Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys V. J., A. Ž., M. Ž. ir J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas patvirtinti mirusiojo ranka surašytą asmeninį testamentą.

15. Teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje pateikti aiškinimu dėl apeliacinio proceso šios kategorijos bylose. Minimoje nutartyje aptartas CPK 582 straipsnio 11 dalies taikymas. Pažymėta, kad sprendžiant dėl galimybės skųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, būtina įvertinti, kad asmeninio testamento tvirtinimo teisme metu šį vienašalį sandorį sudaręs asmuo jau yra miręs, todėl su jo sudarymu susijusios aplinkybės iš esmės nebegali pasikeisti, vadinasi, pakartotinai dėl šio sandorio patvirtinimo nebūtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Todėl ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo dalyviams turi būti suteikta teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl teismo procesinio sprendimo tiek patvirtinti asmeninį testamentą, tiek ir jo nepatvirtinti patikrinimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. 2021-03-14 D. Ž. surašė asmeninį testamentą, kuriuo, kaip nustatyta skundžiama teismo nutartimi, turėtą nekilnojamąjį turtą paliko broliui M. Ž. bei sūnėnams J. Ž. (brolio A. Ž. sūnui) ir I. J. (sesers V. J. sūnui).

17. (duomenys neskelbtini) palikėjas D. Ž. mirė. D. Ž. tėvai mirę, jis nebuvo sudaręs santuokos, vaikų neturėjo. D. Ž. turėjo brolius M. Ž. ir A. Ž. bei seserį V. J..

18. 2022-11-10 pareiškėjas I. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas patvirtinti jo dėdės D. Ž. 2021-03-14 surašytą asmeninį testamentą.

19. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-04-18 aktas Nr. 11-411(23) patvirtino, kad 2021-03-14 dokumentą, įvardintą kaip ,,Testamentas“, parašė ir pasirašė D. Ž.. Dokumente yra nurodyta jį surašiusio ir pasirašiusio asmens vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta.

20. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-11-10 ekspertizės akte Nr. 11-2133(23) nurodyta, kad 2021-03-14 dokumento, įvardinto, kaip ,,Testamentas“, 1 eilutės (esančios po žodžiu ,,Testamentas“ pirmajame žodyje yra parašytos raidės ,,Min...u...ui“. Nustatyti visų raidžių nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. 2021-03-14 dokumento, įvardyto kaip „Testamentas“, 1 eilutės (esančios po žodžiu „Testamentas“) pabaigoje yra parašyta „515 A“. 2021-03-14 dokumento, įvardyto kaip „Testamentas“, 3 eilutės (esančios po žodžiu „Testamentas“) pabaigoje yra parašyta: „2“, ties viršutine skaičiaus dalimi – taškas arba brūkšnelis, 2021-03-14 dokumento, įvardyto kaip „Testamentas“, 5 eilutės (esančios po žodžiu „Testamentas“) pabaigoje yra parašyta „2-112“. 2021-03-14 dokumento, įvardyto kaip „Testamentas“, 6 eilutės (esančios po žodžiu „Testamentas“) pabaigoje yra parašytos raidės „Mindau“ ir 7 eilutės pradžioje - „...ui“. Nustatyti visų raidžių nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas atitinka esminius asmeninio testamento reikalavimus, nėra tinkamai motyvuota, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir neatitinka nutarties turiniui pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą keliamų reikalavimų.

22. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte (nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte). Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nurodė išvadas, kurių pagrindu sprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo. Absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, šioje byloje nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

25. Testamentas yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

26. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.

27. Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorius mirė (duomenys neskelbtini), o asmeninis testamentas teismui pateiktas 2022-11-10, t. y. nepraleidus CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų senaties termino. Taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka, lietuvių kalba, sudarytas iš vieno lapo, dokumente yra nurodyta jį surašiusio ir pasirašiusio asmens vardas, pavardė, data – 2021-03-14 ir vieta, padėtas parašas. Atlikus dvi teismo rašysenos ekspertizes, nustatyta, kad dokumentą parašė ir pasirašė D. Ž.. Šios aplinkybės patvirtina, jog testamente yra nurodyti esminiai privalomi elementai.

29. Byloje ginčas kilo dėl to, ar teismui pateiktame dokumente išreikšta ir yra aiški testatoriaus valia. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad testamentas yra neaiškus, nenuoseklus, jame nėra išreikšta, kad palikėjas duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties ir dėl paveldėjimo apskritai. Raštelyje nėra jokio veiksmažodžio, susijusio su turto palikimu ar konkretaus turto priskyrimu jame nurodytiems asmenims. Asmeninis testamentas primena juodraštį, planą, kurį galbūt reiktų įgyvendinti, o ne vienašalį sandorį. Palikėjas prašė jam pateikti asmens kodus ir kitą informaciją, bet šių duomenų savo raštelyje nepanaudojo.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dokumente, pavadintame ,,Testamentu“, išvardinamas tuo metu D. Ž. priklausęs nekilnojamasis turtas, šalia jo nurodant konkrečius asmenis (giminaičius). Nuosekliai vertindamas dokumento turinį, pažymėjo, jog yra akivaizdu, kuris turtas priskiriamas kuriam asmeniui. Sprendė, kad turto paskirstymas išdėstytas dokumente, pavadintame ,,Testamentu“, todėl nėra pagrindo manyti, kad dokumentas parengtas kokiu nors kitu, o ne asmens turto paskirstymo po mirties tikslu.

31. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015). Testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

32. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Atsiradus poreikiui aiškinti vienašaliame sandoryje – testamente išdėstytą testatoriaus tikrąją valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193–6.195 straipsniai), atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus šio sandorio ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

33. CK 6.193 straipsnio 2 dalis pabrėžia, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Visų pirma, svarbu tai, kad aptariamą dokumentą jį surašęs D. Ž. pavadino testamentu. Dokumento pavadinimas „testamentas“ visuotinai yra vartojamas tik itin apibrėžta reikšme, suprantant, jog tokiu dokumentu pareiškiama valia dėl turto paskirstymo po mirties ir šiuo dokumentu turimas tikslas vadovautis po dokumentą surašančiojo mirties paskirstant turtą. Mirusysis D. Ž. užsiėmė verslu, sudarinėjo sutartis, todėl nėra priežasčių teigti, kad jis nesuprato ar nevertino testamento reikšmės.

34. Tai, kad dokumente nėra įprastai tokiame dokumente vartojamų sąvokų, kaip kad konkretūs nurodymai, jog po mirties paskiriamam įpėdiniui paliekamas palikėjui priklausantis tam tikras turtas, dokumento paskirties, esmės ir tikslo išdėstyti valią dėl turto padalinimo jo pasirinktiems įpėdiniams po mirties nekeičia. Nėra kito tikslo, dėl kurių būtų reikalinga surašyti testamentu pavadintą dokumentą, kuriame nurodyti artimus giminaičius ir turimą turtą. Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo dėl asmeninio testamento turinio, kad jame būtų naudojamos privalomos formuluotės ar veiksmažodžiai, dokumento turinys turi būti vertinamas taikant sutarčių aiškinimo taisykles, todėl argumentas, kad testamentas negalioja dėl to, kad jame nėra įprastų veiksmažodžių, yra nepagrįstas.

35. Apeliantas kelia abejones, jog dokumente neaiškiai įvardinti įpėdiniai, neišsiaiškinta, kodėl nėra nurodyti įpėdinių asmens kodai, kurių prašė pateikti palikėjas, skirtingai rašomas M. Ž. vardas.

36. Byloje yra duomenų, kad palikėjas prašė jam pateikti būsimų įpėdinių I. J. ir J. Ž. asmens kodus (t. 1 b. l. 42, 44) ir šie duomenys jam buvo suteikti. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato imperatyvių formos reikalavimų, kaip detaliai turėtų asmeniniame testamente būti identifikuotas paveldėtojas. Nesant privalomo reikalavimo asmeniniame testamente nurodyti paveldėtojo asmens kodą, tokių asmens duomenų nebuvimas savaime nedaro pateikto tvirtinti testamento negaliojančiu. Dviejų dokumente nurodytų įpėdinių asmens kodų turėjimas ir jų nenurodymas, vertinant valios išreiškimo aspektu, taip pat neturi esminės reikšmės. Kodėl asmens kodai nebuvo nurodyti, nėra žinoma, tačiau tai labiau gali lemti poreikio nurodyti duomenis pamiršimas, duomenų neradimas ar pan., ne visų įpėdinių duomenų turėjimas, teisinės informacijos gavimas, nei valinis sprendimas, kad sudaromas testamentas nebūtų patvirtinamas ir realizuojamas.

37. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad iš pateikiamo raštelio nėra galimybės identifikuoti, kam konkrečiai turtas paliekamas. Darant prielaidą, kad pirmas žodis, parašytas po žodžio ,,Testamentas“, laikytinas ,,M.“, kyla klausimas, kodėl priešpaskutinėje eilutėje nurodytas ,,M.“. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas vadovavosi tik ekspertizių aktų išvadomis, kurios yra prieštaringos ir keliančios abejonių dėl jų patikimumo.

38. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo aplinkybes, susijusias su įpėdinių išvardinimu dokumente bei šias išvadas pagrindė teismo ekspertizės aktu ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-07-25 teismui pateiktas SMS susirašinėjimas tarp V. J. ir M. Ž., 2023-08-15 M. Ž. paaiškinimas, 2023-08-14 J. Ž. paaiškinimas, patvirtina pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, jog M. Ž. artimųjų tarpe buvo vadinamas M., t. y., kaip kad nurodyta pirmoje pateikto testamento eilutėje.

39. Apeliantas pabrėžia tai, kad teismo ekspertai neatsakė į teismo klausimą, koks yra pirmasis raštelio žodis. Nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-11-10 Ekspertizės akte Nr. 11-2133(23) išvadose nurodoma, kad pirmame žodyje yra parašytos raidės „Min...u...ui“. Vertinant eksperto išvadas, atsižvelgtina į priežastį, dėl kurios ekspertai nurodė, jog negali nustatyti visų raidžių. Turi būti įvertinta, kad atsakymas nebuvo duotas dėl nepakankamo laisvųjų rašysenos pavyzdžių kiekio. Teismo ekspertizės atlikimo metu D. Ž. buvo miręs, todėl pakankamo rašysenos pavyzdžių kiekio nebuvo galima surinkti dėl objektyvių priežasčių. Šis ekspertizės akto nepakankamumas šalintinas, vertinant kitus byloje surinktus įrodymus dėl M. Ž. vardo sutrumpinimo, byloje dalyvavusių asmenų giminystės ir tarpusavio santykių vertinimo (CPK 218 straipsnis). Ekspertų negalėjimas duoti atsakymo dėl objektyvių priežasčių, nevertintinas kaip ekspertizės aktų prieštaringumas, kuris turi būti pašalinamas.

40. Apeliantas nors ir teigia, kad M. ir M. Ž. vertintini kaip atskiri asmenys, tačiau nenurodo, koks dar kitas asmuo yra nurodytas pateiktame tvirtinti testamente. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog mirusysis D. Ž. būtų išreiškęs valią didelės vertės turtą palikti ne, kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei susirašinėjimo, artimai bendravusiems šeimos nariams, o artimiesiems nežinomam asmeniui. Tuo remiantis, sutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu, identifikuojant dokumente nurodytą asmenį, kaip M. Ž..

41. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad testamento sudarymo metu, t. y. 2021-03-14, testatoriui D. Ž. nuosavybės teise priklausė šis nekilnojamasis turtas: 13740 / 50446 dalis neįrengtos patalpos-neįrengtos palėpės (pastogės), (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); ¼ buto (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); pusė žemės sklypo (55/100) (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini). Visą šį nekilnojamąjį turtą, išskyrus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), testatorius nuosavybės teise valdė ir mirties dieną ((duomenys neskelbtini)).

42. Pateiktame tvirtinti testamente yra išreikšta ir D. Ž. valia dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), palikimo, tačiau VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad D. Ž. šio nuosavybės objekto neteko 2021-07-09 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4005, t. y. jau po pateikto tvirtinti D. Ž. testamento surašymo. Aplinkybė, kad testamente nurodytas turtas po testamento sudarymo buvo perleistas testatoriaus tretiesiems asmenims neturi įtakos asmeninio testamento galiojimui. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ir be šios sąlygos, kitos dokumento sąlygos ir aiškios ir gali galioti be šios sandorio sąlygos.

43. Apelianto argumentas, kad D. Ž. pateiktame dokumente nurodė jo nevaldytą turtą: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra neturi reikšmės nutarties pagrįstumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Ž. valdė butą (duomenys neskelbtini), bei butą (duomenys neskelbtini). Nurodant butų numerius dokumente, esantys netikslumai, vertintini, kaip padarytos rašymo klaidos. Matyti, jog adresas (duomenys neskelbtini) yra taisytas. Iš esmės dokumente įrašyti butų numeriai yra itin panašūs į D. Ž. turėtų butų numerius. Nepaisant padarytų netikslumų, paliktas turtas yra nesudėtingai identifikuojamas, pasiremiant VĮ Registrų centro duomenimis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). D. Ž. neturėjo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taigi ir negalėjo spręsti dėl tokio turto palikimo įpėdiniams po savo mirties. Apskritai nėra duomenų, kad turtas tokiais adresais egzistuotų.

44. D. Ž. turėjo ¼ buto (duomenys neskelbtini). Pateiktame testamente turtas nurodomas, kaip 114 buto (duomenys neskelbtini). Įvertinus turėtą turtą bei nesveikų skaičių rašymą, nesant adreso 114 butas (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta šį įrašą dokumente vertinti kaip patvarkymą dėl ¼ buto (duomenys neskelbtini) (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

45. Rašysenos neatitikimai, identifikuojant turtą (nurodant jo adresą), nesudaro pagrindo netvirtinti asmeninio testamento. Per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodžio parašymas neteisingai nedaro testamento negaliojančio. Vertinant testamento turinį, jame išvardintas nekilnojamasis turtas yra pakankamai aiškiai identifikuotas. VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad testatoriui D. Ž. nuosavybės teise priklausė ne visas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o tik ¼ dalis šio buto, kitos ¾ dalys priklauso kitiems bendrasavininkams. Apelianto keliamas klausimas, kam asmeninio testamento patvirtinimo atveju atitenka kitos ¾ dalys minėto turto, nesusijęs su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis.

46. Teismo posėdžio metu I. J. paaiškino paliekamo turto paskirstymo aplinkybes, kad buvo sutarta, jog močiutės turėtas butas (duomenys neskelbtini), bus paskirtas M. Ž., (duomenys neskelbtini) butas yra įrengtas palėpėje virš (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės ir dėl testamento perdavimo, kurias pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys aiškina vienodai, kad D. Ž. surašant savo ranka asmeninį testamentą dalyvavo ir testatoriaus gyvenimo draugė M. K., kuri po D. Ž. mirties perdavė asmeninio testamento kopiją vienam ir testamente nurodytų paveldėtojų M. Ž..

47. Apelianto argumentai, kad dokumentas turi būti vertinamas, kaip preliminarus ketinimas ateityje sudaryti sandorį, atmestinas, remiantis tuo, kad dokumentas yra akivaizdžiai tvarkingai pabaigtas, yra nurodyta palikėjo pavardė, parašas, datas ir vieta. Nebūtų reikalinga tvarkingai pasirašyti savo ketinimų projektą dokumentams būdingu būdu, tokie rekvizitai projektams nėra reikalingi.

48. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad D. Ž. turėjo patirties sudarant sandorius pas notarą, pateiktas mėnesį prieš testamento sudarymą 2021-02-12 sudarytas Vienašalis sandoris dėl hipotekos pabaigimo, kurį patvirtino notaras. Nėra aišku ir teismas netyrė, kodėl palikėjas nesudarė oficialaus testamento pas notarą, kas patvirtina faktą, kad pateiktas dokumentas vertintinas tik kaip planas dėl ateities. Tai, kad D. Ž. buvo sudaręs taip pat ir notaro tvirtintų sandorių, nėra tinkamu argumentu, jog jis negalėjo turėti valios pasinaudoti įstatyme nustatyta teise sudaryti asmeninį testamentą. Tuo remiantis argumentas nepripažįstamas pagrįstu.

49. Įvertinus teismui tvirtinti pateikto dokumento turinį, iš dokumento teksto ir rekvizitų matyti, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dokumento pavadinimas, turimo turto išvardinimas, artimų giminaičių nurodymas ties atskirais turto vienetais, patvirtina palikėjo valią sudaryti patvarkymą dėl jam priklausančio turto paveldėjimo tvarkos po palikėjo mirties. Sutiktina su vertinimu, kad pateiktas tvirtinimui dokumentas aiškintinas ir vertintinas, kaip testatoriaus pomirtinė valia dėl turto paskirstymo, o jame yra pateikiamas pavedimas, kam ir koks jo turtas atitenka po testatoriaus mirties.

50. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teisingai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

52. Pareiškėjas I. J. prašo iš A. Ž. priteisti 780 Eur dydžio apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus A. Ž. atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos.

53. Suinteresuotas asmuo A. Ž. prašo priteisti apeliaciniame procese turėtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, prideda 2024-04-10 Pažymą dėl suteiktų paslaugų ir apmokėjimo. Atmetus A. Ž. atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti I. J. iš A. Ž. 780 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt eurų) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.