Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.1.1

2024 m. birželio 5 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui T. V., trečiajam asmeniui R. B. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. V.: 1) išlaikymą po 400 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki ieškovė mokysis viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) kolegijoje ar kitoje įstaigoje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) 475 Eur pirmo semestro įmokos už mokslą VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje; 3) 2 450 Eur likusią studijų kainos dalį; 4) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Baigusi (duomenys neskelbtini) gimnaziją, įstojo mokytis į VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegiją. Tam, kad ieškovė galėtų sėkmingai tęsti mokslus, jai reikalinga parama, kurią privalo teikti tėvai. Ieškovė mokydamasi gimnazijoje dirbti negalėjo. Tuo metu vidutiniškai per mėnesį jai buvo reikalinga 790 Eur suma, iš kurios 350 Eur maistui, 30 Eur higienos prekėms, 100 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 200 Eur drabužiams ir avalynei, 50 Eur telefono išlaidoms bei sporto klubo abonementui, 60 Eur komunalinių mokesčių dalis. Pradėjus studijuoti, būtinosios išlaidos nepasikeitė: išlaidos maistui – 288,10 Eur, už buto nuomą – 150 Eur, už komunalinius mokesčius 39,08 Eur. Ieškovės mama 2023 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 950 Eur už ieškovės studijų pirmą semestrą, o bendra studijų kaina yra 5 850 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo 475 Eur už pirmą studijų semestrą sumokėtos studijos kainos dalį ir 2 450 Eur likusią studijų kainos dalį.

3. Atsakovas T. V. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas dukrai geranoriškai teikia išlaikymą, kiekvieną mėnesį pervesdamas jai 100 Eur periodines išmokas. Ieškovė, besimokydama gimnazijoje gavo pakankamą išlaikymą. Išlaikymą privalo teikti ne tik atsakovas, todėl dukters motina taip pat turėjo pareigą ne mažiau nei 100 Eur suma prisidėti prie dukters išlaikymo. Be to, kol ieškovė mokėsi gimnazijoje kiekvieną mėnesį ji gavo po 85,75 Eur išmoką, vadinamą vaiko pinigais. Bendra ieškovės gaunamų pajamų suma per mėnesį, kol ji būdama pilnametė, mokėsi gimnazijoje sudarė ne mažiau kaip 285,75 Eur ir ši suma yra pakankama. Nors ieškovė nurodė, kad jos išlaikymui reikia 790 Eur ir ją išlaiko motina, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės motina didesne nei atsakovas dalimi prisidėjo prie dukters išlaikymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad neturi galimybių mokytis ir užsidirbti pajamų pragyvenimui. Iš kartu su ieškiniu pateiktos pažymos apie pirmo pusmečio gebėjimų ir žinių vertinimą matyti, kad dukra nedėjo pastangų ir nesiruošė brandos egzaminams, nesistengė gerai juos išlaikyti bei gauti valstybės finansuojamą studijų vietą, todėl jos mokymosi išlaidų našta negali būti perkelta atsakovui. Ieškovė yra pilnametė, todėl turi pareigą pasirūpinti pajamomis reikalingomis pragyvenimui, pasirinkti nuotolines studijų programas, kad galėtų kartu dirbti ir mokytis.

4. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti už studijas VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje, t. y. priteisti 2 925 Eur. Pirma, įstatymas nenumato pilnamečio vaiko teisės reikalauti apmokėti išlaidas už konkrečius pirkinius ar paslaugas, todėl ieškovės prašymas šalia reikalaujamos 400 Eur išlaikymo per mėnesį sumos sumokėti atskirai dar ir už studijas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio reikalavimų. Antra, ieškovės reikalavimas priteisti už valstybės nefinansuojamas studijas privačioje kolegijoje nesiderina su jos pareiga sąžiningai mokytis. Iš Brandos atestato matyti, kad ieškovė nėra išlaikiusi matematikos valstybinio brandos egzamino, todėl negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas kolegijoje ir universitete. Ieškovė besimokydama vidurinėje mokykloje nepasirengė matematikos brandos egzaminui ir jo neišlaikė. Dėl šios priežasties ieškovė neatitinka sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijaus, todėl sulaukusi pilnametystės neturi teisės reikalauti, kad jai būtų skiriamas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir apmokamos studijos. Trečia, ieškovė nurodo, kad 950 Eur už studijų pirmą semestrą sumokėjo ne ieškovė, o jos mama trečiasis asmuo R. B. Ieškovė nepatyrė prašomų priteisti išlaidų, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei ½ minėtos sumos – 475 Eur. Ketvirta, ieškovė nepagrįstai reikalauja 2 450 Eur už būsimas studijas, nes ieškovė šių išlaidų dar nepatyrė. Ieškovės reikalavimas priteisti būsimas studijų išlaidas priklauso nuo to, ar ieškovė baigs šias studijas, todėl šiuo atveju ieškovė prašo priimti sąlyginį sprendimą.

5. Ieškovė, norėdama dirbti (duomenys neskelbtini) ir tęsti (duomenys neskelbtini) studijas (duomenys neskelbtini) kolegijoje, gali pasirinkti ištęstinių studijų programą, kurios yra 90 proc. nuotolinės ir tik 10 proc. vyksta tiesiogiai, be to, nuotolinės studijos yra gerokai pigesnės. Ieškovė, studijuodama pagal nuolatinių studijų programą, gali ne tik mokytis bet ir dirbti (duomenys neskelbtini). Iš 2023/2024 metų rudens semestro paskaitų tvarkaraščio matyti, kad darbo dienomis užsiėmimai (duomenys neskelbtini) kolegijoje, išskyrus antradieniais, nevyksta visą dieną. Paskaitos nevyksta pirmadieniais ir trečiadieniais iki pietų, ketvirtadieniais po pietų, ir penktadieniais – visą dieną, todėl ieškovei darbo dienomis nuo paskaitų lieka daug laiko, kurio metu ji gali dirbti bei užsidirbti pragyvenimui ir studijoms. Priteisti ieškovei išlaikymą nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė nuo 2023 m. liepos 23 d. dirba ir per mėnesį gauna 850 Eur darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius sudaro 638,41 Eur. Ieškovė nepagrįstai iš atsakovo reikalauja 400 Eur išlaikymo per mėnesį, nes nepagrindė tokio dydžio išlaidų. Ieškovė nurodė, kad jos būtinos išlaidos sudaro 477,18 Eur, kai tuo tarpu ji per mėnesį, atskaičius mokesčiu gauna 638,41 Eur darbo užmokestį. Taip pat ieškovė kas mėnesį iš atsakovo gauna 100 Eur. Ieškovės motina taip pat turi pareigą kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui skirti ne mažesnę sumą, todėl pagal į bylą pateiktus įrodymus ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 838 Eur. Ieškovė ne tik gali pati save išlaikyti, bet ir susimokėti už studijas, kurioms apmokėti per mėnesį ieškovė gali skirti po 162,50 Eur. Atsakovas neturi realių galimybių dukrai skirti 400 Eur išlaikymą, nes yra sukūręs kitą šeimą, augina nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), todėl privalo rūpintis šeimos ir nepilnamečio sūnaus išlaikymu. Atsakovas per mėnesį gauna 34 000 NOK (Norvegijos kronų) darbo užmokestį, kas sudaro 2 872 Eur. Atsakovo sutuoktinės V. V. pajamos nestabilios, per paskutinius tris mėnesius vidutiniškai sudarė 14 696 (1 241 Eur). Bendros atsakovo šeimos pajamos per mėnesį sudaro 4 113 Eur, kurios nelaikytinos didelėmis ir atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) esančias dideles prekių ir paslaugų kainas, laikytinos minimaliomis. Atsakovo šeimos būtinos išlaidos per mėnesį – už būsto nuomą, elektrą, internetą + TV, vartojimo paskolos įmoką, automobilio paskolos įmoką, automobilių draudimą, degalus, kelių ir parkavimo mokesčius, įmoką už kreditinę kortelę, kredito už buitinę techniką įmokos, telefonus, sūnaus treniruotės Futbolo akademijoje – per mėnesį iš viso sudaro 39 511 NOK (3 337 Eur). Iš 4113 Eur per mėnesį gaunamų šeimos pajamų atėmus 3 337 Eur būtinas šeimos mėnesio išlaidas, šeimos pragyvenimui (maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms ir paslaugoms, vaistams) lieka tik apie 770 – 800 Eur ir šių lėšų dažniausiai pritrūksta šeimos pragyvenimui, todėl atsakovas šeimai išlaikyti nuolat naudoja banko kreditinę kortelę, kurios likutis šiai dienai sudaro minus 17 026,43 Eur. Atsakovas neturi realių galimybių dukros išlaikymui per mėnesį skirti didesnę nei 100 Eur išmoką. Skiriant didesnį išlaikymą dukrai, kuri yra pilnametė ir turi visas galimybes mokytis bei dirbti, atsakovas nepagrįstai nuskriaustų savo šeimą bei pažeistų savo nepilnamečio sūnaus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei E. V. iš atsakovo T. V. išlaikymą (paramą) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 13 d., iki ieškovė E. V. studijuos VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje ar kitoje aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė ieškovei E. V. iš atsakovo T. V. 1 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą, 281,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo T. V. 102 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą; priteisė atsakovui T. V. iš ieškovės E. V. 462,79 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas įvertinęs, jog ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 18 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. studijuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje dieniniame skyriuje ir dėl to pati visiškai savęs išsilaikyti neturi realios galimybės, padarė išvadą, kad ieškovei buvo ir tebėra būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus.

8. Teismas atsižvelgęs į kasacinio suformuotą praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-7-204/2009 ir Nr. 3K-3-366-687/2015, konstatavo, nors ieškovė neišlaikė matematikos valstybinio egzamino, dėl ko negalėjo rinktis valstybės finansuojamų studijų, iš esmės vykdė savo pareigą pažangiai mokytis ir įgijo vidurinį išsilavinimą, o studijuodama VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje deda visas pastangas mokytis pažangiai ir tai patvirtina jos pirmo semestro studijų įvertinimo rezultatai, pagal kuriuos ieškovės žinios iš visų studijų dalykų įvertinos 9–10 balų, akademinių skolų ieškovė neturi.

9. Teismas pažymėjo, kad pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovė neįrodė, jog besimokant gimnazijoje jos poreikiams patenkinti buvo reikalinga 790 Eur suma, tačiau nesutiko su atsakovo teiginiais, jog ieškovei besimokant gimnazijoje, jos poreikių patenkinimui turėjo užtekti 285 Eur. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovės nurodyta jos poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma yra mažesnė nei nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojęs ir šiuo metu nustatytas minimalus darbo užmokestis, padarė išvadą, kad ieškovei tiek besimokant gimnazijoje, tiek studijuojant būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo ir tebėra reikalinga apie 500–600 Eur suma.

10. Teismas spręsdamas dėl ieškovės galimybės dirbti ir taip bent minimaliai pagerinti savo materialinę padėtį ir prisidėti prie savo išlaikymo, pažymėjo, kad ieškovė, mokydamasi paskutinėje gimnazijos klasėje, neturėjo galimybės pati dirbti ir prisidėti prie savo pačios išlaikymo. Teismas įvertinęs kolegijos paskaitų tvarkaraštį, akcentavo, kad nors paskaitos kolegijoje nevyksta visą dieną, o penktadienį apskritai jų nėra, ieškovės mokslo metu visas dėmesys turi būti skiriamas mokslams ir tam reikalingas laisvas nuo paskaitų laikas, todėl ieškovė mokslo metų laikotarpiu neturi galimybės pati pasirūpinti mokslams bei pragyvenimui reikalingomis lėšomis, nepakenkdama savo studijų rezultatui. Vis dėlto ieškovė, laisvu nuo mokslų metu – vasaros atostogų metu (bent du mėnesius), turi dėti visas pastangas įsidarbinti ir tokiu būdu bent iš dalies prisidėti prie savo išlaikymo. Teismas įvertinęs, kad ieškovė nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. dirbdama gavo apie 1 300 Eur pajamų, atskaičius mokesčius, ateityje dirbdama vasaros metu per mėnesį gali gauti ne mažesnį nei minimalų uždarbį, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur, neatskaičius mokesčių, ir iš viso vasaros metu turi galimybę užsidirbti apie 1 400 Eur atskaičius mokesčius, ir tokiu būdu prisidėti prie savo išlaikymo per mėnesį skirdama apie 140 Eur iš vasaros metu uždirbtų lėšų.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas teikė dukrai išlaikymą iki jos pilnametystės ir jai tapus pilnamete tebeteikia išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, sprendė, jog atsakovas per mėnesį gauna apie 3 000 Eur darbo užmokestį, kad bendra atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų suma per mėnesį sudaro apie 2 200 Eur. Taip teismas įvertinęs, kad atsakovo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), jis kartu su sutuoktine augina nepilnametį sunų, gimusį (duomenys neskelbtini), kad jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų, kad dėl to ji negali dirbti, jog atsakovo nepilnamečiui sūnui (duomenys neskelbtini) yra mokama kas mėnesį apie 133 Eur išmoka (vaiko pinigai), taip pat atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus kreditoriams, mokamų mokesčių dydį įvairių paslaugų tiekėjams ir kitus mokesčius, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis turi galimybes teikti didesnę nei iki šiol teiktą paramą pilnametei besimokančiai dukrai, nesukeliant esminės žalos jo šeimai ir nepilnamečiui išlaikytiniui. Teismas įvertinęs ieškovės motinos turtinę padėtį nustatė, kad trečiasis asmuo nedirba, tačiau iki 2023 m. spalio mėnesio dirbo ir gavo minimalų darbo užmokestį, jos vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą ir sodo žemės sklypą. Taip pat teismas atsižvelgė į trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad dukters poreikiams mokantis gimnazijoje reikėjo apie 500 Eur, šiuo metu dukrai taip pat kas mėnesį praveda 500 Eur, jog kartu su sugyventiniu augina dar tris nepilnamečius vaikus, gyvena iš sugyventinio gaunamų pajamų, gauna apie 300 Eur išmokų vaikams.

12. Teismas įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, išlaikomus asmenis), padarė išvadą, kad abu ieškovės tėvai yra darbingi, jiems nėra reikalinga parama ar globa, todėl jie gali teikti jai paramą. Teismo vertino, kad pareiga prisidėti prie šalių dukters siekio įgyti aukštąjį išsilavinimą tenka abiem tėvams ir ši pareiga didesne dalimi negali būti perkeliama vien tik ieškovės motinai, kuri be ieškovės turi dar tris nepilnamečius išlaikytinius. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės poreikius, tai, kad ieškovė turi galimybę bent minimaliai pati prisidėti prie savo išlaikymo, sprendė jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai išlaikymą iš atsakovo po 250 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovė studijuos kolegijoje ar kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai.

13. Teismo vertino, kad atsakovo teikiama parama po 250 Eur, kartu su trečiojo asmens teikiama parama ir pačios ieškovės galimomis prisidėti lėšomis, leis ieškovei užtikrinti savo būtiniausius poreikius ir tokio dydžio paramos priteisimas iš atsakovo nepadarys esminės žalos atsakovui, jo šeimai ir nepilnamečiui išlaikytiniui.

14. Nors ieškovė ieškiniu atskiro reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nereiškė, teismas, atsižvelgęs, kad nuo teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 17 d., iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovas teikė ieškovei išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį, tačiau ieškovės poreikiams patenkinti buvo reikalinga didesnė išlaikymo suma, sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2024 m. vasario 13 d. Teismas įvertinęs, kad ieškovė besimokydama gimnazijoje gyveno su mama ir jos poreikiai buvo mažesni, kad atsakovas mokėjo išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovė gavo valstybės mokamą išmoką vaikui, už laikotarpį kol ieškovė mokėsi gimnazijoje, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. liepos 18 d. (7 mėnesius), sprendė, kad už šį laikotarpį priteistinas išlaikymo iš atsakovo po 100 Eur per mėnesį įsiskolinimas, kas bendrai sudaro 700 Eur (100 Eur x 7 mėn.). Kadangi vasaros laikotarpiu ieškovė dirbo ir pati užsidirbo lėšų pragyvenimui nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., teismas už šį laikotarpį išlaikymo nepriteisė. Teismas už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2024 m. vasario 13 d. (5,5 mėnesio), atsižvelgęs į ieškovės poreikius ir atsakovo galimybes teikti paramą, taip pat į nuo 2023 m. sausio 1 d. buvusį nustatytą ir šiuo metu nustatytą minimalų darbo užmokestį, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimas po 150 Eur per mėnesį, kas bendrai sudaro 825 Eur (150 Eur x 5,5 mėn.). Bendrai ieškovei iš atsakovo priteisė 1 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

15. Teismas spręsdamas dėl studijų kainos dalies priteisimo atsižvelgė, kad už ieškovės studijų pirmą semestrą, mokėjo ne ieškovė, o trečiasis asmuo, nors lėšos ir buvo panaudotos ieškovės naudai, sprendė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl studijų kainos dalies už pirmą semestrą iš atsakovo priteisimo ir šį ieškinio reikalavimas atmetė. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti būsimų studijų kainą, pažymėjo, kad nors ieškovė negali prisidėti prie savo išlaikymo dirbdama, tačiau gali kreiptis dėl lengvatinės studijų paskolos gavimo, o jos argumentai to nedaryti yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, ieškovė kaip pažangi studentė gali kreiptis dėl dalies ar visos studijų kainos kompensavimo, atsižvelgė, kad būsimų studijų kainos išlaidų ieškovė dar nepatyrė, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 450 Eur būsimą studijų kainos dalį yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas T. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas; priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį visiškai; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas, priteisdamas iš atsakovo pilnametei dukrai E. V. kiekvieną mėnesį mokamą 250 Eur dydžio išlaikymą nesilaikė CK 3.192¹ straipsnio reikalavimų bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pagal minėtame straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje nustatytas sąlygas išlaikymas pilnametei dukrai iš atsakovo negalėjo būti priteistas, nes: 1) atsakovas teikia išlaikymą dukrai, pagal savo galimybes kiekvieną mėnesį dukrai perveda į banko sąskaitą po 100 Eur; 2) atsakovas neturi finansinių galimybių teikti didesnį išlaikymą; 3) dėl iš atsakovo priteisto 250 Eur per mėnesį išlaikymo iš esmės bloginama atsakovo šeimos ir nepilnamečio sūnaus turtinė padėtis; 4) ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; 5) ieškovei nėra būtina parama, ieškovė nesąžiningai slepia turimą pragyvenimo šaltinį.

16.2. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali pilnametei dukrai skirti 250 Eur per mėnesį išlaikymą, nesukeliant esminės žalos savo šeimai ir nepilnamečiui sūnui, nes tokia išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

16.3. Pagal pateiktus dokumentus atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 34 516 NOK (apie 3000 Eur), o pagal atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pagrįstų išlaidų suma per mėnesį sudaro apie 2 200 Eur. Atskaičius minėtas išlaidas, atsakovo šeimos pragyvenimui lieka 800 Eur. Prie šios sumos pridėjus 133 Eur (duomenys neskelbtini) Vyriausybės mokamą išmoką vaikui ir atėmus atsakovo kiekvieną mėnesį mokamą 100 Eur išlaikymą pilnametei dukrai, atsakovo trijų asmenų šeimos kasdieniams poreikiams: maistui, drabužiams, higienos priemonėms, laisvalaikiui, kelių mokesčiams, degalams, automobilių parkavimui, lieka 833 Eur. Atsakovas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje yra aukštesnės vartojimo kainos, todėl 833 Eur sumos kasdieniams poreikiams atsakovo šeimai nepakanka.

16.4. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovo šeimai trūksta pinigų pragyvenimui. Atsakovo sutuoktinė negali dirbti dėl lėtinės ligos ir jai reikalingas gydymas, atsakovo kredito kortelės limitas yra išnaudotas 18 667,32 NOK (apie 1 577 Eur), šeima priversta papildomai skolintis pragyvenimui reikalingų lėšų, ką patvirtina 2023 m. lapkričio 20 d. skolos raštelis dėl 24 000 NOK (apie 2 100 Eur) paskolos ir 2023 m. lapkričio 22 d. skolos raštelis dėl 12 500 NOK (apie 1 100 Eur). Atsakovas neturi jokių galimybių prie 100 Eur geranoriškai mokamo išlaikymo pilnametei dukrai papildomai skirti dar 150 Eur, nes tokiu atveju atsakovo šeimai lieka 683 Eur, iš kurios (duomenys neskelbtini) trijų asmenų šeimai neįmanoma pragyventi. Kiekvienam atsakovo šeimos nariui kiekvieną mėnesį lieka po 227 Eur, t. y. mažiau už pilnametei dukrai priteistą 250 Eur išlaikymą. Teismas priteisdamas iš atsakovo pilnametei dukrai po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokėtiną išmoką, iš esmės pablogino atsakovo šeimos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus turtinę padėtį. Atsakovo šeimai ir nepilnamečio vaiko išlaikymui trūkstant lėšų, atsakovas kiekvieną mėnesį pilnametei dukrai privalės mokėti didesnį išlaikymą, nei galės skirti lėšų savo nepilnamečio sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui liekanti 227 Eur suma yra nepakankama būtiniausių ir kitų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl teismo sprendimas prieštarauja CK 3.192¹ straipsnio nuostatoms ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

16.5. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė pati neišnaudoja visų galimybių užsidirbti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingų lėšų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė negali suderinti studijų VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje su darbu. Ieškovė kiekvieną savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio po pusę dienos, o pirmadieniais ir visą dieną yra laisva nuo studijų ir gali šiuo laiku dirbti. Nors ieškovė teisme teigė, kad negali dirbti, tačiau savo teiginių nepagrindė, nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl laisvu nuo studijų metu negali dirbti ir nepateikė jokių įrodymų, kad negali susirasti darbo bei suderinti jo su studijomis. Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis vien ieškovės teiginiais, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė negali dirbti. VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje studijos nepasižymi kokybe ir studentams nėra keliami aukšti reikalavimai, todėl pagal studijų dalyką, mokymosi krūvį, studentams keliamus reikalavimus ir studijų kokybę, ieškovės studijos nėra sudėtingos. Todėl teismo išvada, kad ieškovė visą savo laiką privalo skirti tik mokslui ir neturi jokios galimybės dirbti yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja bylos aplinkybėms, įrodymams.

16.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nesikreipė į Valstybinio studijų fondą dėl studijų paskolos, paramos, socialinių ir kitų išmokų. Ieškovė nededa pastangų ne tik susirasti darbą, bet ir neišnaudoja kitų studentams skiriamų valstybės paramos ir finansavimo galimybių. Teismas neatsižvelgė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas ne tik studijų kainai apmokėti, bet ir gyvenimo išlaidoms. Pagal Valstybės studijų fondo viešai skelbiamą informaciją 2024 m pavasario semestre gyvenimo išlaidoms gali būti suteikta iki 2 200 Eur paskola. Ieškovė nėra išnaudojusi galimybės gauti lengvatinę paskolą ne tik studijų kainai, bet ir gyvenimo išlaidoms padengti.

16.7. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovė turi galimybę VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje tą pačią (duomenys neskelbtini) specialybę studijuoti ne tik pagal nuolatinių studijų programą, bet ir pagal ištęstinių nuotolinių studijų programą. Ištęstinių nuotolinių studijų programos kaina yra pigesnė (5 200 Eur), o 90 proc. šios programos studijų vyksta periodinėmis sesijomis nuotoliniu būdu, todėl ieškovė galėtų ne tik mokytis, bet ir dirbti. Tokiu atveju ieškovės gautų savarankiškų pajamų, pati save išlaikytų, susimokėtų už studijas, įgytų tą pačią specialybę ir nebūtų niekam skolinga, nepagrįstai neužkrautų savo išlaidų jos išlaikyti neišgalintiems tėvams, kurie turi sukūrę atskiras šeimas, augina nepilnamečius vaikus ir neturi realių galimybių remti pilnametės dukros nuolatines studijas.

16.8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė poreikiai yra per mėnesį sudaro 500–600 Eur. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad jos poreikiai per mėnesį sudaro 790 Eur. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad per mėnesį išleidžia 477,18 Eur, iš jų (288,10 Eur) maistui bei kitoms būtinoms priemonėms, 150 Eur už nuomą, 39,08 Eur už komunalinius mokesčius. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad per mėnesį išleidžia apie 480 Eur. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad jos išlaidos per mėnesį sudaro 600 Eur, todėl teismas spręsdamas, kad jos poreikiai yra didesni, nei nurodė pati ieškovė, peržengė ieškinio ribas. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, pažeidė dispozityvumo, rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus.

16.9. Teismo priteisė išlaikymą pilnametei ieškovei, kuriai nereikalinga parama. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad ją išlaiko motina ir trečiojo asmens R. B. paaiškinimais, kad ji per mėnesį dukrai skiria apie 500 Eur. Šie paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja ieškovės motinos kitiems paaiškinimams, kad ji nedirba, gyvena iš sugyventinio gaunamų pajamų ir augina dar tris nepilnamečius vaikus. Šie paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės motina objektyviai negali skirti ir neskiria jokio išlaikymo, nes pati su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena iš sugyventinio pajamų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, neatskleidžia ieškovės turimo tikrojo pragyvenimo šaltinio ir melavo teismui, kad ją išlaiko motina. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė finansiškai pajėgi sumokėti už studijas, būsto nuomą ir pragyvenimą (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė, gyvendama (duomenys neskelbtini), naudojasi jos motinai priklausančiu BMW automobiliu, kurio išlaikymas taip pat brangiai kainuoja. Reikšdama ieškinį, ieškovė siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita ir nepagrįstai bei nesąžiningai gauti nebūtiną tėvo paramą.

16.10. Ieškovės motinai negalint skirti jokių pajamų, visa pilnametės ieškovės išlaikymo našta teismo sprendimu yra nesąžiningai perkelta atsakovui, kuris taip pat neturi realių galimybių skirti pilnametei dukrai priteistą išlaikymą.

16.11. Teismas peržengė ieškinio reikalavimus, neteisėtai priteisdamas ieškovei 1 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d., dėl kurio ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo. Atsakovas neturėjo galimybės nuo tokio reikalavimo gintis, pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, todėl buvo grubiai pažeistos atsakovo procesinės teisės.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. V. prašo atsakovo T. V. apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovei E. V. iš atsakovo T. V. jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad išlaikymas pilnametei dukrai iš atsakovo apskritai negalėjo būti priteistas. Atsakovas tvirtindamas, kad pirmosios instancijos priteisdamas pilnametei dukrai kiekvieną mėnesį mokamą 250 Eur dydžio išlaikymą nesilaikė CK 3.192¹ straipsnio reikalavimų bei nukrypo nuo šį straipsnį aiškinančios kasacinio teismo praktikos, tačiau nenurodė tokios praktikos, kad išlaikymas nebūtų priteistas.

17.2. Teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą ieškovei, įvertino abiejų tėvų finansinę padėtį ir nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių paramos teikimas būtų negalimas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis turi galimybes teikti didesnę nei iki šiol teiktą paramą pilnametei besimokančiai dukrai, nesukeliant esminės žalos jo šeimai ir nepilnamečiui išlaikytiniui. Tai, kad atsakovas teikė 100 Eur išlaikymą, negalima konstatuoti, kad išlaikymo (didesnio) priteisimas negalimas.

17.3. Atsakovas skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė neišnaudojo galimybių gauti pajamų. Teismas konstatavo, kad vasaros mėnesiais, t. y. bent du mėnesius, ieškovė turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Ieškovė neprivalo prisiimti kreditorinių įsipareigojimų, nes tai papildoma našta ir atsakomybė. Paskolos paėmimas su tikslu sumokėti įmokas už studijas neatleidžia nuo kasdienių poreikių.

17.4. Atsakovo argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo, nustatant ieškovės poreikius yra nepagrįsti. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dar besimokydama pagal bendrojo ugdymo programą gimnazijoje, o bylos nagrinėjimo metu jau mokėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Pradiniame ieškinyje ieškovė buvo paskaičiavusi kasmėnesinius poreikius, kurie buvo apie 790 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvusi reikalinga 480 Eur ir šiuo metu reikalinga 500 – 550 Eur suma jos poreikiams patenkinti, yra minimali suma, reikalinga įprastiniams tokio amžiaus asmens poreikiams patenkinti. Teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad tiek besimokant gimnazijoje, tiek studijuojant ieškovės būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo ir tebėra reikalinga apie 500–600 Eur suma.

17.5. Atsakovas skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė pareikšdama ieškinį buvo nesąžininga, nes jai išlaikymas nėra reikalingas. Ieškovę iki šiol didžiąja dalimi išlaikė ir išlaiko jos mama. Trečiasis asmuo ieškovės mama skirdama per mėnesį apie 500 Eur dukrai prisideda prie dukros išlaikymo, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jam permetama išlaikymo našta, yra nepagrįsti.

17.6. Atsakovas skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d. Ieškovė pradiniu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki kol ieškovė mokysis VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegija ar kitoje įstaigoje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus. Ieškinio pareiškimo dienai jau buvo išlaikymo įsiskolinimas, o kada teismas priims sprendimą ir kokio dydžio priteis kas mėnesinį išlaikymą ieškovė negalėjo žinoti, todėl negalėjo reikšti reikalavimo su konkrečia suma, kadangi pirmosios instancijos teismas kas mėnesinį išlaikymą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 13 d., todėl pagrįstai iki šios dienos teiktiną išlaikymą priteisė kaip išlaikymo įsiskolinimą, nes buvo konkretus laikotarpis nuo teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 17 d., iki teismo sprendimo priėmimo.

17.7. Viso proceso metu atsakovas aktyviai gynėsi nuo reikalavimų, teikė įrodymus, todėl jo teisės nebuvo pažeistos, juo labiau, kad pats atsakovas buvo atstovaujamas advokato.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. V. yra atsakovo T. V. ir trečiojo asmens R. B. dukra. 2006 m. gegužės 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1316-636/2006 iš T. V. dukters E. V. išlaikymui buvo priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė E. V. tapo pilnamete (duomenys neskelbtini) Tuo metu ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje. Ieškovei 2023 m. liepos 18 d. išduotas brandos atestatas, patvirtinantis, kad ieškovė baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Iš pateikto brandos atestato matyti, kad iš visų mokymosi dalykų, ieškovė gavo teigiamus įvertinimus, taip pat išlaikė valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) ir geografijos, taip pat pasirenkamus genetikos bei ekonomikos ir verslumo egzaminus, tačiau neišlaikė matematikos egzamino.

20. Pagal 2023 m. liepos 13 d. darbo sutartį ieškovė nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. dirbo pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jai buvo mokamas 850 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Taip pat ieškovė 2023 m. spalio 11 d., t. y. vieną dieną, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijos studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje pagal nuolatinę, valstybės nefinansuojamą studijų programą „(duomenys neskelbtini)“. Pagal studijų sutarties nuostatas bendra studijų kaina 5 850 Eur. Už pirmą studijų semestrą trečiasis asmuo R. B. 2023 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 950 Eur. Iš pateikto paskaitų tvarkaraščio matyti, kad pirmadieniais ir trečiadieniais paskaitos vyksta nuo pietų (pradžia 12.00 val., 13.00 val.), antradieniais ir ketvirtadieniais nuo ryto iki 14.30 val., 15.30 val., penktadieniais paskaitos nevyksta. Ieškovės studijų pažangumas pirmą semestrą buvo labai geras, visų studijų dalykų egzaminų įvertinimai – 9-10 balų. Ieškovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 2 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo jokių išmokų negavo.

Dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui (ne)būtinumo

21. Apeliantas skunde teigia, kad jo pilnametei dukrai išlaikymas apskritai nėra reikalingas, kadangi ji yra nesąžininga, slepia pragyvenimo šaltinį, tai, kad gimnazijoje mokėsi nepažangiai ir dėl to negalėjo pretenduoti į nemokamas studijas, neturi kilti tėvui pareiga teikti pilnametei dukrai didesnį išlaikymą.

22. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovei yra reikalinga parama ir jos būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga kas mėnesį 500–600 Eur suma, nustatė, kad ieškovė turi galimybę vasarą dirbti bent du mėnesius, pati pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis ir taip prisidėti prie savo išlaikymo apie 140 Eur per mėnesį.

23. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis). CK 3.1921 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas šio kodekso 3.193 straipsnis.

24. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

25. Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

26. Taigi, kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-684/2023.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; 2015 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paramos būtinumo, kai ieškovė būdama pilnamete mokinosi gimnazijoje, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, nustatė, kad jai buvo reikalinga 500 Eur parama ir ji besimokydama paskutinėje gimnazijos klasėje bei ruošdamasi baigiamiesiems egzaminams neturėjo galimybės dirbti.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, jog pilnametei ieškovei mokinantis paskutinėje gimnazijos klasėje būtų buvęs nereikalingas išlaikymas, tik nurodė, jog ji tuo metu nevykdė pareigos pažangiai mokintis. Visgi, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės nepažangumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime neeliminuoja ieškovės teisės gauti paramą CK 3.192¹ straipsnio pagrindu, kai ji mokėsi gimnazijoje.

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas, todėl jeigu bylos nagrinėjimo metu nėra nustatoma, jog pilnametis moksleivis turi turto ar lėšų, iš kurių gali pats save išlaikyti, laikoma ir preziumuojama, kad jam reikalinga parama ir, nustačius tėvų galimybę išlaikymą teikti, ieškinys tenkinamas visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė laikė brandos egzaminus, o tai, kad už matematikos egzaminą negavo pakankamo įvertinimo, kad jis būtų laikomas išlaikytu, neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės išlaikymo poreikio, kai ji būdama pilnamete mokėsi gimnazijoje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą dėl mokinio teisinio statuso specifiškumas (šios nutarties 29 punktas), į tai, kad ieškovė mokydamasi gimnazijoje didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, mokėsi pažangiai ir neturėjo objektyvios galimybės dirbti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei, esant pilnametei mokinantis gimnazijos paskutinėje klasėje buvo būtina parama.

32. Apeliantas skunde dėl ieškovei paramos būtinumo studijuojant, teigia, kad ieškovės slepia pragyvenimo šaltinį, gyvendama (duomenys neskelbtini) naudojasi motinai priklausančiu automobiliu, yra pajėgi susimokėti už studijas ir save išlaikyti. Ieškovė meluoja, kad ją išlaiko motina, o pareiškusi ieškinį siekia nepagrįstai ir nesąžiningai gauti paramą iš tėvo.

33. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl paramos būtinumo pilnametei aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą besimokančiai ieškovei, nustatė, kad ieškovei studijų laikotarpiu yra reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ieškovės turtinę padėtį, nurodydamas, kad ji neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna 500 Eur paramą iš motinos, kitų pajamų, išskyrus vasaros atostogų metu gautą atlyginimą už darbą, negauna.

34. Apeliantas skundo argumentams pagrįsti, kad ieškovė yra nesąžininga ir slepia pragyvenimo šaltinį, nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovės motina objektyviai negali skirti ir neskiria jokio išlaikymo, nes pati su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena iš sugyventinio pajamų.

35. Bylos duomenimis ir iš pačios ieškovės motinos paaiškinimų duotų teismui nustatyta, kad trečiasis asmuo nedirba, tačiau remiantis VSDFV duomenimis iki 2023 m. spalio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Trečiasis asmuo savo vardu turi dvi transporto priemones, taip pat nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą ir sodo žemės sklypą, dukters poreikiams dar mokantis gimnazijoje reikėjo apie 500 Eur, studijuojant dukrai taip pat kas mėnesį praveda 500 Eur. Nustatyta, kad trečiasis asmuo kartu su sugyventiniu augina tris nepilnamečius vaikus, gyvena iš sugyventinio gaunamų pajamų, gauna apie 300 Eur išmokų vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad ieškovės motiną, kaip šeimos narį, finansiškai išlaiko jos sugyventinis ir ji dalį šeimos lėšų skiria pilnametės ieškovės paramai, nesudaro pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo neteikia savo pilnametei dukrai kas mėnesį 500 Eur materialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo.

36. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovė poreikiai yra per mėnesį sudaro 500–600 Eur. Apeliantas argumentavo, kad ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad jos išlaidos per mėnesį sudaro 600 Eur.

37. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad jos poreikiai per mėnesį sudaro 790 Eur, t. y. 350 Eur maistui, 30 Eur higienos priemonės, 100 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 200 Eur drabužiams ir avalynei, 50 Eur telefono abonementui ir sporto klubui, 60 Eur komunalinių mokesčių. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad per mėnesį išleidžia 477,18 Eur, iš jų 288,10 Eur maistui bei kitoms būtinoms priemonėms, 150 Eur už nuomą, 39,08 Eur už komunalinius mokesčius, neskaitant kitų pagrįstų išlaidų, kurių poreikis ir būtinybė nesikeitė nuo pateiktų ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mokantis gimnazijoje per mėnesį jos poreikiams patenkinti reikėjo apie 480 Eur, studijuojant kas mėnesį jai reikalinga apie 500 Eur suma.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis tai, kad ieškovei, besimokant gimnazijoje ir įstojus studijuoti VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje, buvo ir yra reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė patikslintame ieškinyje į nurodytą 477,18 Eur sumą neįtraukė išlaidas higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, mokymosi reikmėms, transportui, tačiau nurodė, kad nesikeitė poreikis ir dėl kitų pagrįstų ir reikalingų išlaidų nurodytų anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovės poreikių dydį, viršijo ieškinio ribas ir pažeidė šalių dispozityvumo ir rungimosi principus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės poreikio dydžio, bylos nagrinėjimo metu ieškovei duodant paaiškinimus, tikslinosi, koks ieškovės poreikio dydis buvo jai mokantis gimnazijoje bei koks yra ieškovei studijuojant kolegijoje ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės teismo posėdžio metu nurodyta poreikių patenkinimui buvusi reikalinga 480 Eur ir šiuo metu reikalinga 500–550 Eur suma, yra minimali suma, reikalinga įprastiniams tokio amžiaus asmens poreikiams patenkinti.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

41. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 533,65 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 633,20 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 708,42 Eur.

42. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės poreikio dydį, pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovės nurodyta jos poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma yra net mažesnė nei nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojęs ir šiuo metu nustatytas minimalus darbo užmokestis, todėl įvertinus pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovės nurodytą poreikio dydį bei duotus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tiek besimokant gimnazijoje, tiek studijuojant ieškovės būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo ir tebėra reikalinga apie 500–600 Eur suma, t. y. vidutiniškai 550 Eur.

Dėl materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko galimybių gauti lėšų

43. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė, studijuodama kolegijoje neišnaudoja visų galimybių užsidirbti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingų lėšų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė negali suderinti studijų VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje su darbu, nes studijos kolegijoje yra nesudėtingos, be to yra galimybė rinktis nuotolines studijas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė laisvu nuo studijų laiku gali dirbti.

44. Iš pateikto paskaitų tvarkaraščio nustatyta, kad ieškovei kolegijoje pirmadieniais ir trečiadieniais paskaitos vyksta nuo 12.00 val., 13.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo ryto iki 14.30 val., 15.30 val., penktadieniais paskaitos nevyksta.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovei paskaitos vyksta dienos metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog mokslo metų metu visas dėmesys turi būti skiriamas studijoms ir tam taip pat yra reikalingas laisvas nuo paskaitų laikas, todėl ieškovė mokslo metų laikotarpiu neturi galimybės pati pasirūpinti mokslams bei pragyvenimui reikalingomis lėšomis, nepakenkdama savo studijų rezultatui.

46. Tai, kad ieškovės mokymosi rezultatai kolegijoje yra ženkliai geresni nei jai mokantis gimnazijoje, niekaip nepatvirtina apelianto argumentų dėl studijų kolegijoje kokybės ir studentams keliamų ne aukštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė įvertinusi savo galimybes būtent pasirinko studijas kolegijoje, o ne universitete ir kolegijoje gaunami įvertinimai, rodo, jog jos pasirinkimas yra tinkamas, ir jokiu būdu negali būti vertinama, kad ieškovė studijuodama būtent VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje visus mokslo metus turi galimybę, nepakenkdama studijų kokybei dirbti.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančią 2024 m. sausio 4 d. akademinę pažymą apie studijas, iš kurios matyti, jog ieškovės studijų pažangumas pirmą semestrą buvo labai geras, visų studijų dalykų egzaminų įvertinimai – 9-10 balų, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė yra pažangi studentė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuolatinėse studijose besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgijusiam vidurinį išsilavinimą įgyti aukštesnį išsilavinimą.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog ieškovė pasirinko nuolatinę studijų forma, o ne nuotolinę, kaip pageidauja apeliantas, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių studijuojant dirbti ir gauti iš darbo pajamų. Vien tai, kad apeliantas nesutinka pilnametei dukrai, kol ji studijuos kolegijoje, teikti didesnę nei 100 Eur paramą, ir nesant duomenų, kad tokia apelianto siūloma studijų forma atitiktų geriausius pačios ieškovės, siekiančios įgyti pirmosios pakopos koleginių studijų laipsnį pagal (duomenys neskelbtini) studijų programą, interesus ir lūkesčius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė neišnaudojo galimybės derinti studijas su darbu.

49. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartus motyvus dėl ieškovės galimybės dirbti studijuojant, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė mokslo metų laikotarpiu neturi galimybės pati pasirūpinti mokslams bei pragyvenimui reikalingomis lėšomis, nepakenkdama studijų rezultatui, tačiau ieškovė, laisvu nuo mokslų metu – vasaros atostogų metu, bent du mėnesius, turi galimybę pati pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis ir taip prisidėti prie savo išlaikymo.

50. Apeliantas argumentus, jog ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių gauti pajamų, grindžia aplinkybe, jog ieškovė nesikreipė į Valstybinio studijų fondą dėl studijų paskolos, paramos, socialinių ir kitų išmokų, o teismas neatsižvelgė, kad ieškovė, būdama studente gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas ne tik studijų kainai apmokėti, bet ir gyvenimo išlaidoms.

51. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė nesikreipė į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos studijų kainai apmokėti bei gyvenimo išlaidoms padengti.

52. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

53. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pilnametystės sulaukęs asmuo ir siekiantis studijuoti turi dėti pastangas gauti pajamų, o ne tikėtis visapusiškos paramos iš tėvų, tačiau pažymėtina ir tai, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis apelianto nurodomais būdais perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo ir įgyti specialybę apsunkinimą, apribotų ieškovės galimybę ir toliau pažangiai tęsti studijas. Kaip jau minėta, nustačius, jog vaikui būtina parama, taip pat turi būti įvertintos ir tėvų realios galimybės tokią paramą suteikti. Reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog dėl objektyvių priežasčių negali susirasti darbo, konstatuojama, kad nesikreipimas dėl paskolos studijų kainai ir pragyvenimo išlaidoms padengti nėra aplinkybė, šalinanti pareigą teikti išlaikymą (paramą) ieškovei, o apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kasacinio teismo praktikoje suformuluotus galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovei reikiamo išlaikymo (paramos) dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe gauti valstybės paramą studijų kainai padengti ir ieškinio dalyje dėl dalies studijų kainos priteisimo iš atsakovo netenkino.

Dėl tėvo galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui

55. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo turtine padėtimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie apelianto galimybę teikti ieškovei 250,00 Eur paramą kas mėnesį nesukeliant esminės žalos savo šeimai ir nepilnamečiui sūnui yra nepagrįstos ir prieštarauja surinktiems įrodymams.

56. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

57. Byloje nustatyta, kad apeliantas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), iš darbo santykių gauna per mėnesį apie 3 4516 NOK (apie 3000 Eur) pajamų. Apeliantas yra sudaręs santuoką ir su sutuoktine augina nepilnametį sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam (duomenys neskelbtini) yra mokama 1 510 NOK (apie133 Eur) išmoka vaikui. Apeliantas Lietuvoje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Tačiau (duomenys neskelbtini) turi įsigijęs automobilį „Audi Q7“, už kurį moka įmokas, jo sutuoktinė turi automobilį „Audi A3“. Byloje yra duomenys, jog apelianto sutuoktinė V. V. 2023 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo dėl sveikatos būklės, taip pat dokumentas, kad apelianto sutuoktinei diagnozuota lėtinė liga, dėl kurios reikalingas gydymas pas kineziterapeutą. Nors apeliantas akcentuoja, kad jo sutuoktinė dėl sveikatos būklės nedirba, tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovo sutuoktinė dėl jai nustatytos ligos būtų nedarbinga. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė šeimos poreikių tenkinimui pagal 2023 m. lapkričio 20 d. skolos raštelį iki 2024 m. gruodžio 20 d. pasiskolino iš kito fizinio asmens 24 000 NOK (apie 2100 Eur), pagal 2023 m. lapkričio 22 d. skolos raštelį iki 2024 m. gruodžio 20 d. pasiskolino iš to paties fizinio asmens dar 12500 NOK (apie1100 Eur). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog bendra apelianto į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų suma per mėnesį sudaro apie 2 200 Eur, tačiau jis nesutinka su teismo vertinimu, kad iš jo gaunamų pajamų atskaičius 2 200 Eur išlaidas, bei pridėjus nepilnamečiui sūnui mokamus 133 Eur vaiko pinigus ir atėmus jo gera valia mokamą pilnametei dukrai 100 Eur paramą, jis turi galimybę teikti ieškovei didesnę nei 100 Eur paramą. Apeliantas teigia, kad neturi jokių galimybių prie 100 Eur geranoriškai mokamos paramos pilnametei dukrai papildomai skirti dar 150 Eur, nes tokiu atveju jo šeimai lieka 683 Eur, t. y. šeimos nariui kiekvieną mėnesį lieka po 227 Eur, t. y. mažiau už pilnametei dukrai priteistą 250 Eur išlaikymą, o nepilnamečio sūnaus išlaikymui liekanti 227 Eur suma yra nepakankama būtiniausių ir kitų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, kad apelianto sutuoktinė dėl sveikatos problemų apskritai negali dirbti, todėl pareigą išlaikyti nepilnametį apeliantė sūnų turi ne tik apeliantas, bet ir vaiko mama. Nepilnamečiui apelianto sūnui yra mokami vaiko pinigai, kurie turi būti naudojami tik vaiko, o ne kitų šeimos narių poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad apelianto šeima turi dvi transporto priemones ir turi galimybę jas abi išlaikyti (mokėti su transporto priemonėmis susijusius mokesčius, draudimą), be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas negalėtų dirbti papildomai ir gauti didesnes pajamas, spręstina, kad apeliantas neįrodė, kad jam mokant ieškovei 250 Eur paramą nukentės nepilnamečio sūnaus interesai.

59. Nors apeliantas siekdamas įrodyti savo nepakankamą turtinę padėtį, jog galėtų pilnametei dukrai teikti didesnę paramą (išlaikymą), akcentuoja savo ir sutuoktinės turimus įsipareigojimus kreditoriams, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

60. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje.

61. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Nagrinėjau atveju byloje nustatyta, jog ieškovę didžiąja dalimi išlaiko ir finansinę paramą teikia jos mama. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo, todėl vienodą pareiga teikti ieškovei paramą turi tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo. Nors apeliantas skunde teigia, kad ieškovės motina neteikia pilnametei dukrai paramos, tačiau jokių objektyvių duomenų įrodančių tokią aplinkybę nepateikė, o tai, kad trečiasis asmuo nedirba, neįrodo, kad neteikė dukrai paramos, juo labiau, kaip nurodė trečiasis asmuo, ji pilnametę dukrą remia iš šeimos lėšų, kurias šeimai uždirba kartu gyvenantis sugyventinis.

62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas gali teikti ieškovei paramą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 13 d., iki ieškovė studijuos VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje ar kitoje aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas paramos dydis besimokančiai apelianto dukrai nepažeis apelianto ir jo nepilnamečio sūnaus interesų.

Dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo nustatant išlaikymo įsiskolinimą

63. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimus, priteisdamas ieškovei 1 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d., nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, o atsakovas neturėjo galimybės nuo tokio reikalavimo gintis, pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus.

64. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. ieškovo suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (atsakovams) ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu.

65. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai).

66. Ieškovė pradiniame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iškovė įgijo vidurinį išsilavinimą ir pradėjo studijuoti VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegija, todėl patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki kol ieškovė mokysis VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegija ar kitoje įstaigoje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus. Tai gi, tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai paramą (išlaikymą) nuo 2022 m. gruodžio 17 d.

67. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, kad ieškovei teisė į išlaikymą (paramą) atsirado 2022 m. gruodžio 17 d., tai, kad sprendimu paramą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos – 2024 m. vasario 13 d., sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2024 m. vasario 13 d.

68. Nors ieškovė pradiniame ieškinyje ir patikslintame prašydama priteisti išlaikymą (paramą) nuo 2022 m. gruodžio 17 d., neįvardijo kaip išlaikymo įsiskolinimas, tačiau šiuo atveju, įvertinus tai, kad ieškovei teisė į išlaikymą (paramą) atsirado 2022 m. gruodžio 17 d., kad sprendimu priteistas periodinėmis išmokomis mokėtinas išlaikymas (parama) nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ne nuo 2022 m. gruodžio 17 d., nelaikytina, jog teismas nusprendęs priteisti išlaikymą nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d. kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėtina suma, o atlikęs paskaičiavimą priteisė konkrečią mokėtiną sumą už minėtą laikotarpį, nurodydamas kaip išlaikymo (parmos) įsiskolinimą, būtų peržengęs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo ribas. Pažymėtina, kad tiek apeliantui, tiek trečiajam asmeniui nuo pat pradžių buvo žinomas ir suprantamas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą (paramą) nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki kol ieškovė mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, todėl apeliantas galėjo ir teikė atsikirtimus į ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo nuo 2022 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, kad jo teisė gintis dėl nuo reikalavimo dėl išlaikymo (paramos) priteisimo nuo 2022 m. gruodžio 17 d. buvo apribota ir, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d. jam buvo siurprizinė.

69. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei išlaikymą (paramą) nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d., nepriteisė daugiau nei prašė ieškovė, taip pat nustatė aplinkybes, kuriomis reikšdama reikalavimą, rėmėsi ieškovė, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi šalių nurodytais faktais ir jų pateiktais bei byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog nėra pagrindo laikyti, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą (paramą) nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d. konkrečia suma, įvardindamas kaip išlaikymo įsiskolinimą, peržengė ieškinio ribas ar pažeidė apelianto procesinę teisę gintis nuo ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti išlaikymą (paramą) nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d. konkrečia suma, kaip išlaikymo (paramos) įsiskolinimą, neprieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), bei nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo.

Dėl priteisto išlaikymo (paramos) įsiskolinimo

70. Apeliantas skunde ginčija priteistą išlaikymo (paramos) įsiskolinimą, kaip neatitinkantį CK 3.192¹ straipsnio reikalavimų.

71. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

72. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

73. Ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), t. y. besimokydama gimnazijos paskutinėje klasėje. Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo mokėjo ieškovei kas mėnesį 100 Eur paramą. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės poreikiams patenkinti buvo reikalinga didesnė išlaikymo (paramos) suma. Pažymėtina, kad ieškovei tapus pilnamete, tęsiant mokslus gimnazijoje ir vėliau pradėjus studijuoti kolegijoje, išliko poreikis gauti išlaikymą (paramą).

74. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimu dydžio, nuo ieškovės pilnametystės (2022 m. gruodžio 17 d.) iki įgijo vidurinį išsilavinimą (2023 m. liepos 18 d.) atsižvelgė, kad, ieškovė mokindamasi gimnazijoje gyveno su mama ir jos poreikiai buvo šiek tiek mažesni, nei pradėjus studijuoti kolegijoje, tai, kad apeliantas mokėjo ieškovei išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovei mokantis gimnazijoje jai buvo mokama valstybės išmoką (7 mėnesius).

75. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčijo skunde pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė besimokydama gimnazijos paskutinėje klasėje neturėjo galimybės dirbti.

76. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovo už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimą po 100 Eur per mėnesį, kas bendrai sudaro 700 Eur (100 Eur x 7 mėn.) yra teisingas ir pagrįstas.

77. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, po to, kai ieškovė įgijo vidurinį išsilavinimą (nuo 2023 m. liepos 18 d.) iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. prasidedant studijoms kolegijoje, atsižvelgė, kad tuo laikotarpiu ieškovė dirbo ir pati užsidirbo lėšų pragyvenimui, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2024 m. vasario 13 d. (5,5 mėnesio), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovės poreikius ir apelianto galimybę teikti paramą, taip pat atsižvelgė į nuo 2023 m. sausio 1 d. buvusį nustatytą ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu nustatytą minimalų darbo užmokestį, bei į tai, kad apeliantas ieškovei gera valia kas mėnesį mokėjo po 100 Eur išlaikymą (paramą). Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad už šį laikotarpį yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimas po 150 Eur per mėnesį, kas bendrai sudaro 825 Eur (150 Eur x 5,5 mėn.). Įvertinus aptartas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 13 d. priteisė ieškovei iš apelianto bendrą 1 525 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

78. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovei iš apelianto priteistas išlaikymo (paramos) įsiskolinimas nepablogins paramą teikiančio apelianto turtinės padėties ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimas nedaro esminės žalos ją teiksiančiam tėvui (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

79. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

81. Ieškovė pateikė į bylą ją atstovaujančio advokato išrašytą sąskaitą faktūrą 300 Eur sumai už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad ieškovė neturi lėšų apmokėti sąskaitą, tačiau sąskaitą apmokės vėliau.

82. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformavęs teisės taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

83. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, ieškovės atstovui atsiliepime į apeliacinį skundą nurodžius, kad ieškovė ateityje apmokės 300 Eur atstovavimo išlaidas pagal advokato 2024 m. kovo 28 d. išrašytą sąskaitą, nors ir nėra įrodymų, kad šias išlaidas ieškovė apmokėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pagrindas spręsti dėl šių išlaidų priteisimo.

84. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

85. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.