- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-449-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00132-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė teismą priteisti iš atsakovės K. J. 398,72 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 358,84 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės K. J. 2020-04-21 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-021760, kuria atsakovei 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Sharp-55BJ2E-4T-C55BJ2EF2NB, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 29,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Teigė kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo už suteikto daikto nuomos paslaugas bei negrąžino išnuomoto daikto. Tarp UAB „Legal Balance“ ir UAB „Be kredito“ 2021-06-11 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą skolą pagal anksčiau nurodytą išperkamosios nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022-05-04 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, UAB „Legal Balance“ naudai iš atsakovės K. J. priteisė 398,72 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 36 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo atsakovei daiktą 24 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, tačiau atsakovė K. J. nemokėjo įmokų. Ieškovė UAB „Legal Balance“, perėmusi pradinės kreditorės reikalavimą, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nuomos mokesčių nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė. Darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovės 398,72 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra vartotoja, todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos. Nustatė, kad sutarties šalys susitarė, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Konstatavo, kad metinė delspinigių norma yra itin didelė – 182,50 proc. (0,5 proc. x 365 dienos). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus, o prašomi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės skolos, ieškovės taikomas netesybų dydis vertintinas kaip neproporcingai didelis vartotojui už sutarties pažeidimą, todėl mažintinas iki 0,05 proc..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti 2022-05-04 sprendimą dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
7. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ) nuostatas, nes jos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-021760 bendrųjų sąlygų dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys susitaria, jog nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tvirtina, kad pradinis kreditorius ir atsakovė K. J. susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Teigia, kad tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas K. I. nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011-04-01, t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, nes tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė K. J. naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.
8. Apeliantė teigia, kad kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą. Nurodo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
9. Teigia, kad Įstatyme numatytos teismo teisės mažinti netesybų ribos ir netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Tvirtina, kad mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 358,84 Eur iki 36 Eur, tai yra, sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10. Nurodo, kad teismas, vertindamas UAB „Legal Balance“ reikalavimą dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė K. J. daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei į tai, jog ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog po reikalavimo perleidimo sutarties ieškovė elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
11. Kadangi teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pilnai priteisti iš atsakovės delspinigius.
15. Apeliantė UAB „Legal Balance“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kurios netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-04-21 pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė K. J. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021760, pagal kurią atsakovei, 24 mėnesių terminui, buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Sharp-55BJ2E-4T-C55BJ2EF2NB, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 29,99 Eur mėnesines įmokas pagal sutartyje nurodytą grafiką. Nustatyta, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų ir daikto negrąžino. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021-06-11 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovę informavo 2021-06-16 pranešimu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė K. J. turi įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių sprendė, kad, atsakovei, pažeidus sutarties sąlygas, jai kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį ir sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą ir iš atsakovės priteisė 36 Eur.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai juos sumažino, atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas.
18. Iš teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė K. J. yra vartotojas ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, į tai, kad sutartį iš dalies vykdė ir kt.. Nustatydamas, kokia delspinigių suma nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, teismas vadovavosi Vartojimo kredito įstatyme nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
19. Sutartinių netesybų paskirtis yra iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kt., jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
20. Sutiktina su apeliante, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt.. Netesybas teismas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-358-916/2015; Nr. 3K-3-235-690/2016 ir kt.).
21. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės K. J. prašomus priteisti 358,84 Eur delspinigius sumažino iki 36 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes – atsakovė yra vartotoja, 0,5 proc. delspinigių dydis yra neproporcingas sutarties pažeidimui, tokiu būdu juridinio asmens, užsiimančio ūkine - komercine veikla ir siekiančio pelno, interesai yra nepagrįstai sureikšminami, palyginus juos su vartotojo. Be to, toks netesybų sumažinimas nagrinėjamu atveju visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų apsaugą, nuostatas, o tuo pačiu ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
22. Apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, nes tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu daiktu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau teigia, kad sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
23. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurias pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, o atsižvelgė į jas, kaip padedančias nustatyti orientacinį dydį. Be to ir teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šiose nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio. Be to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Legal Balance“ prašomas priteisti netesybas sumažino iki 36 Eur, jas, kaip ir ieškovė, paskaičiuodamas už 180 dienų. Duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė patyrė daugiau nuostolių, nei delspinigių priteisė teismas, nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas netesybos sumažino nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju UAB „Legal Balance“ reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui, neatitiktų ir ieškovės galimai patirtų nuostolių.
26. Nepagrįsti apeliantės teiginiai ir dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo, nes apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, kaip tai ir numato CPK 93 straipsnio 2 dalis.
27. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio skundžiamą dalį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės UAB „Legal Balance“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.