Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. patikslintą pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys: A. M., R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad, dar esant gyvai močiutei, seneliai sakydavo, kad savo turtą po mirties nori palikti dviem vaikaitėms – jai ir E. M.. (Duomenys neskelbtini) mėnesį senelis paprašė, kad ji užregistruotų jį pas notarą sudaryti testamentą. Nesakė, kad nori sudaryti testamentą jos naudai. Paskambinus, notarė pasakė, kad reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Senelis jai pasakė, kad asmens dokumento neturi. Neprisimena, ar notarė paskyrė vizito laiką, ar ne. Nežino, ar senelis turėjo pasą ar asmens tapatybės kortelę. Ji lydėjo senelį į (duomenys neskelbtini) skyrių, tačiau jam naujo dokumento neišdavė. Vėliau ji nepaklausė senelio, ar atsirado jo asmens dokumentas. (Duomenys neskelbtini) senelis padavė jai testamentą. Paklausė, ar gyventų jo bute. Ji atsakė teigiamai. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji gyveno (duomenys neskelbtini). Kai grįždavo į (duomenys neskelbtini), aplankydavo senelį. Grįžusi į (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Senelį aplankydavo kartą per mėnesį. Būdavo, kad svečiuodavosi senelio namuose ilgiau. Visada pas senelį ateidavo dėdė A. M.. Dar ateidavo E. M.. Senelio sveikata rūpinosi A. M.. Jos santykiai su dėde buvo geri. Santykiai su pussesere E. M. išliko geri po senelio testamento sudarymo. Nežinojo, koks turtas seneliui priklausė, apie tai sužinojo tik pas notarą. Manė, kad nenusipelnė, dvejojo, ar nešti testamentą notarui. Niekada nekilo abejonių dėl senelio psichikos būklės, jis nevartojo jokių vaistų dėl psichikos būklės, nesilankė pas psichiatrą. Mano, kad senelis pats surašė testamentą, jis buvo šviesaus proto, intelektualus. Senelio santykiai su sūnumi A. M. buvo geri. Žinojo, kad senelis sūnui buvo išdavęs įgaliojimą.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad N. Š. retai lankė senelį. Tėvas sakė, kad nori parduoti savo butą ir keltis gyventi pas jį. Tėvo išsilavinimas buvo specialusis vidurinis. Gal ir galėjo surašyti dokumentą. Tėvas sirgo vėžiu. Jis lankė jį du kartus per dieną. (Duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad prastėja tėvo atmintis. Tėvas anksčiau, kai dar buvo gyva mama, piktnaudžiavo alkoholiu. Yra radęs alkoholio ir namuose, kurį atnešė N. Š.. Mano, kad testamentą tėvas surašė, būdamas neblaivus, sprendžia iš rašto. Pats kreipėsi į notarą praėjus vienam mėnesiui po tėvo mirties.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad sutinka su patikslintu pareiškimu. Apie tėvo Č. M. asmeninį testamentą jai pasakė dukra N. Š.. Ji pasakė, kad senelis turtą palieka jai. Tuo metu ji nekreipė į tai dėmesio ir pamiršo. Tėvas niekada nėra kalbėjęs apie tai, kam norėtų palikti savo turtą po mirties. Mama sakydavo, kad norėtų palikti turtą anūkams. Po tėvo mirties ji su broliu A. M. buvo pas notarą pradėti paveldėjimo bylą. Tada dukra apsisprendė pateikti notarei asmeninį senelio testamentą. Apie tai sužinojusi, ji paskambino savo broliui A. M. ir pasakė, kad N. Š. turi asmeninį testamentą ir viskas keičiasi. Su broliu nesusipyko, tačiau juto jo nuoskaudą dėl tėvo testamento. Testamentas tikrai surašytas tėvo ranka, jai nekyla abejonių dėl jo rašto. Tėvas neturėjo psichikos sutrikimų. Tai yra šmeižimas. Tėvas buvo apsiskaitęs žmogus, viskuo domėjosi, žiūrėjo televizorių, buvo baigęs mokslus. Neigia brolio žmonos S. A.-M. teiginį, jog ji sakiusi broliui, kad „atsiprašo už tai, jog N. Š. išprašė iš senelio testamentą“. Brolienė jai rašydavo žinutes, kuriomis kažkuo kaltino, šantažavo, todėl teko ją užblokuoti. Negali paaiškinti, kodėl brolio žmona teisme pasakė tokį teiginį.

Teismo posėdyje liudytojas V. M. nurodė, kad buvo Č. M. kaimynas. Č. M. krosnyje degindavo laminatą, dėl to buvo įspėtas kaimynų. Buvo supykęs ant kaimynų dėl vartelių. Yra matęs asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, pas Č. M.. Č. M. gali apibūdinti kaip apsiskaičiusį, darbštų, padedantį žmogų. Apie palikimą nieko nežino. Dažniausiai pas Č. M. matydavo sūnų A. M., jo seserį. N. Š. nėra matęs.

Teismo posėdyje liudytoja S. A.-M. nurodė esanti Č. M. marti. Apie testamentą sužinojo, kai sutuoktinis A. M. paskambino notarei dėl atvykimo laiko ir ši pasakė apie testamentą. Mano, kad Č. M. negalėjo pats inicijuoti testamento surašymą ir surašyti teisinį dokumentą. A. M. skambino jo sesuo R. K. ir atsiprašė, kad jos dukra N. Š. išprašė iš senelio testamentą. Pasakė, kad N. Š. draugė dalyvavo surašant testamentą ir tai filmavo. Nėra girdėjusi, kad Č. M. būtų sakęs, jog norėtų palikti savo turtą N. Š.. Yra mačiusi, kad N. Š. buvo apsilankiusi pas Č. M., nešina alkoholiu. Gali būti, kad Č. M. surašė testamentą paveiktas alkoholio, ne savo valia. Po žmonos mirties Č. M. sveikata pablogėjo. Anksčiau jis smurtaudavo, vartodavo alkoholį. Pradėjo blogėti atmintis, pamesdavo daiktus, todėl buvo sudaręs įgaliojimą sūnui A. M.. Buvo kreiptasi į gydytojus dėl psichologinio tyrimo, tačiau neprisimena, kada tai buvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Č. M. ranka surašė testamentą, kuriame nurodyta, kad jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises palieka savo anūkei N. K. (b. l. 4).

Č. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). Jis nebuvo registruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre (b. l. 10). Jam nuosavybės teise priklausė 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 9/80 dalys pastato-gyvenamojo namo, ¼ dalis pastato-ūkinio pastato, ¼ dalis pastato-lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13-14).

Dėl Č. M. palikimo priėmimo pagal įstatymą kreipėsi pirmos eilės įpėdiniai – vaikai A. M. ir R. K. (b. l. 6, 7).

N. K. yra R. K. dukra (b. l. 8).

Kėdainių rajono 1-asis notarų biuras (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą, kad N. K. yra priėmusi palikimą po savo senelio/testatoriaus Č. M. mirties (b. l. 9).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų medicinos dokumentų išrašų (DOK-142941) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Č. M. buvo nustatytos diagnozės: priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas, nepatikslintas skydliaukės funkcijos sutrikimas, gryna hipercholesterolemija, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, lėtinė inkstų liga, kita ir nepatikslinta hidronefrozė, kitos dirbtinės šlapimo takų angos, nepatikslintas konjunktyvitas, kitos senatvinės kataraktos, akių vokų, įskaitant akies kampą, odos piktybinis navikas, kojų flebitas, nepatikslinta anemija, nepatikslinti miego sutrikimai. Nurodyta, kad apžiūrų metu yra sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas.

(Duomenys neskelbtini) apsilankymo įraše fiksuota, kad pacientas Č. M. nurodo, kad blogėja atmintis, trinka orientacija, nėra nuotaikos, apetito.

(Duomenys neskelbtini) diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas.

(Duomenys neskelbtini) lankant pacientą namuose nustatyta, kad yra sutrikusi protinė būsena, reikalinga nuolatinė slauga.

(Duomenys neskelbtini) hospitalizuotas dėl įtariama plyšusios aneurizmos.

Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-879-777/2023; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-830-580/2024).

Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, sudarymo data, vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

Č. M. testamentas surašytas ranka. Palyginus testamentą su kitais į bylą pateiktais testatoriaus ranka rašytais dokumentais, matyti, kad rašysena yra ta pati, todėl nėra pagrindo abejoti testamento autentiškumu. Testamente nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, surašymo data ir vieta. Testamentas pasirašytas. Tai, kad testamentas pavadintas ne „asmeniniu“, o „asmens“, nedaro asmeninio testamento negaliojančiu (CK 5.30 straipsnio 2 dalis). Testamente yra aiškiai ir suprantamai išreikšta valia – „man priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises aš palieku savo anūkei N. K.“. Tekstas neturi braukymų, taisymų, raštas yra aiškus, rašysena atspindi, jog testatorius buvo išsilavinęs žmogus, kas nesudaro pagrindo abejoti, jog testatorius testamentą rašė, būdamas neblaivus, kaip teismo posėdyje svarstė A. M..

Č. M. mirė (duomenys neskelbtini). Asmeninis testamentas pateiktas teismui tvirtinti (duomenys neskelbtini), taigi įstatyme numatytas vienerių metų terminas nepraleistas.

Atsižvelgiant į tai, kad Č. M. asmeninis testamentas atitinka visas CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, jis tvirtintinas.

Suinteresuoto asmens A. M. išdėstyti moralinio pobūdžio teiginiai, abejonės, svarstymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Tai, kad testatoriaus valia buvo palikti savo turtą vaikaitei, o ne vaikams, savaime nesudaro pagrindo abejoti testatoriaus psichine būkle ar įtarti testamentinę įpėdinę darius įtaką. Galimas testatoriaus valios ydingumas, gebėjimas suprasti savo veiksmus gali būti vertinami tik nagrinėjant ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Šioje byloje esantys išsamūs medicinos dokumentų išrašai nesudaro prielaidų abejoti testatoriaus psichikos būkle, buvusia testamento sudarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Pareiškėja neprašo atlyginti advokato atstovavimo išlaidas.

Kadangi patikslintas pareiškimas tenkinamas, nėra pagrindo priteisti suinteresuotam asmeniui A. M. jo turėtas atstovavimo išlaidas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti patikslintą pareiškimą.

Patvirtinti palikėjo Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises palieka savo anūkei N. K. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjai N. Š. asmeninio testamento originalą ir pateiktus Č. M. rašto pavyzdžius, paliekant šių dokumentų kopijas byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.