipsnio 2 dalis, numačiusi, jog nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, bei BPK 354 straipsnio 2, 3 dalys, numačiusios, jog teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 straipsnyje numatytais atvejais BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog ankstesnėje BVK 50 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Tuo tarpu šiuo metu galiojanti BVK 50 straipsnio 1 dalis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) numato, jog arešto bausmė atliekama pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, svarbu pažymėti ir tai, kad arešto bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK, kurio 3 straipsnio 1 dalis numato, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, akivaizdu, jog nuo 2019 m. liepos 6 d. neliko galimybės arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, ji atliekama tik pataisos įstaigoje, todėl apylinkės teismo sprendimas atsisakyti patenkinti nuteistojo prašymą dėl jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarkos pakeitimo, nustatant arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti.
8. Atsakydamas į skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog nuteistasis nėra teisus, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėjo vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2019 m. liepos 6 d., kadangi nusikalstamą veiką, už kurio padarymą jam paskirta arešto bausmė, R. B. įvykdė dar iki 2019 m. liepos 6 d. t. y. 2018 m. balandžio 25 d. Pažymėtina, kad įstatymo galiojimo laike principas yra įtvirtintas BK 3 straipsnyje, pagal kurio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį atgal negalioja. Baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Pažymima, kad BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų. BVK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, iš ko darytina išvada, kad atliekant arešto atlikimo bausmę turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-883-319/2017, 1S-411-530/2017). Taigi, sunkinančio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje.
9. Nuteistasis skunde nepagrįstai remiasi nurodyta nutartimi, nes Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių – toje byloje buvo bendrinamos teismų paskirtos bausmės ir sprendžiamas klausimas dėl arešto bausmės atlikimo dar galiojant baudžiamojo įstatymo nuostatoms, numatančioms galimybę iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų asmeniui paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, t. y. iki 2019 m. liepos 6 d. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių įsigaliojimo paskirta arešto bausmė, taip pat arešto bausmė, kurią atlikti teismas nustatė poilsio dienomis, vykdoma, kol bus įvykdyta, jeigu nuteistasis šia bausme ar jo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepateikia prašymo dėl bausmės sušvelninimo. Nagrinėjamu atveju 2019 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu R. B. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta arešto bausmė – areštas 38 (trisdešimt aštuonioms) paroms, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas apeliantui, per nustatytą terminą nuteistasis neprašė surengti teismo posėdžio, įsakymas įsiteisėjo ir jis privalo būti vykdomas, pagal tuo metu galiojančias BVK nuostatas.
10. Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo ir BVK nuostatas bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.